- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1825-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29624-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2184-1102/2021, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G., prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad vaiko poreikiai nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d., kuomet buvo priteistas išlaikymas po 165 Eur kas mėnesį, išaugo, kadangi padidėjo įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės, vaistų ir kt. kainos, todėl nustatyto išlaikymo dydžio nepakanka nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Teigė, kad su mokykla susijusios vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 285 Eur, kitos vaiko išlaidos - 813 Eur, poilsio ir laisvalaikio poreikiams reikia per mėnesį apie 203 Eur, suma, skirta vaikui būtinų didesnių daiktų įgijimui, sudaro 108 Eur sumą. Iš viso nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1 409 Eur suma. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna kas mėnesį apie 845 Eur darbo užmokestį, papildomai dienpinigių, viso ieškovės pajamos sudaro apie 1500 Eur per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka paskolą bankui. Kitų išlaikytinių neturi.
Atsiliepimas
2. Aatsakovas S. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad ieškovės reikalaujama suma yra neproporcinga, o išlaidos kelia abejonių bei ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas išlaidas sūnaus poreikiams tenkinti. Dėl savo finansinės padėties nurodė, kad šiuo metu, verčiasi individualia veikla, jo pajamos nepastovios. Pagal 2019 metų Pelno mokesčio deklaraciją atsakovo gautos pajamos neatskaičius mokesčių sudaro tik 2 150 Eur. Be sūnaus, atsakovas išlaiko ir nepilnametę dukrą E. G., gimusią (duomenys neskelbtini)., kuri yra paauglė, jos poreikiai taip pat auga. Prižiūri ir kartu su juo gyvenančią garbaus amžiaus motiną K. H., gimusią (duomenys neskelbtini). Turi įsiskolinimą Sodrai - 1 759,86 Eur, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo finansinė padėtis sunki.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtinųjų vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. spalio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę I. V. bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 107,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus reikalavimus teismas atmetė.
5. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į nepilnamečio D. G. užimtumą ir laisvalaikio praleidimą, vertintina, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, taigi D. G. poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (470 Eur) per mėnesį suma. Tačiau pažymėjo ir tai, kad brangesnio poilsio pasirinkimas, dėl kurio vienasmeniškai sprendžia vienas iš tėvų (šiuo atveju ieškovė), negali būti priežastis reikalauti iš kito iš tėvų (šiuo atveju atsakovo), kad šis tą brangesnį poilsį finansuotų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovei nedetalizavus, dėl kokių priežasčių vaiko poreikiai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. yra padidėję taip ženkliai, atsižvelgus į tai, kad infliacija šalyje sudarė 2017 m. – 3,9 proc., 2018 m. – 1,9 proc., 2019 m. – 2,7 proc., 2020 m. – 0,2 proc., laikytina, jog vaiko poreikiai per ketverius su puse metų išaugo tiek, kiek yra susiję su augančio vaiko naujų hobių, interesų, popamokinių veiklų atsiradimu, bendru prekių ir paslaugų kainų šalyje didėjimu. Sprendė, kad D. G. poreikių tenkinimui yra būtina ne mažesnė kaip 500 Eur suma per mėnesį.
7. Nagrinėdamas klausimą dėl tėvų finansinių galimybių teismas nustatė, kad ieškovė 2016 - 2021 m. laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro 1 000 – 1 060 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2012 m. liepos 12 d. ir (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2016 m. gegužės 20 d. Ieškovės, kaip skolininkės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku, išieškotojas – S. G.. Ieškovė turi 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), kuriam iki 2028 metų taikoma hipoteka banko Luminor Bank AS naudai. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: VW Passat, 1994 m. gamybos, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, taip pat Audi 80 Avant, 1995 m. gamybos.
8. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad 2016 - 2021 m. atsakovas negavo draudžiamųjų pajamų, nuo 2002 m. yra personalinės įmonės savininkas ir vadovas. Atsakovo, kaip skolininko atžvilgiu 2020 m. spalio 20 d. buvo vykdomas išieškojimas 9-iose vykdomosiose bylose išieškotojų VSDFV Vilniaus skyriaus (3 bylos), Valstybinės mokesčių inspekcijos (3 bylos), I. V. (3 bylos), V. B. naudai. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Registruota transporto priemonė Chrysler Pacifica, 2005 m. gamybos, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas. Pasikeitusia aplinkybe laikytina tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovo sveikata yra dalinai geresnė, nei buvo 2016 m., kuomet atsakovas buvo po ilgo ligos laikotarpio, kuomet apie dvejus metus negalėjo tinkamai vaikščioti
9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad abu tėvai yra darbingo amžiau, turi darbinių įgūdžių, abu turi skolinių įsipareigojimų, šalių pajamos ir turtinė padėtis nuo 2016 metų ženkliau iš esmės nesikeitė, atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, taigi, turi du išlaikytinius, kai tuo tarpu ieškovė turi vieną išlaikytinį, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto Vilniaus mieste, kas liudija jos geresnę, nei atsakovo, turtinę padėtį, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos – 2021-10-19, įpareigojant atsakovą išlaikymo sumas mokėti už einamąjį mėnesį iki mėnesio 250os dienos, kaip ir prašė ieškovė
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) I. V. prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 09 d. teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui dydžio, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir priteisiant iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 300 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1 390,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.
11.1. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. teismo pripažinta reikalinga tenkinti minimalius vaiko poreikius suma buvo ne mažesnė nei 400 Eur, kai tuo metu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 350 Eur. Po ketverių su puse metų, pirmos instancijos teismas sprendė, kad minimalūs vaiko poreikiai pakilo tik 100 Eur (iki 500 Eur per mėnesį), kai MMA sudaro 642 Eur, t. y. yra padidėjusi per ketverių su puse metų laikotarpį praktiškai dvigubai. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimaliai algai padidėjus dvigubai, vaiko poreikiai padidėjo tik 100 Eur suma.
11.2. Ieškovės atliktas paskaičiavimas dėl vaiko poreikių išlaidų apėmė ir vaiko atostogas, ir reikalingus daiktus vaikui nupirkti ateityje (kompiuteris, dviratis ir kt.). Ieškovė buvo nurodžiusi, kad pagal teismui reikalaujamą iš atsakovo priteisti sumą, akivaizdu, kad ne minimalius vaiko poreikius tenkins praktiškai viena ieškovė.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė nedetalizavo vaiko poreikių pasikeitimo, nes tai ji aiškiai išdėstė ieškinyje ir, kad atsakovas gali tenkinti vaiko poreikius netgi mažesne nei minimali mėnesinė alga, suma. Ieškovė pabrėžė, kad ji neturėjo pareigos pagrįsti kokiais nors papildomai renkamais įrodymais minimalių poreikių, kurių dydis daugmaž atitinka minimalią mėnesio algą, bei pastebėjo, kad vaiko poreikiai yra tenkinami ženkliai didesne apimtimi nei minimalūs poreikiai, ir vaikas prie tokio gyvenimo būdo yra pripratęs.
11.4. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios grupės reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių – šalių turtinės padėties, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2016 m. nėra pasikeitusi, bet neatsižvelgė į tai, kokias pastangas atsakovas dėjo dėl to, kad jo turtinė padėtis pagerėtų. Pabrėžia, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas neturi nukentėti nepilnamečių vaikų interesai ir tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. G. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Ieškovės argumentai dėl minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir vaiko išlaikymui skirtos periodinės mėnesinės išmokos yra klaidingos, nes ieškovės nurodytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis yra neatskaičius mokesčių, o šiuo metu šis užmokestis į rankas sudaro 468 Eur. Galima matyti, kad suma išaugo tik 133 Eur.
12.2. Ieškovės reikalaujama suma yra neproporcinga, o išlaidos vaikui kelia abejonių, nes ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodomas išlaidas, skirtas sūnui.
12.3. Nurodo, kad vaikui priteistas išlaikymo dydis gali pasikeisti (didėti ar mažėti) iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar/ir atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir proporcingai pagal padidėjusius nepilnamečio poreikius padidino išlaikymui skirtą sumą.
12.4. Dėl finansinės padėties atsakovas nurodo, kad neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto ir jo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovas pats negali normaliai socializuotis visuomenėje.
13. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas pareikštas dėl sprendimo dalies, kuria nepilnamečiui šalių vaikui D. G. ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimu priteistas 165 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas periodinėmis išmokomis padidintas iki 200Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki D. G. pilnametystės. Apeliantė su priteisto išlaikymo dydžiu nesutinka ir mano, jog jis yra nepagrįstai mažas, neatitinkantis pasikeitusių ir realių vaiko poreikių bei ginčo šalių turtinės padėties. Su apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
17. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių sūnus be regos sutrikimu kitų sutrikimų ar sveikatos problemų neturi. Atsakovas taip pat turi nepilnametę dukrą E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016, kaip minėta, priteisė iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 165 Eur dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo 2 010 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013)
19. Nagrinėjamos bylos kontekste, viena vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, kaip būtina nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį piniginių lėšų suma – 1 409 Eur – nagrinėjamu atveju yra neproporcingai didelė, neadekvati, nepagrįsta nei faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nei įrodymais. Nors ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui, vaistams, higienos prekėms, transportui, ryšio paslaugoms yra daugiau – mažiau adekvačios, objektyviai suprantamos ir nereikalaujančios specialių įrodinėjimo priemonių jų pagrįstumui įsitikinti, tačiau tokios išlaidos, kaip, pavyzdžiui, apie 400 Eur vaiko ir jo draugų gimtadieniams per mėnesį, beveik 200 Eur išlaidos aprangai (įskaitant mokyklinę) per mėnesį ir pan., apeliantei nepateikus jokių duomenų ir įrodymų dėl tokių išlaidų realaus patyrimo būtinumo, neišvengiamumo ir pan., negali būti laikomos pagrįstomis. Jokių specialių ir išskirtinių poreikių (pvz., susijusių su sveikata, lavinimu bei ugdymu ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis), kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, nepilnametis vaikas, lankantis tik valstybinę mokyklą bei vieną papildomą būrelį, neturi. Tokiu būdu teigti ir spręsti, jog nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalinga suma, kuri net 3 kartus viršija 1 (vieną) MMA dydį, tokio pobūdžio bylose vertinamą, kaip orientacinį kriterijų, taip pat viršija net pačios ieškovės gaunamas kas mėnesį pajamas, , nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
20. Kita vertus, išanalizavęs objektyviai būtinus nepilnamečio vaiko poreikius ir iš esmės pagrįstai konstatavęs, jog jiems patenkinti yra būtina didesnė, nei 1 MMA dydžio per mėnesį sumą, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu padarė išvadą, jog tokia suma sudaro 500 Eur, t. y. iš esmės beveik tiek pat, kiek sudaro ir 1 MMA, atskaičius mokesčius, ir nuo jos atsispirdamas priteisė iš atsakovo atitinkamai 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Vis dėlto, tokia teismo išvada vertintina kritiškai, kadangi ji pirmiausia prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms: teigdamas, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei 1 MMA dydžio orientacinė suma, teismas iš esmės būtent šią sumą ir vertino kaip atspirties tašką, proporcingai tėvų turtinei padėčiai paskirstydamas jų vaiko išlaikymo prievolę. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įskaitant ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintą šalies gyvenimo lygio, kainų padidėjimą per aktualius bylai metus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį objektyviai reikalinga apie 600 -700 Eur suma.
21. Visiškai sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog vertindamas atsakovo turtinę padėtį bei konstatuodamas, kad ji yra sunkesnė, nei ieškovės turtinė padėtis, teismas neatsižvelgė į itin svarbią tokio pobūdžio bylose aplinkybę – paties atsakovo, turinčio imperatyvią pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, pastangas gerinti savo sunkią turtinę padėtį. Nors tokie objektyvūs kriterijai, kaip kito išlaikytinio (dar vieno nepilnamečio vaiko) turėjimas, jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturėjimas reikšmingi konstatuojant, jog ieškovė, kuri turi nekilnojamojo turto objektą bei transporto priemonę, neturi kitų išlaikytinių, turėtų ir galėtų didesne dalimi prisidėti prie savo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau teismas visiškai nevertino, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų pagerinti savo padėtį, elgėsi maksimaliai rūpestingai, dėjo visas įmanomas pastangas kuo intensyviau prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir pan., dėl kokių priežasčių tai buvo/nebuvo padaryta ir pan. Bylos duomenimis, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, rimtų sveikatos problemų (neįgalumo ir pan.), kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan., neturi. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas dėjo kokias nors pastangas pagerinti savo, kaip jis nurodo, jau ilgus metus trunkančią sunkią turtinę padėtį per visą laiką nuo pirminio teismo sprendimo priėmimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo, nuo kurio praėjo jau 5 metai.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas D. G. išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. 23. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose naudojasi advokato teisine pagalba ir moka advokatui už teikiamas teisines paslaugas, kas taip pat tam tikru aspektu apibūdina jo finansinę padėtį ir neleidžia spręsti, kad ji būtų tiek sunki, kad atsakovas turėtų teisę į nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad jo pajamos būtų mažesnės nei minimalios, kad atsakovas nebūtų pajėgus teikti vaikui net ir didesnio nei 200 Eur per mėnesį išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors formaliai atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, ar jis apskritai ir realiai prisideda prie to vaiko išlaikymo ir vykdo savo prievoles jo atžvilgiu bei kokia apimtimi.
23. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 etc.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą pakankamų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų tiksliai ir aukštu tikėtinumo laipsniu nustatyti jo per mėnesį realiai gaunamas pajamas, apsiribojo vien pajamų deklaracijų pateikimu ir abstrakčiais teiginiais dėl minimalių pajamų gavimo jo individualioje įmonėje.
24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir neprašė paskirstyti išlaikymo prievolę tarp tėvų lygiomis dalimis. Iš jos reikalavimų matyti, kad pati suvokdama, jog jos turtinė padėtis geresnė, sutiko didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdienės vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ji viena iš esmės bendrauja su vaiku ir įgyvendina teises bei pareigas vaiko atžvilgiu, tuo tarpu atsakovo dalyvavimas vaiko gyvenime yra tik minimalus ir nereguliarus.
25. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano esant galima, būtina ir tikslinga padidinti iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui priteistiną išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą iki 270 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad tokio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovo interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, maksimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi susijusius faktorius ir kriterijus, reikšmingus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymui, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumą iki 270 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; atitinkamai kitoje dalyje, kiek tai susiję su materialiais ieškovės pareikštais reikalavimais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos tarp byloje dalyvaujančių asmenų turi būti paskirstytos atsižvelgiant į ieškiniu / priešieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.
28. Atitinkamai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė viso 1 395 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovas patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus didesne apimtimi, t. y. patenkinus apie 78 procentus jos reikalavimų, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista atitinkamai 1 088,40 Eur, o atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio reikalavimų šiuo aspektu įskaitymą, iš atsakovo ieškovei galutinai priteistina 1 011,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
29. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio tokios kategorijos bylose, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį vaikui padidinus 105 Eur, atitinkamai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 28,35 Eur (105 * 12 *0,03 *0,75) žyminio mokesčio.
32. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, t. y. patenkinus 70 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei, patyrusiai 560 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą), iš atsakovo priteistina proporcinga jų dalis - 392 Eur. Atsakovas duomenų ir įrodymų dėl savo galimai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė. Be to, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai apeliaciniu skundu patenkintai reikalavimų daliai priteistinas 19 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą atleista (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą iš dalies ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3403-726/2016 dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. spalio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad atsakovas išlaikymo sumas už einamąjį mėnesį perveda iki mėnesio 25-os dienos.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 011,40 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų 40 centų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 28,35 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 35 centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo.“
Priteisti iš atsakovo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 392 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o į valstybės biudžetą – 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio.