Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (Duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Byloje parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2019 m. gegužės 20 d. 10.00 val. Šalys apie parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotos tinkamai. Ieškovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar duomenų, pateisinančių neatvykimą, nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą neatvykus ieškovei į parengiamąjį posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovei neprašius priimti sprendimo už akių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Šių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apie parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2019 m. gegužės 20 d. 10.00 val., buvo informuota šaukimą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Šios aplinkybės ieškovė neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė ar jos kitas įgaliotas asmuo neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nepateiktas pranešimas apie neatvykimo priežastis ar prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją ir įvertinęs ieškovės ir atsakovės procesinį elgesį, ieškovės atstovavimo galimybes, nesant atsakovės prašymo priimti sprendimą už akių, ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ji buvo aktyvi viso proceso metu ir nesuprato neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį ir nutarė jį nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. gegužės 20 d. 10.00 val. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (S. Daukanto g. 8, Klaipėda). Šia nutartimi šalims buvo išaiškintina, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas gali priimti sprendimą už akių, o jei į parengiamąjį posėdį be svarbių priežasčių neatvyks abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Tą pačią dieną buvo išsiųsti teismo šaukimai. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šaukimo antroje pusėje išaiškintos teisinės pasekmės neatvykus ieškovui į teismo posėdį ir atsakovui neprašant priimti sprendimą už akių, t. y. kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ieškovė neginčija, kad ji teismo šaukimą, teismo nutartis gavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo ieškovę apie teisines pasekmes, kurios atsiras ieškovei ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį.

13. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. DGKS-1279 iš dalies, t. y. priteisti iš ieškovės atsakovei 400 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumus pašalino, pateikė rašytinius duomenis. Teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota teismui pateikti rašytinius duomenis, juos pateikė 2019 m. balandžio 26 d. Teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Ieškovė nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus pašalino 2019 m. balandžio 29 d. Atsižvelgus į ieškovės veiksmus negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji nėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir atsižvelgti dar į tai, kad nagrinėjama darbo byla. Nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, o šiuo atveju jau pasiruošta bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, išreikalauti rašytiniai duomenys.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei (apeliantei) dėl ieškovės ir / ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

16. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti valstybei išlaidas už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.