Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L., pagal įstatymą atstovaujamos S. L., ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Lilijai Šilerienei ir J. B., dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos rašto panaikinimo bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį T. L., J. B. ir notarei Lilijai Šilerienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Tretieji asmenys ir atsakovai pagal priešieškinį J. B. ir notarė Lilija Šilerienė į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas notarės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, J. B. neatvykimo priežasčių nenurodė. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės.

10. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tokias aplinkybes:

10.1. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 49S-87 J. Č., mirusios 2010 m. kovo 22 d., vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 0,30 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,1810 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu J. Č. teises į žemę paveldėjo I. Š. ir H. K., kurioms nuosavybės teisių atkūrimo procese atstovavo S. L..

10.2. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-3742 pagrindu I. Š. ir H. K. 300/1181 dalių Sklypo nuosavybės teisę perleido J. B..

10.3. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2014 m. kovo 28 d. 1,1810 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (881/1181 dalis) ir J. B. (300/1181 dalių). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.

10.4. J. B. 2014 m. rugsėjo 3 d. kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo projektuoti ir statyti statinius Sklype, NŽT 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja, jog J. B., pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą techninę dokumentaciją, nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje, esančioje 11810 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise valdomame su Lietuvos Respublika, statytų statinius, jeigu tam neprieštaraus kiti sklypo naudojai ir tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

10.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2014 m. gruodžio 3 d. raštu, išnagrinėjęs J. B. prašymą nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus prekybinio-komercinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti, pranešė pareiškėjui, kad jis valdo tik dalį (300/1181) Sklypo, todėl negali būti viso sklypo statytojas (užsakovas) ir kad objekto projektiniai pasiūlymai turi būti parengti tik jo valdomo sklypo dalyje ir suderinti su sklypo bendrasavininkiu.

10.6. 2015 m. sausio 15 d. J. B. kreipėsi į NŽT prašydamas suderinti projektinius pasiūlymus. NŽT 2015 m. vasario 6 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja, kad J. B., pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą techninę dokumentaciją, nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje (300/1181), esančioje 11810 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame su Lietuvos Respublika, statytų statinius, jeigu tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

10.7. 2015 m. liepos 22 d. J. B. kreipėsi į NŽT, prašydamas leisti statyti penkis pastatus (administracinius, prekybos ir sandėliavimo) nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje (300/1181), 2015 m. rugpjūčio 20 d. analogišku prašymu prašė leisti statyti penkis komercinius pastatus nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje (300/1181), 2017 m. sausio 13 d. prašymu prašė leisti statyti penkis prekybos paskirties pastatus ir aikštelę, pritaikytą lauko prekybai, nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje (300/1181), esančioje 11810 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame su Lietuvos Respublika.

10.8. 2017 m. kovo 13 d. J. B. pateikė prašymą leisti statyti penkis prekybos paskirties pastatus, aikštelę, pritaikytą lauko prekybai, ir nuovažą žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame su Lietuvos Respublika. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 49SFN-555-(14.49.104.) nurodė, jog neprieštarauja, kad J. B., pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą techninę dokumentaciją, 11810 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame su Lietuvos Respublika, statytų statinius, jeigu tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

10.9. 2021 m. rugpjūčio 9 d. J. B. buvo išduotas statybos leidimas ekspozicijų aikštelei Sklype statyti. 2021 m. rugpjūčio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu ekspozicijų aikštelė įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip J. B. nuosavybė, o 2021 m. birželio 16 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu keturi prekybos paskirties pastatai įregistruoti kaip J. B. nuosavybė.

10.10. 2021 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi, patvirtina notarės Lilijos Šilerienės (notarinio registro Nr. 10916) J. B. padovanojo T. L., atstovaujamai K. B., o joms abiem atstovaujamoms S. L., pastatą – prekybos paskirties pastatą (baigtumo procentas 93 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (baigtumo procentas 93 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (baigtumo procentas 93 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (baigtumo procentas 93 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – ekspozicijų aikštelę (baigtumo procentas 85 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad dovanoti Statiniai yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Statinių įgijėjui žemės naudojimo klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad apdovanotajam yra išaiškinta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia / išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis minėtu įstatymu, valstybinė žemė perleidžiama / išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Tuo pagrindu, apdovanotasis turi teisę savo lėšomis kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl dalies žemės sklypo, reikalingo Statiniams aptarnauti ir tinkamai eksploatuoti, įsigijimo / išsinuomojimo.

10.11. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 49SD-11580-(14.49.104.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ J. B. nurodė, kad nagrinėjant sklypo dalį, priklausančią Lietuvos Respublikai, paaiškėjo, kad šiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įskaitant ir valstybei priklausančią žemės dalį, pastatyti ir 2021 m. birželio 16 d. bei rugpjūčio 26 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise fizinio asmens vardu įregistruoti statiniai: keturi prekybos paskirties pastatai ir kitas inžinerinis statinys – ekspozicijų aikštelė; tuo pačiu raštu J. B. informuotas apie būsimo žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo vietoje datą ir laiką. 2021 m. lapkričio 23 d. Nacionalinė žemės tarnyba surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1110-(14.49.140.), kuriame užfiksuoti Sklype esantys keturi prekybos paskirties pastatai ir aikštelė, atlikta fotofiksacija.

10.12. 2021 m. spalio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu keturi prekybos paskirties pastatai ir 2021 m. gruodžio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu ekspozicijų aikštelė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 100 proc. baigtumu kaip T. L. nuosavybė.

10.13. 2022 m. sausio 5 d. T. L., atstovaujama savo tėvo S. L., kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama leisti išsipirkti valstybinės žemės dalį sklype (duomenys neskelbtini), reikalingą sklype registruotiems ir jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Prie prašymo buvo pridėtas 2022 m. sausio 5 d. J. B. pareiškimas, kuriuo J. B., kaip sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis su valstybe, sutiko, kad T. L. pirktų iš valstybės žemės sklypo dalį, reikalingą sklype registruotiems ir jai priklausantiems statiniams eksploatuoti.

10.14. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. 49SD-1831-(14.49.136E.) informavo pareiškėją T. L., kad J. B. nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje (300/1181), esančioje 11810 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame su Lietuvos Respublika (881/1181) pasistatė pastatus, kurie 2021 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanoti T. L. be žemės sklypo dalies. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisęs į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, NŽT informavo, kad pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies valdymo klausimus pareiškėja turi spręsti tik su buvusiu pastatų ir 300/1181 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku.

10.15. Jau po kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje, 2022 m. liepos 13 d. T. L. ir J. B. sudarė neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį (toliau – ir Panaudos sutartis), kuria J. B. neatlygintinai perdavė 300/1181 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotai naudotis T. L..

11. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (881/1181 dalis) ir J. B. (300/1181 dalys). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Sklype pastatyti Statiniai – keturi prekybos paskirties pastatai ir ekspozicijų aikštelė. Šie Statiniai buvusio jų savininko J. B. ir T. L. 2021 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Dovanojimo sutartimi padovanoti T. L., Dovanojimo sutartyje apdovanotosios teisių į žemės sklypą klausimas neišspręstas, tik nurodyta, kad ji turi teisę išsipirkti / išsinuomoti iš valstybės Statiniams eksploatuoti reikalingą Sklypo dalį. Jau po Dovanojimo sutarties sudarymo, vykstant šios bylos nagrinėjimo procesui, šalys paprasta rašytine forma 2022 m. liepos 13 d. sudarė Panaudos sutartį, kuria J. B. suteikė teisę T. L. neatlygintinai naudotis jam priklausančia Sklypo dalimi (300/1181).

12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba priešieškiniu prašo Dovanojimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip pažeidžiančią imperatyvųjį CK 6.394 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą statinių nuosavybės teisės perleidimo atveju išspręsti ir statinių įgijėjo teisių į žemės sklypą klausimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių reiškiamus reikalavimus, konstatuotina, kad priešieškinio pagrįstumo klausimas nagrinėjamoje byloje yra pirminis, nes priešieškiniu ginčijamas sandoris – Dovanojimo sutartis, kuria yra grindžiami ieškovės, kaip Statinių savininkės, ieškinio reikalavimai dėl teisės lengvatine ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę. Dėl to pirmiausia pasisakytina dėl priešieškinio.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

13. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti.

14. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

15. Nagrinėjamu atveju pradinis Statinių savininkas atsakovas J. B. nuosavybės teisę į Statinius ieškovei T. L. perleido ne nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, o dovanojimo sutartimi. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba priešieškinyje pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog dovanojimo sutartis reglamentuojančios CK nuostatos nereguliuoja teisinių santykių, kaip turėtų būti sprendžiamas teisių į žemės sklypo dalį, kurią užima dovanojamas daiktas ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, klausimas. Nesant teisės normų, reglamentuojančių tam tikrus civilinius teisinius santykius, taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016). Kadangi dovanojimo sutartimi perleidžiama nuosavybės teisė, tai, kasacinio teismo išaiškinimu, tokiu atveju taikytinas CK 6.394 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos įvairios teisės, kurios gali būti perduotos nekilnojamojo daikto (pastato ir pan.) įgijėjui kaip pagrindas naudotis žemės sklypu, – tai gali būti nuosavybės (jeigu pardavėjas yra žemės sklypo savininkas), bet taip pat ir žemės nuomos, užstatymo ar, pavyzdžiui, panaudos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015). Taigi tuo atveju, kai pastato ar kito su žeme susijusio nekilnojamojo daikto pardavėjas yra žemės sklypo savininkas, jis turi teisę neperleisti pastato pirkėjui žemės sklypo nuosavybės teisės, bet privalo suteikti teisę naudotis šiuo žemės sklypu kitokiu teisiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos užtikrinti teisę naudotis nekilnojamojo turto užimamu žemės sklypu svarbumas pabrėžiamas ir įstatyme, nes CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016).

17. Kadangi iš bylos duomenų nustatyta (dėl to ginčo nėra), kad J. B. Dovanojimo sutarties sudarymo momentu buvo ne tik Statinių savininkas, bet ir Sklypo bendraturtis, t. y. turėjo nuosavybės teisę į idealiąją Sklypo dalį, tai, teismo vertinimu, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nepagrįstai remiasi argumentais dėl CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo, akcentuodama statinio įgijėjo teisių į valstybinę žemę įgyvendinimą. CK 6.394 straipsnio 3 dalis taikytina tais atvejais, kai asmuo, perleidžiantis nekilnojamąjį daiktą (statinį), neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą. Tuo tarpu tais atvejais, kai statinio savininkui žemės sklypas (jo dalis) priklauso nuosavybės teise, visų pirma turi būti sprendžiama dėl jo, kaip žemės savininko, teisių į žemę perleidimo statinio (statinių) įgijėjui. Aiškinant priešingai būtų iškreipta CK 6.394 straipsnio nuostatų prasmė ir šio teisinio reguliavimo tikslas – užtikrinti tinkamą nekilnojamojo turto (pastato, statinio) naudojimą. CK 6.394 straipsnio taikymui nėra teisiškai reikšminga nuosavybės teisės į žemę rūšis – ar tai yra asmeninė, ar bendroji nuosavybė; svarbu yra tai, turi ar neturi asmuo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame stovi perleidžiami pastatai (statiniai). Jei statinių savininkas valdo žemės sklypą (jo dalį) nuosavybės teise, teisių į žemę perleidimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant CK 6.394 straipsnio 2 dalį, bet ne 3 dalį. Tokį aiškinimą patvirtina ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalis, pagal kurią nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. B., būdamas dalies Sklypo, kuriame stovi Statiniai, savininkas, sudarydamas su ieškove šių Statinių Dovanojimo sutartį, privalėjo sutartyje aptarti ieškovės teisių į žemės sklypą klausimą. Šio klausimo neaptarus, Dovanojimo sutartis negalėjo būti notaro tvirtinama, o patvirtinta yra negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tai, kad Dovanojimo sutartyje nurodyta apdovanoto asmens teisė pirkti ar išsinuomoti iš valstybės valstybinės žemės dalį, nagrinėjamu atveju nelaikytina klausimo dėl teisių į žemės sklypą aptarimu CK 6.394 straipsnio 2 dalies prasme. Visų pirma, kaip minėta, pats Statinių dovanotojas J. B. buvo Sklypo bendraturtis, taigi ta apimtimi, kuria jo turima nuosavybės teisės į žemę dalis tenkino Statinių naudojimo pagal paskirtį poreikį, jis neturėjo teisės pretenduoti į valstybinę žemę, o neturėdamas tokių teisių negalėjo jų perleisti ir Statinių įgijėjai. Remiantis šiais argumentais, konstatuotina, kad dovanodamas Statinius J. B. pirmiausia turėjo pareigą perleisti savo turimas teises į žemę Statinių įgijėjai, o ne spręsti jos teisės į žemę klausimą trečiųjų asmenų sąskaita. Antra, šiuo atveju Sklypo bendraturtė yra valstybė, o valstybės turto reglamentavimas turi tam tikrų ypatumų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas). Šalys santykiuose, susijusiuose su valstybės turtu, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Visuomenės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).

19. Taigi, nagrinėjamu atveju J. B. laisvę elgtis savo nuožiūra varžė ir tai, kad jis yra to paties Sklypo bendraturtis su valstybe, o nuosavybės teisės bendrumas varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Todėl J. B., kaip Sklypo, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo kartu su valstybe, bendraturčio ir tame Sklype esančių Statinių savininko, teisės gali būti įgyvendinamos ne laisva jo nuožiūra, bet tik atsižvelgiant į specialų valstybės turto reglamentavimą ir laikantis šio reglamentavimo principų. Teismo vertinimu, valstybės turto valdymo efektyvumo principo neatitiktų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bendraturtis, valdantis Sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe, perleisdamas Sklype esančių Statinių nuosavybę trečiajam asmeniui, to asmens teisių į žemę klausimą galėtų spręsti valstybės sąskaita, t. y. sutartyje aptardamas statinių įgijėjo galimybę įsigyti valstybinę žemę, o savo nuosavybės teisės dalį išsaugodamas ir jos neperleisdamas. Toks aiškinimas akivaizdžiai pažeistų viešosios teisės principą, taip pat siekį tvarkyti valstybės turtą siekiant visos visuomenės interesų.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. B. kartu su valstybe, perleidžiant Sklype esančių Statinių nuosavybės teisę Dovanojimo sutartimi T. L., Dovanojimo sutartyje privalomai turėjo būti aptartas ir J. B. teisių į žemę perleidimo Statinių įgijėjai klausimas, o to nepadarius, pripažintina, kad Dovanojimo sutartis sudaryta pažeidžiant CK 6.394 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

21. Ieškovė nurodo, kad įstatymas neįpareigoja perleisti nuosavybės teisės, bet leidžia susitarti ir dėl žemės naudojimo kitu pagrindu, taip pat nedraudžia teisių į žemės sklypą klausimą aptarti vėliau sudarytu susitarimu. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. liepos 13 d. Panaudos sutartį, kuria J. B. neatlygintinai perdavė 300/1181 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotai naudotis ieškovei T. L., tuo įrodinėdama, kad teisių į žemę klausimas perleidžiant Statinius su Statinių savininku yra aptartas, taigi CK 6.394 straipsnio reikalavimai nepažeisti.

22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, taip pat buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartį, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais. Be to, kasacinis teismas pripažįsta ir tai, kad šalys, neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pvz., įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017, 45, 54 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje yra kitokios aplinkybės, todėl nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai šiai bylai netaikytini.

23. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. B. yra Sklypo bendraturtis kartu su valstybe, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Taigi Sklypas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad CK 4.78 straipsnyje nustatyta bendraturčio teisė išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo dalį ar dalies dalį yra prievolinio pobūdžio. Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Kasacinio teismo sprendimu, bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesusitarta dėl to, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Kitoje byloje kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad bendraturčiui išnuomojant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar šios dalies atitinkamą dalį, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais suderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) bendraturtis gali išnuomoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti, nuomos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kur faktiškai yra žemės nuomos sutarties dalykas, kuriuo nuomininkas pagal šią sutartį gali naudotis, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022).

24. Nors cituotų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, tačiau esminės aplinkybės, leidžiančios remtis nurodytais išaiškinimais, yra panašios, t. y. visose bylose spręsta dėl nuomos (panaudos) sutarčių sudarymo dėl dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto, nesant nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Remiantis nurodytais išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad J. B. ir ieškovės 2022 m. liepos 13 d. Panaudos sutartis pripažintina negaliojančia, nes nėra sutarties objekto, t. y. šalys susitarė dėl idealiosios dalies Sklypo, kurį J. B. valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe, nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, taigi šalių susitarimo objektas nėra apibrėžtas ir negali būti konkrečiai identifikuojamas, o pati sutartis negali būti vykdoma. Šiuo atveju nėra abejonių, kad Sklypo bendraturčiai (J. B. ir valstybė) nebuvo susitarę dėl žemės naudojimosi tvarkos, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės atstovė ir valstybinės žemės valdytoja patikėjimo teise, sutikimo sudaryti Panaudos sutartį bendraturčiui J. B. nebuvo davusi. Tai, kad valstybės kaip Sklypo bendraturtės pritarimo Panaudos sutarties sudarymui nėra, akivaizdu iš to, kad J. B. ir ieškovė Panaudos sutartį sudarė bylos nagrinėjimo teisme metu, o byloje atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba priešieškiniu ginčija Dovanojimo sutarties teisėtumą.

25. Pažymėtina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neprašė Panaudos sutarties pripažinti negaliojančia, tačiau, teismo nuomone, Panaudos sutarties teisėtumo vertinimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, nes pati ieškovė šią sutartį sudarė ir pateikė į bylą jau nagrinėjant bylą teisme ir vertino ją ne kaip atskirą, bet kaip papildančią Dovanojimo sutartį, šalims atskira Panaudos sutartimi įforminus susitarimą dėl teisių į žemę, kuris pagal įstatymo reikalavimus turi būti įtrauktas į nekilnojamųjų daiktų perleidimo sutartį. Be to, Panaudos sutartis ir pagal savo turinį vertintina ne kaip savarankiška, bet kaip išvestinė iš Dovanojimo sutarties, nes Panaudos sutarties sudarymo tikslas yra suteikti teisę naudotis Sklypo dalimi Statiniams, perleistiems Dovanojimo sutartimi ir nurodytiems Panaudos sutarties 2.2 punkte, eksploatuoti.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės T. L. ir atsakovo J. B. 2021 m. rugsėjo 3 d. Dovanojimo sutartimi buvo pažeistas imperatyvus CK 6.394 straipsnio 2 dalies reikalavimas, pagal kurį sutartimi, kuria perleidžiama Statinių nuosavybės teisė, Statinių įgijėjai turėjo būti perleistos ir teisės į žemės sklypą. Šis pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, susijusius su valstybės, kaip Sklypo bendraturtės, turto valdymo efektyvumo principo užtikrinimu ir tokio turto valdymu visos visuomenės interesais, pripažintinas esminiu ir lemiančiu sandorio pripažinimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, CK 6.394 straipsnio 2 dalies imperatyvo pažeidimas sudarius 2022 m. liepos 13 d. Panaudos sutartį ne tik nebuvo pašalintas, bet netgi priešingai – Panaudos sutartis pripažintina negaliojančia savarankišku pagrindu – kaip sudaryta nesant nustatytos naudojimosi Sklypu tvarkos ir dėl to nesant galimybės nustatyti susitarimo dalyką, taip pat nesant valstybės, kaip Sklypo bendraturtės, sutikimo (CK 4.75, 4.78 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties.

27. Pripažinus negaliojančia 2021 m. rugsėjo 3 d. Dovanojimo sutartį, taikytina vienašalė restitucija, atsakovui J. B. nuosavybėn grąžinant Statinius. Teismas atkreipia dėmesį, kad Dovanojimo sutartimi ieškovei buvo perleisti 93 proc. baigtumo statiniai ir 85 proc. baigtumo aikštelė, o šiuo metu visi turto vienetai įregistruoti kaip 100 proc. baigtumo. Tačiau nei ieškovė, nei atsakovas J. B. byloje nekėlė klausimų dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Atsakovo J. B. nepagrįsto praturtėjimo atveju ieškovė turi teisę pareikšti jam reikalavimą grąžinti tai, ką jis įgijo be teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje tokių reikalavimų nepareiškus, teismas dėl jų nepasisako.

28. Panaudos sutartis yra neatlygintinė, pagal ją šalys viena kitai nebuvo suteikusios jokių materialinių vertybių, todėl ją pripažinus negaliojančia restitucija netaikytina.

29. Ieškinio reikalavimai buvo reiškiami Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 dalies pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Patenkinus priešieškinį ir pripažinus negaliojančia 2021 m. rugsėjo 3 d. Dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė T. L. buvo tapusi Statinių savininke, ji nebeturi reikalavimo teisės prašyti įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą parduoti jai valstybinės žemės dalį ne aukciono tvarka, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

30. Kiti byloje šalių išsakyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, ieškovės ir atsakovų pagal priešieškinį bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas valstybei iš negaliojančia pripažintą Dovanojimo sutartį sudariusių šalių – ieškovės T. L. ir atsakovo pagal priešieškinį J. B.. Dovanojimo sutartimi perleistų Statinių bendra rinkos vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 299 800 Eur, taigi už priešieškinį, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3224 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi valstybei iš ieškovės T. L. ir atsakovo J. B. priteistina po 1612 Eur žyminio mokesčio.

33. Byloje taip pat patirta 67,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma taip pat priteisiama valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 33,60 Eur, iš ieškovės T. L. ir atsakovo J. B. (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš ieškovės T. L. ir atsakovo J. B. priteistina po 1645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2021 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą notarės Lilijos Šilerienės (notarinio registro Nr. 10916), kuria J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – ekspozicijų aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – prekybos paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – ekspozicijų aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 13 d. neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, sudarytą J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 300/1181 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš ieškovės T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą atstovaujamos S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1645,60 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1645,60 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.