Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą suinteresuotas asmuo turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę suinteresuoto asmens (šiuo atveju vaiko) interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų išvardintų aplinkybių visetui. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas proceso metu (arba inicijuojant procesą), išskyrus atvejus, kai yra papildoma sąlyga, leidžianti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti iki pareiškiant ieškinį. Ši sąlyga yra ieškovo negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

8. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovė, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ieškinio negali pateikti dėl 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Mediacijos įstatymo pakeitimų, dėl kurių ji negali iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu, nes privaloma mediacija, kurios procesas užtruks, ir tik po mediacijos galės pateikti ieškinį, apeliantė pridėjo įrodymus, kad 2020 m. lapkričio 7 d. kreipėsi su prašymu dėl privalomosios mediacijos vykdymo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ji, A. Ž., kreipėsi dėl nemokamos privalomosios mediacijos, tačiau nemokamas mediacijos valandų limitas jau buvo išnaudotas kitose bylose, tuomet kreipėsi į mokamas paslaugas teikiančią mediatorę D. M., kuri pradėjo mediacijos procesą, konkrečiai šiuo metu jau yra išsiųsti pranešimai R. M., nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 29 d. pateikti poziciją dėl mediacijos eigos. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie šią mediaciją kartu su atskiruoju skundu apeliantė teismui nepateikė. Tačiau aplinkybė, kad dėl privalomos mediacijos apeliantė negali kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti ieškinio, laikytina įrodyta.

9. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

10. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės A. Ž. pateikti išrašai apie vaiko susirgimus ir būtinybę lankytis pas medikus niekaip nepatvirtina grėsmės nepilnamečio vaiko interesams. Tuo tarpu šalių dukters A. M. gyvenamoji vieta nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11209-767-2021, patvirtinus tarp šalių – vaiko tėvų – taikos sutartį. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, teismui nepateikta duomenų, kad vaiko tėvas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas dukrai. Apeliantės argumentai, kad teismas nesiaiškino vaiko, A. M., psichologinės būklės, vaiko vidinių išgyvenimų, vaiko noro gyventi su mama, augti mamos prižiūrimam ir globojamam yra atmetami, kadangi šių aplinkybių tinkamas įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės stadija. Tik bylą nagrinėjant iš esmės teismas gali įvertinti vaiko psichologinę būklę, tėvų elgesį bei jo įtaką vaiko psichologinei būklei. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška būsimo ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, apeliantė neįrodė, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti vaiko interesai.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.