Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams L. S., A. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovė L. S., kuriai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdyje atsakovas A. A. pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu iš jo būtų priteista skolos suma, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą kelių mėnesių laikotarpiui. Šį prašymą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, jo gaunamas atlyginimas mažas. Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ieškovės interesai nenukentėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Dėl ginčo esmės

5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams L. S. ir A. A. lygiomis dalimis (po ½ kiekvienam) priklauso butas (duomenys neskelbtini). Taip pat ginčo nėra dėl to, kad nurodyto buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos ir kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. tiekė į butą šilumos energiją.

6. Rašytinė sutartis dėl šilumos energijos ir karšto vandens tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta. Tačiau, kaip minėta, buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Šis faktas reiškia, kad sutartis dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas tokių sutarčių standartines sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.383 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 ir 5 dalys).

7. Atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškove už į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą ieškovės patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalis).

8. Nuo jam pareikštų reikalavimų atsakovas A. A. ginasi remdamasis dviem atsikirtimais: 1) ieškovės apskaičiuota į butą patiektos šilumos energijos kaina yra nepagrįstai didelė; 2) ieškovė ieškinyje nurodytu laikotarpiu, nustatydama bute suvartoto karšto vandens kiekį, neturėjo teisės taikyti normatyvo, nes karštas vanduo nebuvo vartotas ir karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra nėra pasibaigusi.

9. Abu atsakovo A. A. atsikirtimai yra nepagrįsti. Visų pirma, pagal ieškovės 2022 m. spalio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. šilumos kainą ieškovė apskaičiavo taikydama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-553 nustatytas ieškovės kainų dedamąsias, nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. tiekto karšto vandens kainą ieškovė apskaičiavo taikydama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2017 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. O3E-252 nustatytas ieškovės tiekiamo karšto vandens kainos dedamąsias, o nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. tiekto karšto vandens kainą – taikydama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. O3E-259 nustatytas kainos dedamąsias (b. l. 86–91).

10. Kvestionuodamas ieškovės apskaičiuotų patiektos šilumos energijos ir karšto vandens kainas atsakovas A. A. nesuformulavo konkrečių argumentų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad šilumos ir karšto vandens kainas ieškovė apskaičiavo pažeisdama ŠŪĮ 32 straipsnyje nustatytas šilumos kainodaros taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis)..

11. Priešingai, ieškovė nurodė, kokias kainų dedamąsias taikė. Kartu su sąskaitomis, išrašytomis ieškinyje nurodytu šilumos ir karšto vandens tiekimo laikotarpiu, atsakovams buvo pateikti ir duomenys apie namo (duomenys neskelbtini), šilumos suvartojimą konkretų mėnesį (b. l. 50–84). Sąskaitose išdėstyta tiksli, aiški ir išsami informacija, kaip ieškovė apskaičiavo atsakovų mokėtiną mokesčio dydį už suvartotą šilumos kiekį butui šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti (ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalis). Ieškovės pateiktos informacijos atsakovui A. A. turėjo pakakti, kad jis galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Nepaisant to, atsakovas nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad ginčo laikotarpiu ieškovė būtų netinkamai fiksavusi namo (duomenys neskelbtini), įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, suvartotą šilumos kiekį paskirsčiusi nesilaikydama ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių, o patiektos šilumos kainą apskaičiavusi nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos.

12. Aplinkybė, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. suvartota daugiau šilumos energijos nei vidutiniškai suvartojama Vilniaus mieste, yra teisiškai nereikšminga. Atsakovų prievolės ieškovei dydis priklauso nuo bute suvartoto šilumos kiekio, bet ne nuo to, kiek vidutiniškai už šildymą moka kituose namuose esančių patalpų savininkai. Dėl to atsakovo A. A. teiginiai apie ieškovės taikomą nerealią kainą atmetami kaip nepagrįsti.

13. Antra, kaip neįrodyti atmetami ir atsakovo A. A. atsikirtimai, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo bute suvartotą karštą vandenį pagal normatyvą, t. y. skaičiavimo būdu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bute sumontuotas karšto vandens skaitiklis turi galiojančią metrologinę patikrą, taip pat jog skaitiklis veikia.

14. ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis daugiabučiuose namuose nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti ir gali būti netaikoma teisės aktuose numatytais atvejais.

15. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 185 punkte numatyti atvejai, kai yra draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis. Vienas iš tokių Taisyklėse numatytų atvejų – tai skaitiklio vartojimas be patikros (Taisyklių 185.4 papunktis).

16. Be to, ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, o 2 dalyje nustatyta, kad savininkui atsisakius įleisti, šilumos tiekėjas turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Taisyklių 235.5 papunktis nustato daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui – buitiniam karšto vandens vartotojui – pareigą leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus.

17. Butų ir (ar) kitų patalpų savininkui pažeidus nurodytą tiekėjo teisę ar naudojant skaitiklį be metrologinės patikros, šilumos ir karšto vandens kiekis tokiam savininkui nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką (toliau – Metodika).

18. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad pagal įstatymus pagrindinis būdas vartotojo sunaudotam energijos kiekiui (taip pat ir sunaudoto karšto vandens kiekiui) nustatyti yra faktiškai sunaudotas energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Galimybė skaičiuoti suvartojamo karšto vandens kiekį pagal normatyvus teisės aktuose numatyta tam, kad sureguliuoti situaciją, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių tiekėjas neturi realių duomenų, koks yra suvartotas karšto vandens kiekis (pvz., vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio) arba kai tie duomenys nepatikimi (pvz., gauti pagal metrologiškai nepatikrintą skaitiklį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016).

19. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ne pirmą kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų skolą už bute (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Anksčiau ieškovės pareikšti ieškiniai buvo tenkinti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1151-592/2020, 2021 m. kovo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5745-1019/2021, 2022 m. kovo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1771-1125/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytuose teismų sprendimuose nustatyta ne tik tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra susiklostę šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau taip pat konstatuota, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. bute suvartotas karštas vanduo pagrįstai apskaičiuotas skaičiavimo būdu, o ne nustatytas pagal įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenis (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

20. Nors daugiau kaip penkis metus žino, kad bute suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas ne pagal skaitiklio rodmenis, atsakovas A. A. nepateikė įrodymų, kad būtų ėmęsis veiksmų, jog bute įrengtas karšto vandens skaitiklis būtų pakeistas ar atlikta jo metrologinė patikra. Vien tik deklaratyvi atsakovo pozicija, kad skaitiklio metrologinė patikra neturi būti atliekama, nėra pakankama spręsti, jog ieškovė neturėjo pagrindo ginčo laikotarpiu atsakovams priskiriamą apmokėti šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir (ar) karšto vandens kiekį apskaičiuoti remiantis Metodikoje įtvirtinta tvarka. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad bute įrengtas karšto vandens skaitiklis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šiol turi galiojančią metrologinę patikrą.

21. Taip pat, atsižvelgiant į ankstesnių tarp bylos šalių spręstų ginčų teisinę ir faktinę baigtį, spręstina, kad atsakovas nepagrindė, jog bute (duomenys neskelbtini), karštas vanduo nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. negalėjo būti vartojamas. Vien tik aplinkybė, kad bute galimai yra įrengtas elektrinis vandens šildytuvas, pati savaime negali pagrįsti fakto, jog karštas vanduo ginčo laikotarpiu negalėjo būti vartojamas. Tokią prielaidą paneigia tai, kad nėra įrodymų, jog buto karšto vandens įrenginiai būtų atjungti nuo namo karšto vandens vamzdyno sistemos, taip pat aplinkybė, kad bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenimis negalima remtis nustatant suvartoto karšto vandens kiekį. Tai yra, vien tik vandens šildytuvo galimas įrengimas negali pagrįsti, kad bute negali būti vartojamas iš centralizuotos šildymo sistemos tiekiamas karštas vanduo. Jeigu bute iš tiesų nėra vartojamas ieškovės tiekiamas karštas vanduo, negalima racionaliai paaiškinti atsakovų veiksmų daugiau kaip penkerius metus mokant už karštą vandens kiekį, apskaičiuotą skaičiavimo būdu.

22. Kaip teisiškai nereikšminga traktuotina ir atsakovo A. A. išskirta aplinkybė, kad bute (duomenys neskelbtini), niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma nepagrindžia, kad bute (duomenys neskelbtini), niekas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Kita vertus, net ir laikant, kad ginčo laikotarpiu bute nebuvo asmenų deklaravusių gyvenamąją vietą, vis tiek būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovė teisėtai suvartoto karšto vandens kiekį pagal Metodikos nuostatas skaičiavo vienam asmeniui. Ginčo bute suvartotas karšto vandens kiekis skaičiuojamas vienam asmeniui anksčiausiai nuo 2016 m. sausio 1 d. Jau pasisakyta, kad atsakovai eilę metų nesiima veiksmų, jog būtų pakeistas bute įrengtas karšto vandens skaitiklis. Faktiškai butu besinaudojančių asmenų skaičius negali būti nustatytas. Dėl to ieškovė, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo susiklosčiusia padėtimi, turėjo pagrindą ne formaliai remtis Gyventojų registro duomenimis, jog bute nėra gyvenančių asmenų, bet suvartotą karšto vandens kiekį skaičiuoti vienam asmeniui (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

23. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovai nepagrįstai nevykdo savo pareigos nustatytu terminu atsiskaityti su ieškove už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Dėl to ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinami ir bendrovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 1 000,74 Eur skolą (CK 6.33 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pažeidė prievolę laiku įvykdyti įsipareigojimus ieškovei, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovai lygiomis dalimis sumokėtų ir 25,92 Eur delspinigius, apskaičiuotus taikant 0,02 procento dydžio normą (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, 37¹ punktas).

24. Ieškovei iš atsakovų priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

25. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

26. Prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimą atsakovas A. A. grindžia tik savo paaiškinimais. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad jo finansinė padėtis yra sunki, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėtina, kad ieškovė ne pirmą kartą yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes atsakovas nevykdo savo prievolių. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas tokioje situacijoje akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius. Dėl to atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovė patyrė 26,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkintus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 26,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 33,52 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteisiamas iš atsakovų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Netenkinti atsakovo A. A. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovo A. A. 500,37 Eur (penkių šimtų eurų 37 ct) skolą, 12,96 Eur (dvylikos eurų 96 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (513,33 Eur (penkis šimtus trylika eurų 33 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,47 Eur (trylikos eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovės L. S. 500,37 Eur (penkių šimtų eurų 37 ct) skolą, 12,96 Eur (dvylikos eurų 96 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (513,33 Eur (penkis šimtus trylika eurų 33 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,47 Eur (trylikos eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. A. 16,76 Eur (šešiolikos eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės L. S. 16,76 Eur (šešiolikos eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 3 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1137-1089/2023 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams L. S., A. A. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovės L. S., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovei L. S. teismo sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2023 m. sausio 3 d. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0345.“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.