- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-365-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01247-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- O. S., A. S., G. S., N. S., L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Aleksandro Stulginskio universitetas
procesinio dokumento kategorijos: 122.1; 122.3; 122.5; 128.11.
NUTARTIS
2013 m. kovo 12 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų O. S., A. S., G. S., N. S. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1430-810/2012 pagal pareiškėjų O. S., A. S., G. S., N. S. ir L. M. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo Aleksandro Stulginskio universitetas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio M. L. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0022/03/05169 yra vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-13 vykdomasis raštas Nr. 2-606 dėl pareiškėjų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), inventorizacinėje byloje pažymėtų indeksais VI-11, VI-12, VI-13, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Antstolis 2012-04-16 raginimu įvykdyti sprendimą Nr. 3.6-10347 nurodė pareiškėjams per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), ir įspėjo pareiškėjus, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, 2012-05-30 10 val. bus pradėtas priverstinis pareiškėjų iškeldinimas. 2012-06-26 patvarkymu antstolis atidėjo pareiškėjų iškeldinimą dėl A. S. ligos, ir nurodė pareiškėjams, kad priverstinis iškeldinimas bus vykdomas 2012-09-05 10 val. 2012-09-21 patvarkymu antstolis atidėjo pareiškėjų iškeldinimą dėl O. S. ligos, ir nurodė pareiškėjams, kad priverstinis pareiškėjų iškeldinimas bus vykdomas 2012-10-10 10 val.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2012-09-26 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2012-09-21, 2012-06-26 patvarkymus ir 2012-04-16 raginimą Nr. 3.6-10347, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0022/03/05169, bei kitus skunde nenurodytus procesinius dokumentus, susijusius su iškeldinimu, ir vykdomąją bylą Nr. 0022/03/05169 nutraukti.
Pareiškėjai nurodė, kad jų iškeldinimas yra neteisėtas, kadangi patalpos (duomenys neskelbtini), jiems yra išnuomotos Kauno miesto apylinkės teismo 1994-11-14 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6339/94. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-13 vykdomasis raštas Nr. 2-606 yra išduotas tik dėl pareiškėjų O. S. ir A. S. iškeldinimo. Antstolis ginčijamuose procesiniuose dokumentuose nepagrįstai nurodė ir kitus asmenis: G. S., N. S. ir L. M., kurios nėra nurodytos vykdomajame rašte ir 2012-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime. 2004-08-18 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas, išaiškindamas 2012-12-20 sprendimą, pakeitė jo turinį. Pareiškėjų nuomone, vykdomasis raštas neatitinka teismo sprendimo.
Antstolis M. L. atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Antstolis nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra panaikintas arba pakeistas, todėl turi būti vykdomas. Antstolis nenustatė CPK 629 straipsnyje nustatytų pagrindų vykdomajai bylai nutraukti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Aleksandro Stulginskio universitetas prašė pareiškėjų skundo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl antstolio M. L. 2012-04-16 raginimo įvykdyti sprendimą ir 2012-06-26 patvarkymo dėl iškeldinimo atidėjimo panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai, paduodami skundą dėl 2012-04-16 raginimo įvykdyti sprendimą ir 2012-06-26 patvarkymo dėl iškeldinimo atidėjimo, praleido 90 dienų naikinamąjį terminą (CPK 512 str.), todėl šią civilinės bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad antstolis 2012-09-21 patvarkyme pagrįstai nurodė, kad kartu su O. S. ir A. S. turi būti iškeldinamos ir jų dukterys L. M. (buvusi S.), G. S. ir N. S.. Teismas nurodė, kad 2004-08-18 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino 2012-12-20 sprendimą ir nurodė, kad kartu su pareiškėjais turi būti iškeldinamos ir jų dukterys. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma ir turi būti vykdoma kartu su sprendimu (CPK 18 str., 588 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų skundą. Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutartį laikė nepagrįsta ir neteisėta dėl šių motyvų:
1. Pareiškėjų nuomone, jie skundą padavė laiku, tuojau pat, kai antstolis priėmė 2012-09-21 patvarkymą;
2. Pats iškeldinimas iš patalpų yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dar 1994-11-14 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas c. b. Nr. 2- 6339/94 nustatė, kad ieškovė Balaikienė, atsakovai Valstybinis žemėtvarkos institutas ir LŽŪA bei tretieji asmenys O. S. ir A. S. sudarė taikos sutartį, kad atsakovai LŽŪA ir Žemėtvarkos institutas išnuomoja gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini) kambarius 11, 12, 13 tretiesiems asmenims O. ir A. S. (57,83 kv. m bendro naudingo ploto), o pastarieji iki 1995-01-01 išsikelia iš gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir apsigyvena patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) kambariuose 11, 12, 13, ir bylą nutraukė. Dėl 1994-11-14 nutarties vykdymo ieškovei B. 1995-01-02 buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu O. S. ir A. S. 1995-03-15 buvo iškeldinti iš LŽŪA bendrabučio (duomenys neskelbtini) ir įkeldinti į patalpas (duomenys neskelbtini). Ši Kauno miesto apylinkės teismo 1994-11-14 nutartis nėra panaikinta, nėra nuginčyta ir 1994-11-14 dienos taikos sutartis. Kauno apygardos teismas 2009-09-14 nutartyje (c. b. Nr. 2-A-l233-230/2009) nurodė, kad taikos sutartis, patvirtinta teismo 1994-11-14 nutartimi, įgijo teisinę galią, minėta nutartis negali būti peržiūrima ir revizuojama, nutartis įsiteisėjusi, nes nebuvo apskųsta, ir dėl to ginčo nekyla. 1994-11-14 taikos sutartis galioja, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir pateiktų argumentų nevertino;
3. 2002-12-20 Kauno apylinkės teismo sprendime bei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad iškeldinami O. S. ir A. S.. Apie jokius kitus iškeldinamus asmenis sprendime nėra nurodyta. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-18 nutartimi išaiškino 2002-12-20 sprendimą ir nurodė, kad kartu su atsakovais iš gyvenamų patalpų turi būti iškeldinami ir jų šeimos nariai – vaikai, taip pat Kauno apygardos teismas 2004-10-07 nutartimi palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo išaiškinimą, grubiai pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalį, nes pakeitė 2002-12-20 Kauno apylinkės teismo sprendimo turinį. Toks išaiškinimas yra niekinis ir neturi juridinės galios, jo vykdymas neteisėtas. Visi antstolio patvarkymai dėl kitų asmenų iškeldinimo yra neteisėti ir neatitinka teismo sprendimo;
4. Teismas nevertino svarbių bylos aplinkybių, todėl nutartis yra niekuo nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Aleksandro Stulginskio universitetas prašė pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl sudarytos taikos sutarties buvo įvertinta Kauno miesto apylinkės teismo priimant 2002-12-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-606/2002, ir ši aplinkybė neturėjo reikšmės nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų;
2. Pareiškėjų iškeldinimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo 2002-12-20 sprendimu. 2004-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi sprendimo, priimto 2002-12-20, turinys pakeistas nebuvo. Tai patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2004-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1256/2004.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai skundu, kurį antstoliui M. L. pateikė 2012-09-26, skundė antstolio 2012-04-16 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 3.6-10347, 2012-06-26 ir 2012-09-21 patvarkymus dėl iškeldinimo vykdymo atidėjimo. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų terminas yra naikinamasis, pasibaigus šiam terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje 3K-3-143/2008). Nuo antstolio 2012-04-16 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. 3.6-10347 ir 2012-06-26 patvarkymo dėl iškeldinimo vykdymo atidėjimo priėmimo iki pareiškėjų skundo pateikimo antstoliui dienos (2012-09-26) praėjo atitinkamai 163 ir 92 dienos, todėl pareiškėjai, paduodami skundą dėl 2012-04-16 raginimo ir 2012-06-26 patvarkymo, praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą devyniasdešimties dienų terminą. Šiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo, byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylos dalį, susijusią su pareiškėjų skundu dėl antstolio 2012-04-16 raginimo įvykdyti sprendimą ir 2012-06-26 patvarkymo dėl iškeldinimo atidėjimo panaikinimo, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjai praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą devyniasdešimties dienų terminą.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 str., 588 str.). Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimas, kuriuo teismas nusprendė iškeldinti O. S. ir A. S. iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), inventorizacinėje byloje pažymėtų indeksais VI-11, VI-12, VI-13 (toliau – ginčo patalpos), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įsiteisėjo 2003-04-24, Kauno apygardos teismui 2003-04-24 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimą palikus nepakeistą. 2003-05-13 įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-606/2002.
Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad jų iškeldinimas iš ginčo patalpų yra neteisėtas, nes Kauno miesto apylinkės teismo 1994-11-14 nutartimi apeliantams ginčo patalpos buvo išnuomotos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-05 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-627/2006; 2007-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-37/2008; 2010-04-26 nutartis, c. b. Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Šioje byloje prejudicinę reikšmę turi faktai, nustatyti įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 1996-09-03 sprendimu (c. b. Nr. 2354/96), Lietuvos apeliacinio teismo 1997-09-08 nutartimi (c. b. Nr. 2-2354/96), Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimu (c. b. Nr. 2-606/2002) ir Kauno apygardos teismo 2003-04-24 nutartimi (c. b. Nr. 2A-447/2003). Aukščiau paminėtose bylose, kuriose ieškovas buvo Lietuvos žemės ūkio universitetas (dabartinis Aleksandro Stulginskio universitetas), atsakovai – O. S. ir A. S., nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio universitetas 1994-11-09 patalpų nuomos sutartimi Valstybiniam žemėtvarkos institutui suteikė ginčo patalpas savo darbuotojų apgyvendinimui, atsakovai O. S. ir A. S. ginčo patalpose apsigyveno subnuomininkų teisėmis. 1999-11-10 pasibaigus 1994-11-09 patalpų nuomos sutarties galiojimui, atsakovams O. S. ir A. S. nebeliko teisinio pagrindo gyventi ginčo patalpose. Kauno miesto apylinkės teismo 1994-11-14 patvirtintoje taikos sutartyje nėra Lietuvos žemės ūkio universitetui nustatyto įpareigojimo sudaryti su atsakovais O. S. ir A. S. nuomos sutartį ir atsakovai yra pagrįstai iškeldinti iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Aukščiau nurodytų prejudicinių faktų pagrindu atskirojo skundo argumentai, jog apeliantų iškeldinimas yra neteisėtas, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-18 nutartyje nurodydamas, jog kartu su atsakovais (pareiškėjais) iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškelti ir jų nepilnamečiai šeimos nariai, išaiškindamas 2002-12-20 sprendimą, pakeitė jo turinį. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-18 nutartį pareiškėjai skundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismo 2004-10-07 nutartimi pareiškėjų skundas buvo atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-18 nutartis palikta nepakeista. Kauno apygardos teismas 2004-10-07 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui išaiškinus sprendimo rezoliucinę dalį taip, jog kartu su atsakovais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldintini ir jų nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimo turinys nebuvo pakeistas ir CPK 278 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Aukščiau nurodyta aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2004-10-07 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-18 nutartimis, todėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu šioje byloje iš naujo neįrodinėtina. Vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimą privaloma atsižvelgti į to paties teismo 2004-08-18 nutartį dėl šio sprendimo išaiškinimo, todėl kartu su pareiškėjais O. S. ir A. S. iš ginčo patalpų turi būti iškeldinami ir jų nepilnamečiai vaikai.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl antstolio M. L. 2012-04-16 raginimo įvykdyti sprendimą ir 2012-06-26 patvarkymo dėl iškeldinimo atidėjimo panaikinimo, o kitą pareiškėjų skundo dalį dėl antstolio veiksmų atmetė, tad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.