- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1492-945/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- R. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. L. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui G. L. (toliau – atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. ir kas ketvirtą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 16 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui nereguliariai ir tik savo nuožiūra, piniginio išlaikymo neteikia, šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. L. tvarką: tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. ir kas ketvirtą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 16 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje, apie norą bendrauti atsakovas telefonu praneša ieškovei prieš parą laiko, ieškovė sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi, skirdama jiems bendravimui atskirą kambarį.
4. Teismas pažymėjo, kad, ieškovės teigimu, maistui sūnui ir būtiniausioms jo reikmėms per mėnesį reikia apie 400 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, jos pajamos yra socialinės pašalpos ir išmokos vaikams, ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o atsakovas dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 1 108 Eur per mėnesį, jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), preliminariai įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, nesant duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, kurie sąlygotų didesnes išlaikymo išlaidas, atsižvelgęs į lygias tėvų teises ir pareigas savo vaikams, šalių turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo (ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas nuo 2023 m. sausio mėn. teikdavo išlaikymą savo nuožiūra – atveždavo sauskelnių, vaikiško maisto, maždaug už 100 Eur per mėnesį), siekdamas užtikrinti proporcingumo principą, teismas ieškovės prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą sumažino iki 200 Eur per mėnesį. Teismas nusprendė, kad tokio dydžio išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo yra būtina, protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad patenkintų nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus.
5. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra būtina bylos nagrinėjimo metu sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti laikiną tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir sūnaus ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sūnaus atžvilgiu. Teismas, nurodęs, kad nustatant laikiną bendravimo tvarką įvertintinos aplinkybės, jog berniukas dar gana mažas ir tokio amžiaus vaikui būdingas tam tikras dienos, maitinimosi ir poilsio režimas, atsakovo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką nustatė pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį, sumažinant nepilnamečiam sūnui priteisto laikino išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį sumos. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nutartis priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Atsakovui yra žinomi realūs būtinieji vaiko poreikiai, nes šalys tik nuo sausio mėn. gyvena atskirai. Nuo to laiko atsakovas nevengia pareigos teikti išlaikymą ir rūpintis vaiku. Pati ieškovė nurodo, kad atsakovas atveždavo sauskelnių, vaikiško maisto, maždaug už 100 Eur per mėnesį, tačiau ji nemini, jog atsakovas taip pat duodavo pinigų vaistams. Taigi, atsakovas teikdavo sūnui apie 100–150 Eur per mėnesį išlaikymą, tiek pat privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo ir ieškovė. Šalių sūnaus poreikiai yra nedideli, vaikas neturi specialių poreikių, todėl bendrai pakanka 350 Eur sūnui išlaikyti. Atsakovo atlyginimo dydis yra 600–800 Eur per mėnesį, jis gyvena tėvų namuose, kurie dabar priklauso atsakovui. Automobilis yra 25 metų senumo, išardytas, nevažiuojantis ir bevertis.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad pirmoji 100 Eur piniginė perlaida iš atsakovo gauta 2023 m. rugsėjo 11 d. Anksčiau atsakovas visiškai neteikė piniginio išlaikymo sūnui, tik retkarčiais atveždavo maisto, sauskelnių. Atsakovas visiškai nežino, kokie yra mažamečio sūnaus poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat aplinkybes, jog ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovo pateiktu nauju įrodymu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas, atsakovui siekiant pagrįsti atskirajame skunde išdėstytus argumentus, priima atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad atsakovui geranoriškai neteikiant ar tik iš dalies teikiant nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai, todėl bylos nagrinėjimo metu būtina apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, jo poreikiai nėra dideli, pakanka 350 Eur sūnui išlaikyti, atsakovo darbo užmokestis nedidelis, todėl atsakovas sutinka kas mėnesį teikti nepilnamečiam sūnui 100 Eur išlaikymą.
12. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovo buvo priteistas 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, atskirajame skunde pats teigdamas, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikia 350 Eur per mėnesį sumos, nurodo sutinkantis prisidėti prie vaiko išlaikymo tik 100 Eur suma. Taigi, atsakovas neneigia aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neteiktų nepilnamečiam sūnui jo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visgi, kaip minėta, pats atsakovas teigia, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 350 Eur per mėnesį suma. Atsakovas atskirajame skunde taip pat akcentuoja ieškovės pareigą prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo lygiomis dalimis, tačiau, atsakovui teikiant 100 Eur išlaikymą sūnui, akivaizdu, kad ieškovei tektų žymiai didesnė šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, nors pats atsakovas nurodo ir tai, jog ieškovė šiuo metu nedirba, todėl jos pajamas sudaro tik gaunama pašalpa. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečio sūnaus priežiūra ir jo poreikių tenkinimu, todėl atsakovo argumentas, kad jis prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turi prisidėti tik tokia suma, kokia prie sūnaus išlaikymo gali prisidėti ieškovė, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisideda nupirkdamas sūnui maisto, sauskelnių, vaistų, todėl neturi pareigos teikti didesnį nei 100 Eur išlaikymą sūnui. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą taip pat vertina kaip nepagrįstą, kadangi šalių nepilnamečiam sūnui reikalingas reguliarus, jo poreikius, kurie geriausiai žinomi ieškovei, auginančiai šalių sūnų, atitinkantis išlaikymas, o epizodiškas atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo maisto produktais ir kitomis prekėmis nebūtinai patenkina šalių nepilnamečio vaiko poreikius.
15. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečio sūnaus amžių ((duomenys neskelbtini)) jo poreikiai nėra labai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiam sūnui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, jis turi galimybę teikti sūnui nustatyto dydžio išlaikymą. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas negali dirbti kito darbo, gauti didesnes pajamas iš darbo santykių. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, dėl ko atsakovas turėtų ribotas galimybes dirbti.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.