Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-1056/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2-1056/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Alė Bukavinienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „City Service“
Ieškovas
Vilniaus miesto apylinkės
Civilinė byla Nr. 2-1056/2012Procesinio sprendimo kategorija:101.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovės R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2940-431/2012 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „City Service“ dėl sandorio ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „City Service“ dėl sandorio ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. 2012 m. vasario 29 d., bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė R. Č. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai L. Gerasičkinienei, motyvuodama tuo, kad teisėja netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. Urbanavičienė 2012 m. vasario 29 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovės R. Č. pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkino ir atsakovo atstovei skyrė 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

2012 m. kovo 12 d. R. Č. pateikė prašymą panaikinti 2012 m. vasario 29 d. nutartimi paskirtą baudą, kuriame nurodė, kad iki 2012 m. vasario 29 d. teismo posėdžio atsakovas AB „City service“ pateikė teismui derinamą taikos sutarties projektą ir prašymą šiuo pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje teisėja išsakė savo neigiamą poziciją dėl taikos sutarties sąlygų, todėl ieškovas nebepalaikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį byloje. Teisėjos neigiamas taikos sutarties projekto sąlygų vertinimas sukėlė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei abejonių dėl teismo nešališkumo, todėl, siekdama tinkamai atstovauti atsakovo interesams, pareiškė teisėjai nušalinimą. Pareiškėja prašė įvertinti tai, kad dėl pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, taigi procesas byloje nebuvo užvilkintas. Savo, kaip šalies atstovės veiksmais, ji nesiekė ir nesudarė sąlygų bylos vilkinimui, nors byla nagrinėjama nuo 2008 m. 2012 m.vasario 29 d. teismo posėdyje ji dalyvavo pirmą kartą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai – Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausieji specialistai nepriima savarankiškų sprendimų esminiais bylos nagrinėjimo klausimais, o atstovauja institucijos poziciją. Nurodė, kad dėl ginčo išsprendimo ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovės R. Č. prašymo netenkino. Teismas nesutiko su prašymo argumentais, kad nušalinimas pareikštas ne dėl teisėjos procesinio sprendimo, o dėl jos išsakyto neigiamo taikos sutarties projekto vertinimo. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, privalo įvertinti šalių pateiktus procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju, teisėja, susipažinusi su pateiktu taikos sutarties projektu, negalėjo ignoruoti akivaizdžiai matomų taikos sutarties projekto sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir tuo pagrindu atidėti bylos, kuri ir taip jau buvo užsitęsusi, nagrinėjimą. Šalys turėjo pakankamai laiko suderinti taikos sutarties sąlygas, kurios atitiktų imperatyvias įstatymo nuostatas ir viešąjį interesą. Atsakovo atstovei bauda paskirta ne už pasikartojimą, bet už piktnaudžiavimo pobūdį, t. y. atsakovo atstovės pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo buvo siekta atidėti bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atidėtas bylos nagrinėjimas, nesudaro pagrindo panaikinti paskirtą baudą, nes bylą nagrinėjusi teisėja, įvertinusi, kad civilinių bylų skyriaus pirmininkė turėjo galimybę nušalinimo klausimą išspręsti nedelsiant, padarė byloje pertrauką, po kurios bylos nagrinėjimas buvo baigtas. Nagrinėjamu atveju, nereikšminga ir tai, kad atsakovo atstovė pirmą kartą dalyvavo šios civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Pagal teismo nuobaudų instituto prasmę teismo bauda skiriama būtent juridinio asmens atstovui ir išieškoma iš jo asmeninių lėšų. Abejonių dėl atsakovo atstovės sąžiningo naudojimosi procesine nušalinimo teise kelia ir tai, kad su prašymu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės pasitarimo Teisės departamento klausimais 2012 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 28-143(1.2.13-T1) išrašas patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė pritarė taikos sutarties sudarymui ir nutarė prašyti atidėti 2012 m. vasario 29 d. teismo posėdį tik 2012 m. kovo 6 d., t. y. klausimą dėl taikaus ginčo išsprendimo svarstė po to, kai, netenkinus prašymo dėl teisėjos nušalinimo ir paskyrus savivaldybės atstovei baudą, bylos nagrinėjimas jau buvo baigtas ir nustatytas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo laikas. Kadangi atsakovo atstovė prašyme nenurodė savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgęs į įstatyme nustatytą viršutinę sankcijos ribą bei į baudos, kaip teismo nuobaudos, paskirtį, teismas sprendė dėl teisinio pagrindo sumažinti ar panaikinti atsakovo atstovei teismo paskirtą baudą nebuvimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė R. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi jai paskirtą baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino CPK 95 straipsnio, 64-70 straipsnių, 42 straipsnio 5 dalies, 106 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nevertino, ar skiriant baudą pagrįstai buvo pripažinta, kad juridinio asmens atstovo veiksmuose yra nesąžiningumo, piktnaudžiavimo požymių, nenustatė tai patvirtinančių įrodymų, formaliai pasisakė dėl baudos skyrimo pagrindų ir visiškai nevertino aplinkybių visumos - tariamo pažeidimo pobūdžio, masto, pasekmių, įtakos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, atstovo šioje byloje atliktų procesinių veiksmų ir kitų reikšmingų aplinkybių. Apeliantės nuomone, tais atvejais, kai bauda yra skiriama bylos šalies atstovui, vertintini būtent atstovo veiksmai - ar atstovas sąmoningai veikė prieš greitą teismo procesą, ar atstovo veiksmai yra nesąžiningi. Šių aplinkybių teismas nenustatinėjo, todėl yra pagrindas panaikinti nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį.

2. Vilniaus miesto savivaldybės pasitarimo Teisės departamento klausimais protokolo išrašas patvirtina, kad pasitarimas, kurio metu buvo nutarta derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, įvyko 2012 m. vasario 28 d., tuo tarpu protokole nurodyta 2012 m. kovo 6 d. data yra protokolo registravimo diena. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas protokoliniu sprendimu nutarė prašyti atidėti 2012 m. vasario 29 d. vyksiantį bylos nagrinėjimą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, jau po to, kai šis posėdis buvo įvykęs.

3. Teismui išsakius neigiamą nuomonę apie taikos sutarties nuostatas, ieškovas nebepalaikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nušalinimas teisėjai pareikštas dėl procesinio sprendimo neatidėti bylos nagrinėjimo teismo posėdį.

4. Taikos sutarties projektas nebuvo šalių suderintas, todėl teismas neturėjo pagrindo išreikšti savo pozicijos dėl jo, dėl to atsakovo atstovei iškilo abejonių teismo nešališkumu. Po bylos išnagrinėjimo šalys neatsisakė ketinimų ginčą baigti taikiai, o tai patvirtina aplinkybę, kad prašant atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo vilkinama byla. Teismo posėdis nebuvo atidėtas, todėl nekilo jokių pasekmių ir tokiu atveju teismo paskirta bauda laikytina neproporcinga pinigine sankcija atstovei. Atsakovo atstovė nesiekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, neteikė jokių prašymų ir neatliko jokių kitų procesinių veiksmų, kurie galėtų suponuoti bylos vilkinimą. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

5. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuomet teismui kiekvienu atveju netenkinus atitinkamo šalies ar jos atstovo procesinio prašymo būtų skiriama bauda. Tuo būtų pažeisti teisingo bylos išnagrinėjimo ir proceso ekonomiškumo principų derinimo tikslai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas teismo baudos, paskirtos CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskyrimo pagrįstumo klausimo, kuris sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar, reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

CPK 65, 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar, skiriant apeliantei baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad atsakovo atstovė piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „City servis“ 2012 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ketinimo baigti bylą taikos sutartimi (69 b. l.). 2012 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu buvo vertinamas prašymo pagrįstumas (79-86 b. l.). Atsakovo UAB „City servis“ atstovo I. Krasausko teigimu, ketinimas baigti bylą taikos sutartimi gimė 2011 m. sausio mėn. Ieškovo atstovė patvirtino gavusi šio atsakovo siūlymą bylą baigti taikiai, tačiau pripažino, kad reikia laiko taikos sutarties projektui suderinti ir sprendimui Vilniaus miesto savivaldybėje priimti. Bylos duomenys liudija, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės įgaliojimas apeliantei atstovauti atsakovui suteikė jai visas procesines teises, išskyrus ieškinio ir priešieškinio pareiškimą, ieškinio atsisakymą ir jo pripažinimą, taikos sutarties sudarymą ir kt. Taigi, apeliantė negalėjo spręsti dėl galimybės bylą baigti taikiai ir šioje proceso stadijoje nepasisakė dėl pateiktos taikos sutarties ir nereiškė jokių prašymų. Kadangi nei apeliantė, nei kitos proceso šalys teismui daugiau neteikė jokių prašymų, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo trukmę (nuo 2008 m.), taip pat nustatęs, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nėra susipažinęs su teismui pateiktu taikos sutarties projektu, įvertinęs taikos sutarties projekto turinį bei nustatęs akivaizdžius jos nuostatų prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, sprendė, kad bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl naujų taikos sutarties sąlygų derinimo nepateisinamai ilgai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Kadangi šalys turėjo pakankamai laiko suderinti pozicijas dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau šios galimybės neišnaudojo, o pateikto taikos sutarties projekto sąlygos negali būti tvirtinamos, teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą nagrinėti iš esmės. Apeliantės prašymu, teismas skelbė posėdžio pertrauką, taip sudarydamas jai galimybę pasitikslinti Vilniaus miesto savivaldybės poziciją. Po pertraukos apeliantė pareiškė teisėjai nušalinimą, motyvuodama tuo, kad teisėja netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės bylą baigti taikiai, o pasisakydama dėl taikos sutarties sąlygų buvo šališka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės procesiniai veiksmai liudija, kad ji nebuvo susipažinusi su taikos sutarties projektu, nežinojo Vilniaus savivaldybės pozicijos šiuo klausimu ir neturėjo įgaliojimų spręsti dėl taikios bylos baigties. Todėl akivaizdu, kad tokiu atveju nušalinimas teisėjai pareikštas ne dėl teisėjos šališkumo, o dėl procesinio sprendimo, kuriuo netenkintas kito atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tokia situacija vertinama kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų (taikos sutarties projekto), kurie nebuvo įteikti visoms proceso šalims, preliminarus vertinimas pagrįstai nepripažintas teisėjos šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, nes spręsdamas dėl šalių prašymų pagrįstumo, teismas turėjo įvertinti tokio prašymo teisinį pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti juos aukštesnės instancijos teismui, o jei tam tikrų procesinių sprendimų apskųsti instancine tvarka negalima, visus su tuo susijusius motyvus jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl priimto galutinio sprendimo. Aplinkybė, kad byloje teisėjo atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti teisėjo nušalinimo pagrindas.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės pateiktą papildytą Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo protokolą (112 b. l.), kuriame nurodyta, kad posėdis dėl taikos sutarties sudarymo vyko 2012 m. vasario 28 d. Ankščiau teismui pateiktame protokole, kurį vertino pirmosios instancijos teismas, yra aiškiai nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės mero priimto sprendimo data - 2012 m. kovo 6 d. (103 b. l.). Todėl teismas teisingai nustatė, kad dėl prašymo atidėti 2012 m. vasario 29 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdį dėl galimybės sudaryti taikos sutartį atsakovas sprendė jau po to, kai šis teismo posėdis buvo įvykęs.

Teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais apeliantės argumentus, kad ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, savarankiškai nepriima sprendimų, iki šiol nėra gavusi baudų dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliantei, kaip kvalifikuotai teisininkei, yra žinoma, kad teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas sukelia procesines pasekmes. Apeliantė sąmoningai reiškė nušalinimą, siekdama teismo posėdžio atidėjimo, todėl jai tenka tokio pareiškimo pasekmės, nors ji ir neturi asmeninio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Kadangi byloje matyti akivaizdus apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinėje instancijoje priėmus jai nepalankų procesinį sprendimą, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuomet teismui kiekvienu atveju netenkinus šalies ar jos atstovo procesinio prašymo, būtų skiriama bauda. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Byloje esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad nustatytu pagrindu pareikštu nušalinimu buvo siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu. Tai, kad dėl pareikšto nušalinimo teismo posėdis nebuvo atidėtas ir byla išnagrinėta iš esmės, liudija operatyvų teismo darbą, tačiau nepaneigia apeliantės veiksmų neteisėtumo, todėl baudos paskyrimo vertinimui nėra teisiškai reikšminga.

Išdėstytų motyvų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas ir teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes atskirojo skundo argumentai jos teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėMarytė Mitkuvienė