- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- 2-14800-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09160-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams antstolei Daivai Prunskienei ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lloyd‘s of London sindikatai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. Ieškovas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Antstolė Daiva Prunskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0068/15/00794 dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai. Atliekant vykdymo veiksmus antstolė priėmė 2017-07-03 patvarkymą Nr. SD-R-829, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasi CPK 688 straipsniu antstolė areštavo 7 532,00 Eur skolos ir 902,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 8434,46 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje;
1.2. Ieškovas pateikė antstolei Daivai Prunskienei skundą dėl minėto arešto. Antstolė Daiva Prunskienė 2017-07-26 patvarkymu Nr. SD-3949 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą;
1.3. Pareiškėjas R. L. pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, galimybė padengti siunčiamų laiškų pašto išlaidas ir kt.;
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-30 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikinti antstolės Daivos Prunskienės 2017-07-03 patvarkymą Nr. SD-R-S29 vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794, grąžinti pareiškėjui iš Kybartų pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-07-17 pervestą sumą (239;22 Eur). Teismas padarė išvadą, kad priimdama ginčijamą patvarkymą antstolė nesilaikė CPK nustatytų ribojimų, todėl toks patvarkymas laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Pagal šį patvarkymą Kybartų pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-07-17 pervesta 239,22 Eur suma grąžintina pareiškėjui;
1.5. Antstolė Daiva Prunskienė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti. 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1013-656/2018 išnagrinėjęs antstolės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutarties, antstolės atskirąjį siundą atmetė;
1.6. Aukščiau nurodytoje civilinėje byloje konstatuotas antstolės Daivos Prunskienės veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas ir jo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kuri yra privaloma kiekvienam antstoliui. Antstolės atsakomybė be kaltės negalima, tačiau antstolei keliami aukštesnio atsargumo, atidumo, rūpestingumo profesinėje veikloje reikalavimai, todėl civilinė atsakomybė jų atžvilgiu taikytina, nustačius mažiausią neatidumą ir neatsargumą;
1.7. Juridinę reikšmę turi ir antstolės faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t.y. ar antstolė buvo pakankamai atidi, rūpestinga ir atsargi (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. Ieškovo įsitikinimu, antstolė šią savo pareigą pažeidė. Dėl to nustačius, kad dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta žalos, atsakovė ją turėtų atlyginti;
1.8. Kaip matyti pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš ieškovo įkalinimo įstaigoje esančioje sąskaitoje, buvo išieškomos visos lėšos, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Ieškovui neliko jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo būtiniems daiktams, kurių įkalinimo įstaiga neužtikrina įsigyti. Patvarkymas areštuoti visas įkalinimo įstaigoje lėšas apribojo skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą, kurių negali užtikrinti įkalinimo įstaiga;
1.9. Ieškovas teigia, kad dėl antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes patvarkymu areštavo ir nurašė 239,22 Eur, kuris vėliau teismo buvo panaikintas. Šios lėšos grąžintos. Tačiau ieškovas septynis mėnesius negalėjo naudotis šiomis lėšomis, ieškovo sąskaita buvo areštuota, visą tą laikotarpį ieškovas turėjo skolą už elektros tiekimą, todėl negalėjo naudotis savo elektros prietaisais, televizoriumi, radiju, kitais buitiniais prietaisais. Ieškovas negalėjo gauti jokios informacijos apie vykstančius procesus Lietuvoje ir pasaulyje, politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir kt.;
1.10. Taip pat negalėdamas įsigyti nei pašto ženklų, nei telefoniniams pokalbiams skirtų pokalbių kortelių, ieškovas negalėjo bendrauti su žmona, todėl patyrė stresą. Korteles galima įsigyti tik parduotuvėje, alternatyvių būdų įgyti nėra. Taip pat ieškovas negalėjo įsigyti vaistų, vitaminų, nors serga, nustatytas neįgalumas ir jam reikalingas nuolatinis medikamentinis palaikymas. Pažymėtina, kad kai tik buvo areštuotos lėšos, antstolei buvo nuolat skambinta telefonu, artimieji nuvykę pas ją į kontorą prašė atblokuoti sąskaitą, grąžinti lėšas, tačiau antstolė elgėsi piktybiškai, lakoniškai atsakydavo, kad įstatymas to nenumato ir bet kokie prašymai (žodiniai ir rašytiniai) buvo atmetami;
1.11. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijuto įžeistas, pažemintas, sutriko bendravimo su kitais asmenimis galimybės, buvo pamintas ieškovo orumas ir atimta galimybė įsigyti prekių 7 mėnesių laikotarpyje, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 900,00 Eur. Be to, dėl tokių antstolės veiksmų, smarkiai suprastėjo ieškovo sveikatos būklė dėl patirto streso bei nuolatinės įtampos;
1.12. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovas įgijo, nes dėl antstolio padarytos žalos, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimų, pašlijo sveikata, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi antstolės tyčiniai, apgalvoti veiksmai, nukreipti atimti iš ieškovo gautas iš artimųjų lėšas yra neteisėti;
1.13. Pareiškėjas teigia, kad antstolė yra apsidraudusi civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje, todėl tikslinga įtraukti bendraatsakovu draudimo kompaniją „BTA Insurance Company“. Teismui pripažinus, kad antstolė padarė žalą kaltais veiksmais ar nerūpestingais veiksmais, teismas turėtų priteisti žalos atlyginimą solidariai.
Atsiliepimas
2. Antstolė Daiva Prunskienė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (b. l. 38-41). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Antstolė, vykdydama skolos išieškojimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu (išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, kuris reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje;
2.2. Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, formos nauja redakcija nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede. Todėl asmeniui esant įkalinimo įstaigoje, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo naudoti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Sprendimų vykdymo instrukcijoje antstoliams imperatyviai nurodoma taikyti Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, formą, kurioje nurodoma, kad tokios formos patvarkymas surašomas, remiantis CPK 688 straipsniu;
2.3. 2017-07-19 antstolės kontoroje gautas R. L. skundas, kuriame pareiškėjas nesutiko su vykdomu išieškojimu iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priklausančių R. L., kadangi skolininkui buvo apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. 2017-07-26 antstolė susipažinusi bei išnagrinėjusi aukščiau minėtą skundą, atsisakė jį tenkinti ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui;
2.4. 2017-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas R. L. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2017-07-03 patvarkymą Nr. SD-R-829, vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794 bei nusprendė, jog nurašytos piniginės lėšos turi būti grąžintos skolininkui R. L.;
2.5. Skundžiamo antstolės patvarkymo pagrindu buvo areštuotos visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą nurodytai sumai. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas, ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžių ribojimus, todėl antstolė neturėjo riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžio pagal CPK 736 straipsnį. Todėl 2017-09-14 atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-25 nutartimi atskirąjį skundą atmetė;
2.6. Antstolė vadovaudamasi aukščiau nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, kai tik iš teismo buvo grąžinta vykdomoji byla, t. y. 2018-02-13, skolininkui grąžino nurašytą piniginių lėšų sumą – 239,22 Eur bei panaikino 2017-07-03 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigose sąskaitoje Nr. SD-R-829, vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794 ir priėmė patvarkymą pagal naujai suformuluotą LAT taisyklę patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų;
2.7. Teiginiai, kad antstolės veiksmai yra tyčiniai, apgalvoti, nukreipti atimti iš ieškovo gautas artimųjų pervestas lėšas, yra nepagrįsti. Tuo pačiu pažymėtina, jog antstolė iš esmės neriboja ieškovo teisės bendradarbiauti ir mokėti skolą pagal vykdomąjį dokumentą, nors ir dalimis, ir taip įvykdyti sprendimą. Kiekvienas rūpestingas, sąžiningas, aktyviai besidomintis savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese asmuo turėtų siekti kuo greičiau įvykdyti pareigą – grąžinti skolą. Vykdomoji byla Nr. 0068/15/00794 vykdoma nuo 2015-07-13, tačiau jokių mokėjimų šiai dienai iš ieškovo pusės nebuvo atlikta;
2.8. Ieškovas įrodinėdamas savo neturtinę žalą remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas, nepateikia jokių duomenų, kad jo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, nedetalizuoja poveikio sveikatai. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė „elgėsi piktybiškai“, „lakoniškai atsakydavo“, taip pat „artimieji nuvykę pas ją į kontorą prašė atblokuoti sąskaitą“ yra realybės neatitinkantys teiginiai;
Šalies argumentai
2.9. Ieškovas nurodydamas, jog neturėjo galimybės bendrauti telefonu, kadangi negalėjo įsigyti telefoniniams pokalbiams skirtų pokalbių kortelių, prieštarauja savo paties teiginiams, jog ne kartą pats telefonu susisiekė su antstolės kontora ir ragino grąžinti nurašytas pinigines lėšas. Todėl yra pagrindas manyti, jog ieškovas turėjo galimybę bendrauti ir su šeimos nariais;
2.10. Nėra pateikta pakankamai argumentų, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, juolab, kad su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi tik po dviejų mėnesių po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo ir nurašytų piniginių lėšų grąžinimo į ieškovo sąskaitą.
2.11. Nurodė, jog civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė yra UADBB „Colemont draudimo brokeris“. Antstolio neteisėti veiksmai, kuriais padaryta neturtinė žala, nėra draudiminis įvykis pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.
Atsiliepimas
3. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šioje byloje galimai draudžiamasis įvykis įvyko 2017-07-03, kai antstolė Daiva Prunskienė areštavo skolininkui priklausančias lėšas. Nuo 2017-01-01 Antstolių rūmai antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nesidraudžia, o yra apsidraudę Lloyd‘s of London sindikate. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė pasiūlyti ieškovui atsakovą šioje byloje pakeisti tinkamu, ieškovui to nepadarius, pašalinti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš bylos (b. l. 25-26).
4. Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London sindikatai pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant (b. l. 50-52, 78-79). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Trečiojo asmens įsitikinimu, trečiojo asmens įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, atmestinas, kadangi trečiasis asmuo neturi pagrindo atlyginti ieškovo galimai patirtą neturtinę žalą (jei teismas pripažintų antstolę atlikus neteisėtus veiksmus);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 128-4605 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.1. punkte numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu yra laikoma antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl neteisėtų antstolės veiksmų, sukėlusių ieškovui neturtinę žalą;
4.3. Draudimo polise yra aiškiai numatyta, kad draudimo objektas yra tretiesiems asmenims padaryta žala, tačiau bet kokiu atveju ne neturtinė žala. Kas reiškia, kad antstolės atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo pas trečiąjį asmenį nėra apdrausta ir įvykis yra laikytinas nedraudiminiu;
4.4. Antstolė civilinę atsakomybę draudžia pas trečiąjį asmenį per draudimo brokerį UADBB „Colemont draudimo brokeris“.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad antstolė buvo užblokavusi jo sąskaitą, prašė antstolės, kad sudarytų galimybes kiekvieną mėnesį mokėti po 5 ar 10 eurų ir neblokuotų visos sąskaitos, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, dėl to ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis. Dėl antstolės vykdyto sąskaitos arešto buvo apsunkintos ieškovo galimybės skambinti artimiesiems. Norėdamas nusipirkti skysčio kontaktiniams lęšiams, ieškovas turėjo prašyti mamos, kad pervestų pinigų į kito žmogaus sąskaitą, nes paties ieškovo sąskaita buvo areštuota. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovas patyrė neteisėtus apribojimus. Esant sąskaitoje areštuotoms lėšoms, ieškovas pastoviai buvo suirzęs, nepatenkintas, turėdavo žemintis prašydamas kitų asmenų paskolinti pinigų. Šiuo metu ieškovas yra sumokėjęs apie 40,00 Eur, o priteista iš jo yra apie 7000,00 Eur. Dirbti neturi galimybės dėl regėjimo problemų, išmokų negauna. Teismams įpareigojus, antstolė atblokavo 240,00 Eur. Šiuo metu ieškovas sąskaitoje lėšų neturi, išleido savo reikmėms (maistui, telefono kortelėms) (b. l. 89).
Atsiliepimas
6. Antstolė Daiva Prunskienė atvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, tačiau vėliau pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (b. l. 57-58, 87).
7. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas paaiškino, kad ieškovas teikdamas ieškinį vadovavosi sena informacija, nežinodamas, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nedraudžia antstolių profesinės atsakomybės (b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčo esmė
8. Ginčas tarp šalių kilo dėl neturtinės žalos, tariamai patirtos dėl neteisėtų antstolės veiksmų, atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog dėl antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes antstolė patvarkymu buvo areštavusi 239,22 Eur sumą ir dėl šių lėšų arešto ieškovas septynis mėnesius negalėjo jomis naudotis. Kol ieškovo sąskaita buvo areštuota, visą tą laikotarpį ieškovas patyrė nepatogumų, nes negalėjo mokėti už elektros tiekimą, naudotis buitiniais prietaisais. Ieškovas teigia, kad antstolė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijuto įžeistas, pažemintas, sutriko bendravimo su kitais asmenimis galimybės, buvo pamintas ieškovo orumas ir atimta galimybė įsigyti prekių. Atsakovė antstolė Daiva Prunskienė, atsikirsdama į ieškinį, iš esmės nurodė, jog teiginiai, kad antstolės veiksmai yra tyčiniai, apgalvoti, nukreipti atimti iš ieškovo gautas artimųjų pervestas lėšas, yra nepagrįsti. Ieškovas įrodinėdamas savo neturtinę žalą remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas, nepateikia jokių duomenų, kad jo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, nedetalizuoja poveikio sveikatai. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje iš esmės įrodinėjo, kad nuo 2017-01-01 Antstolių rūmai antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nesidraudžia, todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nagrinėjamu atveju nėra tinkamas atsakovas.
9. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
10. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino ieškovo procesinę naštą įrodinėti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad ieškovas pateiktų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, taip pat siūlė apsispręsti dėl atsakovų tinkamumo (b. l. 57-58, 60-61, 89).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš antstolės
11. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; ir kt.). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).
12. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008, 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).
13. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vien teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl ieškovo lėšų arešto, priėmimas, nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą civilinės atsakomybės taikymo prasme. Nors įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36307-1064/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1013-656/2018 panaikintas antstolės 2017-07-03 patvarkymas Nr. SD-R-829, kuriuo taikytas areštas R. L. lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismas būtų konstatavęs antstolės bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, savo pareigų aplaidų vykdymą. Vien ta aplinkybė, kad teismai panaikino antstolės patvarkymą dėl ieškovo sąskaitos arešto, kaip prieštaraujantį CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, savaime neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės taikymo prasme. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-36307-1064/2017, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1013-656/2018, iš esmės konstatuota, jog antstolė nesilaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vieno MMA, t. y. išsiskyrė antstolės ir teismo vertinimas normų, reglamentuojančių išieškojimą iš įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų lėšų ir turto. Tačiau vien skirtingas teisės normų vertinimas, savaime nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą civilinės atsakomybės taikymo prasme ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1013-656/2018 antstolės atskirąjį skundą atmetus ir teismui grąžinus antstolei vykdomąją bylą, antstolė 2018-02-13 skolininkui grąžino nurašytą piniginių lėšų sumą – 239,22 Eur (v. b. l. 82, 83) bei 2018-02-21 patvarkymu panaikino 2017-07-03 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. SD-R-829 (v. b. l. 86). Taigi, išsprendus teisminius ginčus, antstolė nedelsiant įvykdė teismų procesinius sprendimus, o duomenų, jog būtų konstatuoti antstolės aplaidūs, piktybiški ar nerūpestingi veiksmai, nenustatyta. Ieškovo teiginiai, jog antstolė „elgėsi piktybiškai“, „lakoniškai atsakydavo“ yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
14. Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektyvios savybės ir daugelis kitų veiksnių. Taigi, kaip teismų, taip ir antstolių kontrolės sistema, be kita ko, skirta patikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, siekiant sumažinti galimų klaidų tikimybę bei jas ištaisyti. Tačiau vien antstolio priimto patvarkymo panaikinimas teismine tvarka, savaime nėra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti antstolių veiklos savarankiškumo ir nešališkumo principus.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus civilinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtais, taip pat konstatuoti bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.
16. Nepaisant to, kad nenustačius neteisėtų veiksmų bei bendro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, savaime yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas papildomai pasisako dėl ieškovo tariamai patirtos neturtinės žalos.
17. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).
18. Teismas iš dalies sutinka su ieškovu, jog lėšų areštas gali sukelti nepatogumus, tačiau vien reakcija į patirtus nepatogumus savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog asmuo patyrė išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir pan.. Ieškovas turi įrodyti, jog dėl patirtų nepatogumų, emocinio sukrėtimo atsirado neigiami padariniai. Ieškovas teigė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad patyrė neteisėtus apribojimus. Ieškovas įrodinėdamas savo neturtinę žalą rėmėsi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas, nepateikė jokių duomenų, kad jo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau nepateikė įrodymų, kad sveikatos problemas sąlygojo antstolės taikytas areštas ieškovo lėšoms. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.
19. Kita vertus, nemažiau reikšmingas yra paties ieškovo elgesys. Pažymėtina, kad skolų susimokėjimas yra skolininko pareiga. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė iš skolininko išieško 7 532,00 Eur skolos ir 902,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 8434,46 Eur (v. b. l. 28, 55). Antstolė nurodė, jog išieškojimas vykdomas nuo 2015 m., tačiau atsiliepimo pateikimo dieną skolininkas nebuvo atlikęs jokių mokėjimų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra sumokėjęs apie 40,00 Eur (b. l. 89). Taigi, ieškovo nepatogumų atsiradimą galėjo sąlygoti ne antstolės veiksmai, siekiant priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, o paties ieškovo pareigos sumokėti skolą nevykdymas ilgą laikotarpį.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš draudimo bendrovės BTA Baltic Insurance Company“
20. Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-196/2018 ir kt.). Vadovaujantis Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką; jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio nuostatas draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar kitų darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte numatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas 8 punkte išvardintas sąlygas.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Nagrinėjamu atveju teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį, 2018-05-23 nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį vaizdo konferencijos būdu, siekiant sudaryti sąlygas ieškovui dalyvauti teismo posėdyje bei siūlė ieškovui apsispręsti dėl atsakovų tinkamumo, tačiau ieškovas keisti atsakovo nesutiko (b. l. 57-58, 60-61, 89).
22. Nors ieškovas nurodė, kad antstolė yra apsidraudusi civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AAS BTA „Baltic Insurance Company“, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė duomenis, kad nuo 2017-01-01 Antstolių rūmai antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nesidraudžia (b. l. 25-27). Tuo tarpu ieškovas neturtinę žalą kildina iš antstolės Daivos Prusnkienės 2017-07-03 patvarkymo Nr. SD-R-829, kuriuo taikytas areštas lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 1, v. b. l. 55). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su BTA „Baltic Insurance Company“ išreikšta pozicija, kad nagrinėjamu atveju AAS BTA „Baltic Insurance Company“ nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Net jeigu nagrinėjamu atveju ieškinys būtų pareikštas tinkamam atsakovui, t. y. draudimo bendrovei, kurioje yra apdrausta antstolės civilinė atsakomybė, ieškinį tenkinti nebūtų pagrindo, kadangi nenustatyta antstolės neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo prasme bei ieškovo patirtos žalos. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 128-4605 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 10.1. punkte numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu yra laikoma antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui bei nepagrįstas, todėl atmestinas.
24. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London sindikatai prašė priteisi 500,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 82-85). Įvertinęs atsiliepimo turinį, jo apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog trečiojo asmens reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistina 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
26. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 20,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Atmetus ieškinį, ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Lloyd‘s of London sindikatai, veikiančių per valdymo agentus Aegis Managing Agency Ltd, juridinio asmens kodas 204967, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.