Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-10-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1217-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
e2A-1217-730/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
Klaipėdos mieto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 2.5.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1217-730/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-1140-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.1; (S) 2.5.10.2; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.8; 3.2.4.4; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos mieto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Topada“, T. D., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 411,17 EUR turtinės žalos atlyginimo, 50,19 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-09-13 transporto priemonė „L. R.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai ir padangos. Laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-11-10 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 1880,96 Lt žala ir ją kompensavo, išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-03-08 ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti 1880,96 Lt žalą, atsiradusią dėl 2012-09-13 eismo įvykio. Išieškant žalos atlyginimą subrogacijos tvarka iš 544,76 EUR žalos transporto priemonei išskaičiuota 133,59 EUR dėl pakeistų padangų nusidėvėjimo. Atsakovei kyla pareiga atlyginti 411,17 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 411,17 EUR žalos atlyginimą, 50,19 EUR palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą 461,36 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 70,08 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. D., priklauso atsakovei, todėl atsakinga už kelio būklę yra atsakovė. Atsakovei neginčijus žalos dydžio, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybinius pranešimus, nutarimus, eismo įvykio vietos schemą, ir kitus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (gatvės neremontavimo) ir žalos atsiradimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundo atsakovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu: Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs ir nepasisakydamas dėl atsakovės nurodytų argumentų, jog trečiojo asmens vairavimo stilius ir būdas bei galimas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponavo atsiradusią žalą. Dėl šios priežasties neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas šis argumentas: Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D. nepadarė jokių kelių eismo taisyklių pažeidimo, o į duobę įvažiavo todėl, jog duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, apsemta vandeniu.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės už kelio defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-09-13 transporto priemonė L. R. R. R. S. S.247A101694, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausanti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Topada“, kurią vairavo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D., važiuodamas keliu ties namu Nr. 1, esančiu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai ir padangos. Nuo 2011-11-11 iki 2012-11-10 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių (Kasko) savanorišku draudimu. Ieškovė apskaičiavo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Topada“ padarytą 461,36 EUR dydžio žalą dėl transporto priemonės sugadinimo ir šią pinigų sumą sumokėjo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Topada“. Išieškant žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, iš 544,76 EUR žalos transporto priemonei išskaičiuota 133,59 EUR dėl pakeistų padangų nusidėvėjimo.Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai.Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai atvejais, kai žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, tai atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).Atsakovės atstovas 2016-02-19 parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra atsakovė, nėra. Esant šioms aplinkybėms, ir anksčiau nurodytai formuojamai teismų praktikai, atsakovei atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį kyla be kaltės. Apeliantė taip pat neginčija žalos dydžio bei pagrįstumo, todėl dėl šios sprendimo dalies nepasisakoma. Iš esmės ginčas kilęs tarp šalių dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumo (duobės susidarymo) bei padarytos žalos priežastinio ryšio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs ir nepasisakydamas dėl atsakovės nurodytų argumentų, jog trečiojo asmens vairavimo stilius ir būdas bei galimas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponavo atsiradusią žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-316/2010).Apeliantė vienu iš motyvų nurodo tai, kad žalos atsiradimą galėjo įtakoti paties vairuotojo veiksmai, tai yra, jis nebuvo pakankamai atidus ir galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p., 134 p., įvykio metu (7.00 val.) buvo pakankamai šviesu, nes saulė tekėjo 6.47 val. Eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 14 punkte buvo nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Iš byloje esančių įrodymų, tai yra, policijos surinktų faktinių aplinkybių, matyti, kad nebuvo nustatyta, jog T. D. įvykio metu būtų neblaivus ar apsvaigęs. Eismo įvykio metu minėtas asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Todėl konstatuoti, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą nėra pagrindo. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktai reglamentuoja važiavimo greitį. Apeliantės vertinimu, T. D. galbūt pasirinko nesaugų greitį ir nepajėgė išvengti kliūties. Byloje pateiktas 2012-09-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo patvirtina, kad policijos pareigūnas, ištyręs visą eismo įvykio metu surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad T. D. vairuodamas automobilį pasirinko saugų greitį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti eismo įvykio metu policijos pareigūnų nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų objektyvumu. Be to, apeliantė turėdama pareigą įrodyti atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą, įrodymų, jog T. D. viršijo greitį, todėl įvažiavo į kelio duobę, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad išraše iš Administracinių teisė pažeidimų registro apie T. D. paskirtas administracines nuobaudas matyti, jog minėtas asmuo ne vieną kartą baustas už greičio viršijimą, neįrodo, jog šiuo konkrečiu atveju buvo viršytas greitis. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad minėtame 2012-09-13 nutarime nurodyta, kad T. D. veiksmuose nenustatytas veikos priešingumas teisei. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, jog įvertinus važiavimo trajektoriją, transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, technines savybes, jei automobilio pakaba buvo tvarkinga, sugadinimų iš viso negalėjo būti. Be to, apeliantės vertinimu, iš Transporto priemonės apžiūros akto neįmanoma nustatyti, kada buvo apžiūrėtas automobilis ir, kaip automobilis su sugadintomis padangomis galėjo savo eiga važiuoti į apžiūros vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Apeliantė turėjo ne tik teisę, bet pareigą teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius anksčiau nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, arba prašyti teismo išreikalauti iš ieškovės įrodymus, kurie pagrįstų ar paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas 2016-02-19 nutartimi siūlė šalims svarstyti galimybę atlikti ekspertizę šioje byloje, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota. Apliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantės nurodyto argumento, jog iš byloje esančių eismo įvykio foto nuotraukų matyti, kad kelio duobėje nėra vandens, todėl policijos dokumentuose klaidingai nurodyta, jog duobė buvo pilna vandens ir nesimatė jos kontūrų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu taip pat nesutinka, kadangi iš pateiktų foto nuotraukų vizualiai matyti, jog duobėje yra daug vandens. Kadangi eismo įvykio metu automobilis įvažiavo į kelio duobę, dalis joje buvusio vandens neabejotinai išsitaškė per duobės kraštus. Papildomai pažymėtina tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip savarankiška savivaldybės funkcija reglamentuojama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius be kitų pareigų rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, juo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas, kurio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.Esant visų aplinkybių visumai bei teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad apeliantei kaip (duomenys neskelbtini) kelio savininkei kyla pareiga organizuoti tinkamą kelių techninę priežiūrą bei užtikrinti kelių tinkamą naudojimą, taip, kad kelių trūkumai nesukeltų jų naudotojams žalos, o šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina kelio trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė draudimo santykius, statinių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 35,04 EUR bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 35,04 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė