- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- I-8714-414/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde, procesiniame dokumente „Skundas“ (b. l. 5-10, 93; toliau – ir skundas) nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kur jam teko 1 kv. m. gyvenamojo ploto. Kamerų tipo patalpose buvo kalinamas su dar trimis asmenimis (4 miegamos vietos), gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų. Atsakovo pateiktos pažymos yra parengtos 2017 metais, lentelės sudarytos esant dabartiniam miegamųjų vietų skaičių, t. y. po remonto, prašė į jas neatsižvelgti. Pažymėjo, kad sanitarinio mazgo plotas negali būti įskaičiuotas į bendrą gyvenamąjį plotą. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, nepakako inventoriaus ir įrenginių kiekio sanitarinių mazgų patalpose. Buvo nesudaromos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, 7-ame būryje nebuvo šilto vandens, buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, nebuvo evakavimo planų, aplinkoje buvo asbesto, lovos buvo netvarkingos, girgždančios, surūdijusios, netinkamos naudojimui dėl eksploatavimo laikotarpio pabaigos. Kamerų tipo patalpos buvo neremontuotos, jose buvo netinkama vėdinimo sistema, todėl tvyrojo smarvė, nebuvo veidrodžių, pasivaikščiojimų kiemeliai per maži, netvarkingi. Būryje nebuvo kambario maisto produktams laikyti, drabužių ir avalynės džiovyklos, todėl gyvenamosiose patalpose buvo padidėjusi oro drėgmė. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes kabinos įrengtos su tarpais tarp durelių. Atsakovas nepasirūpino draudimu rūkyti, nebuvo įrengtų specialių rūkymo vietų, neužtikrino aplinkos be tabako dūmų, neatsižvelgiant ar jis rūko, ar ne. Jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, pašalpų nemokėjo, paramos neteikė, neišdavė nei tualetinio popieriaus, nei dantų šepetėlių, nei dantų pastos, nei skutimosi peiliukų, neišdavė muilo prieš einant į dušą, priemonių indams plauti. Vienkartinius skustuvus yra numatyta išduoti suimtiesiems, bet nenumatyta nuteistiesiems, tokiu būdu nuteistieji diskriminuojami. Tiekiamas maistas buvo valdiškas, nekokybiškas, jame dažnai buvo randama dažų, kalkių, indai nešvarūs. Gyvenamosiose patalpose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės, dažų atplaišos, daugumos kamerų grindys suirusios, išdaužyto betono, lubos virš sanitarinių mazgų buvo šlapios. Patalpose buvo nepakankamas apšvietimas, negalėjo skaityti ir ruoštis byloms. Buvo tarakonų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis neramiai miegojo, kamuodavo nuovargis, juto organizmo išsekimą, sąnarių, kaklo, nugaros skausmus, patyrė orumo pažeminimą. Prašoma priteisti suma atitinka valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą, todėl prašė ją priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN, ir atsakovas) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (b. l. 19-27, 124-125) nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. bausmę atliko Pravieniškių PN 3-iame sektoriuje. Nuo 2016 m. kovo 31 d. jis bausmės atlikimui buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus ir iki jo nurodomo laikotarpio pabaigos, t. y. 2016 m. gegužės 11 d., į Pravieniškių PN negrįžo. Nurodė gyvenamąsias patalpas, kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, jų plotus, kartu apgyvendintų asmenų skaičių. Darė išvadą, kad vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Akcentavo, kad pataisos įstaigoje nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t., nes bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, yra nerakinamos. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami. Tiek pasivaikščiojimo kiemai, tiek sanitariniai mazgai įrengti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Gyvenamosios ir kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus bei ventiliacines angas, o kai kuriose kamerose įrengta mechaninė ventiliacija, yra sumontuoti kaitrinių ir liuminescensinių lempų šviestuvai. 3-io sektoriaus 9-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje Kauno visuomenės sveikatos centras 2016 m. balandžio 7 d. nustatė dirbtinės apšvietos pažeidimą, tačiau natūrali apšvieta priklauso nuo saulės padėties danguje, debesuotumo ir kitų veiksnių. Neatitikimai higienos normoms nustatomi retai ir nebūna tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos, santykinė oro drėgmė nebuvo tikrinta. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g. muilo. Rūpintis gyvenamųjų patalpų švara turi patys jose laikomi nuteistieji, tam jie yra aprūpinami valymo inventoriumi. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“, pagal kurią nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Įstaigoje yra nustatyta nuteistiesiems sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarka. Pravieniškių PN nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Dezinfa“. Nevykdomi jokie darbai, kurių metu galėtų būti laužomos ar ardomos asbesto konstrukcijos. Dėl blogų gyvenimo sąlygų pareiškėjas į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė, nėra duomenų ir apie tai, kad buvo kreipęsis į kitas tarnybas, o šios nebūtų reagavusios. Į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas taip pat nesikreipė. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Pareiškėjui, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 118, 119, 120, 122), pareiškėjas, teismui pasiūlius (b. l. 131), pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė, šalys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atsakovo pateiktais duomenimis Pravieniškių PN 3-iame sektoriuje pareiškėjas bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 28-29, 124-125, 130), teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais dokumentiniais įrodymais netikėti. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad laikotarpis iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. dėl pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN neužtikrinimo buvo įvertintas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendime (administracinė bylą Nr. I-1326-428/2018) taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-3913-858/2018). Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos ir nepakankamo kiekio įrenginių sanitarinėse patalpose.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad plotą mažino baldai, kitas inventorius, buvo per mažas kiekis įrangos sanitariniuose mazguose ir prausykloje.
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas: laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo apgyvendintas 7-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,07 kv. m., joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 6,61 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 4 d. jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 8, kurios plotas 15,65 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,91 kv. m. ploto; 2016 m. kovo 17 d. jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurios plotas 16,32 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,08 kv. m. ploto (b. l. 30, 31, 32-33, 124-125).
Pareiškėjas atsakovo nurodytų gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotų iš esmės neginčijo, skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose jie buvo apgyvendinti keturiese ir tai atitinka atsakovo nurodytą asmenų skaičių, todėl laikytina, kad dėl kamerų tipo patalpose apgyvendintų asmenų skaičiaus, o tuo pačiu vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto ginčo byloje nėra. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo nurodytą kamerose laikytų asmenų skaičių, konstatuotina, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,91 kv. m. iki 4,08 kv. m. ir turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad į kameros plotą turi būti neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pastebėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. LVAT savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Pagal bylos duomenis (pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes), pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerose Nr. 8 ir Nr. 7, ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro kameros ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų, atsakovo pateiktais duomenimis buvo 5 miegamosios vietos. Pagal pareiškėjo nurodytą miegamųjų vietų ir apgyvendintų asmenų skaičių, vienam nuteistajam galėjo tekti 2,36 kv. m. (33,07/14) gyvenamojo ploto. Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo pateiktas duomenimis dėl miegamųjų vietų skaičiaus grindžia aplinkybe, jog atsakovas pažymas apie miegamųjų vietų skaičių sudarė ir pateikė 2017 m. balandžio 24 d., todėl jos neatspindi kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu.
Pagal LVAT formuojamą praktiką (negatyvaus įrodinėjimo naštos aspekto išaiškinimą; žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją), šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl galimo vienam asmeniui ginčui aktualiu laikotarpiu tekusios gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Tačiau atsakovas atsiliepime ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ pareiškėjo nurodytų miegamųjų vietų skaičiaus iš esmės neginčijo, įrodymų paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes į bylą nepateikė, nepaneigė aplinkybės, kad 2017 metais parengtos pažymos neatspindi ginčui aktualiu laikotarpiu buvusių miegamųjų vietų skaičiaus, todėl vertintina kad pareiškėjo teisė į tesės aktuose nustatytą turėjusį tekti gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. (10 dienų), nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. spalio 12 d. (29 dienas), nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. spalio 29 d. (8 dienas), nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (8 dienas), nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. (15 dienų), nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (14 dienų) – iš viso 84 dienas (įvertinus laikotarpius, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių; b. l. 28-29), 7-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 2,36 kv. m. gyvenamojo ploto. Pareiškėjui beveik tris mėnesius 7-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje teko mažiau nei 3 kv. m ploto, todėl konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą; LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018).
Galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas, tačiau sutiktina su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai mažino. Pastebėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, per mažas kiekis įrangos sanitariniuose mazguose yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinas kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3142-520/2018).
Dėl nekokybiško ir netinkamai tiekiamo maisto.
Pareiškėjo argumentus dėl netinkamai tiekiamo maitinimo pagrindžia byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 33S-(33.6)-307 (b. l. 13), kuriame konstatuota, kad Pravieniškių PN maisto gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms reikalingas remontas, VŠĮ „Kretingos maistas“, kuri tiekia maitinimo paslaugas Pravieniškių PN, įpareigota naudoti švarius nesurūdijusius indus bei vykdyti remonto darbus. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais.
Dėl nekokybiško (valdiško) maisto, pareiškėjas aplinkybių nedetalizavo, kada konkrečiai buvo patiektas netinkamos kokybės maistas, kokias konkrečiais pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė, todėl teismas pagal abstrakčias skundo aplinkybes, neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų dėl netinkamos kokybės (valdiško) maisto konstatavimui.
Dėl nesančių patalpų ir netinkamų, pasenusių lovų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš miegui skirtų netinkamų, pasenusių lovų, nesančių patalpų drabužiams ir avalynei džiovinti, maisto produktams laikyti.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.10 p.).
Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 3-iame sektoriuje nebuvo įrengta atskira patalpa, kurioje galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kad nebuvo įrengta džiovinimo vietų ar patalpos maisto produktams laikyti. Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.9 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl šie pažeidimai pripažintini nustatytais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, kreipėsi į įstaigos administraciją ir buvo perkeltas į kitą miegamąją vietą (buvo pakeista lova), tačiau ir ši buvo nepatogi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad į pareiškėjo prašymus buvo reaguojama. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, nesant asmens prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad pareiškėjui skirta lova yra nepatogi ir kad ją būtina pakeisti, todėl pareiškėjo argumentas dėl pasenusios, nepatogios lovos atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo patalpų vėdinimo, apšvietimo, neremontuotų kamerų tipo patalpų, drėgmės, buvusių buitinių parazitų, neišduodamų priemonių indams plauti.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35-60 %, šiltuoju – 35-65 %. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi būti kenkėjų ir buitinių parazitų, taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodo, todėl jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini. Tačiau pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2.2-623 (17.4.1.2.12) (b. l. 11-12), kuriame nurodoma, jog atlikus operatyvinę kontrolę 7-o būrio 6-os sekcijos gyvenamosiose patalpose, buvo nustatyti šie pažeidimai: ventiliacinės angos surūdiję, sienų dažai atsilupę, matomi pelėsiai, per lubas lyjant bėga vanduo, apšvietimas per silpnas, prausyklos ir tualeto patalpoms reikalingas remontas, pastebėti buitiniai kenkėjai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentų ir įrodymų šioje dalyje nepaneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 48-51), pagal kurią pataisos namuose reguliariai (kiekvieną mėnesį) atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai (b. l. 67-72), kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, kenkėjai jo gyvenamosiose patalpose buvo užfiksuoti. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (b. l. 67-72) matyti, kad tarakonai buvo stebimi virtuvėje, blakės baudos izoliatoriuje. Atsakovui pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus paneigiančių duomenų į bylą nepateikus, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes šioje dalyje laiko nustatytomis.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Šios nuostatos įtvirtintos ir Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintame Gyvenamųjų patalpų, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše (b. l. 45-47). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pravieniškių PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytų pareigų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovą dėl valymo priemonių, inventoriaus ar indų plovimo skysčio išdavimo, o šis į prašymą nereagavo arba atsisakė prašomas priemones išduoti, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl neaprūpinimo valymo, plovimo priemonėmis ir inventoriumi taip pat nepakankamos švaros patalpose.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, netvarkingi.
Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų, ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, todėl argumentai dėl per mažo kiemelių ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Pastebėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokias konkrečiais pasekmes jam sukėlė netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai, kokių veiksmų jis pats ėmėsi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimui bei palaikymui, nes švara ir tvarka priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra netvarkinga aplinka, laikytini abstrakčiais, deklaratyviais ir vertintini kritiškai.
Dėl privatumo naudojantis tualetu.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes kabinos įrengtos su tarpais tarp durelių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018; EŽTT bylą G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylą A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas). Kita vertus, LVAT formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Įvertinus pareiškėjo argumentus, kad privatumas naudojantis tualetu buvo neužtikrintas tik dėl tarpų tarp kabinos sienelių ir durelių, pareiškėjui nekonkretizavus ar privatumas galėjo būti pažeistas naudojantis tualetu kameroje ar ne kameroje, atsižvelgiant į vėliausią LVAT praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti.
Dėl neįrengtų rūkymui skirtų vietų.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepasirūpino draudimu rūkyti, nebuvo įrengtų specialių rūkymo vietų.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas nurodė, kad kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos (b. l. 32-33).
Iš pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių nėra galimybės nustatyti ar jis pats yra rūkantis, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai dėl nesančių rūkymo vietų, kreipęsis dėl jo perkėlimo į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Dėl asbesto aplinkoje, priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas aplinkoje, kurioje buvo asbesto, kad buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos netvarkingumu, nebuvo evakavimo išėjimo.
Atsakovas atsiliepime pripažino, kad gyvenamųjų patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog įstaigoje nevykdomi darbai dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugpjūčio 31 d. atlikto patikrinimo akte (b. l. 73-75) pažymėta, kad nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje galėtų būti asbesto, aplinkoje nėra šiferio nuolaužų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, pateikė tik deklaratyvius ir abstrakčius argumentus apie asbesto galimą žalą asmens sveikatai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog tokią žalą pareiškėjas realiai patyrė.
Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 32-33) pažymima, kad 3-io sektoriaus būriuose ir kamerų tipo patalpose papildomo evakavimo išėjimo nėra, atsakovas nepateikė duomenų apie priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi Pravieniškių PN. Tačiau teismas pažymi, kad teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nėra suteikęs. Be to, pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl nesamo evakavimo išėjimo ar priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo byloje nėra. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai dėl išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su priešgaisrinės sistemos įstaigoje nebuvimu, nenurodžius, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo, teismas neturi pagrindo išvadai dėl žalos pasireiškimo fakto.
Pareiškėjo pateikti samprotavimai dėl aplinkoje buvusių asbesto dulkių, priešgaisrinės sistemos reikalavimų nesilaikymo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl higienos priemonių neišdavimo.
Pareiškėjas teigė, jog jam yra neišduodamos higienos priemonės – tualetinis popierius, skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis, pasta, muilas.
Vadovaujantis, ginčo laikotarpiu galiojusiomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normomis (toliau – Materialinio aprūpinimo normos), vienam įkalinimo įstaigoje laikomam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui). Atsakovo į bylą pateiktoje pažymoje (b. l. 44) Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius pažymėjo, jog kartą per mėnesį ūkio dalies darbininkas į kamerų tipo patalpas atneša ir išdalina higienos reikmenis nuteistiesiems. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo į bylą pateiktu oficialiu dokumentu. Pareiškėjui nepateikus duomenų, jog dėl tualetinio popieriaus ar muilo neišdavimo jis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, o ši į jo prašymą nereagavo, nėra pagrindo išvadai, kad tualetinis popierius, muilas jam nebuvo skiriami, todėl argumentai dėl minėtų priemonių neišdavimo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip neįrodyti.
Teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę byloją Nr. I-951-811/2018 pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teigė, jog jis laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2017 m. spalio 10 d. periodiškai buvo kalinamas įvairiose įkalinimo įstaigose ir visu ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpinamas pakankamu higienos priemonių kiekiu (dantų šepetėliu, pasta ir kt.). Pareiškėjas skundo papildyme taip pat citavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raštą ir nurodė, kad to (turima omenyje – aprūpinimo higienos priemonėmis) nenumato reglamentai, o jis vis tiek turėjo būti aprūpinamas higienos priemonėmis, nurodė, kad buvo diskriminuojamas moterų bei suimtųjų atžvilgiu, kadangi pastarieji gauna daugiau higienos priemonių, t. y. moterys gaudavo vienu tualetiniu rulonėliu daugiau, o suimtieji – gaudavo dantų šepetėlį, dantų pastą ir vienkartinius skustuvus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendime konstatavo jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. (terminas apima šioje nagrinėjamoje byloje ginčui aktualų terminą), pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, bei tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Darė išvadą, jog byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą valstybės, t. y. jos atstovių Šiaulių TI, Kauno TI, Lukiškių TI-K, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK, Panevėžio AVPK, neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. I-951-811/2018 yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs.
Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjui pakartotinai kildinant žalą iš higienos priemonių neišdavimo tuo pačiu laikotarpiu Pravieniškių PN, paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).
Dėl aprūpinimo darbinėmis pajamomis, pašalpų mokėjimo ir kitų skunde nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjas nurodė, jog jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, pašalpų jam nemokėjo paramos neteikė.
Pažymėtina, kad nei Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260, nei Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475, imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines pašalpas, pinigines išmokas ar aprūpinti darbinėmis pajamomis. Pašalpos ir piniginės išmokos dydžiai yra sąlygoti Pravieniškių PN turimų lėšų, paties nuteistojo elgesio, darbinės pajamos yra neatsiejamos nuo pareiškėjo dalyvavimo darbinėje veikloje.
Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl jo įdarbinimo, pašalpos ar paramos skyrimo į Pravieniškių PN administraciją, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui ir pareiškėjo argumentus dėl darbinių pajamų, pašalpos ar paramos skyrimo atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis neramiai miegojo, kamuodavo nuovargis, juto organizmo išsekimą, sąnarių, kaklo, nugaros skausmus, patyrė orumo pažeminimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 34), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių PN 3-iame sektoriuje nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dėl netinkamų sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad reikiamo ploto neužtikrinimas, teisės aktuose numatytų būtinų patalpų (skalbimui, rūbų džiovinimui, maisto produktams laikyti) nebuvimas, buitinių parazitų nepakankamas naikinimas, netinkamas maisto tiekimas pareiškėjui galėjo sukelti didelius fizinius skausmus, sąlygojo nemigą ar didelį nuovargį. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Pareiškėjo nurodyti patyrimai, nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. minimaliai būtinos ploto normos neužtikrinimas, teisės aktuose numatytų patalpų neįrengimas, nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, netinkamai tiekiamas maistas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Pravieniškių PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (84 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta turėjusi tekti ploto norma, nebuvo įrengtos teisės aktuose numatytos būtinos patalpos, nepakankamai naikinti buitiniai parazitai, netinkamai tiekiamas maistas). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į LVAT suformuotą praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 850,00 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 850,00 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos i Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kildinamos iš neaprūpinimo higienos priemonėmis palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus