Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 173 straipsnio 2 dalį, 174 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja V. K. 2019 m. spalio 23 d. M. K. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-2307-2019 pagal ANK 173 straipsnio 2 dalį bei 174 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad M. K., 2019 m. liepos 25 d. 10.30 val. pažeisdamas naftos produktų apskaitos taisykles, (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, (duomenys neskelbtini) garaže disponavo naftos produktais ir laikė 1773 litrus naftos produktų (muitinės laboratorijos tyrimo protokolai), iš kurių kuro bandinys Nr. l, Nr. 19MLT1094, kuro bandinys Nr. 2, Nr. 19MLT1095, kuro bandinys Nr. 7, Nr. 19MLT1100, kuro bandinys Nr. 8, Nr. 19MLT1101, kuro bandinys Nr. 9, Nr. 19MLT1102, kuro bandinys Nr. 10, Nr. 19MLT1103, kuro bandinys Nr. 11, Nr. 19MLT1104 tirtasis produktas neatitinka Lietuvos vartojamų automobilių degalų Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministro 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742, bei LST EN 590 reikalavimų. Taip pat M. K. laikė ir realizavo žymėto kuro (muitinės laboratorijos tyrimo protokolai) kuro bandinys Nr. 3, Nr. 19MLT1096, kuro bandinys Nr. 4, Nr. 19MLT1097, kuro bandinys Nr. 5, Nr. 19MLT1098, kuro bandinys Nr. 6, Nr. 19MLT1099, kuriam taikomos akcizų taikymo lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas, gabenimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir taisyklių patvirtinimo 2019 m. birželio 26 d. Nr. 667.

M. K. teisme kaltu prisipažino iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad tą dieną kuro buvo pardavęs savo draugui. Šį kurą jis pirko, tik savo reikmėms, važinėjimui į Kauną ir Vilnių, kadangi pardavinėja buitinę techniką. Jam vis tiek reikėdavo kuro, tai iš kur gaudavo pigiau, iš ten ir pasiimdavo. Bet jis tikrai nebuvo skirtas pardavimui. Draugas paprašė kuro į skolą, nes neturėjo pinigų ir jam reikėjo išvažiuoti, degalinėje jam niekas kuro skolon neįpils, todėl jis davė. Kuras buvo dyzelinas. Šį dyzeliną įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės ir turi čekį. Kai jis būdavo pigiau parduodamas, važiuodavo jo daugiau nusipirkti, pirkdavo apie 20 litrų per dieną. Turi dar čekių, bet jau nebe visi likę. Dar kuro yra tekę įsigyti iš draugo, o iš kur tą kurą jis gauna, tikrai nežino. Supranta, kaip ir kokiu būdu galima įsigyti kurą, tačiau kuro laikymo sąlygos jam yra ne visai žinomos. Kuras buvo laikomas garaže, 5 geležinėse bačkose. Pistoletas buvo reikalingas tam, kad būtų galima kurą susipilti į bakelius, kadangi bačkos vienas nepakeltų. Policijos pareigūnai į garažą atvyko kažkur liepos mėnesio pradžioje. Gali būti, kad tai buvo liepos 25 diena. Policijos pareigūnams pasakė, kad neprekiauja. Pareigūnams pasakė, kad kelis kartus yra pardavęs ir įpylęs skolon. Iki kol draugui nebuvo įpylęs kuro skolon, tai draugas net nežinojo, kad jo turi. Kaip ir minėjo, kurą laikė savo reikmėms. Kai pirko pistoletą, tai prie jo buvo ir skaitliukas, nes čia toks komplektas. Skaitliuką su pistoletu pirko, kadangi „šlangos“ neįkiši nei į mašiną, nei į kanistrą. O pistoletas padeda sustabdyti srovę. Policijos pareigūnai paėmė viską - talpyklas su kuru, pistoletą ir skaitliuką. Taip pat pareigūnai rado ir paėmė grynų pinigų. Pas jį gal buvo 100 eurų su centais. Pinigai buvo gauti pardavus buitinę techniką ir dar koks 20 arba 30 eurų už dyzeliną. Gal dėl streso ir pasimetimo pareigūnams pasakė, kad pinigai už 4 dienų dyzelinio kuro pardavimą. Svarus davė draugas, kuriuos iškeitė į 10 eurų. Šiuos svarus turėjo sau prisiminimui, nes niekada nėra buvęs Anglijoje. Šiais svarais nebuvo bandoma atsiskaityti už kurą. Automobilyje „F. D.“, stovėjusiame prie garažo, pareigūnai rado 100 litrų dyzelino, supilstyto į penkias taras po 20 litrų. Viso iš jo pareigūnai paėmė 1773 litrus naftos produktų. Visas šis kuras buvo skirtas pilti į automobilio baką. Žino, kad naftos produktai apmokestinami akcizu. Tačiau, kaip minėjo anksčiau, jis juos pirko iš degalinės ir tik vieną kartą iš draugo, bet nežino, iš kur pas draugą buvo tas kuras. Jis tikrai kurą pylėsi iš degalines, gali duoti čekius. Kuras turėtų atitikti standartus pilamam kurui į automobilius, nes jis jį pirko iš degalinės. Kuras nebuvo skirtas patalpų šildymui ar kitoms reikmėms, tik automobiliui „F. D.“. Skaitė tyrimo protokolus, bet ne viską suprato, kas ten rašoma. Kitų medžiagų liekanos, rastos bačkose, galėjo likti nuo senesnių naudotojų. Kadangi taras pirko naudotas iš „(duomenys neskelbtini)“. Visas kuras buvo skirtas jo automobiliui. Gailisi, kad taip padarė, kad kažkam pardavė, o kažkam nepardavė. Jis nežinojo, jog turi vesti apskaitą. Taip pat nežinojo, kad talpas kurui išduoda mokesčių inspekcija ir vykdo jų apskaitą. Į mokesčių inspekciją dėl informacijos nesikreipė ir nežinojo, kokie reikalavimai taikomi kuro laikymui, kokie kiekiai leistini. Kad galima laikyti tik iki 40 litrų, sužinojo vėliau. Jis neplanavo prisikaupti viso garažo. Manė, kad 200 litrų pigiau įsipils ir tiek. Kuro taros nebuvo niekaip pažymėtos. Atsiprašo už nežinojimą ir tikrai gailisi. M. K. teismui papildomai paaiškino, kad iš draugo nusipirko 200 litrų kuro ir šį kurą supylė į toninę talpą, vieną didelę bačką. Toje toninėje talpoje, į kurią supylė iš draugo gautą kurą, dar buvo likę ir iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės pirkto lietuviško kuro. Gali pateikti 1 tonos 200 litrų kuro įsigijimo čekius, juos turi mašinoje. Kurą pirko 2018-2019 metais po 20–30 litrų iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinių. Kiek įsigijo kuro iš „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai pasakyti negali, pirkdavo po 20–30 litrų. Įsigytą kurą įsipildavo į kanistrą. Pirkdavo po vieną ar du kanistrus, o po to tą kurą išsipildavo garaže. Tas talpas su kuru pradėjo kaupti garaže gal prieš pusantro mėnesio iki pareigūnų patikrinimo. Pareigūnai jį sučiupo liepos pabaigoje. Birželio mėnesį pradėjo pirkti kurą iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės ir vežtis į garažą. Nežino, kiek kartų važiuodavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Kai turėdavo daugiau pinigų, tada ir važiuodavo. Kurą pirkdavo savo reikmėms. Kai būdavo nuolaidos ar akcijos, jis atvažiuodavo ir nusipirkdavo. Nuo birželio iki liepos mėnesio gal kelis kartus buvo akcijos ir nuolaidos „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Pas jį pareigūnai rado 1 toną 773 litrus kuro. Prieš kelis mėnesius kuro pirkdavo ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės pirkdavo po 20–30 litrų ir jį pildavo ten pat. Jis tik vieną kartą pirko kuro iš draugo. Savo draugo pavardės nežino, o jo vardas V.. Bandė su juo susisiekti, bet nepavyko. Jis V. sutiko per draugus. Jis nesiverčia kuro prekyba, tiesiog vieną sykį iš kažkur gavo kuro ir jam tą vienintelį kartą pasiūlė. Būtent V. jam ir pasiūlė kuro. Kuro pirkimas iš V. vyko pas jį garaže. 200 litrų kuro V. jam atvežė kanistrais. Iš viso buvo 10 kanistrų po 25 litrus ir tada tą kurą susipylė į bačką. Bačkas kurui laikyti įsigijo skirtingai. Jas įsigijo nuo 2018 metų, kai pradėjo kaupti kurą, negali pasakyti, nuo kurio mėnesio. Jis už vieną bačką mokėjo 10 eurų. Už 200 litrų kuro, kurį įsigijo iš Vaido, gal sumokėjo kokius 200 eurų. Litras kuro gal tada kainavo kokius 0,80 euro centų. Atvykę policijos pareigūnai pas jį į garažą rado du lapelius, kuriuose yra nurodytas skaičiavimas daiktų, kuriais jis prekiauja. Užrašas ant rasto lapelio ,, (duomenys neskelbtini) 1050“ reiškia, kad jis jam buvo skoloje tiek pinigų. Ši skola yra už daiktus. Jam buvo pardavęs porą šildytuvų, todėl ir liko skola. Kiti įrašai, esantys lapelyje, reiškia tą patį. Kiek su daiktais prekiauja, užsirašo, kad nepamirštų. Kitas lapelis, kur yra nurodyta „D., M., D., A.“, yra susijęs su kuro pardavimais. Šiame lapelyje skaičiai reiškia eurus ir šie nurodyti asmenys jam buvo skoloje. Jis pildavo kurą skolon. Tuo metu, kai turėjo kuro, 1 litras kuro pas jį buvo po 1 eurą. Draugams tą kurą, kurį buvo gavęs pigiau iš V., pildavo skolon, o gerą kurą iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinių naudojo savo reikmėms. Tuo metu, kai policijos pareigūnai atvyko į jo garažą, jis jiems pasakė, kad neturi kuro įsigijimo dokumentų. Tada čekius už kuro įsigijimą buvo palikęs namuose. Neatsimena, ar policijos pareigūnams nurodė, jog čekius paliko namuose. Laikotarpiu nuo pareigūnų atvykimo liepos mėnesį iki spalio mėnesio, kol vyko ikiteisminis tyrimas, pareigūnams buvo pateikęs čekius. Pareigūnai jam atsakė, kad šiuos čekius galės parodyti teisme. Visus kvitus ir čekius iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinių buvo pateikęs policijos pareigūnams. Kai buvo atėjęs pasirašyti dėl protokolų, tada tuos čekius ir atnešė. Patys policijos pareigūnai tiksliai neatsimena, ar jis sakė, kad visą dyzeliną laikė pardavimui ir kad visi pinigai yra gauti už kuro pardavimą. Jis policijos pareigūnams nesakė, kad visi rasti pinigai yra už kurą. Taip, jis jiems nurodė, kad dalis pinigų yra už parduotą kurą, o kita dalis už parduotus daiktus. Jis nėra susipykęs su šiais pareigūnais ir neturi su jais konfliktų, neturi minčių, kad jie galėtų meluoti teismui ar neteisingai nurodyti aplinkybes surašydami tarnybinius pranešimus. Policijos pareigūnei buvo minėjęs, kad ten, kur buvo kuro bačkos, garažo gale buvo ir jo patėvio bačkų. Šių aplinkybių jis nenurodė pirmo teismo posėdžio metu, kai davė paaiškinimus, nes jam policijos pareigūnė, kai jis jai tai pasakė, sakė vis tiek tave baus už tą patį. Jo patėvis yra K. K.. Jis dabar nežino, kurios talpos buvo jo patėvio, nes jos dabar sumaišytos. Kai perpylė kurą iš vienos talpos į kitą, tą kurą maišė. Policijos pareigūnams šią aplinkybę buvo minėjęs. Kai pas jį buvo atvažiavę pareigūnai, kai klausinėjo, jie nepasižymėjo, kad ne visos bačkos yra jo, nes sakė vis tiek baus jį. Dalis policijos pareigūnei pateiktų kuro pirkimo čekių priklausė jo patėviui, tačiau ne visi. Garažu naudojasi gal truputį daugiau nei pusę metų, iki to laiko garažu niekas nesinaudojo. Garažas priklauso jo patėvio seseriai. Iki garažo įsigijimo kuro visai neturėjo. Kuras yra įsigytas nuo to laiko, kai pradėjo naudotis garažu. Kai pradėjo naudotis garažu, matė, kad jame buvo kuro talpyklų. Jis tame garaže matė tris kuro talpyklas po 200 litrų. Šioje foto nuotraukoje (bylos lapas 14, paskutinė foto nuotrauka) yra matomos jo patėvio kuro talpyklos. Patėvio kuro talpyklos nebuvo niekaip paslėptos, kadangi mažas garažas, mažai vietos, tai stengėsi neapkrauti. Praeito teismo posėdžio metu prisipažino, kad visas rastas kuras - 1773 litrai priklauso jam, tebūnie taip ir lieka.

Specialistė E. S. teisme paaiškino, kad ji pilnai gali pakomentuoti ir atsakyti už atliktus tyrimus šioje byloje, tvirtina tyrimo protokolus. Laboratorijoje dirba nuo 2001 metų, turi aukštąjį universitetinį chemiko išsilavinimą, bakalauro ir magistro studijų diplomus analitinės chemijos srityje, taip pat dalyvauja europinėse darbo grupėse, kuriose svarstomi ir nagrinėjami tokie klausimai. Laboratorija, kurioje dirba, yra akredituota įstaiga, tiria visos Lietuvos kurą. Todėl už tyrimus pilnai atsako. Rugpjūčio 7 dieną gavo 11 objektų tyrimui iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Buteliai buvo sunumeruoti, užantspauduoti, identifikuoti, kuro bandiniai turėjo numerius nuo 1 iki 11. Buvo pilnai atlikti visi tyrimai, reikalingi prekės kodui nustatyti ir kitiems kuro kokybės parametrams nustatyti. Buvo pateikti tyrimo protokolai, išduoti rugsėjo 9 dieną, kiekvienam objektui atskirai. Gali pakomentuoti tokį dalyką, kad kuras, kuris buvo talpose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11, remiantis tirtais parametrais, atitiko Lietuvos Respublikos privalomuosius kokybės rodiklius ir taip pat dyzelinio kuro Europos normos (duomenys neskelbtini) reikalavimus. Distiliacijos charakteristikos tankis, klampa, sieros kiekis, cetaninis indeksas ir visi kiti parametrai atitiko privalomuosius kokybės rodiklius. Kuras, kuris buvo tirtas iš talpyklų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, neatitiko Lietuvos privalomųjų kokybės rodyklių ir taip pat Europos normos 590 reikalavimų. Tyrimo protokole yra paaiškinta, dėl kokių priežasčių jis neatitiko, nes sieros kiekis 13 kartų viršijo normą, kadangi sieros kiekio norma pagal privalomuosius kokybės rodiklius ir dyzelinio kuro normą yra iki 10 miligramų kilograme. Šituose keturiuose išvardintuose kuro mėginiuose buvo 130 miligramų kilograme, tai yra viršijo. Taip pat biodyzelio priedo kiekis buvo truputį mažesnis nei nurodyta, negu nurodytas privalomuosiuose kokybės rodikliuose. Taip pat buvo aptikti žymėjimo medžiagų pėdsakai. Tyrimo protokole nurodė, kad tai yra pėdsakai, nes pagal žymėto kuro taisykles, tas kuras, kuris yra su lengvatiniu akcizu, tai yra 7 miligramai kilograme, o čia buvo aptikti 0,2 miligramai kilograme. Dėl to buvo etiška parašyti, kad rasta pėdsakų. Norma yra 7 miligramai kilograme, o šiuose keturiuose mėginiuose buvo rasta 0,2 miligramai kilograme, tai pagal faktą tai yra tik pėdsakai. Bet pagal sieros kiekį, kaip minėjo prieš tai, šitie keturi kuro mėginiai 13 kartų viršijo sieros kiekio privalomųjų kokybės rodiklių 11 ribą. Kalba eina apie tuos pačius privalomuosius kokybės rodiklius, kurie yra patvirtinti Energetikos, aplinkos, susisiekimo ministrų vartojamų automobilių degalų privalomojo kokybės rodiklio reikalavimus. Ar degalinėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra kuro, neatitinkančio privalomųjų rodyklių, ji, kaip specialistė, vertina taip, kad privalomieji kokybės rodikliai yra surašyti kuro prekiautojams ir tiekėjams, tai tie produktai, kurie patenka į mažmeninę prekybą, jie turi atitikti privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus. Ji negali paneigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo tą produktą įsigijo iš degalinės. Nors asmuo sako, kad jį įsigijo, bet Lietuvos Respublikos legaliose vietose negalima prekiauti kuru, kuris neatitinka Europos normos rodiklių arba Lietuvos Respublikos kokybės rodyklių. Kiekvieną kartą degalinė, kuri gauna kurą, turi kokybės pažymėjimą su visais nurodytais parametrais. Ji ne vieną sykį yra mačiusi ir galima pasižiūrėti. Degalinė, kuri prekiauja kuru, turi dokumentą, kuris patvirtina, kad šis kuras, kuriuo ji prekiauja, atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus. Dar ir todėl, kad tai yra bendra Europos teisė, bendra Europos norma ir privalomieji kokybės rodikliai yra tiesioginio vykdymo dokumentas, kuras privalo atitikti reikalavimus. Kuras, buvęs visuose bandiniuose, atitinka dyzeliną, dyzelino apibūdinimą. Šitas kuras skirtas automobiliams. Pagal visą klasifikaciją šis kuras yra dyzelinas. Keturiuose mėginiuose: Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, buvo aptikti pėdsakai žymėjimo medžiagų, kuriomis žymimi degalai, kurie gali būti skirti šildymui, laivininkystei arba žemės ūkiui. Akcizo lengvatos yra taikomos pagal tam tikras įsigijimo normas ir pagal tam tikrus įsigijimo dokumentus. Kiek ji yra girdėjusi, atvažiuoti į degalinę ir įsipilti lengvatinių degalų, nėra galimybės. Ji gali garantuoti už savo tyrimus, o kaip prekiavo degalinė ir kas ten įvyko, to proceso komentuoti negali. Ji negali garantuoti, kad degalinėje buvo tokio kuro su tokiais pėdsakais ar jo nebuvo įsigyta. Turėjo 11 bandinių ir būtent šiuose, kur ji jau minėjo bandiniuose: Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, sieros kiekis viršijo 13 kartų, tai teoriškai mažmeninėje prekyboje negalima įsigyti dyzelino, kuris naudojamas automobilių varikliuose, su šitokiu padidintu sieros kiekiu. Dėl žymėjimo medžiagų pėdsakų, kurie buvo rasti, labai keista, kad asmuo būtų nusipirkęs jau su pėdsakais, nes taip yra žymimi degalai, kurie skirti kitam tikslui. Gal ir galėjo būti tokia situacija, kad asmeniui užpylus naują kurą, įsigytą iš degalinės, kuras susimaišė su tais pėdsakais, kurie kažkada buvo talpoje, kadangi kuras dalinai neatitinka tų reikalavimų, ypač siera. Galima sakyti, kad siera yra jautrus komponentas, jos normaliame kure yra labai mažai - iki 10. Čia yra rastas padidintas kiekis, tai, ar ten buvo talpyklose, ar ten buvo patalpinta, ji jau pasakyti negali. Likučių gali likti, jie neišgaruoja, nes dyzelinas yra negreitai garuojantis produktas. Jo virimo temperatūra yra apie 160 laipsnių ir aukštesnė. Tai šis produktas taip stovėdamas negaruoja. Pagal faktą aptiktos žymėjimo medžiagos. Pagal faktą žymėjimo medžiagų pėdsakų yra šiose keturiose talpyklose: Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. Žymėtas kuras, kuriuo prekiauja degalinės ir kitos įstaigos, pagal žymėjimo kuro tvarkas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad, pavyzdžiui, į tą žymėtą kurą turi būti dedamos tam tikros dvi spalvos. Jeigu tarkim yra žemės ūkiui skirtas kuras, tai dedama mėlyna spalva, kuri yra dažiklis, ir dedama geltona spalva, kuri yra žymiklis, akimis jo nesimato, bet aptinkamas cheminių regentų ir instrumentinių metodų pagalba. Žymėto kuro taisyklėse yra parašyta, kad kurui, kuris yra žymėtas, ir kuriuo prekiaujama degalinėse, yra taikomos dažomųjų medžiagų normos. Kaip minėjo prieš tai, yra to geltonojo žymiklio, kurio akimis nesimato. Jo norma turi būti 7,11 miligramų kilograme, toks yra legalus, minimalus kiekis, kuriuo turi būti pažymėti šitie degalai. Šiuose tirtuose bandiniuose to geltonojo žymiklio, kuris buvo nustatytas instrumentinių metodų ir cheminių regentų pagalba, kiekis buvo 0,2 miligramų kilograme. Ji negali paneigti, jog jo neaptiko, tačiau tai yra labai maži kiekiai. Jis neatitinka žymėto kuro reikalavimų, vertinant iš tos pozicijos, ar tai yra žymėtas kuras ar ne, nes yra žymėjimo tvarka, kiek turi būti visko, nurodyta lentelėse. Jis neatitinka žymėto kuro ribų, kur minimali žymiklio koncentracija turi būti 7,11. Pagal privalomuosius kokybės rodiklius ir Europos normą, jeigu kuras neatitinka tų reikalavimų, ji toliau negali komentuoti, kam tas kuras ir kaip gali būti naudojamas, bet realiai jis tų reikalavimų neatitinka. Šių reikalavimų neatitinka bandiniai: Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. Tyrimo protokole pakomentavo, kad neliktų jokių neaiškumų. Neatitiko būtent todėl, kad sieros kiekis viršijo nustatytą ribą ir biodyzelino kiekis buvo truputį mažesnis nei nurodyta reikalavimuose. Bandiniuose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 yra žymėjimo medžiagų pėdsakų. Daryti išvados, ar tai galima laikyti žymėtu kuru, negali, nes ji, kaip tyrimus atliekantis žmogus, nenagrinėja teisės aktų, kada galima taikyti atsakomybę. Ji tik gali atsakyti pagal faktą, kas yra aptikta. Šis žymėtas kuras neatitinka Lietuvos Respublikoje vartojamų automobilių degalų privalomojo kokybės rodiklio reikalavimų ne tik dėl to, kad jame yra žymėjimo medžiagų pėdsakų. Galima sakyti, kad pagrindinė priežastis, dėl ko šis kuras neatitinka reikalavimų, tai yra padidintas sieros kiekis, kadangi tai yra griežtas aplinkosauginis reikalavimas, kuriame yra griežtai nurodyta, kad sieros kiekis automobiliniuose degaluose neturi viršyti 10 miligramų kilograme, o šiuo atveju buvo aptikta 130 miligramų kilograme. Būtent šiuose bandiniuose: Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, buvo rastas padidintas sieros kiekis, buvo rasti tik žymėjimo medžiagos pėdsakai ir netinkamas biodyzelino kiekis. Biodyzelinas yra ne naftinės kilmės kuras, jis yra gaminamas biokomponentų ir jis yra dedamas kaip priedas į normalius naftinės kilmės degalus. Yra reglamentuota, kad biodyzelino, kaip biodalies kure turi būti 7 procentai tūrio ir minus 0,5 leistina paklaida. Šiuo atveju rezultatą pateikia neapibrėžtinį, kuris yra mažesnis nei nustatytas reikalavimas. Galima daryti tokią išvadą, kad kuras likusiuose 7 bandiniuose atitiko visus reikalavimus, išskyrus kurą iš anksčiau minėtų keturių bandinių. Dėl kuro apyvartos 7 bandiniuose, kuris atitiko visus reikalavimus, nieko pasakyti negali, nes ji vertina tik tyrimo rezultatus su privalomaisiais ir kokybės rodikliais. Šių septynių bandinių visi rodikliai buvo normos ribose ir atitiko reikalavimus. Šiuose bandiniuose buvusį kurą galima laisvai nusipirkti degalinėse, jis neturi jokių dažiklių. Jame nebuvo jokių žymėjimo medžiagų, siera atitiko, visos distiliacijos charakteristikos atitiko ir atitiko visi kiti privalomieji kokybės rodikliai. Su bandiniais atliko pagrindinius tyrimus, kurie pasako viską. Tyrimo protokoluose buvo aiškiai nurodyti tie mėginiai, kurie neatitiko reikalavimų, buvo viskas surašyta, dėl ko neatitiko ir kaip neatitiko. O prie tų mėginių, kurie atitiko, nebuvo nieko paminėta. Kaltinime buvo tiesiog sumaišyta. Kiekvieno tyrimo protokolo gale nurodė, kad nacionalinis papildomas kodas yra „X304“. Šis kodas reiškia, kad visas kuras yra apmokestinamas didžiausiu akcizų tarifu ir jis nėra lengvatinis. Kuras yra lengvatinis tada, kai turimi tam tikri įsigijimo dokumentai. Na pavyzdžiui, ne kiekvienas ūkininkas taip pat gali gauti kuro lengvatas, nes jis turi atitikti visai kitus parametrus. Todėl kiekvieno protokolo gale yra nurodytas šis kodas. Visų šių bandinių tyrimo protokolų gale yra nurodytas kodas „X304“, tai reiškia, kad šiam kurui nėra taikomos jokios lengvatos ir jis yra apmokestinamas didžiausiu akcizų tarifu. Lengvatos atsiranda tik nuo įsigijimo dokumentų. Tai kiti dalykai, kuriuos ji pakomentuoti nekompetentinga, čia gal jau mokesčių administratoriaus kompetencija. Kai kuriuose tyrimo protokoluose matomas kodas „27102011“ arba kituose protokoluose kodas „27102017“, tai kombinuotoji nomenklatūra, prekių klasifikatorius. Kadangi visas prekes galima sugrupuoti į tam tikrą kombinuotąją nomenklatūrą. Šie kodai yra tiesiogiai nurodyti akcizų įstatymuose, kad būtų tiesiog paprasčiau administruoti ir skaičiuoti, nes jei ji juos sakytų gazolinas, gazolis, jūrinis gazolis, tai yra sunku. Tačiau, kai yra nurodyti konkretūs kodai, tiesiog lengviau viską administruoti, vertinti, apskaičiuoti akcizus. Šie kodai yra dėl administravimo patogumo, dėl kitų mokesčių apskaičiavimo. Tie kodai „27102011“ ir „27102017“ skiriasi tuo, kad su mažu sieros kiekiu yra kodas „27102011“, o su padidintu sieros kiekiu „27102017“, išsiskirsto pagal sierą. Prekės kodui nustatyti reikia atlikti visus tuos tyrimus, kad būtų galimybė pasižiūrėti, kokiam energiniam produktui priklauso, tai yra benzinas, žibalas, dyzelinas, sunkiosios alyvos ir taip toliau.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. asmeniškai nepažįsta. Žino, kodėl teismas šioje byloje kviečia ją būti liudytoja. Gavo iškvietimą, kad lygtais (duomenys neskelbtini) garažų masyve yra nelegali degalinė. Kai nuvyko į vietą, pamatė kolegas iš Ekonominės policijos, kurie perdavė jiems informaciją, kad yra rasta dyzelino. Tada ji su kolegomis viską pradėjo forminti. Įėjus jai ir kolegoms į garažą, dešinėje pusėje buvo metalinės talpos po 200 litrų, pistoletas, tolėliau buvo gal 1000 litrų didžioji bačka ir dar išdėliota po 200 litrų dyzelinio kuro talpos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. nurodė, jog čia yra dyzelinis kuras, kuriuo jis prekiavo. Jai atrodo, kad ji su kolegomis tiesiogiai neklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K., ar jis prekiauja kuru, bet prie garažo buvo automobilis. Automobilyje jau buvo suruošti po 20 litrų dyzelino kuro kanistrai. Asmuo minėjo, kad šis kuras automobilyje buvo suruoštas pardavimui. Garažų masyve ji pirkėjų nematė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K., jos kolegai paklausus, pradžioje nurodė, kad pas jį rasti pinigai yra iš kuro pardavimo, bet būtent tie 10 svarų lygtais sakė, jog tai skola ar jo paties pinigai. Kaip nurodė M. K., dešimt svarų visai nesusiję su kuro pardavimu, o visi likusieji susiję su kuro pardavimu. Po to lyg ir M. K. minėjo, jog ne visi pinigai iš kuro, kad jis dar pardavinėjo kažkokius daiktus. Jos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad pas M. K. buvo rasti 154 eurai ir 40 euro centų, pasak jo paties, yra už 4 dienų parduotą dyzelinį kurą, yra teisingos. Jai M. K. tiesiogiai nepasakė, iš kur pas jį kuras, jis jai nurodė, kad lygtais kažkoks draugas iš kažkur gauna pigiau, o pats M. K. tiesiog nori prisidurti. Apie tai M. K. kalbėjo blankiai ir nekonkrečiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. nurodė, kad bačkos su kuru buvo skirtos pardavimui, jog jis galėtų prisidurti sau pinigų prie gyvenimo. Ji su kolegomis paklausė, ar M. K. turi kokių nors dokumentų, įrodančių, kad kuro prekyba legali, o jis atsakė, kad nieko neturi. M. K. nenurodė, kad tokių dokumentų visai neturi, ar tik tuo momentu su savimi neturėjo, bet ir neminėjo, jog juos turi namuose ar kažkur kitur. Pamena, lyg M. K., kai buvo atėjęs pas ją protokolo surašymui, atnešė čekiukų. Tie čekiai, kuriuos jai atnešė M. K., buvo 2012 metų, 2013 metų. Čekiai buvo labai seni, jų įžiūrėti buvo neįmanoma. Tų čekių buvo visa krūva ir jie buvo purvini, murzini, seni. Ji mano, jei veikla pradėta neseniai, tai tie čekiai neturėjo būti tokie seni, todėl nelabai gali būti įrodymu, jog kuras įsigytas legaliai. Ji taip sprendė iš garažo nuomos, kad M. K. neseniai buvo pradėjęs savo veiklą. M. K. jai nenurodė konkrečios datos, kada jis išsinuomojo garažą, bet suprato, jog neseniai, tikrai ne keleri metai. Ji M. K. nuomos sutarties neprašė. Nežino, ar ta aplinkybė, jog M. K. kurą pirko 2013 metais, yra neteisinga. Išsiuntus raštą į mokesčių inspekciją, buvo gautas atsakymas, kad pas M. K. rastos kuro talpos yra neregistruotos. Jai M. K. nurodė, jog šias kuro talpas nusipirko, bet kada, iš kur ir kaip, nenurodė. Jai su kolegomis atvykus į garažą pas M. K., su juo buvo ir draugas. Draugas nurodė, kad tik šiaip buvo atėjęs pas M. K.. Ji jo neapklausinėjo, todėl daug kažko pasakyti negali. Surašydama administracinių nusižengimų protokolą M. K., rėmėsi specialistų išvadomis, nes ekspertizei siuntė bandinius ir gavo išvadas, kad bandiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 neatitinka privalomų kokybės reikalavimų. Kaip ji mato iš tyrimo protokolo, bandinys Nr. 1 atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus. Turbūt ji, rašydama administracinių nusižengimų protokolą M. K., sumaišė vietomis kuro bandinius, kurie atitinka ir kurie neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Ji sumaišė kuro bandinių skaičius juos rašydama į protokolą. Tik taip gali paaiškinti, nes juos rašė nuo muitinės laboratorijos išvadų, žiūrėjo kurie atitiko, o kurie neatitiko privalomųjų kokybės rodiklių, tai gal sumaišė tų bandinių vietas protokole. Kuro, kuris atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus, laikymas užtraukia administracinę atsakomybę, bet reikia pažiūrėti į kodeksą, ten yra kažkas pažymėta. M. K., laikydamas kurą, kuris atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus, ANK nuostatas, nes neturėjo dokumentų, įrodančių, ar jis teisėtai laikė kurą, ar legaliai ar nelegaliai vykdė savo veiklą. Rašydama protokolą, kad M. K. laikė, realizavo žymėto kuro, rėmėsi duomenimis, gautais iš laboratorijos, nes ji pati nėra specialistė ir nežino, ar jis žymėtas ar ne. Kai kuriuose kuro bandiniuose rasti žymėjimo pėdsakai galbūt ir leidžia daryti išvadą, kad kuras žymėtas, ji nežino. Jos nuomone, gal tiesiog pati kuro talpa buvo nešvari. Ji nežino, ar tokiu atveju, kai rasti tokie pėdsakai, galima asmeniui taikyti administracinę atsakomybę. Ji tikrai nežino, ar pas M. K. buvo švarios bačkos ar ne, vadovavosi tik gautomis tyrimo protokolo išvadomis. Ji nurodė, kad kai kuriems kuro bandiniams yra taikomos akcizų taikymo lengvatos. Kodekso straipsnio tiksliai pasakyti negali. Ji pamena, kad M. K. jai rodė du lapelius, apie vardus lapeliuose jis jai nieko neminėjo, bet sakė, kad skaičiukai abejuose lapeliuose reiškia, kiek buvo parduota kuro, t. y. nurodyta informacija apie parduotą kurą.

Liudytojas D. B. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. nepažįsta, žino tik tiek, kiek susitiko, kai rado tą dyzeliną. Dirbdamas su kolegomis ir disponuodamas kriminalinės žvalgybos informacija, sužinojo, kad garažuose gali būti pardavinėjamas dyzelinas ar laikomas dyzelinis kuras. Su kolegomis nuvyko į tuos garažus ir buvo daroma krata. Buvo pradarytos M. K. garažo durys, pro jas įėjus iškart buvo juntamas dyzelino kvapas, minėtas asmuo jau buvo viduje. Su savo kolegomis M. K. prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir jam parodė savo tarnybinius pažymėjimus. Jis ir jo kolegos vizualiai matė skystį. Paklausus M. K., kas tai yra, jis atsakė, kad tai dyzelinas, taip pat nurodė, jog dyzelino yra daugiau ir parodė kur. Su kolegomis toje talpoje matė pilstymo įrankį ir žarną. Tada su kolegomis iškvietė uniformuotus policijos pareigūnus, kad užfiksuotų visą rastą dyzeliną. M. K. su kolegomis paklausė, ar jis turi kuro įsigijimo dokumentus, bet jis jų nepateikė, taip pat nepateikė dokumentų, kurie leistų laikyti dyzelinį kurą. M. K. jam ir kolegoms aiškino, kad kuras yra skirtas parduoti. Kai jis ir kolegos kalbėjo su M. K., jis pats nurodė tokią aplinkybę, kad kuras skirtas parduoti. Šalia garažo stovėjo transporto priemonė, baltas mikroautobusas, kuriame taip pat buvo talpų, bet tiksliai negali pasakyti kiek, talpose buvo dyzelinas. M. K. paklausus, kam priklauso mikroautobusas, jis atsakė, kad mikroautobusiukas yra jo ir jame esančios talpos su dyzelinu taip pat yra jo. Nepamena, ar klausė, ar M. K. minėjo, ką ketina daryti su dyzelinu, esančiu mikroautobusiuke. Jis su kolegomis paklausė, ar M. K. turi įsigijimo ar laikymui skirtus dokumentus, jis atsakė, kad neturi. Jei atsakė, kad neturi, jis suprato, kad visai neturi, nes kitu atveju būtų pasakęs, kad juos yra pasidėjęs kitoje vietoje, palikęs namie, bet jis to nepasakė. M. K. sakė, jog dyzeliną įsigijo iš draugo, bet nurodė, kad pirko ir iš degalinės. Įstatymų leistiną kuro kiekį asmuo gali įsigyti iš degalinės ir laikyti garaže. Jis tikslaus kiekio nežino ir dabar nenori pameluoti, bet lygtais apie 40 litrų. Jei asmuo nori laikyti daugiau kuro, nei leidžia įstatymas, tai reikia talpas registruoti mokesčių inspekcijoje, turėti leidimą, su savimi turėti dokumentus, kad gali laikyti dyzeliną, įsigijimo dokumentus. Šiuo atveju M. K. šių reikalavimų nesilaikė. Jam asmuo nepateikė dokumentų, kad talpos būtų registruotos mokesčių inspekcijoje. Buvo rastas indelis, kuriame buvo sudėtos pinigų kupiūros. M. K. paklausus, ar rasti pinigai yra gauti už parduotą dyzeliną, jis atsakė, kad jie už parduotą dyzeliną. Jis dabar neatsimena valiutų ir negali pasakyti, ar buvo kitų valiutų. Jis tiek atlieka kratų ir tiek tiria nusikaltimų, pas tiek daug asmenų randa tų prirašytų lapelių, tai galbūt ir pas M. K. rado lapelių, bet jau nebepamena, ką apie juos jis sakė ir kas juose užrašyta.

Administracinio nusižengimo protokolas ir prie jo pateikta medžiaga grąžintina jį surašiusiai institucijai.

Administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, tarp jų įvardijamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi protokole nurodyto nusižengimo esmė ir veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį ar inkriminuoti kitus ANK straipsnius. Taigi, administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole.

ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.

Formuluojant kaltinimą M. K., administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jis padarė ANK 173 str. 2 d. ir 174 str. 1 d. numatytus administracinius nusižengimus. ANK 173 str. 2 d. nurodyta, kad naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. ANK 174 str. 1 d. nurodyta, kad žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas, gabenimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki septynių šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt eurų.

Teisminio nagrinėjimo metu M. K. pripažino, kad laikė automobiliams skirtą kurą, nurodydamas, kad kurą pirkdavo iš degalinių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei vieną kartą kuro pirko iš pažįstamo vardu V., teigė, kad turi kuro pirkimo dokumentus ir juos buvo pateikęs tyrėjai, tačiau ši jų prie bylos neprijungė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat pripažino, jog keletą kartų yra pardavęs kuro bei įpylęs „skolon“, o pas jį rastame lapelyje buvo surašyti asmenų vardai, ir kiek jie jam skolingi už įpiltą kurą ar kitas prekes, dalis pas jį rastų pinigų buvo už parduotą kurą. M. K. taip pat teigė, kad kurą pradėjo kaupti 2018-2019 metais, kai pradėjo naudotis garažu ir įsigijo talpas, kurias pirko naudotas iš internetinės svetainės, o įsigytose kuro talpose buvo seno kuro liekanų. Be to, nurodė, kad ne visas garaže rastas kuras priklauso jam, dalis kuro yra patėvio K. K..

Iš administracinio nusižengimo protokolo taip pat matyti, kad M. K. inkriminuota ANK 174 straipsnio 1 dalis, o, kaip minėta, joje numatyta atsakomybė už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Muitinės laboratorijos pateiktuose 2019-09-09 tirtų produktų tyrimo protokoluose nurodyta, kad kuro bandinių, kurie buvo pažymėti numeriais 3, 4, 5, 6, sudėtyse yra žymiklio „Solvent Yellow 124“ pėdsakų, kuriais žymimi gazoliai, skirti naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, ir laivų degalai arba šildymui skirtas kuras. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė E. S. taip pat patvirtino, kad kuro bandiniuose, pažymėtuose numeriais 3, 4, 5 ir 6, buvo atrasti kuro medžiagų žymėjimo pėdsakai. Taip pat specialistė teismui teigė, kad pagal žymėto kuro taisykles, kuras, kuris yra su lengvatiniu akcizu, turi turėti 7,11 miligramų geltonojo žymikio kilograme, o tirtuose bandiniuose buvo aptikti tik 0,2 miligramai kilograme, todėl šis kuras neatitinka žymėtam kurui keliamų reikalavimų. Kas reiškia, kad kuro bandiniai, pažymėti numeriais 3, 4, 5 ir 6, negali būti priskiriami žymėtam kurui.

Paminėtina ir tai, kad M. K. nurodė, jog jis pirko naudotas kuro laikymo talpas, kai į jas pylė savo turėtą kurą, tose talpyklose buvo kažkokių kuro likučių. Specialistė teisme taip pat nurodė, jog tikėtina, kad asmeniui užpylus naują kurą, šis kuras susimaišė su tais pėdsakais, kurie buvo talpoje, todėl atlikus kuro bandinių tyrimus, buvo rasti žymiklio pėdsakai. Dar daugiau, specialistė paaiškino, kad visas ištirtas kuras yra skirtas automobiliams, kiekvieno tyrimo protokole ji nurodė, jog tirto kuro nacionalinis papildomas kodas yra „X304“, o tai reiškia, kad visas tirtas kuras yra apmokestinamas didžiausiu akcizų tarifu ir jis nėra lengvatinis. Esant tokioms aplinkybėms, kai kuro bandiniai, pažymėti numeriais 3, 4, 5 ir 6, negali būti laikomi žymėtu kuru, be to, atkreipiant dėmesį, kad šis kuras apmokestinamas didžiausiu akcizų tarifu ir jis nėra lengvatinis, teismui kyla klausimas dėl M. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 174 straipsnio 1 dalies nuostatas tinkamumo.

Motyvuojamoji dalis

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 173 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimą arba veiksmus, kuriais siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žyminčius požymius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Ši norma yra blanketinė, todėl ją inkriminuojant turi būti tiksliai nurodyta, kokį teisės aktą, jo straipsnį, dalį ar punktą asmuo galimai pažeidė.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, šioje byloje M. K. pripažino, kad garaže laikė bei disponavo, naudodamas savo reikmėms bei dalį parduodamas, kurą. Liudytojas D. B. teisme parodė, kad, kai jis kalbėjo su pačiu M. K., šis nurodė, jog kuras skirtas pardavimui. Tapačius parodymus teismui davė ir liudytoja V. K.. Paminėtina ir tai, kad pas M. K. buvo rasti lapeliai, o teismui paprašius paaiškinti, kas juose parašyta, M. K. nurodė, kad tai asmenų vardai ir sumos, kurias jie jam skolingi už parduotus daiktus bei už į skolą įpiltą kurą. Tačiau surašant administracinio nusižengimo protokolą, į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip paaiškino specialistė, tirto kuro bandiniai Nr. 3, 4, 5 ir 6 yra neatitinkantys Lietuvos Respublikoje privalomųjų kokybės rodiklių ir Europinių reikalavimų, nes juose rastas sieros kiekis 13 kartų viršijo normą, taip pat biodyzelio priedo kiekis buvo truputį mažesnis nei nurodytas privalomuosiuose kokybės rodikliuose bei buvo kuro žymėjimo pėdsakų, o kiti tirti bandiniai, kurie buvo pažymėti Nr. 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, yra kuras, atitinkantis Lietuvos Respublikos privalomuosius kokybės rodiklius ir dyzelinio kuro Europos normos (duomenys neskelbtini) reikalavimus. Šie specialistės paaiškinimai iš esmės patvirtina M. K. nurodytas aplinkybes, kad dalį kuro jis pirko iš degalinių, o dalis kuro buvo nupirkta iš pažįstamo asmens. Be to, M. K. nurodė, kad turi kuro pirkimą iš degalinių įrodančius dokumentus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis faktas ištirtas nebuvo. Nors, kaip matyti, tiek teisme apklaustas M. K., tiek protokolą surašiusi pareigūnė nurodė, kad kalba apie pirkimo dokumentus buvo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog M. K. nurodė, kad jis kurą pradėjo kaupti nuo 2018 metų, anksčiau kuro nekaupė, todėl kuro įsigijimo dokumentai galėtų būti aktualūs tik nuo 2018 metų. Pažymėtina, jog aplinkybės, ar kuras yra atitinkantis privalomuosius kokybės reikalavimus ir ar buvo įgytas teisėtai, yra svarbios siekiant tinkamai inkriminuoti ANK straipsnį, o taip pat ir sprendžiant galimo turto konfiskavimo klausimą.

Teismų praktikoje yra suformuota, kad atribojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnyje ir ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, turi būti nustatomas ne tik pažeidimo dalykas, produktų laikymo, gabenimo, naudojimo, realizavimo arba prekiavimo jais taisyklių pažeidimai, bet ir tai, ar naftos produktas dyzelinas buvo įgytas teisėtai, ar atitinka privalomuosius kokybės rodiklių reikalavimus ir yra tinkamas naudoti Lietuvoje, ar už jį sumokėtas akcizo mokestis. Jeigu neįregistruotose mokesčių inspekcijoje kuro talpyklose laikomas dyzelinas, kuris neatitinka privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų ir už kurį nebuvo sumokėtas akcizo mokestis, tokia veika atitinka ATPK 163² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-677/2015).

Teismas pažymi, kad ATPK 163² straipsnis atitinka ANK 209 straipsnį, o ATPK 171² straipsnio 1 dalis atitinka ANK 173 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų rūšių kuras, kuris atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas yra laikomas energiniu produktu, todėl negali būti laikomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 str., dalyku.

ANK 209 straipsnis numato atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šio straipsnio dalys inkriminuojamos atsižvelgus į nustatytą prekių vertę. Esant tokioms aplinkybėms, institucija, atlikdama tyrimą, privalo nustatyti galimai pas M. K. rasto kuro, kuris neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų, vertę.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog M. K. nurodė, kad ne visas garaže rastas kuras priklauso jam, dalis kuro yra jo patėvio K. K.. Esant nurodytam, siekiant tinkamai išspręsti veikų kvalifikavimo klausimą, atliekant tyrimą, būtina nustatyti (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, (duomenys neskelbtini) garaže rasto kuro priklausomybę, kokia rasto kuro dalis galimai priklausė M. K., kokia galimai priklausė kitam asmeniui, ir nustatyti šio kuro vertę.

Teismas pažymi ir tai, jog nustačius, kad M. K. veiksmai galėtų būti kvalifikuotini pagal ANK 173 straipsnio 1 dalį bei pagal ANK 209 straipsnio atitinkamą dalį (ją parenkant nustačius rasto ir privalomųjų kokybės reikalavimų neatitinkančio kuro vertę), surašant administracinio nusižengimo protokolą, būtina nurodyti, kokius teisės aktus, jų straipsnius, dalis, punktus ar papunkčius galimai pažeidė M. K.. Minėti ANK straipsniai nukreipia į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintas Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles. M. K. administracinio nusižengimo protokole buvo inkriminuoti du šių taisyklių punktai - 16 ir 20. 16 punktas nustato, kad saugoti kitų ūkio subjektų, ūkininkų ir kitų fizinių asmenų naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys gali tik teisės aktų nustatyta tvarka metrologiškai patikrintose kuro talpyklose, esančiose AVMI įregistruotame kuro objekte. Atliekant tokių produktų pilstymo paslaugą, turi būti naudojama šių produktų įpylimo įranga su sumuojamaisiais skaitikliais arba produktai turi būti sveriami. Šiame punkte nurodyti produktai turi atitikti Privalomuosius kokybės rodiklius ir taikomų standartų reikalavimus. Paminėtina, kad šioje byloje nėra duomenų apie tai, jog M. K. būtų saugojęs kitų ūkio subjektų, ūkininkų ir kitų fizinių asmenų naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus. Todėl institucija, atlikdama tyrimą, privalo spręsti klausimą dėl tinkamo galimai pažeistos blanketinės normos inkriminavo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, M. K. pripažino, jog jis garaže laikė 1773 litrus kuro, nevesdamas jokios apskaitos, o surašant administracinio nusižengimo protokolą, M. K. buvo inkriminuota ANK 173 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, todėl nukreipia į kitus teisės aktus. M. K. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 37² punkto reikalavimus. Taisyklių 37² punktas nurodo, kad degalų išpylimo iš transporto priemonės atveju, įskaitant būtinus transporto priemonės remonto atvejus, kaupiami šie duomenys: 37².1. degalų išpylimo/įpylimo vieta, data, laikas ir degalų išpylimo priežastis; 37².2. transporto priemonės, iš kurios išpilami ir į kurią įpilami degalai, valstybiniai numeriai, suteikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nustatyta tvarka; 37².3. išpilamų/įpilamų degalų kiekis litrais; 37².4. kilometrų skaitiklio rodmenys degalų išpylimo/įpylimo metu; 37².5. informacija apie kuro talpyklą, į kurią supilami degalai, t. y. kuro talpyklos identifikacinis numeris, suteiktas Kuro objektų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, kuro talpyklos buvimo adresas. Be to, 37³ punktas nurodo, kad duomenys, nurodyti šių taisyklių 37¹–37² punktuose, gali būti kaupiami elektroniniu būdu, jei, naudojant kompiuterizuotą kuro apskaitos ir kontrolės sistemą bei programinę įrangą, yra galimybė juos sisteminti bei atspausdinti. Išanalizavus šį taisyklių punktą, matyti, kad jis taikomas tada, kai degalai yra išpilami iš transporto priemonės (pvz., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. A8.-1115-900/2019, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. A2.8.-675-951/2016). Tuo tarpu šioje byloje nėra jokių duomenų apie kuro išpylimą iš kokios nors transporto priemonės, priešingai, M. K. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teisme nurodė, kad degalus pirko iš degalinių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei iš draugo, pirko juos kanistrais. Be to, kaip nurodyta anksčiau, M. K. inkriminuotas Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių 37² punkto pažeidimas, tačiau šis taisyklių punktas turi netgi 5 papunkčius, o surašant administracinio nusižengimo protokolą, nėra tiksliai nurodyta, kuriuos papunkčius M. K. galimai pažeidė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertindama bylos medžiagą, tame tarpe iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gautą raštą, kuriame nurodyta, kad M. K. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra įregistravęs kuro talpyklų, skirtų laikyti naftos produktus, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, turėtų nurodyti tinkamą blanketinę normą, kurios reikalavimus galimai pažeidė M. K., kad būtų užtikrinta asmens teisė į gynybą.

Paminėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punktas numato, jog kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka. Tiesioginio tiekimo atveju, kai kuro objektą (talpyklą) eksploatuoja produktus pristatantys asmenys, kuro objektą (talpyklą) turi įregistruoti kuro objekto (talpyklos) savininkas. Taip pat tų pačių taisyklių 20 punktas numato, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turėti galimybę juos atspausdinti.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, tačiau yra esminių ne tik įrodymų, bet ir veikos kvalifikavimo trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, administracinio nusižengimo byloje tikslinga peržiūrėti M. K. inkriminuotą kaltinimą, jį įvertinti ir priimti atitinkamą sprendimą, atlikti kitus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtinus procesinius veiksmus, kad asmuo tiksliai žinotų, kuo jis yra kaltinamas ir galėtų tinkamai ruoštis savo teisių gynybai, todėl byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai išvardintiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 656 straipsniu, teismas

nutaria:

M. K. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 2 dalį bei 174 straipsnio 1 dalį, grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.