- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- I-951-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03886-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, skundu (t. 1, b. l. 1–3, 42–43), kurį patikslino (t. 1, b. l. 163), iš viso prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 81 500 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą paaiškino, jog laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2017 m. spalio 10 d. periodiškai buvo kalinamas įvairiose įkalinimo įstaigose, kuriose negalėjo įsigyti, turėti ir gauti garso įrašymo priemonių ar priemonių, susijusių su šiomis funkcijomis. Teigia, jog turėti tokias priemones jam buvo reikalinga, kadangi būtų galėjęs naudotis jomis teismo posėdžio metu. Taip buvo apsunkintos galimybės į teisminę gynybą. Paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) turėjo garso įrašymo priemonę, kuri buvo konfiskuota. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Panevėžio AVPK) situacija analogiška.
Nurodo, kad periodiškai bando išsiaiškinti, ar nėra pažeistos jo teisės Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) prasme. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į kompetentingas įstaigas, tačiau jokio rezultato nesulaukė. Surinkęs visą informaciją, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris jo skundą persiuntė Lygių galimybių kontrolieriui. Teigia, kad visą kalinimo laikotarpį buvo diskriminuojamas, kadangi jam ir moterims skirtas valgiaraštis skiriasi, nes moterims pateikiamas geresnis ir skanesnis maistas. Be to, moterys kali geresnėmis sąlygomis nei jis, kadangi pas moteris yra sustatyti vandens šildytuvai, jos turi karštą vandenį. Moterims išduodama daugiau higienos reikmenų. Teigia, jog Lygių galimybių kontrolierė priėmė šališką ir nepagrįstą sprendimą, tačiau jo teismui neskundžia. Nurodo, kad Panevėžio AVPK sąlygos tiek vyrams, tiek moterims yra vienodos, todėl dėl šių aplinkybių neprašo priteisti iš Panevėžio AVPK neturtinės žalos.
Taip pat nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, o vieno tualetinio popieriaus rulono pateikimas per mėnesį buvo akivaizdžiai per mažas. Panevėžio AVPK visu šiuo laikotarpiu neaprūpino jo higienos priemonėmis, apart ūkiniu muilu. Teigia, jog dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, emocinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas, diskriminuojamas, ne kartą kreipėsi į psichologus.