- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 2-313-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01513-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- VšĮ „Advilio reklamos miestas“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. Z., atsakovo atstovui adv. S. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovei VšĮ „Advilio reklamos miestas“ (buvusi VšĮ „Garsų harmonija“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:
1) pripažinti turto pardavimo sandorius (toliau – ginčo sandoriai), sudarytus žodžiu ir už kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (toliau – ginčo sąskaitos faktūros):
1) 2009-04-01 - RRR085670 – 2 618 Lt,
2) 2009-04-15 - RRR085682 – 737,20 Lt,
3) 2009-04-16 - RRR092522 – 299 Lt,
4) 2009-04-20 - RRR092527 – 1 099 Lt,
5) 2009-04-28 - RRR063320 – 415,07 Lt,
6) 2009-05-12 - RRR095117 – 1 405 Lt,
7) 2009-05-28 - RRR085705 – 4 760 Lt,
8) 2009-06-09 - RRR098005 – 364,74 Lt,
9) 2009-06-17 - RRR098042 – 2 672,68 Lt,
10) 2009-06-30 - RRR098088 – 1 640,50 Lt,
11) 2009-07-15 - RRR098124 – 3 744,51 Lt,
12) 2009-07-23 - RRR063321 – 1 551,76 Lt,
13) 2009-07-30 - RRR098153 – 2 740,51 Lt,
14) 2009-08-10 - RRR085718 – 75,57 Lt,
15) 2009-08-11 - RRR098191 – 364,14 Lt,
16) 2009-08-11 - RRR098194 – 536,04 Lt,
17) 2009-08-12 - RRR098190 – 1 904 Lt,
18) 2009-08-31 - RRR099066/67/68 – 1 568,68 Lt,
19) 2009-08-31 - RRR099063/64/65 – 42 291,99 Lt,
20) 2009-08-31 - RRR099069/70/71/72 – 19 920,85 Lt,
niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos;
2) šalių atžvilgiu taikyti restituciją, atliekamą sumokant ekvivalentą pinigais - priteisti iš atsakovo 90 709,24 Lt ir 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas nurodo, jog tarp šalių sudaryti trumpalaikio turto pardavimo sandoriai (išrašytos PVM sąskaitos faktūros už prekes 90 709,24 Lt sumai) yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.78 str., 1.80 str.), prekės (atsargos) atsakovui parduotos neteisėtai, nes ieškovui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (areštų) tuo metu buvo apribota teisė disponuoti turtu, įskaitant ir trumpalaikiu turtu - atsargomis (areštai visam įmonės turtui buvo taikyti daugiau nei 30 kartų, be to, preziumuotina, jog UAB „Rodiklis“ apie taikytus areštus žinojo, kadangi Turto arešto aktų registras yra viešas, turto areštai įregistruoti).
Be to, yra visos sąlygos trumpalaikio turto pardavimo sandorius pripažinti negaliojančiais Actio Pauliana pagrindu, nes: 1) ieškinį administratorius reiškia, gindamas visų kreditorių interesus, 2) ieškovė šių sandorių sudaryti neprivalėjo, nes nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris įpareigotų šalis sudaryti minėtus sandorius, 3) buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, nes ieškovė, jau 2009 m. pradžioje būdama nemoki (neatsiskaitinėdama su darbuotojais, nemokėdama mokesčių VSDFV Kauno skyriui ir Kauno skyriaus VMI, būdama skolinga daugeliui kreditorių), laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. pardavė savo trumpalaikį turtą bei neva pirko iš atsakovės reklamos paslaugas (ieškovės nuomone tariami sandoriai) ir buhalterinėje apskaitoje 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudengė išrašytas sąskaitas faktūras (atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymus), 4) šalys buvo nesąžiningos, nes joms buvo žinoma apie sunkią ieškovės finansinę būklę, apie pritaikytus turto areštus. Sandoriai sudaryti tarp susijusių įmonių, nes nustatyta, kad iki 2009 m. kovo 25 d. atsakovės savininkė buvo pati ieškovė, po to ieškovės darbuotojas R. R. tapo atsakovės savininku, o ieškovės projektų vadovas A. P. tuo pačiu metu buvo ir atsakovės direktoriumi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-543-485/2012, 2012 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (2013 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas) pripažinus 2009 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, atsakovei atsirado pareiga ir be teismo sprendimo apmokėti už prekes pagal ginčo sąskaitas faktūras, tačiau nėra ieškovės nurodytų pagrindų (prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; actio Pauliana) pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais.
Nurodo, kad net ir turint ieškovui didelių skolų, atsakovas galėjo protingai tikėtis, jog areštuojamas ieškovo turtas neapėmė ieškovo gaminamų ir pardavinėjamų prekių, kas reikštų įmonės komercinės veiklos sustabdymą, įsiskolinimo kreditoriams didėjimą, tokiu būdu privedant įmonę prie bankroto. Areštuotas turtas nebuvo identifikuotas pagal nurodytą arešto mastą, be to, areštas negali trukdyti įmonės komercinei veiklai. Administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ginčo sandorių sudarymo ieškovas tapo nemokus ar jo turtas sumažėjo, buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių ar kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės, dėl ko įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies. Ieškovas privalėjo sudaryti ginčo sandorius, jeigu ieškovas nebūtų gavęs pelno už parduotas prekes, o būtų nuostolingai jas laikęs sandėliuose, pasunkėtų jo atsiskaitymas su visais kreditoriais ir jis būtų patyręs didelių finansinių nuostolių. Ieškovo vykdyta komercinė veikla nepažeidžia nei imperatyvių teisės normų, nei kitų kreditorių interesų. Bankroto bylos iškėlimą ieškovui lėmė ne ginčo sandoriai, o kitos aplinkybės, finansinės krizės padariniai. Jeigu skolininkui, sudarius ginčijamą sandorį, mokumas nekinta, tai nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2012 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (t. 4, b. l. 62-68) priteista iš atsakovės skola ieškovei, kuri susidarė už parduotas prekes pagal sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Nagrinėjamu atveju, pardavimų sandorius už parduotas prekes pagal sąskaitas faktūras nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. (ginčo sąskaitas faktūras) ieškovė prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei taikant restituciją priteisti už šias prekes 90 709,24 Lt.
Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo.
Ieškovės atstovė (administratorius) prašo pripažinti ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nes minėti sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias CPK 18 str., 49 str., Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 str. 4 d., 5 d. nuostatas, kadangi tuo metu visam ieškovės turtui buvo pritaikytas areštas.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais ieškinio argumentais. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekine sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).
Nustatyta, kad 2009 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismas areštavo UAB „Rodiklis“ (ieškovės) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir esantį pas trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar pas trečiuosius asmenis, reikalavimo sumai – 25 452,95 Lt. Šis turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2009 m. kovo 31 d., būsena – laikina, turto arešto būdas – apribotas disponavimas. Per ginčo laikotarpį (2009 m. balandžio 1 d. – 2009 m. rugpjūčio 31 d.) ieškovės turtui buvo 30 kartų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštai), būsena – laikina (t. 1, b. l. 100, 104-162). Be to, tiek prieš ginčo laikotarpį, tiek ginčo laikotarpiu buvo daug kartų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės turtui (turto areštai), kurių metu buvo aprašytas konkretus ieškovės turtas, būsena – baigtinė (t. 1, b. l. 103-162). Taigi, ginčijamų sandorių sudarymo metu, turto areštų akto registre buvo įregistruota ir galiojo 30 laikinų ieškovo turto areštų, o teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jos yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto apyrašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-881/2013). Vadovaujantis ginčo sandorių metu galiojusio TAARĮ 11 straipsnio 1 dalimi, ieškovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių laikino arešto metu buvo apribotas disponavimas visu ieškovo turtu (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos bei turtinės teisės). Šiuo atveju, galiojant teismų nutartims dėl ieškovo turto arešto, ginčo sandorių sudarymas (prekių pardavimas) vertintinas, kaip CPK 18 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, kad teismo procesiniai sprendimai yra visuotinai privalomi, pažeidimas.
Esant nurodytiems motyvams, teismas sprendžia, kad ieškovo sudaryti ginčo sandoriai pažeidė imperatyvias TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies, CPK 18 straipsnio nuostatas, todėl yra niekiniai ir negaliojantys pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
Dėl actio Pauliana taikymo.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent viena įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Ieškovo atstovė nurodo, kad būdama nemoki ir sudarydama ginčo sandorius ieškovė suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei bei sumažino turto masę.
Teismas šiuos ieškovės atstovės argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Pažymėtina, kad ieškovės atstovės argumentai galėtų būti pagrįsti, jeigu būtų sprendžiamas ginčas dėl 2009 m. rugpjūčio 31 d. atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, tačiau šioje byloje šis ginčas nesprendžiamas (jis išspręstas 2012 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo sprendimu - priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas panaikintas). Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar patys ginčo sandoriai (prekių pardavimas) kokiu nors būdu pažeidė kreditorių teises. Ieškovės atstovė nurodo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, taigi ginčo sandoriai nesukėlė ieškovės nemokumo. Sudarius ginčo sandorius, už parduotas prekes ieškovė turėjo gauti pinigus, t. y. prekės buvo pakeistos į pinigus, kuriais galima atsiskaitinėti su kreditoriais. Būtent tai būtų padaryta anksčiau ar vėliau, tačiau vėlesnis prekių pardavimas neabejotinai mažina šių smulkių prekių (marškinėliai, pakabukai, magnetukai ir pan.) vertę. Ieškovės atstovė nenurodo, jog prekės buvo parduotos per maža kaina. Taigi, ginčo sandoriai nesumažino ieškovo turto masės (nesumokėti pinigai turėtų būti priteisti kaip skola, t. y. turtas nėra prarastas) ir jais nebuvo suteikta pirmenybė atsakovei susimažinti savo skolą ieškovei (už pirktas prekes turėjo sumokėti pinigus).
Esant aukščiau nurodytiems motyvams, teismas sprendžia, kad nėra sąlygų ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nes nenustatyta, jog ginčo sandoriai galėjo pažeisti ieškovės kreditorių teises.
Dėl restitucijos taikymo.
CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais <...>.
Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal ginčo sandorius prekes atsakovei perdavė, tačiau už jas nebuvo sumokėta ir bylos nagrinėjimo metu prekės nėra išlikusios (t. 2, b. l. 73), todėl, nesant galimybės grąžinti turtą natūra, restitucija atliktina sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str., 6.147 str.), t. y. iš atsakovės ieškovei priteistina 90 709,24 Lt.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (2 721 Lt), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 str.), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (25 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), iš viso – 2 746 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad turto pardavimo sandoriai tarp ieškovės BUAB „Rodiklis“ ir atsakovės VšĮ „Advilio reklamos miestas“, už kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros:
yra niekiniai ir negalioja.
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės VšĮ „Advilio reklamos miestas“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Rodiklis“, į. k. (duomenys neskelbtini), 90 709,24 Lt (devyniasdešimt tūkstančių septynis šimtus devynis litus 24 ct) ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Advilio reklamos miestas“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2 746 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.