- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- e2-2184-1102/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29624-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Remigijaus Katinas, Inga Abramavičiūtė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. (toliau – ir atsakovas) prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. G., gim. 2008 m. rugpjūčio 27 d., periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: vaiko poreikiai nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d., kuomet buvo priteistas išlaikymas po 165 Eur kas mėnesį, išaugo, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės, vaistų ir kt. kainos, todėl nustatyto išlaikymo dydžio nepakanka nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Šalių sūnui 12 metų, jis lanko Jonavos J. V. progimnazijos 6 klasę. Teigė, kad su mokykla susijusios vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 285 Eur, kitos vaiko išlaidos 813 Eur, vaiko poilsio ir laisvalaikio poreikiams reikia per mėnesį apie 203 Eur, suma, skirta vaikui būtinų didesnių daiktų įgijimui, sudaro 108 Eur sumą. Iš viso nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1409 Eur suma. Ieškovė šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoja-ekspeditore, gauna kas mėnesį apie 845 Eur darbo užmokestį, papildomai dienpinigių, viso ieškovės pajamas sudaro apie 1500 Eur per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka paskolą bankui. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2016 metais, nėra esmingai pasikeitusi. Sūnumi rūpintis ieškovei betarpiškai padeda jos mama. Ieškovei nėra tiksliai žinoma atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, nors turi individualią įmonę (S. G., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuolat dirba, šioje įmonėje dirba ir kiti atsakovui pavaldūs asmenys, nors tiksli jų įdarbinimo forma ieškovei nėra žinoma. Ieškovės nuomone, atsakovo turtinė padėtis nuo 2016 metų nėra pasikeitusi. Atsižvelgiant į padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, yra teisinis ir faktinis pagrindas padidinti atsakovo teiktino išlaikymo dydį iki 300 Eur per mėnesį. Išlaikymas turi būti mokamas į vaiko mamos banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos (2020 m. spalio 19 d. CBP-29547).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės reikalaujama suma yra neproporcinga, o išlaidos kelia abejonių. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas išlaidas sūnaus poreikiams tenkinti. Ieškovė, prašydama teismo padidinti vaiko išlaikymą, turi įrodyti pasikeitusius sūnaus poreikius ir atsiradusias papildomas sūnaus priežiūros išlaidas, tačiau nepateikta jokių įrodymų. Nesant nei vienos teisės aktuose nustatytos būtinos sąlygos vaiko išlaikymo dydžio padidinimui, ieškinys neturėtų būti patenkintas. Turi būti laikomasi proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo, turi būti įvertintos tėvų galimybės tenkinti vaiko poreikius, teismas negali priteisti didesnį vaiko išlaikymą, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teigė, kad šiuo metu, kaip ir ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu, verčiasi individualia veikla, jo pajamos nepastovios. Be sūnaus, atsakovas išlaiko ir nepilnametę dukrą E. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri yra paauglė, jos poreikiai taip pat auga. Taip pat prižiūri ir kartu su juo gyvenančią garbaus amžiaus motiną K. H., gimusią (duomenys neskelbtini). Turi įsiskolinimą Sodrai 1759,86 Eur, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo finansinė padėtis sunki, jis sunkiai suveda „galą su galu“. Atsakovo nuomone, ieškovė siekia materialinės naudos sau (2020 m. lapkričio 12 d. DOK-220780).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės reikalavimas nėra įrodytas. Pažymėjo, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pareigą tai pagrįsti turi tik tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Teigė, kad ji ieškinyje aiškiai detalizavo vaiko poreikius, nurodė, kokio poreikio tenkinimas kiek vidutiniškai kainuoja, o atsakovas į tai nepateikė jokių detalesnių argumentų, nenurodė, kuris vaiko poreikis yra nereikalingas tenkinti. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, nebendrauja su vaiku. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai deklaratyvūs. Vaiko poreikių patenkinimo išlaidų čekiai ir kvitai nėra kaupiami, ieškovė išlaidas apmoka grynais pinigais (kelionių, laisvalaikio, gimtadienių šventimo, kišenpinigių, ar kitų daiktų pirkimo), todėl pateikti konkrečių įrodymų neturi objektyvių galimybių. Be to atsižvelgiant į teismų praktiką, ieškovė neturi pareigos įrodinėti visų būtinųjų vaiko išlaidų, teikdama į bylą čekius ir kvitus. Minimali mėnesinė alga 2020 m. sudaro 607 Eur (į rankas – apie 447 Eur), nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (į rankas – apie 472 Eur), taigi, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 300 Eur, yra tik minimalių ir praktiškai tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo išlaidų suma, nes pati ieškovė prie vaiko išlaikymo prisideda ženkliai didesne suma. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu dėl jo sunkios turtinės padėties. Atsakovas net nenurodo, kokias gauna pajamas, jų nedeklaruoja, atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovas neturi jokio nekilnojamo turto, kadangi jis yra registruotas jo motinos vardu. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi automobilių remonto servisą, yra jo savininkas ilgą eilę metų, todėl tikėtina, kad uždirba pakankamas pajamas teikti savo vaikui didesnį išlaikymą. Atsakovas neteikia net 165 Eur per mėnesį išlaikymo, yra susidariusi didelė išlaikymo įsiskolinimo suma, kurios jis nedengia. Atkreipia dėmesį, jog atsakovo teigimu jis išlaiko savo nepilnametę dukrą, tačiau nuo sūnaus išlaikymo yra nusišalinęs. Atsakovas nurodo, kad verčiasi individualia veikla, tačiau nenurodo, jog dėtų kokias nors papildomas pastangas, kad galėtų padidinti gaunamas pajamas. Atsakovo pozicija dėl jo sunkios turtinės padėties vertintina itin kritiškai, neatitinka tikrovės, todėl atsižvelgiant į teismų praktika, kad visos kylančios abejonės yra vertintinos atsakovo nenaudai, darytina išvada, kad atsakovas savo tikrąją turtinę padėtį slepia, ir jos neatskleidžia. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (2021 m. gruodžio 28 d. DOK-251775).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodė, jog nesutinka su dublike nurodytais argumentais. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pasikeitė vaiko poreikiai. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teismas turi vertinti ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškinyje nėra pateikta įrodymų dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Atsakovas teikia teismui 2019 metų Pelno mokesčio deklaraciją kurioje nurodyta, kad atsakovo gautos pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 2150 Eur. Teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu iš atsakovo priteisė 165 Eur sumą vaiko išlaikymui, taigi, sudėjus abiejų tėvų išlaikymo sumas – 330 Eur yra didelė pinigų suma ir ji atitinka vaiko poreikius net gyvenant didmiestyje. Atkreipia dėmesį, kad teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime buvo nustatyta, kad atsakovas nors ir buvo darbingas, tačiau nebuvo visiškai sveikas, atsakovui buvo apribotas fizinis darbas. 2014 metų gegužės mėnesį atsakovas patyrė traumą – lateralinės kulkšnies apatinio 1/3 ir blauzdikaulio lūžimą, jam buvo atlikta operacija, o atsiradus komplikacijoms po 4 mėnesių buvo atlikta papildoma operacija. Dėl patirtos traumos ir dviejų operacijų, atsakovo judėjimas yra apribotas, pasekmės juntamos ir dabar (2021 m. sausio 15 d. DOK-9398).
Posėdžio meti ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, remiantis ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Atkreipė dėmesį, kad prašoma priteisti 300 Eur dydžio išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, ieškovė išleidžia daug daugiau. Ieškovė yra kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl išlaikymo pareigos nevykdymo. Atsakovas turi dėti pastangas, kad gautų pajamų, uždirbtų, o ne teisintis susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Nėra aišku, iš ko atsakovas gyvena, jei teigia, kad negauna pajamų. Priteista 165 Eur suma nebeatitinka nei augančio vaiko poreikių, kuris tampa paauglys, nei teismų praktikos, kurioje minimaliausia riba laikoma 235 Eur suma. Atsakovo patirtos sveikatos problemos buvo seniau, šia aplinkybe remtis nebėra tinkama.
Atsakovas posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti. Teigė, kad su ieškove buvo sutarę, kad ji gyvens ir leis sūnų į mokyklą Vilniuje, o atsakovas rūpinsis sūnumi, kol ieškovė bus komandiruotėse. Ieškovė vienašališkai nusprendė dėl persikėlimo į Jonavą. Mano, kad Jonavos mokykloje mokymo lygis yra silpnesnis, nei Vilniuje, tai neatitinka vaiko interesų, be to vaikas Vilniuje lankė muzikos mokyklą, šokius. Ieškovė kliudė jam susisiekti su vaiku, nors jis buvo sūnui padovanojęs planšetę, telefoną. Su sūnumi matėsi 2019 m., tuomet bendraudavo su sūnumi savaitgaliais, 1-2 kartus į mėnesį, paskui ryšys nutrūko. 2020 m. metais rado sūnaus paskyrą socialiniame tinkle Facebook, susisiekė, sūnus atrašė, tačiau neužilgo nustojo reaguoti į jo žinutes. Prasidėjus šios bylos nagrinėjimui atsirado galimybė bendrauti, jis su sūnumi praleido kartu vieną savaitę 2021 m. vasario mėn. Dėl savo materialinės padėties paaiškino, kad turimas servisas veikė sėkmingai iki 2013 m., tuomet uždirbtas lėšas atsakovas ir ieškovė, dar gyvendami kaip šeima, investavo į sodybą, kurią nuomavo, gaudavo pajamų. Sodyba jiems nepriklauso, stovi ant ieškovės mamos žemės. 2014 m. atsakovas patyrė kojos traumą, pakartotines operacijas, apie dvejus metus negalėjo normaliai vaikščioti, per tą laiką servisas prarado klientus. Atsakovas, būdamas individualios įmonės savininku, neturėjo galimybės registruotis darbo biržoje, gyveno iš savo mamos pensijos kartu su mama, finansiškai buvo labai sunku. Tuo metu jo pilnametis sūnus buvo atsakingas už serviso veiklą, įmonėje susidarė daug skolų. Servisas yra metalinių garažų teritorijoje, anksčiau buvo daug klientų vietoje, nes žmonės naudojosi šiais garažais. Servisas užsiėmė nedideliais darbais – ratų montavimu, kaladėlių keitimu, kitomis smulkmenomis. Metaliniai garažai bus nukelti, savininkai tai žino, ir dėl šios priežasties nelieka klientų. Per dieną kreipiasi ne daugiau kaip vienas klientas, dėl jo kažkam reikia būti nuolat servise, tai neatsiperka. Gyvena su drauge, kuri turi autobusiuką, ieško, kam galėtų jį išnuomoti, iš to ir gyvena. Savo paaugle dukra rūpinasi, artimai bendrauja, nes gerai sutaria su dukros mama. Turi tekintojo specialybę. Atsakovo atstovas akcentavo, kad ieškovė turi įrodyti pasikeitusias aplinkybes. Ieškovės nurodomos sumos, pavyzdžiui 2000 Eur atostogoms, yra neproporcingai didelės. Atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė išvadą Nr. 1SD-8799/20 (8.1.27.E), kurioje nurodė, kad susisiekus telefonu su ieškove, pastari nurodė, kad ji komandiruotėje, o sūnus gyvena su jos motina G. V., adresu (duomenys neskelbtini). Tarnyba nustatė, kad bute yra du kambariai, visi patogumai, namuose švaru, tvarkinga. Berniukas turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais. D. G. mokosi Jonavos J. V. progimnazijos 6 klasėje, lanko lengvosios atletikos būrelį, su tėčiu bendrauja telefonu, žinutėmis, tačiau retai. Ieškovės motinos teigimu, I. V. dirba tolimųjų reisų vairuotoja, komandiruotės trunka apie 2,5 mėn., Lietuvoje būna 1,5–2 mėn., dukros komandiruočių metu, ji su savo sutuoktiniu prižiūri anūką, jų tarpusavio santykiai geri, artimi. Tarnybos specialistams bendraujant su atsakovu telefonu, pastarasis teigė, kad prieš metus jis bendraudavo su sūnumi kas antrą savaitgalį, vaikas atostogas leisdavo pas jį, vaikui teikdavo 160 Eur išlaikymą. Atsakovo teigimu, jis tarėsi su ieškove, kad jos komandiruočių metu sūnus gyvens su tėvu, tačiau ieškovė vaiką išvežė pas savo motiną į Jonavą ir jis metus laiko nematė sūnaus, negali jam prisiskambinti, jo telefonas išjungtas, todėl kol kas neteikia vaikui jokio išlaikymo. Teigė, kad ieškovė jam dar neišmokėjo įsiskolinimo už turtą, norėtų, kad turtas būtų užskaitytas vietoje išlaikymo. Tarnybos nuomone, vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtinųjų vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (2020 m. lapkričio 12 d. DOK-220772).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
Iš bylos medžiagos, proceso dalyvių parodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (2009 m. balandžio 21 d. Jonavos raj. sav. CMS įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas taip pat turi pilnametį sūnų S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 priteisė iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 165 Eur dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo 2010 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl vaiko poreikių
Ieškovė teikė vaiko poreikių tenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavimus. Nurodė, kad su mokykla susijusios išlaidos per mėnesį sudaro: dienpinigiai ir maistas mokykloje – 110 Eur; mokyklos apranga – 150 Eur metams, kas mėnesiui sudaro 12,50 Eur; kanceliarinės prekės – 300 Eur metams, kas mėnesiui sudaro 25 Eur; vadovėliai – 70 Eur metams, kas mėnesiui sudaro 6 Eur; rinkliava mokykloje ir dovanos auklėtojai – 80 Eur metams, kas mėnesiui sudaro – 7 Eur, vaikas lanko lengvosios atletikos būrelį – 20 Eur/mėn., taip pat papildomas anglų ir matematikos pamokas kiekviena po 1 kartą per savaitę, vienos pamokos kaina 13 Eur, viso per mėnesį 104 Eur. Iš viso šios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro 285 Eur. Kitos vaiko išlaidos sudaro: maistas apie 250 Eur; būsto išlaikymas – 110 Eur; vitaminai, vaistai, sveikatinimo prekės – 40 Eur; higienos prekės ir kitos buitinės prekės – 20 Eur; transportas – 160 Eur (vaikas yra vežamas į/iš mokyklą apie 20 km atstumu, taip pat naudojasi miesto transportu); apranga ir avalynė – 160 Eur; kirpėjo paslaugos – 8 Eur; odontologo paslaugos apie – 30 Eur, internetas – 15 Eur/mėn., telefonas – 20 Eur/mėn. Viso šių išlaidų per mėnesį sudaro apie 813 Eur. Vaiko poilsio ir laisvalaikio poreikiams per metus reikalingos išlaidas: vaiko ir jo draugų gimtadienių išlaidos apie 400 Eur; vaiko atostogos – 2000 Eur (kiekvienais metais vaikas vyksta į kalnus slidinėti, vasaros metu – poilsis prie jūros, kelionės dviračiais, šaltesniu oru – poilsis Druskininkuose ir pan.); įvairūs kiti kultūros renginiai, kinas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 20 Eur. Taigi šios išlaidos per mėnesį sudaro apie 203 Eur. Taip pat vaikui yra reikalinga nupirkti kitą dviratį – apie 300 Eur; kitą kompiuterį – apie 700 Eur, mobilaus ryšio telefoną – apie 300 Eur. Ši kategorija išlaidų per mėnesį sudaro apie 108 Eur sumą. Nepilnamečio sūnaus (12 metų amžiaus) išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1409 Eur suma.
Atsakovas su ieškovės nurodytomis sumomis nesutiko, teigė, kad jos yra neproporcingai didelės, pavyzdžiui 2000 Eur per metus vaiko atostogoms, taip pat, kad nepagrįstos įrodymais.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas 165 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, buvo konstatuota, kad nepilnamečio D. G., kuris tuo metu buvo 8 metų amžiaus, išlaikymui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 400 eurų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1409 Eur suma, taigi vaiko poreikius nurodo išaugus apie 3,5 karto. Pastebėtina, kad ieškovė nenurodė, kad būtų atsiradę papildomų, specialių vaiko poreikių, išlaidų padidėjimą siejo su augančiu vaiku ir šalyje didėjančiomis kainomis. Iš į bylą pateiktų išvadą teikiančios institucijos dokumentų nustatyta, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam šiuo metu 12,5 metų, lanko Jonavos J. V. progimnazijos 6-ą klasę. Berniukas nešioja akinius, kitų specialių poreikių neturi. Mokykloje lanko lengvosios atletikos būrelį. Tarnybos atstovo išklausomas vaikas teigė, kad mokslai sekasi gerai, patinka istorijos ir gamtos pažinimo pamokos, mokykloje turi draugų (2020 m. spalio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4TSD-2987).
Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 607 Eur arba 470 Eur atskaičius mokesčius. Įvertintina ir tai, kad vaiką auginantis tėvas (motina) gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ne mažesne kaip (470 – 70) / 2 = 200 Eur suma. Pažymėtina ir tai, kad priteisiamas išlaikymo dydis nebūtinai sietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad nepilnametis D. G. kiekvienais metais vyksta į kalnus slidinėti, vasaros metu poilsiauja prie jūros, keliauja dviračiais, šaltesniu oru – poilsiauja Druskininkuose ir pan., vertintina, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, taigi D. G. poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (470 Eur) per mėnesį suma. Tačiau pažymėtina ir tai, kad brangesnio poilsio pasirinkimas, dėl kurio vienasmeniškai sprendžia vienas iš tėvų (šiuo atveju ieškovė), negali būti priežastis reikalauti iš kito iš tėvų (šiuo atveju atsakovo), kad šis tą brangesnį poilsį finansuotų. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad ieškovė nurodo, jog jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Eur – tokiu atveju patenkinus vaiko poreikius (1409 Eur/mėn.) jai lieka nepilnai šimtas eurų savo pačios išlaidų tenkinimui. Vertintina, kad arba ieškovės pajamos yra gerokai didesnės, arba vaiko poreikių tenkinimui išleidžiama suma realiai yra mažesnė. Sprendžiant dėl galimo vaiko poreikių pasikeitimo, įvertintina ir tai, kad šalių sūnus persikėlė gyventi iš Vilniaus į Jonavą, kurioje prekių ir paslaugų, popamokinių užsiėmimų kainos yra dalinai mažesnės nei sostinėje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl vaikui yra būtinos anglų kalbos ir matematikos papildomos pamokos, kuomet vaikas nurodo, kad mokslai jam sekasi gerai.
Ieškovei nedetalizavus, dėl kokių priežasčių vaiko poreikiai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. yra padidėję taip ženkliai, atsižvelgus į tai, kad infliacija šalyje sudarė 2017 m. – 3,9 proc., 2018 m. – 1,9 proc., 2019 m. – 2,7 proc., 2020 m. – 0,2 proc., teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai per ketverius su puse metų po išaugo tiek, kiek yra susiję su augančio vaiko naujų hobių, interesų, popamokinių veiklų atsiradimu, bendru prekių ir paslaugų kainų šalyje didėjimu. Spręstina, kad D. G. poreikių tenkinimui yra būtina ne mažesnė kaip 500 Eur suma per mėnesį.
Pagal CK 3.201 straipsnį, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis.
Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovo turtinė, finansinė padėtis būtų pasikeitusi. Pasikeitusia aplinkybe laikytina tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovo sveikata yra dalinai geresnė, nei buvo 2016 m., kuomet atsakovas buvo po ilgo ligos laikotarpio, kuomet apie dvejus metus negalėjo tinkamai vaikščioti.
Atsakovas teigė, kad turi skolų, jo sąskaitos yra areštuotos, kad jo turimos individualios įmonės (autoserviso) veikla praktiškai nebevyksta dėl subjektyvių priežasčių (buvusios ligos, susidariusių skolų) ir objektyvių aplinkybių (metalinių garažų, kuriuose įsikūręs servisas, planuojamo nukėlimo). Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad 2016-2021 metais atsakovas negavo draudžiamųjų pajamų, nuo 2002 m. yra S. G. personalinės įmonės savininkas ir vadovas. Atsakovo, kaip skolininko atžvilgiu 2020 m. spalio 20 d. buvo vykdomas išieškojimas 9-iose vykdomosiose bylose išieškotojų VSDFV Vilniaus skyriaus (3 bylos), Valstybinės mokesčių inspekcijos (3 bylos), I. V. (3 bylos), V. B. naudai. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Registruota transporto priemonė Chrysler Pacifica, 2005 m. gamybos, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas
Ieškovė 2016-2021 m. laikotarpiu dirbo įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) (2012-2016 m.), UAB (duomenys neskelbtini) (2016-2019 m.), UAB (duomenys neskelbtini) (2019 m.), UAB (duomenys neskelbtini) (2019 m.), UAB (duomenys neskelbtini) (2019-2020 m.), nuo 2020 m. liepos 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro 1000-1060 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2012 m. liepos 12 d. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2016 m. gegužės 20 d. Ieškovės, kaip skolininkės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku, išieškotojas – S. G.. Ieškovė turi 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), kuriam iki 2028 metų taikoma hipoteka banko Luminor Bank AS naudai. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: VW Passat, 1994 m. gamybos, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, taip pat Audi 80 Avant, 1995 m. gamybos.
Įvertinęs bylos aplinkybes, tarp jų tai, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, turi darbinių įgūdžių, abu turi skolinių įsipareigojimų, kad šalių pajamos ir turtinė padėtis nuo 2016 metų ženkliau iš esmės nesikeitė, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, taigi turi du išlaikytinius, kai tuo tarpu ieškovė turi vieną išlaikytinį, kad ieškovė turi nekilnojamo turto Vilniaus mieste, kas liudija jos geresnę nei atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui priteistina po 200 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Šiuo sprendimu nustatytas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teisme gavimo dienos – 2020 m. spalio 19 d. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovas mokėtų išlaikymo sumas iki mėnesio 25-os dienos laikytinas racionaliu, pareikštu vaiko interesais, todėl tenkintinas. Ieškovė I. V. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 1395 Eur dydžio išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas (2020 m. lapkričio 9 d. sąskaita Nr. 38/2020, 2021 m. kovo 1 d. sąskaita Nr. 12/2021, 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymai „Swedbank“, AB; 2021 m. kovo 5 d. DOK-43555). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 350 Eur dydžio išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas (2020 m. lapkričio 11 d. sąskaita Nr. 20-11-11; Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1035136; 2021 m. vasario 19 d. DOK-34023). Ieškinys tenkintas (200 – 165) / (300 – 165) = 26 proc. apimtyje, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1395 x 0,26 = 362,70 Eur jos patirtų išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 350 x 0,74 = 259 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 103,70 Eur.
Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išlaikymo dydį padidinus 35 eurais, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 9 Eur (35 x 12 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio.
Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios paskirstytinos ieškovei – 1,32 Eur, atsakovui – 0,47 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš ieškovės apskaičiuota suma, kuri yra mažesnė nei į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (5 Eur), nepriteistina ir neišieškoma.
Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 9,47 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. spalio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad atsakovas išlaikymo sumas už einamąjį mėnesį perveda iki mėnesio 25-os dienos.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 103,70 Eur (šimtą tris eurus 70 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,47 Eur (devynis eurus 47 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo.
Nustatyti, kad sprendimas laikomas paskelbtu 2021 m. balandžio 9 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.