- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- 2S-996-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03237-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. A.
- Pareiškėjas
- E. A., A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Medicinos bankas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. ir A. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė teismo nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5812-971/2022 pareiškėjų prašymas buvo patenkintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 30 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. A. 2023 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, kad nuo 2023 m. vasario mėn. A. A. neindeksavo vaikų išlaikymui mokamų periodinių išmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjai E. A. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2YT-5812-971/2022 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš pareiškėjo A. A.
Teismas nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka, patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjas A. A. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams sūnums – G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervesti į E. A. sąskaitą banke ir šią sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 30 d.
Teismas nurodė, jog iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas A. A. nevykdo teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, t. y. nuo 2023 m. vasario mėnesio neindeksuoja nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo, nors turi tą daryti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Dėl neindeksuotų periodinių išlaikymo išmokų yra susidaręs įsiskolinimas. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjos procesiniu sąžiningumu, be to, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui, už pateikiamų duomenų teisingumą išieškotojas yra atsakingas pats. Konstatavęs šias aplinkybes teismas išdavė vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti.
Teigia, kad E. A. prašydama išduoti vykdomąjį raštą nepateikė teismui visos informacijos. Nurodo, kad be teismo sprendimo su buvusia sutuoktine buvo žodžiu sutarę, jog jis vaikų išlaikymui mokės po 150 Eur, iš viso 300 Eur kas mėnesį, išsikraustydamas visus baldus ir buitinę techniką paliks buvusiai sutuoktinei, pasiims tik būtiniausius daiktus, tuo metu panašaus buto nuomos kaina buvo apie 500–600 Eur per mėnesį, o bankui paskolos įmoka buvo 200 Eur per mėnesį, po 100 Eur iš kiekvieno, taip pat sutarė, kad jis dar papildomai maždaug 100 Eur per mėnesį prisidės prie vaikų išlaikymo. Teigia, kad laikosi susitarimo ir sumoka visas sąskaitas, o nuo 2023 m. vasario mėnesio įmokos bankui padidėjo iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam, panašaus buto nuomos kaina siekia apie 800 Eur.
Nurodo, kad visos jo įmokos vaikų naudai sudaro apie 650 Eur per mėnesį, t. y. po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, 250 Eur buto nuomos kainos kompensavimas ir 100 Eur prisidėjimas prie vaikų buities pagerinimo.
Prašo iš E. A. išreikalauti įrodymus, kad ji vaikų išlaikymui per mėnesį skiria ne mažiau kaip 650 Eur ir iš naujo vertinti dėl išlaikymo vaikams sumos padidinimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. A. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. vasario mėnesį informavo pareiškėją, jog nuo vasario mėn. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą yra indeksuojamos periodinės išmokos vaikų išlaikymui, todėl jis turi mokėti nebe po 150 Eur, bet po 182,55 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui (150*121,7:100=182,55 Eur). Taip pat kiekvieną mėnesį pareiškėjui pokalbių programėle siųsdavo banko pavedimo nuorodas, jog vaikų išlaikymui reikia pervesti 365 Eur (už abu vaikus). Kadangi vaikų išlaikymui nuo 2023 m. vasario mėnesio pareiškėjas pervesdavo tik po 300 Eur, iki rugsėjo mėnesio susidarė 455 Eur įsiskolinimas (65 Eur x 7 mėn.).
Dėl kredito įmokų nurodo, kad pareiškėjas įsiskolinimą padengė rugsėjo 9 d.
Nurodo, kad už butą visas komunalines sąskaitas apmoka tik ji. Taip pat sumoka gydymo ir tyrimų išlaidas vaikams susirgus. Pareiškėjas jokių kitų sąskaitų, susijusių su vaikų išlaikymu neapmoka ir nuo 2023 m. vasario mėn. kas mėnesį už abu vaikus iš pareiškėjo gauna tik po 300 Eur. Mano, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenumatyta teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, apskundimo atskiruoju skundu galimybė, išskyrus teismo nutartį, kuria išduodamas vykdomasis raštas vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinis reguliavimas suponuoja, jog vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) pradėti vykdymo procesą – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis), todėl teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Dėl to teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą yra neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai, kaip minėta, vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021).
Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2022 m. liepos 30 d., nutraukta pareiškėjų santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kitų klausimų, 3.1 punktu išspręstas ir vaikų išlaikymo klausimas, t. y. pareiškėjas A. A. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams sūnums periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervesdamas į E. A. banko sąskaitą ir šią sumą indeksuodamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismų formuojama praktika, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, atitinkančio teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl išlaikymo vaikams mokėjimo (3.1 punktą), o pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatas (įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu). Nors skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad vykdomasis raštas išduotas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi (pagal teismo patvirtintą taikos sutartį), kaip minėta, teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nėra prilyginama teismo nutartimi tvirtinamai taikos sutarčiai, tačiau šis klaidingas procesinės teisės normos nurodymas nekeičia ginčijamos nutarties esmės ir nedaro įtakos jos teisėtumui ar pagrįstumui, taip pat ir apskundimo galimybei.
Kaip minėta, CPK nėra numatyta apeliacijos galimybė dėl pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį išspręsto klausimo. Taip pat, teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti skundžiami atskiruoju skundu.
Paaiškėjus aplinkybei, kad atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniai, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties nutraukti.