- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- I-2477-624/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01340-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- K. V. B., A. M.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
- Trečiasis asmuo
- E. R., Valstybės įmonės Registras centras, A. S., A. K., N. J.
- Advokatai
- Linas Meškys, Jurgis Kaušinis, Jonas Mazurka
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjams K. V. B. ir jo atstovui advokatui Linui Meškiui, A. M. ir jo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovui Vitalijui Šerpyčiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. R. ir jo atstovui advokatui Jonui Mazurkai, A. S., A. K. ir N. J., nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registras centras atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų K. V. B. ir A. M. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centrui, E. R., A. S., A. K. ir N. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai K. V. B. ir A. M. skunde, kurį patikslino teismo posėdyje, prašo: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2009-07-14 sprendimą Nr. 235; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-06-11 sprendimą Nr. RS-999 „Atsisakyti išregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą priimti naują sprendimą - panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) E. R. vardu bei panaikinti nekilnojamojo turto registre įrašą apie nuosavybės teisių įregistravimą į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) E. R. vardu; 4) priteisti iš VĮ Registrų centro visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad centriniam registratoriui 2009-06-18 pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-06-11 sprendimo Nr. RS-999, kuriuo prašė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-06-11 sprendimą Nr. RS-999 ir priimti naują sprendimą - panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) E. R. vardu; panaikinti nekilnojamojo turto registre įrašą apie nuosavybės teisių įregistravimą į minėtus pastatus E. R. vardu. VĮ Registrų centras 2009-07-14 sprendimu Nr. 235 (toliau – ir Sprendimas) paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Laiko, kad centrinis registratorius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai vertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas Sprendimas bei nepagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo teises priimti sprendimo įregistruoti nuosavybės teises į minėtus pastatus E. R. vardu. Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise 2008-01-09 sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų r., (duomenys neskelbtini) k. (toliau – ir Žemės sklypas). Tą pačią dieną pareiškėjai VĮ Registrų centrui pateikė prašymus atlikti nuosavybės teisės įregistravimą į jiems priklausantį Žemės sklypą. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre 2008-01-22 buvo įregistruota pareiškėjų nuosavybės teisė į Žemės sklypą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. numatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Pažymėjo, kad 2008-01-09 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartyje, kuria pareiškėjai nuosavybės teise įsigijo Žemės sklypą, nuosavybės teisių perleidimo į parduotame Žemės sklype esančius statinius klausimas nebuvo aptartas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 str. 1 d., nuosavybės teisės į visus statinius, esančius ant Žemės sklypo, perėjo pareiškėjų nuosavybėn. E. R. 2008-01-22, kai nuosavybės teisės į Žemės sklypą jau buvo įregistruotos pareiškėjų vardu, neturėdamas Žemės sklypo savininkų sutikimo, VĮ Registrų centrui pateikė prašymą atlikti nuosavybės teisės įregistravimą į statinius, t. y. į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centras E. R. prašymą tenkino ir, galiojant VĮ Registrų centro įrašui apie nuosavybės teisių į Žemės sklypą priklausymą pareiškėjams, 2008-02-05 įregistravo E. R. nuosavybės teises į aukščiau nurodytus statinius, pastatytus ant pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras nepagrįstai tenkino E. R. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į statinius, esančius ant kitų asmenų Žemės sklypo bei neteisėtai atliko nuosavybės teisių registravimą į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) E. R. vardu. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. įtvirtinti atvejai, kada Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, t. y. kai egzistuoja nors viena šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių - asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos ir kt. Pažymėjo, kad E. R., neturėdamas teisės įregistruoti savo nuosavybės teisės į pastatus (kadangi visi žemės sklype esantys pastatai 2008-01-09 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties ir 6.395 str. 1 d. pagrindu nuosavybės teise priklausė pareiškėjams) ir pateikdamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus, kurių pagrindu prašoma registruoti nuosavybės teise (nebuvo gautas Žemės sklypo savininkų sutikimas), teritoriniam registratoriui pateikė prašymą, kurį pastarasis privalėjo atsisakyti tenkinti, tačiau pažeidė šią pareigą. Atsižvelgiant į tai, teritorinis registratorius pareiškėjų 2009-06-01 prašymo ir centrinis registratorius 2009-06-18 prašymo pagrindu turėjo patenkinti prašymuose nurodytus reikalavimus ir panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) E. R. vardu bei panaikinti nekilnojamojo turto registre įrašą apie nuosavybės teisių įregistravimą į minėtus pastatus E. R. vardu, tačiau nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Taip pat nurodo, kad centrinis registratorius, remdamasis tik formaliu ir jokiais įrodymais nepagrįstu vertinimu, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos savo sprendime buvo nurodęs teritorinis registratorius, visiškai nepasisakydamas dėl pareiškėjų skunde išdėstytų teisinių ir faktinių motyvų. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjai turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruota daiktinė teisė pasibaigė, tačiau jų nepateikė, todėl teritorinio registratoriaus sprendimas yra pagrįstas. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad centrinis registratorius vien tik formaliai įvertino situaciją ir savo Sprendime perrašė teritorinio registratoriaus sprendime nurodytus motyvus, dėl to Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 7 punkte numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą (taigi ir pasibaigimą), juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami (taigi ir išregistruojami) nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai. Laiko, kad 2008-01-09 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kurioje nėra aptartas nuosavybės teisių į statinius, esančius ant Žemės sklypo, perėjimo klausimas, taip pat Žemės sklypo savininkų, be kurių sutikimo ir leidimo buvo įregistruotos nuosavybės teisės į statinius, prašymas buvo ir yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą. Teritorinis ir centrinis registratoriai turėjo teisę atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus tik tuo atveju, jeigu jie turėtų pareiškėjų nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, t. y. jeigu turėtų Žemės sklypo savininkų sutikimus, leidimus ar kitokius sandorius, kuriais Žemės sklypo savininkai išreiškė savo valią, kad ant jų Žemės sklypo būtų įregistruoti statiniai. Pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip Žemės sklypo savininkai, jokių aukščiau nurodytų sutikimų ar leidimų E. R. nėra davę bei jokių sandorių nėra sudarę. Centrinis registratorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą, taip pat nurodė kitą argumentą - nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie E. R. disponavimo minėtais statiniais teisės apribojimą (areštą). Tačiau centrinis registratorius nenurodė teisės normų, kuriomis grindžia šį savo argumentą. Be to, LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 2 d. yra numatyta, kad tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą, neteisėtas nuosavybės teisių įregistravimas negali sukelti teisėtų pasekmių - disponavimo turtu apribojimo ir pan. Galiausiai juridinių faktų (arešto) įregistravimas nepadaro neteisėto nuosavybės teisių į statinius įregistravimo teisėtu. Iš neteisės teisė nekyla ir kilti negali. Neteisėtas nuosavybės teisės įregistravimas nulemia ir kitų juridinių faktų neteisėtumą. Vienašališkas E. R. prašymas ir pateiktas statybos leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas, negalėjo ir negali būti pagrindu, kuris be jokių papildomų įrodymų suteikia teisę teritoriniam registratoriui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės registravimo į svetimame žemės sklype esančius statinius. Jei teritorinis registratorius vadovautųsi tik vienašališkais asmenų pareiškimais, būtų sudaromos sąlygos pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes būtų nepagrįstai panaikinama žemės sklypo savininkui suteikiama apsauga prieš trečiųjų asmenų veiksmus, statant pastatus jiems nepriklausančiuose žemės sklypuose ir vėliau juos registruojant nekilnojamojo turto registre be žemės sklypo savininko sutikimo. Sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti visoje apimtyje, todėl turi būti panaikinti (b. l. 3-8, 93).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai palaikė skundą ir patikslintą skundą ir prašė juos tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2008-01-09, sudarant Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį, nebuvo atlikta žemės sklype esančių pastatų teisinė registracija, todėl pastatai į sutartį nebuvo įtraukti. Tačiau pareiškėjai žinojo ir tai buvo apspręsta preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp pareiškėjų ir trečiojo suinteresuotojo asmens E. R., kad perkamas žemės sklypas su jame esančiais pastatais. Be to, Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartyje statinių klausimas nebuvo apspręstas, nes E. R. žadėjo per metus atpirkti žemės sklypo dalį su pastatais ir vienaip ar kitaip tapti jų savininku. Minėta sutartis buvo sudaryta dėl to, kad pareiškėjų perkamas žemės sklypas už 350 000 Lt skolą buvo įkeistas bendrovei „Constructus“ ir, kad pareiškėjai galėtų įteisinti kiekvienas savo žemės sklypo dalis, sumokėjo bendrovei „Constructus“ E. R. skolą. Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties sudarymo metu žemės sklypo vertė, be jame esančių pastatų, nebūtų buvusi tokia didelė, nes už šalia esančios žemės 1 ha buvo sumokėti 22 000 litų. Realiai E. R. pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavė visą žemės sklypą, nors preliminarioje sutartyje buvo nurodyta faktiškai parduodamo sklypo dalis. Ta preliminari sutartis niekur nebuvo įregistruota. Pareiškėjai turėjo tikslą įsigyti žemės sklypą, tačiau, kitaip pirkimo – pardavimo negalėdami įteisinti, pasirinko tokį pirkimo būdą. Kai pareiškėjai pirko žemės sklypą, statiniai jau beveik buvo baigti statyti, tik nebuvo atlikta jų teisinė registracija. E. R. statinius įteisino jau po to, kai Žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu, todėl, negavus pareiškėjų sutikimo dėl statinių įregistravimo jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Pareiškėjų teisės į statinius jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype perėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. pagrindu, kadangi E. R. pripažino, kad statiniai Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartyje nebuvo paminėti, nes tiek pardavėjui, tiek pirkėjams tai buvo priimtina. Atsakovas nepateikė argumentų, dėl ko ši norma pareiškėjams negali būti taikoma, be to, atsakovui nesuteikta teisė įstatymus aiškinti plečiamai.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre į pastatus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.73-14 pagrindu 2008-02-05 įregistruotos E. R. nuosavybės teisės. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis aukščiau minėtu adresu, nuosavybės teise priklauso bendraturčiams A. M. ((duomenys neskelbtini) dalys) ir K. V. B. ((duomenys neskelbtini) dalys), kurių nuosavybės teisės 2008-01-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2008-01-22 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai skunde teigia, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nepagrįstai, neturėdamas žemės sklypo savininkų sutikimo, tenkino E. R. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į aukščiau minėtus statinius, esančius ant pareiškėjams priklausančio žemės sklypo. Be to skunde nurodoma, kad 2008-01-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nebuvo aptartas žemės sklype esančių statinių klausimas, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. (toliau – ir CK) minėti statiniai nuosavybės teise perėjo pareiškėjams. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tie statiniai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nekilnojamojo turto kadastre gali būti įregistruoti nekilnojami daiktai tik jeigu galima nustatyti norminiuose aktuose nurodytus parametrus, reikalingus objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Minėti kadastro duomenys nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. Detali tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2 punkte bei Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 17 punkte. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. nustatyta, kad statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o vadovaujantis minėto straipsnio 4 d., nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad kartu su dokumentais (nurodytais Kadastro įstatymo 12 str. 1 d.) dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos registruojami pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., pagrindu. Šiuo atveju, trečiojo suinteresuotojo asmens E. R. kartu su 2008-01-22 prašymu (dėl fizinio asmens nuosavybės įregistravimo į statinius, butus ar patalpas) Registro tvarkytojui buvo pateikti Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus E. R. 2007-01-18 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos adresas - žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav.), 2008-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.( 100)-11.73-14, kuriame statytoju nurodomas E. R., ir kuris yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantis dokumentas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d.), kurio pagrindu įrašomi duomenys apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą turėtoją. Taigi daiktinių teisių į ginčo pastatus teisinis registravimas Nekilnojamojo turto registre yra atliktas teisėto ir nenuginčyto dokumento pagrindu bei atitinkantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir jūrinių faktų išregistravimo tvarką nustato taip pat ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Registro įstatymo 16 str. 4 d.). Vadovaujantis Registro nuostatų 35 p., Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Pažymėjo, kad pareiškėjų Registro tvarkytojui pateiktas prašymas panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašus apie E. R. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus ir kartu su prašymu pateikta 2008-01-09 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aptartas tik žemės sklypo pardavimo klausimas, nėra tinkamas pagrindas, kad būtų galimas E. R. nuosavybės teisių į ginčo pastatus išregistravimas, t. y. nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad nuosavybės teisė pasibaigė ar pasikeitė jos turėtojas, arba, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, patvirtinantis E. R. nuosavybės teises į ginčo statinius, įstatymų nustatyta tvarka yra panaikintas, todėl mano, kad teritorinis registratorius pagrįstai, vadovaudamasis 2009-06-11 sprendime Nr. RS-999 „Atsisakyti išregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre“ nurodytomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Atkreipė dėmesį, kad į pareiškėjų teismui kartu su skundu pateiktą 2008-01-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.1 p. sutarties dalyku nurodytas 2.2800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. p. nurodyta, jog pirkėjai (vieni jų pareiškėjai, įsigiję žemės sklypą, kuriame stovi ginčo pastatai) patvirtina, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo Žemės sklypus, dėl jų būklės bei kokybės neturi pardavėjos atstovui (E. R.) jokių pretenzijų. Daro išvadą, kad pareiškėjai 2008-01-09 pirkimo-pardavimo sutartimi su atpirkimo teise išimtinai įgijo tik žemės sklypą, kuriame tik vėliau norminių aktų nustatyta tvarka buvo suformuoti ir įforminti nekilnojamieji daiktai. Taip pat nurodė, kad laikyti nekilnojamąjį daiktą kito daikto priklausiniu bei taikyti tam tikras teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į nekilnojamojo daikto priklausinius atsiradimo pagrindus, galima būtų tik tada, kai atitinkamo norminio akto nustatyta tvarka tuo metu, kai pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., būtų buvę įforminti patys nekilnojamieji daiktai, o jei jie nustatyta tvarka nebuvo suformuoti ir įteisinti, tai bandyti taikyti teisės aktus teisiniam santykiui, kuris neatitiko teisės normų, t. y. pareiškėjų nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atsiradimo momentu nebūnant paties teisinio santykio dalyko taikyti šį santykį reglamentuojančios Civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. normos nėra jokio pagrindo. Be to Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. nustatyta, kad daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai bei juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamieji daiktai - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre tuo metu, kai pareiškėjai 2008-01-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, CK 6.395 str. 1 d. netaikytina. Be kita ko, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 p., prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, tuo tarpu prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui gali pateikti ne tik šių teisių turėtojas, bet ir asmuo suinteresuotas jų įregistravimu. Tokia prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus padavimo tvarka įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 p., prašymai pakeisti įrašą registre registruojami, nagrinėjami ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad tiek įregistruoti, tiek ir išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą viešajame registre gali tik tam tikras ratas subjektų. Šiuo atveju teisę išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą turi tik tą teisę įgijęs asmuo - atitinkamų prašymų ir juos pagrindžiančių dokumentų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikimas yra asmenų teisė, todėl atitinkamo asmens nuosavybės teisių išregistravimas yra išimtinai to asmens apsisprendimo teisė, o jei nuosavybės teisių neišregistravimas pažeidžia trečiųjų asmenų (šiuo atveju pareiškėjų) teises ir teisėtus interesus, jie savo pažeistas teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Registro nuostatų reglamentavimą - kas ir kokia tvarka teritoriniam registratoriui turi teisę paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių išregistravimo, ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1512/2008 konstatavo, kad asmenys, turintys teisę teikti prašymus dėl nuosavybės teisių įregistravimo (išregistravimo), išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. ir jokių išimčių kitiems asmenims nėra suteikta, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams netaikytina CK 6.395 str. 1 d. norma, mano, kad pareiškėjai taip pat nėra tinkami subjektai kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad būtų išregistruotos fiziniam asmeniui priklausančios bei teisėtu ir nenuginčytu pagrindu norminių aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., yra areštuoti (turto arešto aktų registro išsami informacija pateikiama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija). Disponavimo teisė minėtais statiniais yra suvaržyta, be to Vilniaus apygardos teismo 2008-05-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2111-44/2008 pagrindu padaryta žyma apie E. R. nuosavybės teisių į aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus perleidimo draudimą. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d. turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Minėto įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Sistemiškai aiškinant minėtas Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas laiko, kad šiuo atveju pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., teisinio registravimo keitimas (asmens nuosavybės teisių išregistravimas) nėra galimas. Priešingu atveju būtų pažeistas Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d. numatytas draudimas pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą. Taigi teritorinis registratorius neturi teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre išregistruoti E. R. nuosavybės teises į minėtus pastatus. Pažymėjo, kad pagal pareikštą skundą, atsakyti gali tik asmuo, kurio veiksmai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre atliktas ginčo pastatų ir teisių įjuos teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis teisinį registravimą reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindais bei nepažeidžiant nei pareiškėjų teisių, nei jų teisėtų interesų, o Registro tvarkytojo atžvilgiu keliami nepagrįsti reikalavimai, skundas turėtų būti atmestas. Būtent tokiu - duomenų atitikimo dokumentams - būdu užtikrinamas į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų teisingumas, ką šiuo atveju Registro tvarkytojas ir užtikrino. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat prašė nepriteisti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40-44).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjų skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą, jų teisių ar pareigų nepažeidė. Nuosavybės teisės į pastatus E. R. vardu įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 akto Nr. (100)-11.73-14, kuriuo pastatai - gyvenamąjį namas ir namų ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., Trakų rajone, pripažinti tinkamais naudoti, pagrindu. Šis aktas yra nenuginčytas, galiojantis, todėl juo turi būti vadovaujamasi, jo kvestionuoti atsakovui nesuteikta teisė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Prievolės tikrinti, ar yra žemės sklypo savininko sutikimas, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų įregistruoti trečiajam asmeniui priklausantys pastatai, atsakovas neturi. Taip pat paaiškino, kad esant disponavimo teisės apribojimui (įregistruoti pastatų areštai), atsakovas neturi pagrindo keisti pastatų teisinio registravimo statuso.
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo E. R. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjų skundas prieštarauja civilinių santykių teisinio reglamentavimo, nuosavybės neliečiamumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise bei geros moralės principams. E. R. pagal O. R. įgaliojimą 2008-01-09 sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai įgijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km. Trakų raj. Sudarant šią sutartį pirkėjai žinojo, kad šiame sklype yra pastatyti trečiajam asmeniui priklausantys pastatai, kurie parduoti nebuvo. Pareiškėjai 2008-01-22 Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į įgytą žemės sklypą, o tretysis asmuo 2008-02-05 įregistravo pastatytus statinius ir šiems veiksmams pareiškėjų prieštaravimų neturėjo, nes pareiškėjams buvo žinoma, kad 2008-01-09 sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, perkamame žemės sklype stovi trečiajam asmeniui priklausantys pastatai ir su pirkėjais buvo sutarta, kad bus taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.395 str. 2 ir 3 d. nuostatos, t. y. jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teisė ir sąlygomis. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis Žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą Žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jos paskirtį. Nekilnojamieji daiktai - statiniai, esantys parduotame sklype, neparduoti, jie liko trečiojo asmens nuosavybėje. Pirkėjai buvo susipažinę su sklypo generaliniu planu, sklypo užstatymo techniniais rodikliais ir pastatais, pritaikytais kaimo turizmui. Taip pat pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta parduodamo sklypo atpirkimo teisė per vienerius metus už tą pačią kainą. Vienok pirkėjai pažeidė šią sutarties nuostatą, padidino sklypo kainą ir nebuvo galimybės įgyvendinti atpirkimo teisę, o registruojant pastatus 1 metų terminas nebuvo pasibaigęs. Pardavėjas, parduodamas žemės sklypą, kuriame yra jam priklausančių pastatų, neperdavė pirkėjui nuosavybės teisės į pastatus, todėl jis jais naudojasi teisėtai ir į tą žemės sklypo dalį nustatomas servitutas. Tai numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Pareiškėjai taip pat žinojo apie pardavėjo projektus ir generalinio plano eksplikacijoje sutartiniu ženklu Nr. 5 pažymėtus esamus namų ūkio pastatus bei numatytus projektus (ženklai 2-3). Jų parduoti tretysis asmuo neketino ir nepardavė. Nurodo, kad jam 2008-01-22 buvo išduotas gyvenamojo namo 1A1b bei namų ūkio pastato 2IIb pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio pagrindu į minėtus pastatus 2008-02-05 buvo teisėtai įregistruotos jo nuosavybės teisės, todėl atsakovas įstatymų reikalavimų nepažeidė, nes vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p. nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas, arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimą (pasibaigimą) patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės registruojamos (išregistruojamos) Nekilnojamojo turto registre, nurodyti Nekilnojamojo turto registro 22 str.; to paties įstatymo 23 str. 2 d. nustato, jog kartu su prašymu teritoriniam registratoriui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti (išregistruoti) daiktinių teisių atsiradimą (pasibaigimą). Jokių teisinių dokumentų apie E. R. nuosavybės teisių pasikeitimą, pasibaigimą į įregistruotą turtą neįvyko, todėl pareiškėjai tokių dokumentų nepateikė ir tokių dokumentų nėra. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra E. R. nuosavybė, o pareiškėjai elgiasi nesąžiningai siekdami užvaldyti jo turtą. Pažymėjo, kad vykstant teisminiams ginčams tarp buvusių bendros ūkinės-komercinės veiklos dalyvių, teismuose neišnagrinėtos civilinės bylos. Šiose bylose teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144-150 str., pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (areštą) E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui-statiniams: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir kitam turtui, esančiam Trakų raj. (duomenys neskelbtini) km. Apie tai, vadovaujantis teismo nutartimis, padaryti įrašai viešajame registre, laikinosios apsaugos priemonės (areštas) nepanaikintos ir nepakeistos. Apie tai yra informuoti pareiškėjai ir atsakovas. E. R. priklausantys statiniai, kurių teisinę registraciją prašo panaikinti pareiškėjai, įgyti, pastatyti, įregistruoti teisėtai, todėl tenkinti pareiškėjų skundo nėra pagrindo (b. l. 37-39).
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo E. R. ir jo atstovas su skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu turėjo būti vykdoma kaimo turizmo programa. Jis buvo įsipareigojęs gauti leidimus statybai ir juos gavo. 2008-01-09 Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartimi jis pardavė žemės sklypą, kuriame jau buvo pareiškėjų ir jo pastatai, ši aplinkybė visiems buvo žinoma. Šia sutartimi jis pardavė tik žemės sklypą, o ne jame esančius pastatus. Pardavė ir žemės sklypo dalį, ant kurios buvo ir jo pastatai, nes tik tokiu būdu galima buvo gauti leidimus statybai. Į sutartį nebuvo įtraukti pastatai, nes pirkėjai nepageidavo, kad jie būtų įrašyti į sutartį, o jis dėl to neprieštaravo. Be to, parduodant žemės sklypą, apie statinius nebuvo kalbama. Žemės kaina buvo tokia, nes sklypas yra prie ežero. Jo pastatai buvo pripažinti tinkamais naudoti, todėl buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovas, įregistruodamas pastatus jo vardu, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pastatų registracija atlikta teisėtai.
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos registruojami pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto registrų įstatymo 22 str., pagrindu. Šiuo atveju, E. R. kartu su prašymu, dėl fizinio asmens nuosavybės įregistravimo į statinius, butus ar patalpas, paduotu 2008-01-22, pateikė ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus E. R. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-l 1.73-14, kuriame statytoju nurodomas E. R. ir kuris yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu įrašomi duomenys apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą turėtoją. Taigi, daiktinės teisės į ginčo pastatus buvo įregistruotos tinkamai, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų nuostatomis ir reikalavimais. Nekilnojamojo turto registre 2008-01-22 pareiškėjai įregistravo savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į įgytą žemės sklypą, o tretysis suinteresuotas asmuo E. R. 2008-02-05 įregistravo pastatytus statinius ir šiems veiksmams pareiškėjų prieštaravimų neturėjo, nes pareiškėjams buvo žinoma, kad 2008-01-09 sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį perkamajame sklype stovi trečiajam suinteresuotam asmeniui E. R. priklausantys pastatai ir su pirkėjais buvo sutarta, kad bus taikomos LR civilinio kodekso 6.395 str. 2 ir 3 d. nuostatos, kad jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai (pareiškėjai, kurie įgiję žemės sklypą, kuriame stovi ginčo pastatai) patvirtina, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo sklypus, dėl jų būklės bei kokybės neturi pardavėjo atstovui (E. R.) jokių pretenzijų. Daro išvadą, kad pareiškėjai 2008-01-09 pirkimo-pardavimo sutartimi su atpirkimo teise išimtinai įgijo tik žemės sklypą, kuriame tik vėliau norminių aktų nustatyta tvarka buvo suformuoti ir įforminti nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjų motyvavimas LR civilinio kodekso 6.395 str. l d. nuostata, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui, yra nepagrįstas. Nekilnojamieji daiktai, ginčo objektai, esantys (duomenys neskelbtini) k. Trakų r. sav. yra areštuoti. Disponavimo teisė minėtais statiniais yra suvaržyta, be to Vilniaus apygardos teismo 2008-05-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2111-44/2008 pagrindu padaryta žyma apie E. R. nuosavybės teisių į nurodytus nekilnojamuosius daiktus perleidimo draudimą. Remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymu bei jo 2 str. 1 d., turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - vykdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas ribojimas. Taigi pastatų, esančių ginčo objektu teisinio registravimo keitimas pažeistų Turto arešto aktų įstatymo nuostatas (b. l. 90-92).
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo A. S. su skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pastatų teisinė registracija atlikta teisėtai, o pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo N. J. su pareiškėjų skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti.
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjų skundu iš esmės sutiko, prašė dėl pareiškėjų reikalavimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad realiai žemė nebuvo perkama, o Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartimi E. R. iš esmės buvo suteiktas kreditas: sklypas buvo įkeistas, dėl to ir buvo numatyta teisė E. R. per metus atpirkti sklypą su statiniais. Tačiau praėjus metams, jis žemės sklypo neatpirko, įregistravo nuosavybės teisę į pastatus. Taip pat paaiškino, kad iš E. R. pirko 3 ha žemės sklypą už 40 000 Lt, todėl nelogiška buvo tuo metu pirkti tik 2 ha žemės sklypą be pastatų už 350 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai K. V. B. ir A. M. 2009-06-01 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyrių prašydami panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į pastatus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) E. R. vardu bei panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie nuosavybės teisių įregistravimą į minėtus pastatus E. R. vardu (b. l. 14-15). Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2009-06-11 sprendimu Nr. RS-999 pareiškėjų prašymo netenkino, nes pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas bei dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie E. R. disponavimo minėtais statiniais teisės apribojimą, o jiems galiojant, draudžiama keisti statinių, į kuriuos įregistruotos E. R. nuosavybės teisės, teisinį statusą (b. l. 16-17, 51-52). Nesutikdami su sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2009-07-14 sprendimu Nr. 235 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (b. l. 26-27, 69-70).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo pagal 2008-01-09 sudarytą Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kurią E. R., veikiantis O. R. vardu, pardavė O. R. nuosavybės teisėmis priklausantį 2.28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, K. V. B. – (duomenys neskelbtini) dalį, o A. M. – (duomenys neskelbtini) dalį (b. l. 18-24). Pareiškėjai nuosavybės teises į minėtą sklypą 2008-01-22 įregistravo VĮ Registrų centras (b. l. 9-13).
Tretysis suinteresuotas asmuo E. R. 2008-01-22 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų skyrių įregistruoti nekilnojamąjį turtą, esantį Trakų r. sav., Trakų sen., (duomenys neskelbtini) kaime, nekilnojamo turto kadastre ir registre, taip pat nuosavybės teises į jį (b. l. 53, 54). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008-02-05 tenkino šiuos prašymus: įrašė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir namų ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų raj., duomenis į nekilnojamo turto kadastrą, įregistravo šiuos daiktus, taip pat E. R. nuosavybės teises į juos nekilnojamo turto registre (b. l. 45-50).
Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas - nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre, pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. l d.). Pareiškėjai byloje pareikštu skundu ginčija nekilnojamojo turto registre atliktą daiktinių teisių registraciją E. R. vardu, kadangi mano, kad nuosavybės teisę į statinius atsakovas įregistravo neteisėtai (nesant tam teisinio pagrindo, pažeidžiant atitinkamus teisės aktus). Taigi ginčas kyla dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio aktų (veiksmų). Ginče keliami klausimai yra iš esmės susiję su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu (pateikiamų duomenų apie nekilnojamąjį turtą vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu registravimo procedūrų metu). Konkrečių savarankiškų civilinių teisinių reikalavimų, kurie tiesiogiai būtų siejami su asmenų civilinėmis teisėmis ar pareigomis (pvz., dėl nuosavybės teisės nuginčijimo ar pripažinimo), pareiškėjas nekelia ir jų skundo dalykas iš esmės yra nukreiptas į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. l d.; Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-07-16 nutartis, priimta byloje akcinė bendrovė „Švytra“ prieš valstybės įmonę Registrų centras ir kt.; 2008-04-24 nutartis, priimta byloje B. T. prieš valstybės Įmonę Registrų centras, valstybės Įmonės Registrų centras Šiaulių filialą; 2007-02-05 nutartis, priimta byloje Druskininkų savivaldybė prieš valstybės įmonę Registrų centras, valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialą).
LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d. numato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str. numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., kuriame numatyti daiktinių teisų į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių aktų įregistravimo nekilnojamo turto registre teisiniai pagrindai, 1 p. numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir valstybės institucijos sprendimas. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1-3 d. numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str., reglamentuojantis nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 ir 2 d. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 1-3 d. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtintų LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 625, IV skyriaus, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į kadastrą, normos numato: kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Tais atvejais, kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų ir kai žemės sklypo plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, nurodytos šių Nuostatų 1 priede, kadastro tvarkytojas šiuos duomenis keičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, gavęs pareiškėjo prašymą (Kadastro nuostatų 84 p.); kadastro tvarkytojas, gavęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, įregistruoja jį kompiuterinėje prašymų registravimo knygoje, nurodydamas prašymo gavimo datą (metus, mėnesį, dieną), laiką (valandą ir minutes), kartu su prašymu pateiktus dokumentus, prašymą priėmusį asmenį, ir suteikia prašymui eilės numerį (Kadastro nuostatų 85 p.); kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar: prašymą pateikęs asmuo turi teisę jį paduoti; dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi; prašomo įrašyti nekilnojamojo daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar žemės sklypo planas yra iš anksto patikrinti kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jeigu ši išankstinė patikra buvo numatyta vykdytojo ir užsakovo sutartyje ar atlikta vykdytojo pageidavimu (Kadastro nuostatų 88-88.6. p.); išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų (Kadastro nuostatų 89 p.); kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, kadastro tvarkytojo darbuotojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą (Kadastro nuostatų 90 p.).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, trečiojo suinteresuoto asmens E. R. prašymu įrašydamas nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namų ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav. – duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir registruodamas juos nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruodamas E. R. nuosavybės teises į minėtus statinius, nepažeidė teisės aktų nustatytos tokių veiksmų atlikimo tvarkos ir nepriėmė nepagrįstų sprendimų: E. R., kuris yra šių daiktų statytojas (b. l. 55-56), pateikė atsakovui LR nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatytus dokumentus, t. y. prašymą įrašyti pastatų duomenis į kadastrą (b. l. 53), statybos leidimą (b. l. 55), statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (b. l. 56), kadastrinių matavimų bylą (b. l. 57-67), todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti įrašyti nekilnojamų daiktų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre, šių sprendimų pareiškėjai netgi neginčijo ir neginčija; atitinkamai, kadangi duomenų apie tai, kad dokumentas, kurio pagrindu atsakovas įregistravo E. R. nuosavybės teises į statinius – VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.73-14 (b. l. 56) – būtų panaikintas, nėra, atsakovas VĮ Registrų centras Vilniaus filialas neturėjo pagrindo priimti sprendimo netenkinti atitinkamo E. R. prašymo (b. l. 54). Pareiškėjų skunde ir jų atstovų teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad E. R., neturėdamas žemės, ant kurių pastatyti statiniai, savininkų sutikimo, neturėjo teisės paduoti prašymo įregistruoti nuosavybės teisės į juos, kad dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko šio įstatymo reikalavimų, t. y. kad buvo LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 1 ir 2 p. numatytos aplinkybės nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, yra nepagrįsti: VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-22 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui Nr. (100)-11.73-14 esant nenuginčytam, nėra pagrindo manyti, kad E. R. neturėjo teisės paduoti prašymo įregistruoti nuosavybės teisės į jame nurodytus statinius, o reikalavimas, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, teikiant tokio pobūdžio prašymą, turi būti pateikiamas žemės, ant kurios stovi statiniai, savininko sutikimas, LR nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nenumatytas.
LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 ir 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o tvarką, kuria nekilnojamojo turto registre išregistruojamos įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir juridiniai faktai, nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, 19 p. numato, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis, o 35 p. – kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-08 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A63-1512/2008, aiškindamas, kas turi teisę paduoti prašymus teritoriniam registratoriui dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir išregistravimo, nurodė, kad iš paminėto teisinio reglamentavimo (minimos LR nekilnojamo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, CK 4.256 str. 2 d. nuostatos) matyti, jog suinteresuotiems asmenims teisė paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į kitų asmenų nekilnojamąjį turtą išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, nesuteikta. Minėti suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis tik dėl kitų daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų įregistravimo ar išregistravimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš pareiškėjų 2009-06-01 prašymo atsakovei VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, pareiškėjai K. V. B. ir A. M., motyvuodami tuo, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai tenkino E. R. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į statinius, paprašė panaikinti, t. y. iš esmės išregistruoti E. R. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir namų ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav. (b. l. 14-15), atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtas LR nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nuostatas pareiškėjai K. V. B. ir A. M. neturėjo teisės paduoti prašymo dėl E. R. nuosavybės teisių į minėtus gyvenamąjį namą ir namų ūkio pastatą išregistravimo, pagrįstai netenkino šio prašymo.
Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 45-50), Centrinės hipotekos pateiktų duomenų (b. l. 14-86), pareiškėjų prašymo pateikimo atsakovui metu E. R. nuosavybės teise registruoti nekilnojami daiktai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namų ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., buvo areštuoti antstolių ir teismų priimtais procesiniais sprendimais, todėl galiojant šiems areštams, atsakovė vien šiuo pagrindu negalėjo tenkinti pareiškėjų prašymo, kadangi teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą apribojimas teisines pasekmes sukelia ne tik asmeniui, kurio turtas yra areštuojamas, bet ir kitiems asmenims: LR turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 ir 4 d. numato, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą, o disponavimo teisės apribojimas – teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl atsakovo VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2009-06-11 sprendimo Nr. RS-999 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją 2009-07-14 sprendimo Nr. 235 panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir savo pobūdžiu nesavarankiškų reikalavimo, t. y. įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą priimti naują sprendimą - panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į pastatus E. R. vardu bei nekilnojamojo turto registre įrašą apie nuosavybės teisių įregistravimą į šiuos pastatus E. R. vardu.
Pažymėtina, kad 2009-06-01 prašymu atsakovui VĮ Registrų centras Vilniaus filialui pareiškėjai K. V. B. ir A. M. iš esmės neginčijo nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų, susijusių su E. R. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir namų ūkio pastatą, esančių (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., įregistravimu, todėl šioje byloje, nagrinėjamoje administraciniame teisme, nėra ir negali būti pasisakoma, kokias teises pareiškėjai įgijo į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namų ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., 2008-01-09 Nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties, kuria O. R., atstovaujama E. R., pardavė 2.2800 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav. (b. l. 18-24): klausimas dėl pareiškėjų nuosavybės teisių į ginčo statinius perėjimo (neperėjimo) minėtos civilinės sutarties ir civilinių įstatymų pagrindu savo esme yra civilinės teisės klausimas, tokie reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti, be to, ginčai dėl nuosavybės teisių pripažinimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjų K. V. B. ir A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.