- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2-14857-948/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02086-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- A. Ž.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su ieškovės A. Ž. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos ir nustatyti laikiną vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. Ž. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl A. M. gyvenamosios vietos, nustatytos Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo. Nuo 2020-01-01 įsigaliojus Mediacijos įstatymo pakeitimams, negali iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu, nes privaloma mediacija, kurios procesas, užtruks, ir tik po mediacijos galės pateikti ieškinį. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos. Pridėjo įrodymus, kad 2020-11-07 kreipėsi su prašymu dėl privalomosios mediacijos vykdymo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Ieškovė nurodo, kad dukra A. M. pastaruoju metu gyvena su ja, labai nori likti gyventi su mama, kaskart, kai reikia grįžti į tėčio namus, išgyvena, jaučia nerimą. Dėl to pablogėjo fizinė mergaitės sveikatos būklė. Dukra pradėjo labai dažnai sirgti.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, nes teismas mano, kad tai nėra būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
Tarp šalių vyraujat konfliktiškiems santykiams, yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Šalių dukters A. M. gyvenamoji vieta nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus tarp šalių – vaiko tėvų – taikos sutartį. Ieškovės A. Ž. pateikti išrašai apie vaiko susirgimus ir būtinybę lankytis pas medikus niekaip nepatvirtina grėsmės nepilnamečio vaiko interesams.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Duomenų apie netinkamą vaiko tėvo, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, požiūrį į vaikų auklėjimą šioje proceso stadijoje į bylą pateikta nėra. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška būsimo ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, teismas
nutarė:
atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.