Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-408-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
e2A-408-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15950-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Trečiasis asmuo
J. D., Ž. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-408-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15950-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. D., Ž. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdantis veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pareiškė ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3 241,52 Eur žalos, 423,99 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-22 ADB ERGO Lietuva sudarė su UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2012-10-22 iki 2013-10-21. 2013-09-04 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Hyundai Tiburon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į BMW galinę dalį, kai BMW vairuotojas J. D., kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, darė posūkį į kairę. BMW vairuotojas eismo įvykio deklaracijoje nepagrįstai pripažino kaltę. Kadangi transporto priemonė BMW eismo įvykio dieną buvo apdrausta ieškovo, ieškovui buvo pateiktas prašymas atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą dėl BMW sugadinimo. BMW padaryti nuostoliai sudarė 4 455,23 Eur, todėl ieškovas pervedė 4 420,48 Eur dydžio draudimo išmoką. Papildomai dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo ieškovas patyrė 210,26 Eur specialisto išvadai. Dėl to ieškovas 3 241,52 Eur apimtimi įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o Hyundai valdytojo civilinei atsakomybei esant apdraudusiai AAS „Gjensidige Baltic“ – į šią įmonę. 2015-05-14 ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą atlyginti draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2015-06-25 tenkinti ieškovo reikalavimą atsisakė, nes, jo manymu, nėra įrodymų, jog Ž. U. kilo civilinė atsakomybė dėl 2013-09-04 eismo įvykio.

Atsiliepimas

2. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013-09-04 eismo įvykio deklaracijoje BMW vairuotojas pripažino savo kaltę. 2013-09-04 pretenzijoje ieškovui Hyundai vairuotojas Ž. U. nurodė, jog BMW, nerodydamas posūkio signalo bandė atlikti apsisukimo manevrą tam draudžiamoje vietoje. Taigi, J. D. neteisėti veiksmai akivaizdūs ir yra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu. Iš Klaipėdos apskrities VPK 2015-06-19 pažymos Nr. 30R- 32642448-15 matyti, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažintas J. D.. Kadangi specialistas išvadoje MV2013-61pasisakė ir kokius KET punktus pažeidė eismo dalyviai, jis peržengė savo kompetencijos ribas.

3. Tretieji asmenys J. D., Ž. U. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-31 sprendimu ieškinį atmetė. Iš įrodymų viseto, įskaitant ir policijos nutarimą, kuris turi didesnę įrodomąją galią, bei žodinių trečiųjų asmenų paaiškinimų, teismas konstatavo, kad J. D. staigiai sustojus ir ruošiantis daryti manevrą neleistinoje vietoje, tai buvo netikėta kliūtis Ž. U., todėl negalima konstatuoti, jog jis pažeidė KET taisyklių 126 punktą, numatantį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu būtų stabdoma. Kadangi byloje nenustatyta, kad Ž. U. veiksmuose buvo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo laikyti specialisto išvados objektyviu įrodymu, patvirtinančiu Ž. U. kaltę, nes ji buvo atlikta pagal ieškovo užsakymą bei prieštarauja policijos medžiagoje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdantis veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino policijos nutarime nurodytas aplinkybes. J. D. teigė, kad policijos administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą pasirašė ir jo neskundė, nes buvo įsitikinęs, kad nuobauda jam yra skiriama pagrįstai už dvigubos ištisinės linijos kirtimą.

6. Ž. U. paaiškinimai nėra patikimi, nes prieštarauja ieškovui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biurui teiktiems paaiškinimams, duomenims, pateiktiems specialisto išvados fotonuotraukoje.

7. Kad Ž. U. taip pat yra kaltas dėl eismo įvykio patvirtina ir jo elgesys, pasireiškęs tuo, kad gavęs ieškovo 2014-07-28 pranešimą apie mokėtiną draudimo išmoką neginčijo ieškovo sprendimo. Hyundai savininkė taip pat neginčijo ieškovo 2014-08-01 sprendimo dėl draudimo išmokos.

8. Teismas nepagrįstai nepripažino specialisto išvados objektyviu įrodymu ir ja nesivadovavo. Vien tas faktas, kad už specialisto išvadą sumokėjo ieškovas, nepaneigia joje pateikiamų duomenų objektyvumo.

9. Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtinamos visais administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentais, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės nėra patvirtinamos nei vienu minėtu dokumentu.

Atsiliepimas

10. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi didesnę įrodomąją galią. Jame nurodytos eismo įvykio aplinkybės iš esmės neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams. Įrodymai leidžia konstatuoti J. D. neteisėtus veiksmus ir atsakomybę dėl eismo įvykio.

11. Ž. U. atsakomybę dėl eismo įvykio apeliantas iš esmės įrodinėjo tik specialisto išvada, kuri vertintina kritiškai dėl savo prieštaringumo, išvadų nepagrįstumo, rėmimosi prie-laidomis.

Šalies argumentai

12. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog specialisto išvados nuotraukoje užfiksuotas 9 m. Hyundai automobilio stabdymo pėdsakas. Pirma, išvada parengta 2013-09-23, o įvykis įvyko 2013-09-04, tad šioje vietoje per tiek laiko galėjo atsirasti įvairių stabdymo pėdsakų. Antra, tokie teiginiai prieštarauja eismo įvykio vietos 2013-09-05 protokolo turiniui, nes jame policijos pareigūnai nurodė, kad padangų stabdymo žymių nėra.

Atsiliepimas

13. Tretieji asmenys J. D., Ž. U. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-10-22 ieškovas ir UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-09-04 apie 10.00 val. Klaipėdoje, Dariaus ir Girėno gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. D., su automobiliu Hyundai Tiburon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. U.. Pagal eismo įvykio deklaraciją bei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje įvykio kaltininku pripažintas J. D..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl ginčo eismo įvykio trečiasis asmuo Ž. U. yra nekaltas ir, atitinkamai, jo draudikui neiškilo pareiga atlyginti ieškovo reikalaujamą priteisti žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo, ieškovo vertinimu, padarytais įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2017-04-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai. Tai reiškia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šalys teikė į bylą įrodymus bei paaiškinimus, kuriuos ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl ginčo eismo įvykio kaltas J. D.. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma patvirtina BMW vairuotojo kaltę – dėl pagal KET neleistino BMW manevro Hyundai atsitrenkė į BMW automobilio galą. Papildomai pažymėtina, jog, įvykus eismo įvykiui, J. D. pripažino kaltę dėl jo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo versija, aiškinanti, kad J. D. pripažino savo kaltę ne dėl ginčo eismo įvykio, o dėl dviejų ištisinių kirtimo, mažai tikėtina. Situaciją vertinant iš vidutinio protingo žmogaus perspektyvos, darytina išvada, jog vairuotojas, patekęs į analogišką įvykį tam, į kurį pateko J. D., galėtų ir turėtų suprasti, jog sprendžiamas jo kaltės dėl eismo įvykio, o ne dėl atskirų jo momentų, klausimas.

19. Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvada. Su šiuo ieškovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka bei pažymi, jog specialisto išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 212 straipsnio prasme. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, ištyrė specialisto išvadą kaip rašytinį įrodymą, įvertino jį kitų į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų kontekste bei pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo šiuo įrodymu vadovautis, nustatant, kas kaltas dėl ginčo eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog vien faktas, kad už specialisto išvadą sumokėjo ieškovas, nepaneigia joje pateikiamų duomenų objektyvumo, ir vertina šį pirmosios instancijos teismo argumentą netinkamu, tačiau nesivadovavimą specialisto išvada nulėmė ne vien minėtas netinkamas motyvas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo specialisto išvada ir dėl to, jog kitų į bylą pateiktų įrodymų visuma sudarė pagrindą labiau tikėti, kad dėl ginčo eismo įvykio kaltas J. D.. Nors ieškovas teigia, kad specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtinamos visais administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentais, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės nėra patvirtinamos nei vienu iš šių dokumentų, tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

21. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

23. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina