- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-911-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00898-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- UAB „Energovia“
- Ieškovas
- UAB „PSBL Baltic“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-911-730/2015
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-00898-2015-4)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Energovia“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „PSBL Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Energovia“ dėl baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė UAB „PSBL Baltic“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl 28962,00 eurų baudos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Energovia“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-17 priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimus patenkino. Skolininkė per nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų. Kreditorei nepraleidus nustatyto termino ieškiniui pateikti, 2015-03-17 teismo įsakymas panaikintas, atsakovei UAB „Energovia“ nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškovės UAB „PSBL Baltic“ ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-17 nutartimi tenkino UAB „PSBL Baltic“ prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininkei UAB „Energovia“ priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas ją arba trečiuosius asmenis, areštą, reikalavimų ribose – 29225,00 Eur. Areštavus skolininkės pinigines lėšas kredito įstaigose, iš jų leidžiant atlikti išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, taip pat atlikti privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei sumokėti skolą kreditorei civilinėje byloje Nr. eL2-4924-323/2015. Nurodė, kad skolos suma juridiniam asmeniui laikytina didele, skolininkė laiku ir tinkamai nevykdo piniginės prievolės, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma skolininkės turtinė padėtis, kiti kreditoriniai įsipareigojimai, jos pozicija. Esant nustatytoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė gali imtis veiksmų, siekiant paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Energovia“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles.Kreditorė neįrodė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teismų praktikoje įtvirtintą taisyklę dėl didelės ieškinio sumos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismingumo klausimas jau yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nutartimi. Tai, kad atsakovė nurodo turinti daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, neatspindi jos realios turtinės padėties. Iš pateiktos audito išvadoje esančios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog skolininkės veikla yra nuostolinga, todėl yra didelė tikimybė, kad skolininkė neišlaikys dabartinės finansinės situacijos visą bylos nagrinėjimo laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Formuojama teismų praktika, kad sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba atsisakyti jas taikyti teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas ex officio gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog kreditorė UAB „PSBL Baltic“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė iš skolininkės priteisti 28962 Eur baudą, 163 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2015-01-27. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-27 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB ,,PSBL Baltic“ pareiškimą ir grąžino kreditorei 163 Eur žyminį mokestį. Sprendė, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-494-513/2015 konstatavo, jog kreditorė pareiškimą padavė nepažeisdama teismingumo taisyklių, nes 2013-01-01 sudarytų Biokuro tiekimo sutarčių Nr. 001/20130101 ir Nr. 002/20130101, 1.1, 3.2, 4.6, 9.2 punktų ir teisinio reguliavimo pagrindu kreditorė turi teismingumo pasirinkimo teisę. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra išspręstas šios bylos teismingumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės atskirojo skundo argumento, jog kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė pažeisdama teismingumo taisykles, nepasisako.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog kreditorė neįrodė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teismų praktikoje įtvirtintą taisyklę dėl didelės ieškinio sumos. Nesutiktina su šiais atskirojo skundo argumentais.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, darytina išvada, jog kreditorė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma didelė, nežinoma apeliantės finansinė padėtis, įsipareigojimai, todėl kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Todėl esant jau pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, apeliantei tenka pareiga įrodyti, jog nėra grėsmės galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti (CPK 178 straipsnis).
Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką, ar atsakovui ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Skolininkė stabilią finansinę padėtį grindžia su atskiruoju skundu pateikta UAB „Energovia“ finansinių atskaitų santrauka už metus, pasibaigusius 2014-09-30. Pažymėtina, jog finansinė ataskaita atlikta už laikotarpį nuo 2013-09-30 iki 2014-09-30, todėl finansinės ataskaitos duomenys apie apeliantės finansinę padėtį, buvusią prieš aštuonis mėnesius, niekaip neįrodo geros apeliantės turtinės padėties šiuo metu (CPK 178 straipsnis). Be to iš pateikto 2013-09-30-2014-09-30 balanso matyti, jog skolininkės turto vertė 2014-09-30 buvo 8325000,00 Lt, iš jo didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas - 5652000,00 Lt. Balanso duomenys patvirtina ir tai, jog apeliantė 2014-09-30 dienai turėjo 6011000,00 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4519000,00 Lt, be to skolininkė turi 1492000,00 Lt ilgalaikių įsipareigojimų bei mokėtinų sumų. Taip pat vertintina ir tai, jog apeliantė per ataskaitinius metus įgijo paskolų už 2800000,00 Lt, todėl tikėtina, jog apeliantės turtas ar jo dalis gali būti suvaržyta, užtikrinant prievolių vykdymą. Apeliantė pinigų 2014-09-30 dienai turėjo tik 67000,00 Lt (19404,54 Eur), tai yra, mažiau nei prašoma priteisti suma. Lyginant su 2013-09-30 duomenimis, apeliantės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo 2680000,00 Lt, grynasis pelnas sumažėjo 303000,00 Lt. Apeliantė nepateikė įrodymų apie turimus įsipareigojimus kitiems asmenims, ar jos turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra vykdomi išieškojimai iš įmonės turto. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė neįrodė geros finansinės padėties ir nepaneigė sprendimo neįvykdymo grėsmės, esant galbūt ieškovės atžvilgiu palankiam teismo sprendimui.
Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė gali bet kurioje proceso stadijoje prašyti teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikti alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turimą turtą) (CPK 146, 148 straipsniai).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį.