Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-03-04 · Administracinė byla Nr. eAS-212-442/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-12Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
eAS-212-442/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00310-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Elandas“, M. K., MB "Elandas"
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos MB "Elandas"
Administracinė byla Nr. eAS-212-442/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00310-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų mažosios bendrijos „Elandas“ ir M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Elandas“ ir M. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai mažoji bendrija (toliau – MB) „Elandas“ ir M. K. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V4-362 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams MB „Elandas“ ir M. K. skyrimo“ ir nuobaudų netaikyti.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo -priemonę – sustabdyti atsakovo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V4-362 vykdymą, įpareigojant atsakovo duomenų bazėje panaikinti įrašus apie bankroto administratoriams MB „Elandas“ ir M. K. paskirtas nuobaudas (įspėjimus) ir atstatyti leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – ir LASĮS) rodiklius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad atsakovas nuobaudą – įspėjimą pareiškėjui ir jo vadovui – paskyrė ir paskelbė atsakovo duomenų bazėje 2019 m. gruodžio 30 d., neįteikęs ginčijamo įsakymo bankroto administratoriui šiam neįsiteisėjus. Paskelbus duomenų bazėje apie pareiškėjui ir jo vadovui paskirtą nuobaudą LASĮS rodikliai buvo iš karto sumažinti po 1 balą. Tokiu būdu buvo pabloginta pareiškėjo ir jo vadovo atrankiniai bankroto administratorių rodikliai dalyvaujant bankroto bylų kompiuterinėse atrankose. Tai šiurkščiai ir nepataisomai pažeistų bankroto administratorių (pareiškėjo ir jos vadovo) teises ir interesus, nes jų atrankos rodikliai būtų ženkliai žemesni nei kitų atrankoje dalyvaujančių administratorių ir ženkliai sumažintų arba panaikintų galimybes būti atrinktiems bankroto administratoriais kompiuterine atrankos programa bankroto bylose, o situacijos atitaisyti nebūtų įmanoma.

Teismas, atsižvelgęs į Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Nutarimas), 23 ir 29 punktus, nurodė, kad pareiškėjas MB „Elandas“ yra A kategorijos bankroto administratorius ir pareiškėjui pritaikius nuobaudą (įspėjimą), leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus riba mažintina viena sąlygine įmone.

Teismas nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi neįrodytos šių priemonių taikymui būtinosios sąlygos. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad, nepritaikius jų nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad pareiškėjai patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Pareiškėjai neįrodė, kad jiems nėra sudaryta galimybė administruoti įmones. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad tokios aplinkybės (dėl galimos žalos patyrimo) savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismo vertinimu, pareiškėjų prašoma reikalavimų užtikrinimo priemonė, taip kaip ji suformuluota, iš esmės siekiama per reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą išspręsti ginčą, t. y. dar neišnagrinėjus skundo iš esmės panaikinti bankroto administratoriui taikytus apribojimus, panaikinant įrašus duomenų bazėje, atstatant LASĮS rodiklius. Tad pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neatitinka šio instituto administraciniame procese paskirties.

Tai, kad skundžiamas sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjams iki jo vykdymo pradžios, neduoda pagrindo taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, kadangi viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo apskundimas pagal bendrąją taisyklę nestabdo viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų vykdymo, nebent įstatymuose būtų nurodyta priešingai. Tuo atveju, jei ateityje paaiškėtų, kad galimai neteisėtas ar nepagrįstas buvo atsakovo sprendimas, pareiškėjai turi teisę bendra tvarka reikalauti žalos atlyginimo.

III.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą tenkinti bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V4-362 vykdymą.

Pareiškėjai paaiškina, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjų teisių įgyvendinimas yra suvaržomas iš esmės. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad po nuobaudų skyrimo pareiškėjai nebeturi galimybių būti atrinkti bankroto administratoriaus.

Nors pareiškėjams neuždrausta dalyvauti kompiuterinėje atrankoje, tačiau iš atrankos protokolų matyti, kad dėl nuobaudų paskyrimo pareiškėjai nebuvo atrinkti ir patvirtinti bankroto administratoriais kompiuterine atrankos programa nei vienoje bankroto byloje, o tuo jau padaryta neatitaisoma žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą.

Tarnyba nurodo, kad pareiškėjai remiasi tik bendro pobūdžio svarstymais, subjektyvia nuomone ir nepateikė jokių tokius svarstymus pagrindžiančių įrodymų. Be to, nuobaudų paskyrimo faktas nedraudžia pareiškėjams dalyvauti bankroto administratorių sistemoje. Esant tokiai situacijai, nuobaudos turėjimas tik sumažina atrankinį koeficientą. Tai, ar nemokumo administratorius bus atrinktas priklauso ir nuo kitų administratorių pateikusių sutikimą dalyvauti atrankoje.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjams nuobauda buvo paskirta už nesąžiningą manipuliavimą nemokumo administratorių atrankos sistemos kriterijais, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad nepritaikius jų nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad pareiškėjai patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Priešingai nei teigia atskirajame skunde pareiškėjai, pareiškėjų pateikti su atskiruoju skundu dokumentai nepatvirtina, jog būtent dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo pareiškėjai nebuvo atrinktais bankroto administratoriais. Be to, kaip patys pareiškėjai nurodė, paskirta nuobauda neriboja pareiškėjų teisės dalyvauti kompiuterinėje atrankoje ir būti atrinktais bankroto administratoriais.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tokios aplinkybės dėl nepaskyrimo administratoriumi, kurias nurodo pareiškėjai, per se (pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-373-520/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-575/2020).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Elandas“ ir M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys