Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. įgalioto atstovo advokato Andrejaus Novikovo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas T. Šidlauskas 2014 m. lapkričio 5 d. D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-21128252-14 pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas D. G. individualios įmonės vadovu, atsakingu už šio ūkio subjekto veiklos sritį, 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini) esančiose įmonės naudojamose patalpose, keturiose talpyklose, t. y. kuro objekte, neįregistruotame Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija), neturėdamas akcizo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė įmonei priklausantį akcizais apmokestinamą energinį produktą – 4815,40 l naftos produkto dyzelino, pagal ištirtus kokybės rodiklius – sieros kiekį ir PRME (biodyzelino priedą), neatitinkančio Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 patvirtintų Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų (toliau – ir Privalomieji kokybės rodiklių reikalavimai), kurio vertė, apskaičiuota pagal jo muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 19 467,88 Lt (t. y. 5638,29 Eur) (149,75 MGL), taip pažeidė Mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių (toliau – ir Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklės) 8 punkto, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktų reikalavimus.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį D. G. paskyrė 3000 Lt (868,86 Eur) baudą be kuro konfiskavimo.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi, patenkinęs Šiaulių apskrities VPK viršininko Rimanto Bobino apeliacinį skundą, pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą – D. G. už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2896 Eur baudą su 4815,40 l naftos produkto dyzelino konfiskavimu. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi patikslino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimo rezoliucinę dalį dėl konfiskuotino kuro kiekio, nurodydamas, kad konfiskuotinas kuro kiekis yra 4809 l.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. įgalioto atstovo advokato A. Novikovo prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) patraukti D. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį ir skirti mažesnę baudą nei šio ATPK straipsnio (arba ATPK 163² straipsnio 4 dalies) sankcijoje numatyta minimali bauda, įpareigoti grąžinti iš D. G. paimtus 4815,40 l dyzelinio kuro, o jo realizavimo ar sunaikinimo atveju – atlyginti jo vertę (5690,50 Eur), taip pat D. G. atlyginti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jo turėtas proceso išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė ATPK 163² straipsnio 4 dalies nuostatas, nesilaikė teismų suformuotos praktikos, todėl D. G. veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal minėtą ATPK straipsnį. Pareiškėjas, sutikdamas su teismų išvada, kad D. G. nesilaikė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punkto, nustatančio, kad kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse nustatyta tvarka, reikalavimų, teigia, kad D. G. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį kaip biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimas. D. G. individuali įmonė seniai verčiasi prekių transportavimo paslaugomis, todėl dyzelinis kuras buvo įsigytas legaliai – tai patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros bei kasos čekiai, talpyklose laikytas rusiškas kuras buvo išpiltas iš parduodamų vilkikų – tai patvirtina byloje esančios vilkikų pirkimo–pardavimo sutartys, ir kurą buvo ruošiamasi panaudoti taip pat savo įmonės vilkikams. Dyzelinis kuras įmonės vilkikų kuro bakuose buvo laikomas ir gabenamas teisėtai ir tik atvykęs į įmonės teritoriją D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, nes jis, kaip kuro talpyklų savininkas, prieš pradėdamas jose laikyti dyzeliną, šių kuro talpyklų laiku neįregistravo apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už kurą nebuvo sumokėtas akcizo mokestis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 163² straipsnio 4 dalies ir 171² straipsnio 1 dalies pažeidimų objektai skiriasi: pirmuoju atveju objektas yra akcizinės prekės alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, antruoju – naftos produktai, įskaitant ir dyzeliną, todėl ATPK 171² straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, išskirianti naftos produktus iš kitų akcizinių prekių sąrašo. Pareiškėjas teigia, kad ATPK 163² straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodyta, jog ,,akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis“, todėl taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, pasak pareiškėjo, žodžių junginys ,,tokiomis prekėmis“ nurodo, jog visų šio ATPK straipsnio dispozicijoje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių apibūdinamasis požymis yra banderolės ar kiti specialieji ženklai. Pasak pareiškėjo, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį tik už neteisėtą laikymą, gabenimą, naudojimą, realizavimą ar prekiavimą tokiomis prekėmis, kurioms taikomi žymėjimo banderolėmis ar kitais specialiaisiais ženklais reikalavimai. Naftos produktai dėl savo fizinių savybių nėra ir negali būti žymimi banderolėmis ar kitais specialiaisiais ženklais, todėl į ATPK 163² straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo objektą nepatenka. ATPK 163² straipsnio 4 dalies dispoziciją sudaro kelios alternatyvios veikos, sankcijoje nurodyta viena iš nuobaudų –gabenimo priemonės, kuria prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas, kurios taikymas būtų suprantamas, jeigu pažeidėjas būtų traukiamas už tokių akcizinių prekių kaip tabako gaminiai ar alkoholis gabenimą. Pareiškėjo manymu, jei šio ATPK straipsnio prasme dyzelinis kuras būtų prilyginamas kitoms akcizinėms prekėms, ši sankcijos dalis nebetektų prasmės, nes dyzelino gabenimas vilkikų kuro bakuose yra teisėta, legali veikla, veika būtų neteisėta tik tada, jei transporto priemonių kuro bakuose būtų gabenami tabako gaminiai ir alkoholiniai produktai. Taigi kuro priskyrimas prie kitų akcizinių prekių prieštarauja ATPK 163² straipsnio logikai ir teisingumo bei protingumo principams. Be to, to paties ATPK straipsnio 8 dalies dispozicijoje įvardyti konkretūs pažeidimo objektai – tabako gaminiai ir (ar) alkoholiniai gėrimai, o tai, pareiškėjo nuomone, parodo tikrąjį įstatymų leidėjo ketinimą viso šio ATPK straipsnio kontekste akcizinėmis prekėmis laikyti būtent tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus.

Prašyme teigiama, kad oficialiame Mokesčių inspekcijos interneto tinklalapyje skelbiama informacija, už kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, t. y. pažeidus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais, banderolėmis taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 patvirtintų Nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams ir denatūruoto etilo alkoholio naudojimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintų Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir tabako gaminių pardavimo taisyklių, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Šiais teisės aktais reguliuojama etilo alkoholio produktų ir tabako gaminių licencijavimo, realizavimo, naudojimo, ženklinimo, gabenimo ir laikymo tvarka, teisės aktų, nustatančių naftos produktų gabenimo ir laikymo taisykles, šiame sąraše nėra. Minėtame interneto tinklalapyje taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintas Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitu degiųjų skystų produktų apskaitos taisykles (šiuo metu šios taisyklės nebegalioja, jas pakeitė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklės) už naftos produktų (įskaitant ir dyzelino) gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-40-2014) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-656/2012, N575-705/2012, P662-120/2013) praktiką ATPK 163² straipsnio 4 dalies pažeidimo objektas taip pat yra tik akcizinės prekės alkoholiniai gėrimai ar tabako gaminiai. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-968/2012, N575-259/2012, N575-496/2012, N575-874/2012 nurodyta, kad už naftos produktų, taip pat ir dyzelino, laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimus, prie kurių pagal Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punktą priskiriami ir pažeidimai dėl dyzelinio kuro laikymo neregistruotose kuro talpyklose, taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį.

Prašyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl nuobaudos individualizavimo ir jos proporcingumo padarytam pažeidimui, taip pat teigiama, kad teismai pagrįstai nenustatė D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nepagrįstai nustatė tik vieną ATPK 31 straipsnio 1 dalies l punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ir dėl to netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė per griežtą, neatitinkančią padaryto administracinio teises pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų piniginę baudą. Šiaulių apygardos teismas neįvertino to, kad D. G. geranoriškai, operatyviai reagavo į situaciją ir vos per tris dienas, kai buvo konstatuota, kad nesumokėtas akcizo mokestis, anksčiau nei jį apskaičiavo muitinė šį mokestį sumokėjo bei įregistravo kuro talpyklas Mokesčių inspekcijoje, pažeidimu reali žala valstybės finansų sistemai nebuvo padaryta. Šios aplinkybės, anot pareiškėjo, sudaro pagrindą pripažinti ir kitą D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Teismas taip pat neatsižvelgė į įmonės ekonominę, finansinę padėtį, susidariusią po Rusijos, su kurios rinka įmonė daugiausia dirbo, įvesto embargo. Šiuo metu įmonė ieško naujų rinkų Europos Sąjungos šalyse, tačiau ten paslaugų kainos yra mažesnės, todėl mažėja ir įmonės pajamos. Be to, tuo pačiu metu paaiškėjo, kad įmonės turimos transporto priemonės neatitinka naujų reikalavimų, dėl to per 2014 m. teko parduoti dvidešimt tris vilkikus ir penkiolika puspriekabių-šaldytuvų, nesiekiant pelno. 2014 m. spalio mėnesį įmonė ėmė banko paskolą naujoms transporto priemonėms įsigyti, bet to nepakako – teko nuomotis transporto priemones, kad įmonė neprarastų užsakovų ir galėtų išlaikyti darbuotojus, tai dar labiau sumažino įmonės pelną. D. G. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visus finansinius sunkumus D. G. patiria ir asmeniškai savo lėšomis. Dėl šių priežasčių, pasak pareiškėjo, D. G. neturėjo finansinių galimybių laiku sumokėti akcizo mokesčio ir įregistruoti kuro talpyklas, todėl šios aplinkybės turėtų būti pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad, D. G. veiksmus kvalifikavus pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, šio ATPK straipsnio sankcijoje daikto konfiskavimas nenumatytas, nes šio pažeidimo tiesioginis objektas yra ne kuras, kaip savarankiška materiali vertybė, o įstatymo leidėjo apibrėžta naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarka. Tokiu atveju, pareiškėjo manymu, D. G. paskirta nuobauda kuro konfiskavimas turėtų būti naikinama ir pagal ATPK 269 straipsnio 1 dalį kuras turi būti grąžinamas D. G., o jei jis buvo realizuotas ar sunaikintas, turi būti atlyginama jo vertė.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

Pareigūnas teigia, kad pagal Akcizų įstatymo 43 straipsnį, į kurį nukreipia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas. Ši atleidimo taisyklė yra įtvirtinta, realizuojant 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 112 straipsnio (galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d.) ir 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107 straipsnio 1 dalies a punkto, pagal kurį leidžiama įvežti be importo muitų degalus, esančius privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialiųjų konteinerių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose, nuostatas. Šio reglamento 110 straipsnio 1 dalyje (ankstesnės redakcijos 115 straipsnio 1 pastraipa) nustatyta, kad pagal 107–109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, ir negali būti iš tos priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti, už atlygį ar nemokamai, asmuo, kuris juos įvežė be muitų; 2 dalyje nurodoma, kad jei 1 dalies nesilaikoma, atitinkamiems produktams pritaikomi importo muitai tuo tarifu, kuris galiojo nuostatų pažeidimo dieną. Taigi, pareigūno teigimu, minėto reglamento nuostatos įpareigoja apmokestinti importo muitais, jeigu nesilaikoma šio reglamento straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pareigūnas pažymi, kad nagrinėjamu atveju D. G. paaiškinimas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, patikrinimo aktas, nuotraukos, skystų energetinių produktų mėginių paėmimo ir šių mėginių tyrimo protokolai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas bei kiti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas nuo akcizų atleistas energinis produktas dyzelinas, po to neteisėtai, nesumokant akcizo mokesčio, išpiltas iš transporto priemonių, kuriomis buvo įvežtas, kuro bakų (nesant tos transporto priemonės būtinojo remonto sąlygų) į nustatyta tvarka Mokesčių inspekcijoje neregistruotas talpyklas. Teismai, atsižvelgdami į šias aplinkybes, D. G. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, nes tik sumokėjus akcizų mokestį būtų galima disponuoti rusišku dyzelinu nepažeidžiant nustatytų gabenimo ir laikymo taisyklių. Rusiškas dyzelinas negalėjo būti išpiltas (nesant transporto priemonės būtinojo remonto atvejo) net į Mokesčių inspekcijoje registruotas talpyklas ir apskaitomas nustatyta tvarka. Pareigūnas, sutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl ATPK 171² straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo objekto – naftos produktų, pažymi, kad šie naftos produktai (dyzelinas) turi atitikti Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 patvirtintų Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus ir gabenami ne transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, o laikomi ar gabenami kitose talpyklose. Nors pareiškėjas pripažįsta, kad D. G. nesumokėjo akcizų mokesčio, jį sumokėjo tik po pažeidimo užfiksavimo, rusišką dyzeliną iš transporto priemonių išpylė ne būtino jų remonto atveju, o sudarius jų pelningo pardavimo sandorį, talpyklų neregistravo (2013 m. už tose pačiose talpyklose neteisėtai laikomą dyzeliną buvo nubaustas administracine nuobauda), tačiau, pareigūno teigimu, tai rodo ne D. G. gerą valią įvykdyti mokestinę prievolę ir nepadaryti žalos valstybės biudžetui, bet siekį naudoti įsigytą dyzeliną be akcizų kitoje transporto priemonėje nei ta, kurioje jis buvo įvežtas, išvengiant privalomo akcizų mokesčio. Pareigūnas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas nėra nuoseklus, t. y. pareiškėjas sutinka, kad D. G. laiku nesumokėjo akcizų mokesčio už rusišką dyzeliną, tačiau taip pat teigia, jog tai nėra akcizais apmokestinama prekė, tad nesuprantama, kodėl vėliau, po pažeidimo padarymo, už neakcizinę prekę mokestis vis tik buvo sumokėtas.

Pareigūnas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų D. G. taikymo ir dyzelino nekonfiskavimo, atsiliepime nurodo, kad ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta galimybė taikyti ar netaikyti konfiskavimą tik transporto priemonei, kuria gabenamos prekės, o dyzelinas yra tiesioginis administracinio teisės pažeidimo padarymo objektas, kuris, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, turi būti konfiskuojamas. Pareigūno nuomone, tai, kad D. G. įmonė kurą įsigijo legaliai, ar tai, kad akcizo mokestis buvo sumokėtas iškart po pažeidimo nustatymo, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o tokios aplinkybės kaip talpyklų, kuriose buvo laikomas iš vilkikų išpiltas dyzelinas, neįregistravimas net kelis mėnesius po vilkikų pardavimo (apie vilkikų perdavimą buvo žinoma iš anksto, nes jie naujajam savininkui buvo perduoti praėjus ne mažiau kaip savaitei po šių transporto priemonių pardavimo dokumentų pasirašymo), degalų laikymo sąlygų žinojimas (įmonėje yra viena Mokesčių inspekcijoje registruota talpykla), D. G. 2013 m. jau buvo baustas administracine nuobauda už analogišką pažeidimą, specialisto išvados duomenimis, negalima tiksliai nustatyti iš parduotų vilkikų išleisto kuro kiekio patvirtina D. G. besikartojantį teisės normų nesilaikymą ir neaiškius motyvus įmonėje laikant akcizais apmokestinamą prekę dyzeliną ir apriboja galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. įgalioto atstovo advokato A. Novikovo prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 163² straipsnio 4 dalies taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su tinkamu ATPK 163² straipsnio 4 dalies taikymu.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad D. G. individualios įmonės vadovas D. G., neturėdamas akcizo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, keturiose Mokesčių inspekcijoje neįregistruotose talpyklose laikė įmonei priklausantį akcizais apmokestinamą energinį produktą – 4815,40 l naftos produkto dyzelino, neatitinkančio Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų, ir taip pažeidė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punkto, Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktų reikalavimus, todėl D. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu: jo nuomone, D. G. veiksmai turėtų būti vertinami kaip ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, nes teismai netinkamai aiškino ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymį – dalyką.

Prekių, kurios yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Akcizų įstatymas. Pagal Akcizų įstatymo (2013 m. liepos 2 d. redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas. Ši atleidimo taisyklė yra įtvirtinta, realizuojant Tarybos 2009 m. lapkričio 16 d. reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107 straipsnio 1 dalies a punkto, pagal kurį leidžiama įvežti be importo muitų degalus, esančius privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialiųjų konteinerių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose, nuostatas. Šio reglamento 110 straipsnyje nustatyta, kad pagal 107–109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, ir negali būti iš tos priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti už atlygį ar nemokamai asmuo, kuris juos įvežė be muitų; jei šių reikalavimų nesilaikoma, atitinkamiems produktams pritaikomi importo muitai tuo tarifu, kuris galiojo nuostatų pažeidimo dieną. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktuose nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio įstatymo 19, 27 ar 43 straipsniuose nustatytais tikslais, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams; akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje komerciniams tikslams, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

Įvertinęs šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad jose įtvirtinta galimybė atleisti nuo akcizų įvežamus į Bendriją energetinius produktus standartiniuose transporto priemonių bakuose, iš kurių tie produktai tiesiogiai patenka į stacionarios transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas, t. y. jeigu energetiniai produktai įvežami stacionariuose transporto priemonių bakuose ir tose pačiose transporto priemonėse tiesiogiai sunaudojami. Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato ne tik įvežimo būdą, bet ir sąlygą, kad įvežamas kuras būtų stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose degalų talpyklose ir iš jų tiesiogiai patektų į tos transporto priemonės degalų tiekimo sistemas. Nesilaikant nuo akcizų mokesčio atleistų degalų laikymo, naudojimo tvarkos (juos naudojant kitu tikslu nei nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos), degalai turi būti apmokestinti importo muitais ir už juos turi būti sumokamas akcizų mokestis.

Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad į D. G. priklausančios įmonės vilkikus buvo įpiltas Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų neatitinkantis dyzelinas ir iš jų išpiltas, įmonei gavus pelningą pasiūlymą parduoti keturis vilkikus, nes pirkėjai nemokėjo už kuro bakuose esantį dyzeliną. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš D. G. įmonėje atliktų buhalterinių dokumentų tyrimo nebuvo galima tiksliai nustatyti būtent parduotų vilkikų išleisto kuro kiekio, taip pat nėra įrodymų, kad dyzelinas buvo išpiltas tik iš parduotų vilkikų, nes pagal pateiktus kuro apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti vilkikų, grįžusių po paskutinio reiso, kuro bakuose buvusio kuro kiekių. Bylos duomenimis, į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas nuo akcizų atleistas energinis produktas dyzelinas, kuris, nesilaikant minėtose normose įtvirtintos tokio dyzelino naudojimo tvarkos ir nesumokant akcizo mokesčio, buvo išpiltas iš transporto priemonių, kuriomis buvo įvežtas, kuro bakų į nustatyta tvarka Mokesčių inspekcijoje neregistruotas talpyklas. Byloje nėra duomenų, kad minėti vilkikai buvo remontuojami, priešingai D. G. patvirtino, kad kuras buvo išpiltas ne būtino remonto atveju, tačiau siekiant parduoti vilkikus. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų neatitinkantis dyzelinas buvo sunaudotas ne vilkikų variklių degalų sistemose, o išpiltas į kuro talpyklas, nesant transporto priemonių būtinojo remonto sąlygų, t. y. nesilaikant Tarybos 2009 m. lapkričio 16 d. reglamente (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, ir Akcizų įstatyme nustatytų akcizų lengvatos taikymo sąlygų. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad toks dyzelinas tapo akcizu apmokestinama preke. Pažymėtina ir tai, kad tai iš esmės pripažino ir pats D. G., akcizo mokestį už dyzeliną sumokėdamas po to, kai buvo atliktas patikrinimas jo įmonėje.

ATPK (2014 m. birželio 26 d. redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 163² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių litų (2896 Eur) iki dvidešimties tūkstančių litų (5792 Eur) su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Šio pažeidimo dalykas yra akcizais apmokestinamos prekės, be to, kilti atsakomybei būtina, kad tokios prekės būtų laikomos, gabenamos, naudojamos, realizuojamos arba jomis prekiaujama, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, dalykas yra tik alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, nes jiems taikomi žymėjimo banderolėmis ar kitais specialiais ženklais reikalavimai; naftos produktai dėl savo fizinių savybių nėra ir negali būti žymimi banderolėmis ar kitais specialiaisiais ženklais, todėl į ATPK 163² straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo dalyką nepatenka. ATPK 163² straipsnio 4 dalis yra blanketinė teisės norma, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Akcizų įstatymą, kuris nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus. Minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytas akcizais apmokestinamų prekių sąrašas – tai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energiniai produktai ir elektros energija. Atsižvelgiant į visa tai, pagrindo teigti, kad pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, nurodytas dalykas ,,akcizais apmokestinamos prekės“ yra tik alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, nėra. Tai patvirtina ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-699/2015, 2AT-58-489/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575- 3334/2009, N575-162/2012, N575-466/2012).

ATPK (2014 m. birželio 26 d. redakcija) 171² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio litų (289 Eur) iki dvidešimties tūkstančių litų (5792 Eur). Šio pažeidimo dalykas yra biokuras, bioalyva, naftos produktai; atsakomybei kilti būtina, kad šie produktai būtų gabenami, laikomi pažeidžiant nustatytą tvarką. Šioje normoje biokuras, bioalyva ir naftos produktai yra išskirti iš kitų akcizais apmokestinamų prekių, todėl ATPK 171² straipsnis yra specialioji norma ATPK 163² straipsnio atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 171² straipsnio 1 dalies norma taikoma tuo atveju, kai minėti produktai įgyti teisėtai, nėra ribotos apyvartos, atitinka Privalomuosius kokybės rodiklių reikalavimus ir yra tinkami naudoti Lietuvoje bei už juos sumokėtas akcizo mokestis, tačiau yra pažeistos jų gabenimo, laikymo taisyklės.

Taigi, sprendžiant klausimą, ar D. G. veiksmai atitinka ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, ar ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, svarbu nustatyti ne tik pažeidimo dalyką, produktų laikymo, gabenimo, naudojimo, realizavimo arba prekiavimo jais taisyklių pažeidimus, bet ir ar naftos produktas dyzelinas buvo įgytas teisėtai, ar atitinka Privalomuosius kokybės rodiklių reikalavimus ir yra tinkamas naudoti Lietuvoje, ar už jį sumokėtas akcizo mokestis.

Nagrinėjamu atveju D. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, nes, pagal byloje nustatytus duomenis, D. G. neįregistruotose Mokesčių inspekcijoje kuro talpyklose laikė dyzeliną, neatitinkantį Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų, už kurį nebuvo sumokėtas akcizo mokestis. Taigi, D. G. veiksmai atitinka ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, D. G. ne tik pažeidė akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką, bet ir nesumokėjo akcizo mokesčio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagal pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį.

Dėl pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį paskirtos nuobaudos

Pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių litų (2896 Eur) iki dvidešimties tūkstančių litų (5792 Eur) su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Pagal ATPK 30 straipsnį, reglamentuojantį administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31–32 straipsniuose.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-36-511/2015).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, įvertinęs D. G. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo padarymo aplinkybes (kuras buvo išpiltas gavus pelningą pasiūlymą parduoti vilkikus, išpiltą kurą ketinta panaudoti savo įmonės vilkikams, įregistruoti talpyklų iškart nespėjo, tačiau vėliau jos buvo įregistruotos ir sumokėtas akcizo mokestis), D. G. pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį paskyrė mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 3000 Lt (868,86 Eur) be kuro konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, šioje byloje nėra, todėl D. G. paskyrė minimalią ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 2896 Eur baudą su kuro konfiskavimu.

Pareiškėjas prašyme netinkamą ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą ir per griežtos nuobaudos D. G. paskyrimą sieja su D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepagrįstu nepripažinimu, t. y. netinkamu ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų taikymu. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti iš D. G. paimtą kurą, jį siedamas su D. G. veiksmų perkvalifikavimu pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, tačiau, teisėjų kolegijai konstatavus, kad D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, kurio sankcijoje numatytas prekių konfiskavimas, šis jo prašymas minėtu pagrindu nenagrinėtinas. Dėl papildomos nuobaudos – kuro konfiskavimo – pagrįstumo teisėjų kolegija pasisako ATPK 30, 30¹ straipsnių nuostatų taikymo kontekste.

Pareiškėjas teigia, kad D. G. geranoriškai, operatyviai reagavo į situaciją ir vos per tris dienas, kai buvo konstatuota, kad nesumokėtas akcizo mokestis, anksčiau nei jį apskaičiavo muitinė šį mokestį sumokėjo bei įregistravo kuro talpyklas Mokesčių inspekcijoje, todėl pažeidimu reali žala valstybės finansų sistemai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis faktas negali būti laikomas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą), nes pažeidimo neigiami padariniai buvo panaikinti (mokestis sumokėtas ir kuro talpyklos įregistruotos) ne savo noru, o po patikrinimo įmonėje atlikimo, tai rodo, jog D. G. siekė išvengti administracinės atsakomybės, o ne pašalinti galimai valstybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, dėl to, šią aplinkybę traktuojant kaip D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į įmonės ekonominę, finansinę padėtį, susidariusią po Rusijos, su kurios rinka įmonė daugiausia dirbo, įvesto embargo, dėl to įmonė privalėjo ieškoti naujų rinkų, pirkti ir nuomotis Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančias transporto priemones, parduoti senas transporto priemones. Teisėjų kolegijos manymu, pagrindo konstatuoti esant ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuotai administracinę atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties) nėra, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią bendrovės materialinę padėtį. Be to, įmonė yra ekonominės rinkos dalyvis, kurio tikslas – gauti pelną, būti konkurencingam, todėl tai, kad įmonė privalo nuolat reaguoti į besikeičiančią situaciją rinkoje, nesudaro pagrindo spręsti apie buvimą tokios sunkios materialinės padėties, kuri skatintų pažeisti teisės aktus.

Kaip ir numatyta įstatyme, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl D. G. skirtinos nuobaudos, atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo aplinkybes, D. G. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsižvelgė į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę ir sprendimą motyvavo vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl žalos atlyginimo ir sunkios materialinės padėties, kaip minėta, pagrįstai nebuvo pripažintos D. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir nebuvo įvertintos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas jas įvertino D. G. skirdamas minimalią ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad D. G. 2013 m. jau buvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimą (neužtikrino tinkamos įstatymais nustatytos naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos, eksploatavo neregistruotas kuro talpyklas, kuriose laikė kurą), kuris yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, darančių žalą valstybės ekonomikai ir visuomenės interesams. Šios aplinkybės rodo, kad D. G. buvo žinoma ne tik akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir naudojimo tvarka, bet ir atsakomybė ją pažeidus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, lemiančių švelnesnės (mažesnės), nei įstatyme numatyta, nuobaudos paskyrimą teisės pažeidėjui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, D. G. pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį skiriant nuobaudą, ATPK 30 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai ir švelninti jam paskirtą nuobaudą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, nėra teisinio pagrindo.

Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

Pareiškėjas prašo D. G. atlyginti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jo turėtas proceso išlaidas.

Pagal ATPK 249 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Taigi, sistemiškai aiškinant ATPK ir BPK normas dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nubausto asmens išlaidos, patirtos paties asmens pasikviesto advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, nelaikytinos proceso išlaidomis ir neatlygintinos.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. su advokatu A. Novikovu sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą parengimo, taip pat byloje yra pateiktos sąskaitos už šias teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. išlaidos yra patirtos pačiam D. G. pasirinkus advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo, jos nelaikytinos proceso išlaidomis ir todėl D. G. neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. įgalioto atstovo advokato Andrejaus Novikovo prašymą atnaujinti bylą atmesti.