- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-537-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17647-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- L. B., P. B., I. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams L. B., P. B., I. B. dėl išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, išlaikymo mokėjimo pilnamečiams vaikams nutraukimo ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. B., P. B., I. B., prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009 dalį dėl E. B. mokėtinos periodinės išlaikymo sumos, nustatant, kad ši suma nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. yra 64,40 Eur; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2646-930/2021 dalį dėl atsakovui P. B. priteisto periodinio išlaikymo dydžio nurodant, kad atsakovo P. B. reikalavimas nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. yra atmestinas; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2646-930/2021 dalį dėl atsakovei I. B. priteisto periodinio išlaikymo dydžio nurodant, kad atsakovės I. B. reikalavimas nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. yra atmestinas; 4) priteisti iš atsakovės L. B. 1424,07 Eur; 5) priteisti iš atsakovo P. B. 350,13 Eur; 6) priteisti iš atsakovės I. B. 350,13 Eur; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną apribojimą atsakovei L. B. gauti iš ieškovo po 416,60 Eur periodinių mėnesinių išmokų E. B. išlaikymui; 2) nustatyti laikiną apribojimą atsakovams P. B. ir I. B. gauti iš ieškovo periodines mėnesines išmokas.
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir netgi dalinai patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas privalės kreiptis į teismą dar kartą, kadangi atsakovė L. B., žinodama apie mediacijos procedūrą, staiga kreipėsi į antstolius, kad iš ieškovo būtų priverstinai nurašytos lėšos.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepime su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslui, paskirčiai, prioritetiniams nepilnametės ieškovo dukros E. B., pilnamečių vaikų I. ir P. B. teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovų teigimu, ieškovas nenurodė, kodėl ir kokiu būdu galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas ieškinyje neneigė jam tenkančios pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Taigi net jei teismas tenkintų ieškovo reikalavimą, galima ieškovo permoka būtų sudengiama su bet kuriuo atveju jam tenkančia mokėti išlaikymo suma nepilnametei dukrai. Nurodė, jog ieškovas nepagrindžia, kad net jam palankaus teismo sprendimo atveju jo pilnamečiai vaikai gali vengti vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti gautas permokas.
5. Teisme gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius) išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti laikiną apribojimą atsakovei L. B. gauti iš ieškovo po 416,60 Eur periodinių mėnesinių išmokų E. B. išlaikymui – taikymo, pareikštas priešingai vaiko interesams, kadangi neaišku, kaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, tačiau nenurodo aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus. Taip pat Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžta, kad, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais.
8. Teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie išnagrinėtus tarp šalių ginčus, laikė, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės siekia sustabdyti įsiteisėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais įtvirtinta ieškovo pareiga išlaikyti vaikus ir iš jo vaikams yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, galiojimą. Vertino, kad tokiu ieškovo prašymu faktiškai paneigiama jo, kaip tėvo, pareiga išlaikyti vaikus, vienas iš kurių yra nepilnametis, užtikrinti jiems orias, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.
9. Teismo vertinimu, sustabdžius ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, galimai nebūtų patenkinti net minimalūs nepilnametės dukros poreikiai, o taip būtų pažeidžiami geriausi vaiko interesai, situacija būtų absoliučiai nesuderinama su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kaip bus užtikrintas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.), tinkamas jo vystymasis, ugdymas, gebėjimų tobulinimas ir kt., nors prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas yra pripažįstamas viešuoju interesu, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba teismui pateiktoje Išvadoje taip pat laikosi analogiškos pozicijos, jog ieškovo prašymas pareikštas priešingai vaiko interesams.
10. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog atsakovai P. B. ir I. B. yra pilnamečiai ieškovo vaikai, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu taip pat nėra pagrįstas. Nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės gali pasunkėti arba tapti neįmanomu teismo sprendimo, galimai priimto ieškovo naudai, įvykdymas, o ieškovo teiginys, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovo mokėto išlaikymo grąžinimas suponuos kitus teisminius procesus, deklaratyvaus pobūdžio. Teismo teigimu, tokio argumento patvirtinimui ieškovas nepateikė jokių duomenų, t. y. jis neįrodė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
11. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas dėl negalimumo išreikalauti iš atsakovų permokėtą išlaikymo sumą, yra nepagrįstas ir dėl to, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, net ir esant galimai palankiam ieškovui teismo sprendimui, teismas mažesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
12. Teismo teigimu, sprendimais ieškovo vaikams priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jų turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą neturi būti paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas (ar prievolė mokėti išlaikymą panaikinama) priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad šiuo metu nesant nagrinėjamoje byloje duomenų apie esamus ieškovo vaikų poreikius, neanalizuojant tėvų turtinės padėties, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko, taip pat ir pilnamečių vaikų teises ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad išaiškinimas, jog mažesnio dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo kreipimosi dienos netaikytinas dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, t. y. ieškovo ligos (ieškovui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), gaunamų pajamų (mokėtina suma pagal teismo sprendimus yra dvigubai didesnė nei kad gaunamos pajamos). Ieškovo teigimu, jo dabartinė sutuoktinė su dviem mažamečiais vaikais išvyko į Maroką, kadangi ieškovas nesugeba išlaikyti, o ieškovo motina pardavusi savo butą paskolino pinigų ieškovui išieškojimui pagal teismo sprendimus padengti, kai pati gyvena senelių namuose. Tuo tarpu atsakovė E. B. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla taps pilnametė, visas išlaikymas bus išieškotas, o procesas neteks prasmės.
Atsiliepimas
14. Atsakovai L. B. ir P. B. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
14.1. ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grubiai prieštarauja nepilnametės dukros ir pilnamečio sūnaus teisėms bei teisėtiems interesams. Ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugomos priemonėmis siekiama iškelti savo asmeninį turtinį interesą aukščiau ieškovo vaikų poreikių ir interesų, kadangi siekiama nepilnametei dukrai neteikti net minimalaus išlaikymo dydžio (skirti tik 64,40 Eur), o pilnamečius vaikus palikti visiškai be paramos. Tuo tarpu vienam vaikui tenkančio minimalaus išlaikymo dydis, tenkantis skyrium gyvenančiam tėvui, yra bent 354 Eur ir nagrinėjamu atveju jis neženkliai skiriasi nuo preziumuojamo minimalaus išlaikymo dydžio. Taigi priteistos sumos nėra akivaizdžiai neproporcinga finansinė našta ieškovui, o priešingai, tokiu išlaikymu užtikrinami tik pagrindiniai vaikų poreikiai;
14.2. ieškovas tiek materialinius reikalavimus, tiek ir laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti atgaline tvarka, t. y. apriboti teisę į išlaikymą nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, remdamasis nurodoma diagnozuota liga. Ieškovas sistemiškai siekia išvengti prievolės išlaikyti vaikus vykdymo, kadangi toks reikalavimas reiškiamas jau trečią kartą. Skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai vadovaujantis kasacinio teismo praktika pažymėta, kad kilus vaiko tėvų ginčui dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas (ne) tinkamo vykdymo, šios normos negali būti taikomos retroaktyviai, t. y. jau įvykusiems išlaikymo (ne)teikimo faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį. Analogiška praktika dėl išlaikymo pakeitimo instituto taikymo į ateitį taikytina ir pilnamečio vaiko atžvilgiu;
14.3. ieškovo pajamos ir turtinė padėtis yra daugiau nei pakankamai gera teikti ankstesnių teismų sprendimais nustatytą išlaikymą vaikams. Ieškovas neneigia, kad turi nekilnojamojo turto tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o jo pajamos/lėšos banko sąskaitose yra pakankamos tam, kad antstolis galėtų nurašyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistas sumas. Ieškovas taip pat nenurodo, kokias pajamas užsitikrino iš 6 nekilnojamojo turto objektų pardavimo, akivaizdžiai slepia turimas pinigines lėšas bei gaunamas pajamas. Ieškovas nenurodo ir nepasisako kokių jis priemonių žada imtis, kad suteiktų pilnavertišką išlaikymą visiems savo vaikams. Ieškovas išsako motyvaciją rūpintis būtent tik mažamečiais vaikais, tačiau nenori rūpintis savo vaikais iš pirmos santuokos;
14.4. ieškovas nepagrįstai savo pajamas ir pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą bei teikti paramą pilnamečiam sūnui tapatina su jo paties ar naujos sutuoktinės interesais. Pažymėtina, kad ieškovo sutuoktinei taip pat tenka pareiga prisidėti prie jos dukters, sūnaus ir jų naujos šeimos išlaikymo. Atsakovai nėra susiję su ieškovo naujos sutuoktinės ribotu prisidėjimu prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo ir neturi būti įtakojami ieškovo naujos šeimos gyvenimo aktualijų. Ieškovo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra absoliuti ir asmeninė;
14.5. tai, kad nepilnametei E. B. už 8 mėn. sukanka (duomenys neskelbtini) m., nepagrindžia, kad galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas negali paneigti ir net ieškinyje neneigia jam tenkančios pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Taigi net jei teismas tenkintų ieškovo reikalavimą, galima ieškovo permoka būtų įskaityta į bet kuriuo atveju jam tenkančią mokėti išlaikymo sumą nepilnametei dukrai. Vertinant galimybę, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo galima permoka viršys jo visą mokėtiną išlaikymo sumą iki kol nepilnametė dukra mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, byloje nėra duomenų, kad L. B. (įstatyminė atstovė) ar E. B. būtų nesąžiningos ir vengtų galimo teismo sprendimo vykdymo. Be to, ieškovas nepagrindžia ir aplinkybės, jog net jam palankaus teismo atvedu jo pilnametis sūnus gali vengti vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti galimai gautas permokas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas P. B. būtų nesąžiningas, siektų apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar išvis jo išvengti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti atsakovams apribojimą gauti iš ieškovo laikiną periodinį išlaikymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pateiktų rašytinių įrodymų
17. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus duomenis, kuriais įrodinėja prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę, t. y. duomenis, kuriais grindžiama finansinė padėtis.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su byloje keliamais klausimais, kad jais remiamasi įrodinėjant laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę, kad atsakovai turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais (jais taip pat remiamasi atsiliepime), taip pat įvertinus tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 376 straipsnis), sprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009 nutraukta G. B. ir L. B. santuoka, patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams I. B., gim. (duomenys neskelbtini)., P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą po 1000 Lt (289,62 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį (sutarties 5-7 punktai; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinys, kuriuo buvo prašoma pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą, nustatant, kad ieškovo mokėtinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. B. yra 65 Eur per mėnesį, netenkintas; sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2646-930/2021, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1991-661/2021, iš atsakovo G. B. pilnamečiui sūnui P. B. ir pilnametei dukrai I. B. priteisė periodinėmis išmokomis po 300 Eur mokamą išlaikymą iki kol studijuos pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresni negu 24 metų. Taigi, kaip matyti, ieškovas teismo sprendimų pagrindu teikia periodinį išlaikymą tiek nepilnametei dukrai, tiek dviems pilnamečiams vaikams.
21. Reikšdamas ieškinį ieškovas siekia pakeisti minėtų teismų sprendimų pagrindu nustatytą periodinį išlaikymą nepilnametei dukrai ir abiems pilnamečiams vaikams. Kartu reiškia ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinus apribojimus atsakovams gauti iš ieškovo periodines išlaikymo išmokas. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais įtvirtinta ieškovo pareiga išlaikyti vaikus ir iš jo vaikams yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, galiojimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
22. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, materialinės teisės normose nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokia pareiga tenka ir ieškovui. Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
23. Kaip jau minėta, nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, apeliantas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia jį apskritai sustabdyti remdamasis savo turtine padėtimi ir ligos diagnoze. Ieškovas neginčija priteistos sumos reikalingumo, tik nurodo, kad negali mokėti tokio dydžio išlaikymo. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, kadangi tai prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai ir yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnametei dukrai būtent jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Asmuo, įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
24. Antra, tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės visa pareiga būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti neproporcingai perkeliama nepilnametės dukros motinai, kas iš principo yra neteisinga ir neadekvatu. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad taip pažeidžiami geriausi vaiko interesai, situacija būtų absoliučiai nesuderinama su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, juolab kad ieškovas nenurodė, kaip bus užtikrintas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.), tinkamas jo vystymasis, ugdymas, gebėjimų tobulinimas ir kt. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovo prašymas pareikštas priešingai vaiko interesams, nurodė ir Tarnyba savo išvadoje. Ieškovas ir teikdamas atskirąjį skundą ne tai kad nepagrindė, bet ir nenurodė, kaip bus užtikrinamas nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių patenkinimas ir kartu nepaneigė teisėtų ir pagrįstų apylinkės teismo išvadų, jog tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.
25. Trečia, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik procesinio pobūdžio prašymas ir, nepaisant apelianto argumentų apie jo nurodomą turtinę padėtį ir pateikiamų selektyvių įrodymų, nėra pagrindo laikyti, jog šioje proceso stadijoje apeliantas negali ir toliau tęsti nepilnamečiam vaikui įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteisto išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo turtinė padėtis šioje proceso stadijoje dar nėra gerai žinoma, o nagrinėjant procesinio pobūdžio prašymą išsamiai nevertinamos tėvų (tarp jų ir apelianto) finansinės galimybės (galimas jų pokytis), taip pat ir tai, ar tėvai turi realias finansines galimybes teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, ar išlaikymo dydis yra proporcingas esamai tėvų turtinei padėčiai. Kaip ir minėta, teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
26. Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA yra 924 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur). Taigi jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiem tėvams yra apie 354 Eur. Nors šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą, tačiau ieškovo mokamas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nėra neproporcinga finansinė našta, juolab kad ieškovas ir neįrodinėja, kokio dydžio periodinį išlaikymą galėtų teikti iki kol bus išspręstas jo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės, o prašo teismo apskritai sustabdyti išlaikymo mokėjimą nepilnamečiam vaikui.
27. Penkta, tai, kad nepilnametei dukrai už 8 mėnesių sukaks (duomenys neskelbtini) metų savaime nepagrindžia būtinybės taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokias prašo ieškovas. Pažymėtina, kad šis argumentas nepaneigia ieškovo pareigos prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.
28. Šešta, apeliantas neneigia išlaikymo būtinybės ir pilnamečiams vaikams, o atskirajame skunde remiasi tik aplinkybe dėl savo materialinės padėties ir tuo, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovo mokėto išlaikymo grąžinimas suponuos kitus teisminius procesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, šalių poziciją, vertina, kad nėra pagrindo nustatyti laikiną apribojimą atsakovams P. B. ir I. B. (pilnamečiams vaikams) gauti iš ieškovo periodines mėnesines išmokas. Pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad nenustatytos aplinkybės, kurios pagrįstų, jog galimai ieškovo naudai priimto sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Taigi vertintina, kad teikiant atskirąjį skundą neįrodyta objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
29. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2686-565/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1441-640/2021; ir pan.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atsakovė L. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tačiau pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93-94, 96 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl atskiro procesinio sprendimo pagrįstumo, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (ieškovo) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.