- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2-543-485/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00032-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Ieškovas
- BUAB „Rodiklis“
- Atsakovas
- VšĮ „Advilio reklamos miestas“
- Advokatai
- Saulius Brazauskas
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės VšĮ „Advilio reklamos miestas“ atstovams direktoriui A. P., advokatui Sauliui Brazauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Rodiklis“ ieškinį atsakovei VšĮ „Advilio reklamos miestas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 81-87) prašo:
pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės 2009-07-31 ir 2009-08-11 sudarytus reklamos paslaugų teikimo sandorius, įformintus sąskaitomis faktūromis FM887000806 ir FM887000821, tariamais, todėl niekiniais ir negaliojančiais; pripažinti 2009-08-31 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, nesant būtinos įskaitymui sąlygos; priteisti iš atsakovės 87 912,51 Lt skolą už parduotas prekes ir paslaugas, 24 166,17 Lt palūkanas už laiku neįvykdytas pinigines prievoles, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo 2008-03-28 iki 2009-03-31 ieškovė pardavė atsakovei prekių ir paslaugų už 87 912,51 Lt. Pardavimai įforminti nesudarant tarp šalių sutarčių, tačiau išrašant PVM sąskaitas faktūras. 36 iš 44 PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad atsakovei neapmokėjus ar nepilnai apmokėjus sąskaitas per 7 dienas po jos pateikimo, skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių į dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė už suteiktas prekes ir paslaugas su ieškove laiku neatsiskaitinėjo, tačiau ieškovė pretenzijų dėl atsiskaitymo atsakovei nereiškė. 2009-07-31 ir 2009-08-11 atsakovė pateikė, o ieškovė priėmė PVM sąskaitas faktūras Nr. FM887000806 - 69 999,37 Lt sumai ir FM887000821 - 69 999,37 Lt sumai už suteiktas reklamos paslaugas. 2009-08-31 BUAB „Rodiklis“ buhalterinėje apskaitos programoje padarytas šalių tarpusavio skolų sudengimas: ieškovės reikalavimas atsakovei už parduotas prekes ir paslaugas įskaitytas su atsakovės reikalavimu ieškovei už šiai suteiktas reklamos paslaugas. Administratorius, išanalizavęs turimus dokumentus ir minėtas aplinkybes, mano, kad 2009-07-31 ir 2009-08-11 reklamos paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, jų pardavimai - pirkimai, kurie buvo įforminti tik minėtomis sąskaitomis faktūromis (toliau - sandoriai) yra tariami, tokiu būdu, tarp šalių 2009-08-31 atliktas tarpusavio skolų įskaitymas laikytinas negaliojančiu, o atsakovė su ieškove turėtų atsiskaityti už pirktas prekes ir paslaugas laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2009-03-31. Atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Nr. FM887000806 ir FM887000821 nurodyta, kad parduodamos reklamos paslaugos. Realiai jokios reklamos paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos. Nors CK ir nereikalauja privalomos rašytinės paslaugų teikimo sutarties formos, tačiau atsižvelgiant į dideles paslaugų teikimo kainas (iš viso išrašyta už 139 998,74 Lt), būtų protinga tikėtis, kad tarp šalių turėtų būti sudaryta rašytinė sutartis (sutartys). Be to, prie sąskaitų faktūrų nėra jokių duomenų (dokumentų), kokios konkrečiai reklamos paslaugos buvo suteiktos, kada jos suteiktos, t.y. nėra jokių priėmimo - perdavimo aktų ir t.t., kas leistų daryti prielaidą, kad paslaugos realiai buvo suteiktos. Sudarydamos šiuos sandorius, šalys nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų kilti iš reklamos paslaugų teikimo teisinių santykių. Pagrindinis tikslas ir motyvas, sudarant šiuos sandorius, buvo išvengti atsakovei piniginės prievolės atsiskaityti su ieškove už nupirktas prekes bei gautas paslaugas įskaitant priešpriešinius reikalavimus. Išvadą, kad sandoriai yra tariami, leidžia daryti tai, kad šalys laikytinos nesąžiningais asmenimis bei susijusiomis įmonėmis. Apie tai, kad tiek nuo 2008 m. kovo mėn. vykdyti prekių ir paslaugų pardavimai atsakovei, tiek 2009 m. liepos, rugpjūčio mėn. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryti tariami reklamos paslaugų teikimo sandoriai, sudaryti tarp susijusių įmonių patvirtina tokios aplinkybės: iki 2009 m. kovo 25 d. atsakovės savininkė buvo pati ieškovė; 2009 m. kovo 25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu R. R., kuris tuo pačiu metu dirbo ir pas ieškovę vadybininku, leista įsigyti 100 proc. atsakovės dalininkų kapitalo dalių; ieškovės projektų vadovas A. P. tuo pačiu buvo ir atsakovės direktoriumi. Tuo metu, kai tarp šalių buvo sudaryti sandoriai, ieškovė jau nebevykdė normalios komercinės veiklos, todėl reklamos paslaugų pirkimas už tokią kainą abejotinas. Ieškovės įsiskolinimai sandorių sudarymo metu buvo didžiuliai: ieškovė nuo 2009 m. pradžios nemokėjo darbo užmokesčio savo darbuotojams. Pagal įmonės buhalterinės apskaitos programą skola darbuotojams 2009 m. rugpjūčio mėn. siekė 787 tūkst. Lt; ieškovė nebevykdė mokestinių prievolių biudžetui. Įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui 2009 m. antro ketvirčio gale sudarė 291 938,03 Lt, trečio ketvirčio gale - 469 582,19 Lt, skola Kauno AVMI jau pirmo ketvirčio pabaigoje siekė 577 568,31 Lt; ieškovės kreditorių prašymų pagrindu teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - arešto mastas nuo 2009 m. kovo iki rugpjūčio galo siekia virš 736 tūkst. Lt. Ieškovės, kaip racionalaus ūkinio subjekto elgesys, atsakovės atžvilgiu kelia pagrįstų abejonių ir, administratoriaus manymu, patvirtina tikruosius šalių ketinimus ir aplinkybę, kad įmonės buvo susijusios, t.y. atsakovė iš ieškovės pirko prekes bei paslaugas nuo 2008 m. kovo mėn. (atsakovės įsiskolinimas 2008 m. gale buvo 76 102,10 Lt). Ieškovės finansinė padėtis, kaip jau minėta, nuo 2009 m. pradžios prastėjo, o tarpusavio įsiskolinimų sudengimo metu (2009 m. liepos, rugpjūčio mėn.) jos įsiskolinimai buvo didžiuliai, tačiau ieškovė nė karto nereiškė pretenzijų atsakovei dėl atsiskaitymo už pirktas prekes bei paslaugas, nereikalavo sumokėti nei pagrindinės skolos nei delspinigių, kurie buvo numatyti pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir reikalavimų įskaitymo metu būtų buvę nemenki. Nėra jokių duomenų, kad reklamos paslaugas ieškovei buvo suteiktos, tarp šalių nebuvo pasirašyta jokių sutarčių, nebuvo jokių paslaugų priėmimo - perdavimo aktų, kurie patvirtintų, kokios reklamos paslaugos, kada buvo suteiktos. Atsakovė, išrašydama sąskaitas faktūras už reklamos paslaugas, nevykdė savo įsipareigojimų teikti reklamos paslaugas, o ieškovė, priimdama sąskaitas faktūras, realiai nesiekė gauti reklamos paslaugų, t.y. šalys sutarčių nevykdė. 2009-08-31 šalių reikalavimai viena kitai buvo įskaityti, tačiau teismui pripažinus reklamos paslaugų teikimo sandorius negaliojančiais, t.y. pripažinus, kad sandoriai yra tariami, nebeliktų ir ieškovės įsipareigojimo atsakovei atsiskaityti už reklamos paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, išeitų, kad tarp šalių atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas neturi būtinos sąlygos - ieškovė nėra atsakovės skolininkė, o tik kreditorė, o atsakovė nėra ieškovės kreditorė, o tik skolininkė. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, 2009-08-31 įskaitymo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis CK 1.80 str. kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi nėra CK 6.130 str. nustatytos būtinos sąlygos įskaitymui - vienos iš sandorio šalies - atsakovės -reikalavimo kitai šaliai - ieškovei. Teismui pripažinus ginčijamus sandorius ir atliktą tarp šalių įskaitymą negaliojančiais, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista skola už nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. kovo mėn. pirktas prekes ir paslaugas. Remiantis 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. nuostatomis, atsakovė už pradelstus mokėjimus turi mokėti palūkanas. Palūkanos pradedamos skaičiuoti praėjus 30 d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo (Įstatymo - 3 str. 2 d. 1 p.) taikant Įstatyme nustatytą palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 87 912,51 Lt skolą ir 24 166,17 Lt palūkanas už laiku neįvykdytas pinigines prievoles.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 96-101) prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė nurodo, jog atsakovė, sudarydama ginčo sandorius, siekė suteikti ieškovei reklamos paslaugas, o ieškovė turėjo už jas atsiskaityti. Tai patvirtina su atsakove pasirašytos 2006-05-01 Sutarties (toliau - Sutartis) 4 str., pagal kurį atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymus transliuoti ieškovės tradicinę, netradicinę reklamą, pateikti ieškovei netradicinės reklamos projektus bei nemokamai planuoti ieškovės radijo reklamą, garsinti ieškovės reklaminius skelbimus. Pagal šalių pasirašytą Sutartį atsakovė 2009 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais teikė ieškovei reklamos paslaugas. Minėta Sutartis nebuvo pasibaigusi ar nutraukta, todėl atmestinas ieškovės teiginys, jog rašytinės sutarties nebuvimas patvirtina, jog ginčo sandoriai buvo tariami. Tai, kad šalys tarėsi dėl konkrečių reklamos paslaugų suteikimo, reklamos transliacijos laikotarpio, reklamos transliacijų skaičiaus per dieną, reklamos paslaugų kainų patvirtina atsakovei elektroniniu paštu atsiųsti ieškovės sudaryti transliacijų grafikai bei ieškovei pateikti atsakovės reklamos įkainiai. Ieškovės teiginys, jog prie atsakovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nėra jokių duomenų (dokumentų), kokios konkrečiai reklamos paslaugos buvo suteiktos, kada jos suteiktos, kas leistų daryti prielaidą, kad reklamos paslaugos realiai buvo suteiktos ieškovui, atmestinas. Nustačius, kad įvykdytas sandoris sukėlė teisinius padarinius, jis negali būti kvalifikuojamas, kaip tariamas arba dėl akių. Priešingai nei nurodo ieškovė, iš tikrųjų atsakovė vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį t. y. teikė ieškovei reklamos paslaugas. Tai, jog ginčo sandoriai realiai buvo vykdomi ir sukėlė 2006-05-01 Sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas patvirtina Radijo stoties „FM Palanga“ eterio įrašai. Vadovaujantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 35 str., atsakovė iki šiol saugo ieškovės užsakymais 2009 m. liepos mėnesį bei 2009 m. rugpjūčio mėnesį ištransliuotų radijo programų įrašus. Taigi, atsakovės nurodyti rašytiniai įrodymai bei garso įrašai patvirtina, jog ginčo sandoriai nebuvo sudaryti tariamai ir tik dėl akių. Šie sandoriai buvo vykdomi ir sukūrė šalims teisinius padarinius. Ieškovės byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, patvirtina, jog atsakovės veikla nuo 1999 metų iki 2010-10-27 buvo radijo ir televizijos veikla, reklamos paslaugos. Akivaizdu, jog reklamos paslaugų teikimas per radiją buvo pastovi ieškovės komercinė veikla, ši veikla nebuvo priešinga įstatuose nurodytiems įstaigos veiklos tikslams. Atsakovė teikė ieškovei reklamos paslaugas ir anksčiau nei nurodyta ieškinyje. Tai, kad reklamos paslaugų pardavimas ieškovei vyko ilgą laiką, ieškovė už jas pastoviai atsikaitydavo tarpusavio skolų užskaitymu pagal ieškovės ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, įrodo, jog ginčo sandoriai nebuvo sudaryti tuo tikslu, jog atsakovė išvengtų piniginės prievolės ieškovei įvykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ieškovė nei karto nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl atsiskaitymo už pirktas prekes bei paslaugas, nereikalavo sumokėti nei pagrindinės skolos nei delspinigių. Tai, anot ieškovės, leidžia daryti išvadą, kad ginčo sandoriai buvo tariami. Ieškovės delsimas pateisinamas dėl to, kad atsakovė nuolatos, nuo 2006-05-05 ieškovei teikdavo reklamos paslaugas, už jas atsiskaitant ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolų įskaitymu. Ieškovė nereikalavo iš atsakovės sumokėti pagrindinės skolos bei neskaičiavo delspinigių, nes pati buvo skolinga ieškovei už jai suteiktas reklamos paslaugas. Kaip parodė susiklosčiusi tarpusavio šalių praktika, akivaizdu, jog ieškovė ir šį kartą tikėjosi įskaityti tarpusavio šalių priešpriešinius reikalavimus, kas buvo ir padaryta 2009-08-31. Ieškovė nurodo, jog ginčo sandorių sudarymo metu ieškovės įsiskolinimai buvo didžiuliai, ieškovė nebevykdė normalios komercinės veiklos, todėl reklamos paslaugų pirkimas už tokią kainą yra abejotinas. Ginčo sandorius ieškovė sudarė kaip tik tuo tikslu, jog įmonė uždirbtų papildomų pajamų. Nors ieškovė turėjo finansinių problemų, tačiau ginčo sandorių sudarymo metu vis dar aktyviai vykdė komercinę veiklą. Ieškovė nurodo, jog ieškovė ir atsakovė laikytini nesąžiningais asmenimis bei susijusiomis įmonėmis. Ieškovės nurodyti tarpusavio ryšiai nepaneigia ginčo sandorių šalių sąžiningumo prezumpcijos. Vien tai, kad šių juridinių asmenų dalyviai bei darbuotojai gali būti tarpusavyje kokiu nors būdu susiję, vienareikšmiškai nepatvirtina sandorio fiktyvumo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nesiekė teikti reklamos paslaugas ir tokių pasekmių neatsirado, esą šalys šių Sutarčių nevykdė, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius tariamais. Ieškovės nurodo, jog 2009-08-31 tarp šalių atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas neturi būtinosios sąlygos - ieškovė nėra atsakovės skolininkas, o tik kreditorius, todėl įskaitymo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. 2009-08-31 tarpusavio šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas nepažeidžiant LR CK 6.130 straipsnio reikalavimų, nes atsakovė buvo skolingas ieškovei 122 730,14 Lt už parduotas prekes bei paslaugas, o ieškovė buvo skolinga atsakovei 139 998,74 Lt už suteiktas reklamos paslaugas. Ieškovė ir toliau teikė atsakovei prekes bei paslaugas, o ieškovė užsakinėjo reklamas iš atsakovės, todėl šalys tarpusavio skolų įskaitymais yra šiuo metu tarpusavyje visiškai atsiskaičiusios. Vadovaujantis tuo, atmestinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės ieškovei skolą už nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. kovo pirktas prekes ir paslaugas ir palūkanas už laiku neįvykdytas prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Ieškovės atstovai patikslintą ieškinį palaikė. Prašo jį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 87 912,51 Lt už parduotas prekes ir paslaugas, 24 166,17 palūkanų už laiku neįvykdytas pinigines prievoles bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės 2009-07-31 ir 2009-08-11 sudarytus reklamos paslaugų tiekimo sandorius, įformintus sąskaitomis- faktūromis tariamais, todėl niekiniais ir negaliojančiais. Taip pat prašo pripažinti 2009-08-31 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį niekiniu ir negaliojančiu.
Atsakovės atstovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2009-12-24 Kauno apygardos teismas nutartimi ieškovei UAB „Rodiklis“ iškėlė bankroto bylą ( t. 1, b. l. 9-10 ). Nutartis įsiteisėjo 2010-04-06 ( t. 1, b. l. 11-17 ). 2006-05-01 ieškovė UAB „ Rodiklis“ ir atsakovė VšĮ „ Garsų Harmonija“ ( dabartinis pavadinimas „ Advilio reklamos miestas“ ) sudarė sutartį pagal kurios 4 str. atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymus tinkamai transliuoti ieškovės tradicinę, netradicinę reklamą, pateikti ieškovei netradicinės reklamos projektus bei nemokamai planuoti ieškovės radijo reklamą, garsinti ieškovės reklaminius skelbimus ( t. 1, b. l. 102-103 ). Nuo 2008-03-28 iki 2009-03-31 ieškovė UAB „ Rodiklis“ pardavė atsakovei VšĮ „ Advilio reklamos miestas“ ( ankstesnis pavadinimas VšĮ „ Garsų harmonija“ ) prekių ir paslaugų viso už 87 912,51 Lt. Pardavimai buvo įforminti nesudarant tarp šalių sutarčių, o tik išrašant PVM sąskaitas faktūras. 36 iš 44 PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad atsakovei neapmokėjus ar nepilnai apmokėjus sąskaitos per 7 d. po jos pateikimo, skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių į dieną nuo nesumokėtos sumos ( t. 1, b. l. 19-63 ). Taip pat nustatyta, kad atsakovė pateikė, o ieškovė priėmė PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2009-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. FM887000806 – 69 999.37 Lt sumai ir 2009-08-11 sąskaitą faktūrą Nr. FM887000821 – 69 999,37 Lt sumai už suteiktas reklamos paslaugas ( t. 1, b. l. 64-65 ). 2009-08-31 ieškovės buhalterinėje apskaitos programoje yra padarytas ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolos sudengimas, t. y. ieškovės reikalavimas atsakovei už parduotas prekes ir paslaugas įskaitytas su atsakovės reikalavimu ieškovei už jai suteiktas reklamos paslaugas ( t. 1, b. l. 66 ).
Ieškovės atstovai nurodo, kad 2009-07-31 ir 2009-08-11 reklamos paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, jų pardavimai – pirkimai įforminti jau minėtomis sąskaitomis faktūromis ( sandoriai ) yra tariami. Todėl prašo juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.
Įstatymas numato, kad tik dėl akių ( neketinant sukurti teisinių pasekmių ) sandoris negalioja ( CK 1.86 str. 1 d. ).
Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos šalių valios siekti tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimo. Sprendžiant, ar sandoris yra tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2005 ). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėtinų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, - dėl kokių priežasčių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-191/2006 ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, kad sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-418/2008 ).
Kaip jau minėta, atsakovė 2009-07-31 ir 2009-08-11 ieškovei išrašė sąskaitas faktūras Nr. FM887000806 ir FM887000821 bendrai 139 998,74 Lt sumai. Jose yra tik nurodyta, kad ieškovė perka reklamos paslaugas ( t. 1, b. l. 64-65 ). Prie šių sąskaitų faktūrų nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių kokios konkrečiai reklamos paslaugos buvo suteiktos, kada jos suteiktos, nėra priėmimo – perdavimo aktų. Taip pat nėra pateikti ir užsakymai reklamoms. Atsakovės atstovas A. P. teigia, kad užsakymus jis gaudavo elektroniniu paštu į savo nešiojamąjį kompiuterį, tačiau šiam sugedus, jie neišliko. Nežiūrint to, jis nurodo, kad paslaugas, kurias užsisakė ieškovė ,jie atliko. Tai darė pagal sutartį ir jokių pretenzijų dėl to nėra gavę. Atsakovė norėdama tą pagrįsti pateikė teismui transliacijų grafikų lenteles ( t. 1, b. l. 104-115 ). Tačiau iš jų negalima spręsti kada jos surašytos, nėra šalių parašų. Atsakovė pateikė teismui garso klipų iššifravimus ( t.2, b. l. 70-91 ). Tačiau kaip matyti iš ieškovės pateiktų teismui garso įrašų analizės yra matomi aiškūs neatitikimai ( t. 2, b. l. 97-102 ). Byloje nėra pateikta apskaitos duomenų, patvirtinančių užsakymus. Tokiu būdu, nėra galimybės nustatyti už kokią sumą ieškovei buvo suteiktos reklamos paslaugos. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad jeigu atsakovė ir suteikė ieškovei reklamos paslaugas, tai už žymiai mažesnę kainą nei buvo išrašytos jau minėtos sąskaitos faktūros ( bendrai 139 998,74 Lt ).
Be to, vertinant ar minėti sandoriai buvo tariami, atsižvelgtina ir į tai, kad jie buvo sudaryti tarp susijusių įmonių. Kaip nustatyta, iki 2009-03-25 atsakovės savininkė buvo pati ieškovė, 2009-03-25 Lietuvos radijo ir televizijos komiteto sprendimu R. R., kuris tuo pačiu metu dirbo ir pas ieškovę vadybininku, leista įsigyti 100 proc. atsakovės dalininkų kapitalo dalių, ieškovės projektų vadovas A. P. tuo pačiu metu buvo ir atsakovės direktoriumi ( t. 1, b. l. 68-72 ).
Be to, vertinant minėtų sandorių tariamumą tikslinga atsižvelgti ir į ieškovės finansinę būklę. Kaip matyti iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymų, sandorių sudarymo metu ieškovė jau nebevykdė normalios komercinės veiklos. Ieškovė nuo 2009 metų pradžios jau nebemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio. 2009 m. rugpjūčio mėn. skola darbuotojams sudarė 787 tūkst. Litų. Įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui 2009 m. antro ketvirčio gale sudarė 291 938,03 LT, trečio ketvirčio gale – 469 582,19 Lt, ieškovė kreditorių prašymų pagrindu teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto suma nuo 2009 m. kovo mėn. iki rugpjūčio mėn.31 d. siekė 736 199,81 Lt ( t. 1, b. l. 73-75 ). Ieškovės atstovas pripažino teismo posėdyje, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Tačiau jis aiškina, kad reklamos buvo užsakytos tuo tikslu, jog „ norint parduoti daugiau paslaugų, reikia daugiau reklamos“. Teismo nuomone jokia ekonomine logika šis aiškinimas yra nepagrįstas, kad bendrovei dirbant nuostolingai dar ir užsakomos jos veiklą propaguojančios reklamos. Teismo nuomone, bendrovė, norėdama pagerinti savo veiklos rezultatus ir plėsti veiklą, pirmiausia turėjo atlikti ekonominę analizę bei turėti objektyvius, aiškius ir metodiškai pagrįstus skaičiavimus dėl tolimesnių investicijų į reklamą. Tokių duomenų teismui nėra pateikta.
Be to, kaip nustatyta, nuo 2008-03-28 iki 2009-03-31 ieškovė pardavė atsakovei prekių ir paslaugų už 87 912,51 Lt. Šie pardavimai buvo įforminti išrašant PVM sąskaitas faktūras . 36 iš 44 PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad atsakovei neapmokėjus ar nepilnai apmokėjus sąskaitos per 7 d. po jos pateikimo skaičiuojamos 0,5 proc. delspinigių į dieną nuo neapmokėtos sumos ( t. 1, b. l. 19-63 ). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė už suteiktas prekes ir paslaugas su ieškove laiku neatsiskaitinėjo, tačiau ieškovė pretenzijų dėl atsiskaitymo atsakovei nereiškė.
Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama ir kita civilinė byla pagal ieškovės BUAB „ Rodiklis“ ieškinį atsakovams R. R., R. R. ir A. P. dėl žalos atlyginimo ( civilinės bylos Nr. 2-808-413/2012 ). Atsakovės atstovai pateikė teismui ieškovės prašymą teismui dėl naujų įrodymų prijungimo ir papildomų įrodymų išreikalavimo. Šiame prašyme ieškovės atstovas nurodo, kad VšĮ „ Advilio reklamos miestas“ vien iš UAB „ Rodiklis“ reklamų užsakymų 2009 m. 05-08 mėn. uždirbo dideles pinigų sumas. Atsakovės atstovai prašo teismo vadovautis šiais ieškovės paaiškinimais sprendžiant šią civilinę bylą. Teismo nuomone, tai yra atskiros civilinės bylos. Pastaroji civilinė byla dar nėra išnagrinėta, sprendžiant ją bus vertinami surinkti įrodymai. Tokiu būdu nėra pagrindo vadovautis minėtame prašyme ieškovės atstovo išsakyta nuomone. Todėl sprendžiant šią civilinę bylą teismas vadovaujasi tik joje surinktais įrodymais.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovė, išrašydama sąskaitas faktūras už reklamos paslaugas, pilnai nevykdė savo įsipareigojimų teikti reklamos paslaugas, o ieškovė, priimdama sąskaitas faktūras, realiai nesiekė gauti reklamos paslaugų, t. y. šalys sutarčių nevykdė. Teismo nuomone, šalims sudarant jau minėtus sandorius, buvo siekiama sudaryti regimybę, kad ieškovė skolinga atsakovei už suteiktas reklamos paslaugas, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė skolinga ieškovei už pirktas prekes ir paslaugas, įskaityti šią skolą į atsakovės sąskaitą.
Tokiu būdu teismas minėtus sandorius pripažįsta tariamais, todėl niekiniais ir negaliojančiais ( CK 1.86 str. 1 d. ).
Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Kaip jau minėta, 2009-08-31 ieškovės buhalterinėje apskaitos programoje yra padarytas ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolos sudengimas, t. y. ieškovės reikalavimas atsakovei už parduotas prekes ir paslaugas įskaitytas su atsakovės reikalavimu ieškovei už jai suteiktas reklamos paslaugas ( t. 1, b. l. 66 ). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2009-07-22 Kauno apygardos teismo nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones : iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, areštuoti atsakovui UAB „ Rodiklis“ nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „ Spaudos praktika“. Nustatytas areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimas. Iš to seka, kad ši vienarūšė įskaita buvo atlikta galiojant teismo nustatytai laikinajai apsaugos priemonei, tačiau dar nesant galiojančios nutarties iškelti bankroto bylą. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2009-12-24, nutartis dėl jos iškėlimo įsiteisėjo 2010-04-06 ( t. 1, b. l. 9-17 ). Iš teismo nutarties turinio matyti, kad apribojimas buvo taikytas turtui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nežiūrint to, jog ir nebuvo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą, tačiau esant taikytoms laikinosios apsaugos priemonėms turtui, patenkinti savo pretenzijų pagal prievoles, tarp jų atlikti ir įskaitymus, negalima ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-391/2011 ). Iš to darytina išvada, kad šalys jau minėtą įskaitymą atliko neteisėta. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jau anksčiau minėtas vienarūšių priešpriešinių reikalavimu įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.
Be to, kaip jau minėta, nuo 2008-03-28 iki 2009-03-31 ieškovė UAB ‚ Rodiklis“ pardavė atsakovei VšĮ“ Advilio reklamos miestas“ prekių ir paslaugų iš viso už 87 912,51 Lt. Atsakovė už jas neatsiskaitė. Įstatymas numato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje ( CK 6.344 str. 1 d. ). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, todėl iš jos priteistina jau anksčiau minėta skola.
Be to, 2003-12-09 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo ( toliau – Įstatymas ) 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. numato, kad už pradelstus mokėjimus turi būti mokamos palūkanos. Įstatymo 3 str. 2 d., 1 p. numato ,kad palūkanos pradedamos skaičiuoti praėjus 30 d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo, taikant Įstatyme nustatytą palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 24 166,17Lt. palūkanų ( t. 1, b. l. 76 ).
Įstatymas taip pat numato, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 str. 2 d. ). Tokiu būdu tenkinant ieškovės patikslintą ieškinį iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 268 ir 270 straipsniais , teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti tarp ieškovės UAB „ Rodiklis“ ( į. k. 133917559 ) ir atsakovės VšĮ „ Advilio reklamos miestas“ ( į. k. 124727411, buvęs pavadinimas VšĮ“ Garsų Harminija“ ) 2009-07-31 ir 2009-08-11 sudarytus reklamos paslaugų teikimo sandorius, įformintus sąskaitomis faktūromis Nr. FM887000806 ir Nr. FM887000821 tariamais, todėl niekiniais ir negaliojančiais.
Pripažinti 2009-08-31 tarp ieškovės UAB „ Rodiklis“ ( į. k. 133917559 ) ir atsakovės VšĮ“ Advilio reklamos miestas“ ( į. k. 124727411, buvęs pavadinimas VšĮ“ Garsų Harmonija“ ) sudarytą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „ Advilio reklamos niestas“ ( į. k. 124727411 ) 87 912,51 Lt skolos, 24 166,17 palūkanų, t. y. iš viso 112 078,68 Lt ( vieną šimtą dvyliką tūkstančių septyniasdešimt aštuonis litus ir 68 ct. ), 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2011-01-20 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „ Rodiklis“ ( į. k. 133917559 ) naudai.
Priteisti iš atsakovės VšĮ“ Advilio reklamos miestas“ 3242 Lt ( tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du litus ) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.