Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitropolis“ (toliau ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašo: 1) panaikinti kaip neteisėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. vasario 12 d. raštu pateiktą atsisakymą tenkinti ieškovės 2024 m. sausio 15 d. prašymą; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse numatytus veiksmus; 3) pateikti ieškovei pasiūlymą dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas), pardavimo ieškovei; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir atsakovė) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta ieškinį priimti kaip neteismingą šitam teismui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

11. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys turi būti teikiamas bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buveinės vietą, kadangi ginčas kilo dėl prievolinių (pirkimo-pardavimo) teisinių santykių, o ne dėl daiktinių teisių. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti nagrinėjamos bylos teismingumą, būtina identifikuoti, iš kokių vyraujančių teisinių santykių kildinami ieškovės ieškinio reikalavimai.

12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

13. Lietuvos apeliacinis teismas tokios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad sprendžiant bylos teismingumo klausimą esminė aplinkybė yra tai, ar ieškinio reikalavimai yra dėl daiktinių teisių (ar reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo), ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2009, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1889/2013, 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2020). Be to, spręsdami tokio pobūdžio klausimą teismai taip pat vertina ir palankaus ieškovui teismo sprendimo įtaką šalių daiktinių teisių apimčiai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2009).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ieškovei UAB „Vitropolis“ nuosavybės teise priklauso statiniai (Nekilnojamojo turto registre duomenys registruoti registro Nr. 10/74049) (toliau ir Statiniai), esantys 0,7421 ha ploto valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre duomenys registruoti registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Žemės sklypas). Be Statinių Žemės sklype nėra daugiau jokių kitų statinių. Žemės sklypas yra kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija) ir įeina į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Žemės sklypas išnuomotas ieškovei ne aukciono tvarka kaip Statinių savininkui (Statiniams eksploatuoti) 2013 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 46SŽN-(14.46.62.)-24, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia įgyvendinti teisę atnaujinti jai nuosavybės teise priklausančius Statinius ir vykdyti komercinę veiklą, pakaisti Žemės sklypo paskirtį, o tam reikia įsigyti Žemės sklypą nuosavybės teise.

15. Ginčo esmę sudaro tai, kad apeliantės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisako atlikti jai pagal kompetenciją priskirtas funkcijas (patikrinti, ar pateikti visi dokumentai, patvirtinantys ieškovės teisė į įstatymo garantuojamą teisę pirkti valstybinės žemės sklypą, atlieka Žemės sklypo naudojimo aplinkybes vietoje, užsako parduodamo žemės sklypo individualų vertinimą ir t. t.), reikalingas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrai pradėti. Pareikšto nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, atsakovė būtų įpareigota pradėti Žemės sklypo pardavimo procedūras, pateikti pasiūlymą dėl Žemės sklypo pardavimo ieškovei, kas Žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn atveju leistų jai įgyvendinti savo Statinių atnaujinimo ir komercinius tikslus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, laikytina, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas dėl daiktinių teisių, todėl sutiktina su apeliantės pozicija, kad toks ieškinys turėtų būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisyklę, be kita ko šiame kontekste, įvertinus paminėtas teisės normas ir teismų praktiką (šios nutarties 12, 13 punktai) atmetant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bendrojo teritorinio teismingumo taikymo.

16. Pasisakius dėl bylos teismingumo, dėl kitų apeliantės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinės baigties

17. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.