- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- ATP-39-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01292-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Rimanto Bobino (toliau – Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163² straipsnio 4 dalį 3000,00 Lt (868,86 EUR) dydžio bauda be kuro konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nubaustas už tai, kad, būdamas D. G. individualios įmonės vadovu, 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val. 45 min, įmonės naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), keturiose talpyklose, t. y. kuro objekte, neįregistruotame Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neturėdamas akcizo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė įmonei priklausantį akcizais apmokestinamą energinį produktą – 4815,40 litrus naftos produkto dyzelino, pagal ištirtus kokybės rodiklius – sieros kiekį ir PRME (biodyzelino priedą), neatitinkančio Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742, reikalavimų, šio produkto vertė apskaičiuota pagal jo muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, – 19467,88 Lt (149,75 MGL). Tokiais savo veiksmais ūkio subjekto D. G. individualios įmonės vadovas D. G., būdamas atsakingas už šią ūkio subjekto veiklos sritį, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-12-27 viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 p., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. XI-722 4 str. 1 d., 5 str., 1 d., 9 str. 1 d. 4, 7 p. reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir D. G. paskirti administracinę nuobaudą su kuro – 4815,40 1itrų dyzelino – konfiskavimu.
Skunde nurodo, kad teismo nutarimas ta apimtimi, kuria D. G., kaip D. G. individualios įmonės savininkui, skiriant piniginę baudą nebuvo taikyta daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti pakeistas. Grįsdamas skundo reikalavimą apeliantas nurodo, kad ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog šis pažeidimas užtraukia nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų dydžio baudą su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Taigi teigia, kad sankcijoje įtvirtinta pasirinkimo galimybė taikyti konfiskavimą arba jo netaikyti yra numatyta tik transporto priemonei, kuria šios prekės gabenamos. Nurodo, jog ATPK 26 straipsnyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 163² str., 173 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose, privalomai turi būti konfiskuojami daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Šiuo atveju, pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas yra dyzelinas, taigi jis turi būti konfiskuojamas. Pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N'-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Apelianto nuomone, tokie išimtiniai atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas asmenybės apibūdinimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., o nenustačius tokių ypatingų aplinkybių, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Apeliantui akivaizdu, kad D. G. individuali įmonė užsiima krovinių pervežimo veikla ir kurą įsigyja darbiniais tikslais, akivaizdu ir tai, kad D. G. įmonei gavus pelningą pasiūlymą prireikė parduoti net keturis vilkikus. Tačiau Institucijos įgaliotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2014-06-03 iki 2014-07-17 buvo parduoti įmonės vilkikai ir iš jų rusiškas kuras buvo išpiltas į talpyklas, kurių D. G. iškart nespėjo įregistruoti. Pažymi tai, kad jis jų neįregistravo ir praėjus keliems mėnesiams, t. y. iki nustatyto 2014-08-22 pažeidimo, nors degalų laikymo sąlygas gerai žinojo, nes įmonėje yra viena VMI registruota kuro talpa, be to, D. G. 2013-07-04 jau kartą buvo baustas administracine nuobaudą už analogišką teisės pažeidimą – rusiško dyzelino laikymą įmonėje neregistruotose talpose, ir svarbiausia tai, kad medžiagoje surinkti duomenys (pirkimo-pardavimo sutartys, transporto priemonės perdavimo aktai, specialisto išvada, D. G. rašytinis paaiškinimas ir kt.) parodo, kad D. G. įmonės vilkikai, kurių dokumentai buvo suruošti parduoti, t. y. po transporto priemonių pardavimo sutarčių surašymo, dar sėkmingai vyko į reisą pagal D. G. įmonės veiklą ir tik po to, praėjus ne mažiau kaip savaitei jie realiai buvo perduoti naujam savininkui, tai, pasak apelianto, parodo, kad D. G. buvo žinoma apie vilkikų perdavimo aplinkybes naujam savininkui iš anksto. Be to, nurodo ir tai, kad teismas nevertino ir nesirėmė specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, kurie parodo, jog iš D. G. įmonės atliktų buhalterinių dokumentų tyrimo nebuvo galima tiksliai nustatyti būtent parduotų vilkikų išleisto kuro kiekio, taip pat, remiantis specialisto išvada, nėra nenuginčijamų įrodymų, kad dyzelinas buvo išpiltas tik iš parduotų vilkikų, staigiai pasikeitus situacijai (pagal D. G.), nes pagal pateiktus kuro apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti vilkikų, grįžusių po paskutinio reiso, kuro bakuose buvusio kuro kiekių. Dėl rasto ir paimto kuro kiekio patikslina tai, kad jis buvo nustatytas ne VMI pareigūnų, o Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS pareigūnų. Be kita ko, nurodo ir tai, kad D. G. turėjo pakankamai laiko registruoti talpas, tačiau jis net nesiėmė veiksmų sumokėti akcizo mokesčiui, o tai jis padarė tuoj pat po jo įmonėje nustatyto pažeidimo. Todėl, apelianto įsitikinimu, šių mokesčių nesumokėjimas ir talpų neįregistravimo delsimas, dar kartą parodo D. G. besikartojantį teisės normų nesilaikymą bei jo neaiškius motyvus įmonėje laikant akcizais apmokestinamą prekę – dyzeliną. Taip pat nurodo ir tai, kad D. G. paskirta nuobauda sumažinta neadekvačiai ir neproporcingai atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kuriomis buvo remiantis buvo skirta žymiai mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda.
Atsiliepimu į Institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą administracine tvarka nubaustas asmuo D. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra, kad jis pažeidimo tirti nekliudė, pažeidimo padarymo faktą pripažino, operatyviai pašalino pažeidimo padarinius bei pripažinęs kitas išskirtines aplinkybes, kurios buvo vertinamos jo naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę ir rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant sankcijoje numatytą nuobaudą, priėmė pagrįstą sprendimą. Taip pat nurodo, kad dyzelinis kuras buvo įsigytas legaliai, talpyklose laikytas rusiškas kuras buvo išpiltas iš parduodamų vilkikų ir kurą buvo ruošiamasi panaudoti jo įmonės vilkikams, tuoj pat buvo imtasi priemonių šio pažeidimo pasekmėms ir priežastims pašalinti, t. y. kuro talpyklos buvo įregistruotos VM1 ir už kurą sumokėta 5 586,00 Lt akcizo mokesčių. Be to, grįsdamas tai, kad apylinkės teismo sprendimas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, yra pagrįstas, nurodo ir tai, kad teismas atsižvelgė ir į įmonės ekonominę padėtį, susidariusią po Rusijos įvesto embargo, nes įmonės veikla buvo orientuota į rytų rinką, todėl pervežimų dalis į Rusiją sudarė apie 82 % pajamų, metų pabaigoje tai sudarė iki 20 %, o šiuo metu įmonė intensyviai ieško naujų pervežimo rinkų ES šalyse, tačiau minėtose rinkose paslaugų kainos yra mažesnės, todėl mažėja ir įmonės pajamos, be to, beieškant naujų rinkų paaiškėjo, kad įmonės automobiliai neatitinka naujų reikalavimų, dėl to per 2014 metus įmonei teko parduoti 23 vilkikus, 15 puspriekabių – šaldytuvų, o 2014 metų spalio mėnesį įmonė ėmė banko paskolą automobilių parkui atnaujinti (pagrindas 2014-10-01 kreditavimo sutartis Nr. 0-230272). Todėl teigia, kad apylinkės teismo jam paskirta nuobauda, kurią jis jau sumokėjo, nėra per švelni, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracines nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą nei ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas D. G. neskirtos, tačiau jo padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – akcizais apmokestinamo energinio produkto – 4815,40 litrų naftos produkto – dyzelino, konfiskavimo, bei jam skirtos mažesnės nuobaudos, nei jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytoji, klausimai, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus.
ATPK 163² straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi D. G. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, Nr. X-1381, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 138-5644 (2007-12-29)), numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą D. G., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, buvo paskirta mažesnė nei jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda (3000 Lt; 868,86 EUR) ir nekonfiskuotas kuras.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-4-2011).
Konkrečiu atveju skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, šioje byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. jo padaryto pažeidimo sankcijoje nenumatytas nuobaudas – mažesnę nei jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda, baudą (3000 Lt; 868,86 EUR) ir netaikydamas sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – 4815,40 litrų naftos produkto dyzelino, konfiskavimo, nepagrįstai taikė aptariamo straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog D. G. dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitų apylinkės teismo nutarime nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo vertinimu pagrindžiančių pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį taikant ATPK 30¹ straipsnį, ir skirti D. G. mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali baudą be kuro konfiskavimo, o būtent to, jog D. G. nuosekliai paaiškino kuro įsigijimo darbiniais tikslais, kuro išpylimo į talpyklas ir laikymo pažeidžiant nustatytą tvarką aplinkybes, t. y., kad gavus pelningą pasiūlymą net keturi vilkikai laikotarpiu nuo 2014-06-03 iki 2014-07-17 buvo parduoti, o talpyklose laikytas rusiškas kuras buvo išpiltas iš parduotų vilkikų – nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro Objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-917, matyti, kad iš D. G. įmonėje atliktų buhalterinių dokumentų tyrimo nebuvo galima tiksliai nustatyti būtent parduotų vilkikų išleisto kuro kiekio, taip pat, pagal aptariamą specialisto išvadą, nėra įrodymų, kad dyzelinas buvo išpiltas tik iš parduotų vilkikų, staigiai pasikeitus situacijai (kaip teigė D. G.), nes pagal pateiktus kuro apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti vilkikų, grįžusių po paskutinio reiso, kuro bakuose buvusio kuro kiekių (124–131 b. l.).
Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos, D. G. praeityje jau buvo baustas už panašaus pobūdžio veiksmus, t. y. jis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda be naftos produktų konfiskavimo, už tai, kad jis, būdamas įmonės savininku, neužtikrino tinkamos įstatymais nustatytos naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos, dėl to 2013 m. balandžio 15 d. 8 val. 15 min vykusio operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. G. įmonė, pildydama Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalą (toliau vadinama žurnalu) Šiaulių AVMI registruotai talpyklai Nr. 711004001, kurios talpa 4900 litrų, įrašė žurnale neteisingus duomenis, t. y. į žurnalą įrašė didesnį kuro kiekį nei faktiškai telpa talpykloje. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad D. G. įmonė veiklos vykdymo vietoje ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) eksploatavo penkias Šiaulių AVMI neregistruotas kuro talpyklas (iš viso talpa 6000 litrų), kuriose laikė 7417 litrų dyzelinio kuro, ir neregistravo kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų ir degiųjų skystų produktų apskaitos žurnaluose. Taigi D. G. buvo žinoma ne tik tai, kad neturint akcizo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų negalima laikyti akcizais apmokestinamo energinio produkto, kuris pagal ištirtus kokybės rodiklius – sieros kiekį ir PRME (biodyzelino priedą), neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, bet ir atsakomybė už panašaus pobūdžio veiksmus.
Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad D. G. už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos yra aiškiai per švelnios, neatitinkančios padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas keistinas.
Teismas, skirdamas nuobaudą D. G., atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina jo asmenybę, tai, jog už laikytą kurą po pažeidimo nustatymo buvo sumokėta 5586,00 Lt akcizo mokesčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuobaudų tikslai gali būti pasiekti D. G. skiriant minimalią jo pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą – 2896 EUR baudą su 4815,40 litrų naftos produkto – dyzelino, konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeisti:
D. G. už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 2896 EUR baudą su 4815,40 litrų naftos produkto – dyzelino konfiskavimu.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.