Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-14 · Administracinė byla Nr. eI2-14019-644/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
eI2-14019-644/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
mažosios bendrijos Ausmila, mažajai bendrijai Ausmila
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-14019-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04180-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant S. D.,dalyvaujant pareiškėjo S. M. atstovei advokatei D. B.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos Ausmila atstovui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai Ausmila, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024-07-19 sprendimą Nr. 24S170508, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą palaikė ir pažymėjo, kad ginčijamu Migracijos departamento sprendimu nepagrįstai atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Paaiškino, kad priešingai nei nurodoma Migracijos departamento sprendime, MB Ausmila (toliau – ir Bendrija) realiai vykdo veiklą statybų sektoriuje, o šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos rangos sutartys, sąskaitos, mokėjimus patvirtinantys duomenys. Aplinkybę, jog MB Ausmila yra veikianti įmonė, patvirtina ir 2024-03-11 sudaryta automobilio nuomos sutartis bei atsiskaitymai pagal šią sutartį, taip pat atsiskaitymai už patalpų nuomą. Vien tai, jog atsakovo darbuotojai konkrečią dieną (2024-02-20) nerado objekte (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nesudaro pagrindo teigti, jog Bendrijos darbuotojai šiame objekte nedirbo. Pateikti duomenys patvirtina, jog MB Ausmila realiai vykdo veiklą statybų sektoriuje ir turi galimybę aprūpinti pareiškėją nuolatiniu darbu.

Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad MB Ausmila užsiima įdarbinimo agentūrų veikla, personalo atranka. Šie teiginiai paremti tik socialinėje platformoje „Facebook“ surasta ir neaktualia informacija, o jokių kitų įrodymų nėra pateikta. Tačiau tai senas (2023-07-04 dienos) įrašas, o Bendrija įdarbinimo veiklos nevykdo ir profiliu „Facebook“' nesinaudoja. Sąlyginai didelis (lyginant su įdarbintų asmenų skaičiumi) tarpininkavimo raštų skaičius paaiškinamas MB Ausmila pateiktais 2024-07-01 duomenimis. Iš 501 pateikto tarpininkavimo rašto 100 buvo atšaukta, 99 baigėsi galiojimo terminas, 50 atvejų priimtas sprendimas neišduoti leidimo laikinai gyventi, 37 paduoti iš naujo, 160 asmenų laukia sprendimo ir tik 49 asmenys gavo leidimus laikinai gyventi. Iš šių 49 asmenų 12 į darbą neatvyko, 20 neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, todėl dirbančių liko tik 17. Pateikti skaičiai paaiškina tarpininkavimo raštų ir realiai įdarbintų asmenų skaičių skirtumą, o nekvalifikuotų darbuotojų procentas lemia, kodėl dalis jų atleidžiami neišdirbę 3 mėnesių. MB Ausmila vidutinis darbo užmokestis 2024 m. gegužės mėn. duomenimis – 1126,64 Eur/mėn.

Akcentavo, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ar būtų nustatyti kiti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnyje numatyti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Priešingai, pareiškėjas siekia dirbti Lietuvoje bei mokėti mokesčius. Atsakovo sprendimas akivaizdžiai subjektyvus, nukreiptas išimtinai prieš MB Ausmila, prisidengiant įstatymo nuostatomis ieškant formalių priekabių, todėl naikintinas kaip neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovo Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2024-03-13 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina MB Ausmila dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Įvertinęs surinktus duomenis Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi nustatė, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; 3) asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.

Pažymėjo, kad MB Ausmila tarpininkavimo rašte nurodyta ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį ketina įdarbinti – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Tyrimo metu nustatyta, kad 2024-07-15 MB Ausmila dirbo 24 darbuotojai. Įmonėje įdarbinami užsieniečiai, kuriems dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei įmonė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte arba nėra reguliariai mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad didesnę darbo laiko dalį jie nedirba arba iš viso jokia darbine veikla neužsiima. 2023 metais MB Ausmila pateikė 316 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, o 2024 metais - 183 tarpininkavimo raštus, kurių dauguma dėl Turkijos, Tadžikistano ir Uzbekistano piliečių. Tarpininkavimo raštuose nurodyti duomenys apie tai, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią įmonė ketina įdarbinti užsieniečius, - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, savaime nepatvirtina, kad įmonė realiai šią veiklą vykdo. Migracijos departamentas iš viešosios erdvės rado informaciją, jog įmonė veikia kaip įdarbinimo agentūra. Migracijos departamentas nustatė, kad įmonė dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo tarpininkavo 256 užsieniečiams, įdarbino 26 užsieniečius. Iš 17 atleistų užsieniečių, 16 buvo įdarbinti trumpam laikotarpiui (iki 3 mėn.). Dėl 14 užsieniečių, su kuriais buvo nutrauktos darbo sutartys, pranešimai Migracijos departamentui nebuvo pateikti. Nei pateiktų duomenų apimtys, nei jų turinys vienareikšmiškai nepatvirtina vykdomos statybų veiklos. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad įmonė nevykdo deklaruojamos statybų veiklos.

Teigė, kad Migracijos departamento sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiojo suinteresuoto asmens MB Ausmila atstovas teismo posėdžio metu su skundu sutiko. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodoma atsakovo sprendime, MB Ausmila vykdo ekonominę veiklą statybų sektoriuje, o šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos, sutartys ir pan. Tvirtino, kad atsakovas neprašė pateikti kitų dokumentų, nors įmonė yra veikianti ir visus duomenis galėtų pateikti. Jei Migracijos departamentas pareiškėjui išduotų leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas būtų įdarbintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Tadžikistano pilietis S. M., 2024-03-11 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti MB Ausmila plataus profilio statybininku, t. y. pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. MB Ausmila tarpininkavimo rašte nurodė, kad įmonės ekonominės veiklos rūšis – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, o ekonominės veiklos sritis – statyba.

Migracijos departamentas nustatė, kad 2022-08-26 pareiškėjui buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, kuri buvo panaikinta 2022-10-21. Pareiškėjas su Lietuvos Respublikoje registruotais darbdaviais darbo santykių neturėjo. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas surinko duomenis apie MB Ausmila ir nustatė, kad įmonė įregistruota 2023-05-03, Registrų centro išraše nurodyti Bendrijos tikslai – įstaigų administracinė ir aptarnavimo. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus (už 2023 metus) jos deklaruojama veikla – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. 2024-07-15 MB Ausmila dirbo 24 darbuotojai. 2023 metais Bendrija pateikė 316 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, o 2024 metais – 183.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; 3) asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Atsakovas iš esmės sprendė, kad MB Ausmila nepagrindžia vykdomos statybų veiklos Lietuvos Respublikoje ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, taip pat Bendrija ir asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis jų atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 80 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 80.1. išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; 80.2. organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus; 80.3. patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ankstesniame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Aprašo 83 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, kuris UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindui patvirtinti pateikė Aprašo 29.23.1 papunktyje nurodytus dokumentus arba 29.23.3 ar 29.23.4 papunktyje nurodytus dokumentus, kai išnaudota ekonominės veiklos rūšiai nustatyta kvota, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą arba užsieniečio, kuris pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją ir prie jo pridėtus dokumentus, kai užsieniečio profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis privalo patikrinti Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje, ar priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Nustačius, kad Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba Aprašo 104 punkte nurodytą sprendimą neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Kaip minėta anksčiau, skundžiamame sprendime pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų imperatyvių reikalavimų bei kyla abejonių dėl asmens nelegalios migracijos (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.). Neatitikimas grindžiamas tuo, kad Bendrija nepagrindžia vykdomos statybų veiklos Lietuvos Respublikoje ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl atsakovo teigimu, asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, Bendrija ir asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Sistemiškai vertinant anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir dėl to yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje nėra nustatytas reikalavimas pačiam darbdaviui tiesiogiai veikti (vykdyti veiklą) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019-07-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019). Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024-03-27 nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1323-1047/2024; Nr. eA-1297-1047/2024; Nr. eA-1262-1047/2024).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų, nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr. LVAT 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019).

Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalys reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).

Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamo sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

Pagal aptartas UTPĮ ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sprendimo (ne)išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali ir turi atlikti konkrečius veiksmus, siekdamas nustatyti, ar yra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas tiek, kiek aktualu jo individualiam atvejui.

Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, t. y. nenustatė, kokių konkrečiai UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų jis neatitiko. Nors sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu, sprendime nėra įvardinta, kokių konkrečių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitiko.

Migracijos departamento priimto sprendimo pagrindinis motyvas yra tai, kad MB Ausmila realiai nepagrindžia vykdomos statybų veiklos. Nors ir neginčijama, jog MB Ausmila yra deklaravusi Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą, tačiau atsakovo vertinimu, Bendrija nepagrindė, kad šiuo metu vykdo statybų veiklą ir šiai veiklai vykdyti jai reikalingi nauji darbuotojai ir, kad Bendrija nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius. Tokią išvadą atsakovas padarė iš esmės vadovaudamasis Bendrijos pateiktais veiklos duomenimis.

Migracijos departamentas sprendime vertino tai, kad Bendrijos pateikti duomenys (2023-05-06 Statybos rangos sutartis, sudaryta tarp Bendrijos ir UAB „Vilka“, darbų perdavimo - priėmimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros) buvo išrašyti tada, kai Bendrijoje dar nebuvo dirbančių asmenų, kad Bendrijos direktorių ir įmonę UAB „Vilka“ Statybos rangos sutarties sudarymo metu siejo darbo santykiai. Migracijos departamentas sprendime pažymėjo, kad tarp Bendrijos ir UAB „Real Taste“ 2023-11-20 sudarytoje Rangos sutartyje darbai nedetalizuoti, kad Bendrija nurodė objektų sąrašą, kur atlieka darbus, tačiau šiuo adresu yra tik žemės sklypas ir jokios statybos nebuvo vykdomos. Paaiškino, kad pagal 2023-11-15 Statybos rangos sutartį Nr. 2003/11/15, sudarytą tarp Bendrijos ir MB „Statnauja“, patikrinimo metu darbai nebuvo atliekami. Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad socialinėje platformoje „Facebook“, esančioje Bendrijos paskyroje, buvo rasta informacija apie įmonę, jog ji užsiima darbuotojų aprūpinimu, tai pat vertino Bendrijos vadovo paaiškinimą, jog MB „Ausmila“ veikia kaip tarpininkė įdarbinant darbininkus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje procedūros reglamentavimą aptartų LVAT išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo pakankamai įsitikinti, ar tarp pareiškėjo ir būsimo darbdavio siekiama sukurti realius individualius darbo santykius. Tam Migracijos departamentas turėjo atlikti vertinimą, ar Bendrija vykdo (gali vykdyti) veiklą, susijusią su pareiškėjo profesija, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (šiuo atveju – statybininko) ir nustatyti, ar ši veikla deklaruota ir išviešinta atitinkamuose registruose, ar Bendrovė gauna atitinkamas pajamas, taip pat įvertinti numatomos sudaryti darbo sutarties sąlygas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktį (dėl įdarbinimo laikotarpio, mokėtino atlyginimo, kuris turi būti ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU), Bendrovės jau sudarytų darbo sutarčių su kitais darbuotojais turinį, taip pat nustatyti, ar pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją ir darbinę patirtį dirbti pagal profesiją pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktį, taip pat – ar Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. c) papunktis; Aprašo 83 p.) bei kitas aptariamo pobūdžio aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatlikęs aukščiau aptarto vertinimo, t. y. tinkamai nenustatęs Bendrijos ir pareiškėjo ketinamų sukurti individualių darbo santykių realumo. Migracijos departamentas nevertino, kokią darbo sutartį Bendrija ketina sudaryti su pareiškėju, ar tokios sutarties projektas jau yra parengtas, ar pasirašyti kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir Bendrijos ketinimus sudaryti realius individualius darbinius santykius ir pan. Taip pat Migracijos departamentas nevertino Bendrijos ir kitų jos įdarbintų darbuotojų sudarytų darbo sutarčių turinio ir jų vykdymo ir nereikalavo pateikti tokių duomenų.

Pažymėtina, kad atsakovas sprendime iš esmės vertino ne tai, ar prašymą pateikęs pareiškėjas ir tarpininkavimo raštą pateikusi įmonė atitinka UTPĮ keliamas sąlygas, bet vertino Bendrijos sutartinių santykių su trečiaisiais asmenimis (UAB „Vilka“, UAB „Real Taste“, UAB „Rekana“, MB „Statnauja“, UAB „Energetikos klasteris“, UAB „Embritas“) vykdymo ypatumus. Nei UTPĮ, nei Apraše Migracijos departamentui nėra numatyta pareiga, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą užsieniečiui, tikrinti ir analizuoti duomenis apie trečiuosius asmenis, kurie nėra darbo teisinių santykių tarp užsieniečio ir jį ketinančios įdarbinti įmonės dalyviai.

Be to, teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai sprendė, kad į bylą pateikti MB Ausmila finansinės apskaitos duomenys (PVM sąskaitos faktūros, priėmimo – perdavimo aktai, finansinių operacijų kopijos) nepatvirtina, jog MB Ausmila vykdo ekonominę veiklą statybų srityje. Kaip buvo minėta, Bendrijos deklaruojama ekonominė veikla nuo 2023-06-09 – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Įmonės vykdomą ekonominę veiklą statybų sektoriuje patvirtina įmonės pateikti finansinės apskaitos duomenys, t. y. PVM sąskaitos faktūros, darbų priėmimo – perdavimo aktai, finansinių operacijų ekrano kopijos. Minėtais duomenimis nustatyta, kad UAB „Real Taste“, MB „Statnauja“, UAB „Embritas“ atliko mokėjimus Bendrijai už atliktus statybos darbus pagal Bendrijos išrašytas sąskaitas faktūras. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrija yra sudariusi statybos rangos sutartis su UAB „Vilka“, UAB „Vidimas“, UAB „Idega“, UAB „Pajūrio pamatai”. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė ir sprendime pažymėjo, kad VSDFV informacinės sistemos duomenimis, 2024-07-15 Bendrijoje dirbo 24 darbuotojai, dažniausiai įdarbinami užsieniečiai. Į bylą pateiktas VSDFV išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2023-10-28 Bendrijoje dirbo 4 užsieniečiai. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas nepagrįstai darė išvadą, kad įmonė nevykdo ekonominės veiklos statybų srityje, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Bendrija nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius dėl statybininko pareigų.

Teismas akcentuoja, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (žr. pvz., LVAT 2018-02-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-492/2018). Atsakovas galėjo elgtis tik taip, kaip leidžia įstatymas ir negalėjo plečiamai aiškinti ir taikyti UTPĮ 44 straipsnio nuostatų, t. y. nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ne tik vertinti kitų asmenų, Bendrijos klientų, veiklos ypatybes, bet ir išimtinai vadovaudamasis šiuo vertinimu netenkinti pareiškėjo prašymo. Toks atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu, tai yra veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir išsamaus vertinimo ir pakankamai nepagrindė išvados, jog Bendrija nevykdo realios veiklos statybos srityje ir nepagrįstai sprendė, kad Bendrija nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius. Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas neatitinka bent vienos sąlygos, numatytos UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad Migracijos departamento sprendimo turinys neatitinka UTPĮ ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, taip pat atsakovas nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos pareigos pagrįsti administracinį aktą teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai motyvuoti, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės bei priimtas pažeidžiant pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateiktas pareiškėjo prašymas dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Prašymas grindžiamas 2024-08-01 ir 2024-10-25 sąskaitomis bei mokėjimo nurodymais.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos).

Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 200 Eur išlaidas už skundo parengimą ir 50 Eur išlaidas už atstovavimą teisme.

Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2024-07-31, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 2161,0 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą nustatytas koeficientas – 2,5, o už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos išlaidos už skundo parengimą ir atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui priteistinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 272,50 Eur (22,5 + 250) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-19 sprendimą Nr. 24S170508.

Priteisti pareiškėjo S. M. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 272,50 Eur (du šimtai septyniasdešimt du eurai, 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė