Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų A. B. ir E. B. 24 000 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. B.. Sudarius santuoką, ieškovė sutiko su sutuoktinio motinos I. B. siūlymu jų šeimai apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi buto būklė buvo labai prasta, o ieškovė netrukus po santuokos sudarymo pasijuto esanti nėščia, buvo būtina skubiai atlikti remonto darbus. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neturėjo jokių santaupų buto rekonstrukcijai finansuoti, dėl ko reikalingas pinigines lėšas ieškovei nusprendė padovanoti jos motina S. B. (ankstesnė pavardė N.). Ieškovė tuo metu nedirbo, oficialių pajamų negaudavo, taip pat negaudavo ir motinystės išmokų, nes iki pastojimo nedirbo. A. B. pajamos tuo metu siekė apie 800-900 Eur per mėnesį ir buvo skiriamos kasdieniniams šeimos poreikiams tenkinti. I. B. buvo pensininkė ir jos gaunamas pajamas sudarė senatvės pensija. 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovės motina pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, už kurį gavo 60 000 Eur. Iš šių gautų pinigų S. B. savo dukrai per du kartus padovanojo iš viso 24 000 Eur. 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo padovanota 12 000 Eur, o 2015 m. spalio 2 d. – dar 12 000 Eur. Ieškovei padovanotos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį – buto rekonstrukcijai. Ieškovei visos rekonstrukcijos metu, investuojant jos asmeninės lėšas, buvo užtikrinta I. B. ir jos sūnaus pažadais, kad butas netrukus bus perleistas ieškovės ir jos sutuoktinio nuosavybėn. Buto rekonstrukcija buvo pradėta gavus dovanotas lėšas, t. y. 2015 m. spalio mėn. ir baigta 2016 m. vasario mėn. 2019 m. vasario 5 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Iki pat santuokos nutraukimo, kuri buvo nutraukta abejų sutuoktinių bendru sutikimu, I. B. taip ir neišpildė pažado butą perleisti ieškovės ir jos sutuoktinio nuosavybėn. (duomenys neskelbtini) I. B. mirė. Palikimą po jos mirties 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimu priėmė palikėjos sūnūs E. B. ir A. B.. Ieškovė teigė, kad jai turi būti atlygintos jos patirtos buto pagerinimo išlaidos. Ieškovė pagerino naudotą daiktą. Buto remonto darbai buvo pradėti 2015 m. spalio mėn. ir baigti 2016 m. vasario mėn. Vykdant remonto darbus antrame aukšte buvo naujai formuojamos sienos ir lubos iš gipso plokščių, kurios buvo lyginamos, glaistomos, dažomos, pakeisti langai ir durys, sudėtos grindų plytelės (pirmojo aukšto prieškambaryje), parketas (antrame aukšte), naujai išvedžiota šildymo sistema, pakeisti radiatoriai, naujai išvedžiota elektros instaliacija, įrengti laiptai su turėklais į antrą aukštą, kieme sudėtos trinkelės, įrengta terasa, pakeista dalis tvoros, iš lauko apšildyta namo dalis, pamato dalis, atlikta lauko sienos apdaila, renovuota dalis stogo, pakeisti lietvamzdžiai, pasodinti dekoratyviniai medžiai (10 tujų). Minėti remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu, jokių sutarčių su remonto darbus atliekančiomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis nebuvo sudaryta. Ieškovė neturi išsaugojusi statybinių medžiagų įsigijimo kvitų. Ieškovė su sutuoktiniu turėjo I. B. leidimą daryti buto pagerinimus. Ieškovės turėtų asmeninių investicijų dydį patvirtina byloje pateiktos pinigų dovanojimo sutartys, kuriose nurodyta, jog 24 000 Eur suma ieškovei dovanojama jos asmeninėn nuosavybėn. Šalys susitarimu nenustatė kitokių pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklių, kadangi tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kuria I. B. ne tik leido ieškovei neatlygintinai naudotis butu, bet ir jį rekonstruoti, žadėdama minėtą butą perleisti ieškovės ir jos sutuoktinio nuosavybėn.

3. Atsakovai A. B. ir E. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad 2012 m. šeimoje (kurią sudarė I. B., jos vyras V. B. ir atsakovas A. B.) buvo priimtas sprendimas atnaujinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) interjerą bei atlikti remonto darbus. Visi remonto darbai buvo atliekami ūkio būdu. Statybinėms medžiagoms pinigų skyrė I. B. bei jos vyras, remonto darbus atliko A. B.. I. B. buto remontui lėšų turėjo ir jas skyrė buto remontui, todėl nebuvo jokios būtinybės dėl finansinės paramos kreiptis į kitus asmenis. Be to, butas buvo įrengtas ir tinkamas gyventi. Kadangi bute tuo metu gyveno V. B. (I. B. vyras), I. B. ir jos sūnus atsakovas A. B. ir viso buto atnaujinimo vienu metu nepavyktų dėl kylančių nepatogumų, buvo priimtas sprendimas remonto darbus atlikti 3 etapais: 1 etapu, 2012-2013 m. buvo atnaujinamos 1-ojo aukšto patalpos 3-1, 3-6 ir 3-7. Buvo keičiami langai, durys, įrengtas vonios kambarys su dušu ir tualetu, įrengta virtuvė, formuotos gipso kartono sienos ir lubos, glaistomos ir dažomos sienos, sudėtas naujas grindų laminatas, dedamos akmens masės detalės, pakeisti radiatoriai, vedžiojama elektros instaliacija; 2 etapu, 2015-2016 m. buvo atnaujinamos pastogės patalpos 3­‑12, 3-13 ir 3-14 ir 1-ojo aukšto 3-5 patalpa. Pastogėje buvo keičiami langai, durys, formuota gipso kartono sienelė ir lubos, glaistomos ir dažomos sienos, sudėtas grindų laminatas, pakeisti radiatoriai, vedžiojama elektros instaliacija. 1-ojo aukšto 3-5 patalpoje paaukštintos karkasinės sienos ir įrengti papildomi laiptai į pastogę; 3 etapu, 2020-2021 m. turėjo būti atnaujinamos 1-ojo aikšto 3-3 ir 3- patalpos ir pastogės 3-8, 3-9, 3- 10 ir 3-11 patalpos. Nuo 2014 m. birželio mėn. atsakovas A. B. su ieškove su mamos leidimu apsigyveno jai priklausančiame bute ir naudojosi 1-ojo aukšto 3-1, 3-6 ir 3-7 patalpomis, (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su atsakovu A. B.. Gimus sūnui, atsakovas A. B. paprašė I. B. leisti laikinai pasinaudoti ir pastogėje esančiomis patalpomis 3-12 ir 3-13, kol paaugs vaikas ir jų šeima įsigys naują būstą. Atliekant remonto darbus buvo padarytas praėjimas iš 3-7 patalpos į 3-5 patalpą, kad būtų lengviau patekti į pastogę, 3-12 patalpoje laikinai įrengtas vaikų kambarys, o 3-13 patalpoje miegamasis. Jokio susitarimo tarp I. B. ir ieškovės dėl dalies buto dovanojimo ieškovei nebuvo. Šis butas buvo I. B. ir jos vyro vienintelė gyvenamoji vieta. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neturėjo jokių santaupų, nebuvo sukaupę jokių ženklesnių piniginių sumų, kad būtų galėję finansuoti buto rekonstrukciją. Atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovės ir jos mamos sudarytas dovanojimo sutartis, jis jokių pinigų iš ieškovės niekada nėra gavęs.

10. Apeliaciniu skundu ieškovė I. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, arba, panaikinus sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė asmeninių lėšų panaudojimo ginčo būsto pagerinimui fakto, kas buvo teismo esminis ir vienintelis argumentas ieškiniui atmesti. Šią išvadą teismas padarė pažeisdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei dėl įrodymų vertinimo suformuotą teismų praktiką. Teismas neatliko nuoseklaus įrodymų vertinimo, tinkamai neįvertino didžiosios dalies įrodymų, dalį įrodymų vertino atsietai, o ne visapusiškai, kaip to reikalauja įstatymas.

1.2. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė ir jos tuometinis sutuoktinis atsakovas A. B. apsigyveno sutuoktinio mamai priklausančiame ginčo bute ir po atliktų remonto darbų bei rekonstrukcijos šiuo turtu naudojosi neatlygintinai eilę metų iki tol, kol šalys išsiskyrė. Byloje ginčo taip pat nebuvo, kad tokie šalių santykiai (tarp tuometinių sutuoktinių ir ginčo buto savininkės) kvalifikuotini kaip panaudos.

1.3. Pirmos instancijos teismas dalį reikšmingų faktinių aplinkybių nustatė teisingai, t. y. 1) kad ginčo butas buvo pagerintas, nes dėl to tarp šalių ginčo ir nebuvo; 2) kad ieškovei jos motina 2015 m. asmeninės nuosavybės teise grynaisiais pinigais padovanojo 24 000 Eur sumą. Nors teismas teisingai nustatė reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė realiai turėjo 24 000 Eur sumą, tačiau neteisingai sprendė, jog ieškovė byloje neįrodė šių asmeninių lėšų panaudojimo ginčo būsto pagerinimui fakto, o ieškovės teikti įrodymai nepatvirtino, kad ši suma buvo realios ieškovės išlaidos ginčo buto pagerinimui.

1.4. Dovanojimo sutartys, banko sąskaitos išrašai, liudytojų parodymai patvirtina teisingai pirmos instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog ieškovė įrodė grynaisiais turėjusi 24 000 Eur sumą, nors atsakovai neigė šias aplinkybes. Tuo tarpu, be atsakovų paaiškinimų, šioje byloje nebuvo jokių duomenų įgalinančių spręsti, jog I. B. 2015-2016 m. turėjo pakankamai lėšų grynaisiais, vykdyti ginčo buto remonto darbus. Byloje nustatyta ir visos šalys pripažino, kad ginčo buto remonto darbai buvo vykdomi ūkio būdu, už rekonstrukcijai reikalingas medžiagas ir darbus, kuriuos atliko ne pats atsakovas A. B., buvo apmokama grynaisiais pinigais. Iš to seka minėta išvada, jog teismui kilo pareiga vertinti, kuri iš ginčo šalių objektyviai galėjo apmokėti už ginčo buto remonto / rekonstrukcijos darbus. Teismas neteisingai vertino įrodymų visumą dėl I. B. grynųjų pinigų turėjimo fakto, kas iš esmės ir nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

1.5. Byloje ginčo nebuvo, kad I. B., atliekant ginčo buto pagerinimus 2015-2016 m., buvo pensinio amžiaus, kad ji neturėjo didelių santaupų, iš jos sąskaitos nebuvo atliekami pavedimai nei asmenims už remonto darbus, nei įmonėms už statybines medžiagas. Tuo tarpu, visos ginčo šalys patvirtino, jog ginčo buto pagerinimo darbų kaštai buvo apmokami grynaisiais pinigais. Be to, be atsakovų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie būtų leidę teismui spręsti apie I. B. santaupų grynaisiais pinigais turėjimą (atsakovai teigė, jog ginčo buto pagerinimai buvo vykdomi būtent I. B. lėšomis). Byloje ginčo nebuvo, jog atsakovas A. B. neturėjo jokių santaupų, o jo gaunamos pajamos buvo 950 Eur buvo naudojamos einamiesiems šeimos poreikiams, nes ieškovė tuo metu nedirbo ir laukėsi antro vaiko. Dėl to, labiau tikėtina išvada, kad ginčo buto remonto darbai galėjo būti finansuojami ieškovės grynaisiais turėta 24 000 Eur suma, o ne velionės I. B. menamomis santaupomis, nesant byloje jokių duomenų apie tokių piniginių lėšų turėjimo ir išgryninimo iš banko sąskaitos faktą.

1.6. Pirmos instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nes kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė neįrodė dovanotų piniginių lėšų panaudojimo į ginčo buto rekonstrukciją fakto, tuo pačiu tokios pačios pareigos nekėlė atsakovams, t. y. pareigą įrodyti, jog jų motina I. B. turėjo grynaisiais pinigais ginčo buto rekonstrukcijai reikalingą sumą ir būtent atsakovės pinigais buvo atlikti pagerinimai.

1.7. Be paminėtų aplinkybių, teismas neįvertino ir eilės kitų byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie aiškiai patvirtino ieškovės turėtų asmeninių lėšų panaudojimo ginčo buto pagerinimams faktą: aplinkybė, jog ieškovės asmeninės lėšos (24 000 Eur) buvo panaudotos ginčo buto remontui patvirtina dovanojimo sutartys ir jų turinys; ieškovės asmeninių lėšų į ginčo buto pagerinimus faktą patvirtino ir nuotraukos, ir užrašų knygelė, kurioje atsakovo ranka atlikti įrašai apie atliktus darbus ir įsigytas medžiagas, nurodoma kaina prie kiekvienos įrašytos medžiagas, darbo ar darbininko vardo ar įmonės, iš kurios pirktos medžiagos. Aritmetiškai sudėjus užrašų knygutėje nurodytas sumas, gaunama 16 511 Eur suma, kas aiškiai patvirtina, kad bent ši suma turėjo būti priteista ieškovės naudai. Byloje nustačius, kad be ieškovės jokie kiti asmenys, t. y. nei vienas iš atsakovų grynaisiais pinigais neturėjo nei 24 000 Eur, nei kitos reikšmingos piniginės sumos, o užrašų knygutėje fiksuoti darbai atitinka ieškovės nurodytus ginčo buto pagerinimo darbus, kurie matyti ir nuotraukose, tai buvo pakankamas pagrindas labiausiai tikėtinai išvadai, kad pagerinimo darbai buvo apmokėti ieškovės asmeninėmis lėšomis.

1.8. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas, nes, priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis įrodymų „pakankamumo“ taisykle. Aptartos aplinkybės ir įrodymai atsveria nesąžiningų atsakovų iškeltas prielaidas apie ginčo buto remonto ir rekonstrukcijos darbų apmokėjimą I. B. santaupomis grynaisiais. Akivaizdu, kad, be ieškovės, joks kitas asmuo negalėjo ir neturėjo finansinių galimybių grynaisiais pinigais apmokėti ginčo buto remonto ir rekonstrukcijos kaštus. Dėl to, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, nurodytų įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad ginčo buto pagerinimo darbai buvo atlikti panaudojant ieškovės asmenines ir jai dovanotas lėšas, t. y. 24 000 Eur.

1.9. Pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumui turėjo įtakos netinkamai vertinti atsakovų paaiškinimai, tiksliau nepastebėtas atsakovų nesąžiningumas ir teiktų parodymų prieštaringumas. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apklausiami teisme teigė, jog jiems nežinoma apie ieškovei dovanotas lėšas, jie tokių lėšų niekada nematė, jomis nesinaudojo ir jų į seifą nedėjo. Tačiau teismas pripažino faktinę aplinkybę, kad piniginės lėšos buvo padovanotos ieškovei, taip kaip tai numatyta dovanojimosi sutartyse, todėl vien jau tai sudarė pagrindą teismui suabejoti atsakovų sąžiningumu ir jų teiktų parodymų patikimumu. Teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino, kad byloje nebuvo atlikta nekilnojamojo turto pagerinimo darbų vertės ekspertizė, tuo pačiu nevertindamas, jog būtent dėl atsakovų kaltės, t. y. dėl atsisakymo pateikti reikšmingus dokumentus ir atsisakymo atlikti kadastrinius matavimus, jos ir nebuvo galima atlikti.