Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei D. R.

ieškovės atstovei advokatei E. M.

atsakovui V. R.

išvadą teikiančių institucijų atstovėms T. N. ir D. S.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2004-(duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu. 2004-(duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. R.. Teigė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą prieš ieškovę ir jos artimuosius, šalys nuo 2006 metų kartu negyvena, ieškovė dėl atsakovo veiksmų yra patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Lt. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes ji gerai prižiūri vaiką, rūpinasi jo auginimu, auklėjimu. Teigė, kad atsakovas vaiku nesirūpina, išlaikymo jam neteikia, yra sumokėjęs vieną kartą 50 litų už pietus mokykloje, daugiau atsakovo rūpinimasis vaiku apsiriboja tik saldainių nupirkimu kelis kartus per mėnesį, vaiką išlaiko ieškovė viena, sūnus papildomai lanko chorą, šokius, todėl iš atsakovo turi būti priteistas 10800 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas. Nurodė, kad šalys dalintino turto neturi, kreditorių neturi. Ieškovė prašė santuoką tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, palikti jai pavardę „(duomenys neskelbtini)“, nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui A. R. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 10800 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-4).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas pradėjo rūpintis vaiku tik po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, nes turi interesą, jog nebūtų priteistas iš jo išlaikymas, alkoholio vartojimas šiuo atveju nėra didelė blogybė, sunki ieškovės materialinė padėtis, sunkios gyvenimo sąlygos, atsakovo smurtas šeimoje sąlygojo ieškovės polinkį į alkoholį, vaikas su tėvu gyvena porą savaičių, jam tėvo namuose viskas nauja, smagu, jis dar yra per mažas suvokti savo nuomonės svarbą, todėl jo išreikštas noras ne visiškai atitinka jo interesus. Vien paprastesnės ieškovės gyvenimo sąlygos negali lemti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovės gyvenamoji vieta yra kaime, kur šviežesnis oras, be to, yra galimybė valgyti pačių išaugintas daržoves, tai yra sveikesnį maistą, kaime vaikas yra apsaugotas nuo neigiamos miesto vaikų aplinkos, todėl ieškovės gyvenimo sąlygos labiau atitinka vaiko interesus (b.l.122-132).

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 27-28). Pateiktame priešieškinyje nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovės kaltės, kuri nuo pat santuokos pradžios piktnaudžiavo alkoholiu, keldavo konfliktus, dažnai nenakvodavo namuose, visiškai nesirūpino vaiku, 2006 m. buvo išėjusi vienam mėnesiui iš namų, nežinia kur gyveno, savo tokį elgesį motyvavo noru būti laisva ir nesusaistyta šeimyniniais ryšiais, dėl ko šalys nuo 2006 metų pradėjo gyventi atskirai, nepilnametis A. liko gyventi su ieškove, nes tuo metu dar buvo mažas. Atsakovas teigė, kad nuolat rūpinosi sūnaus išlaikymu – atveždavo jam maisto, rūbų, duodavo pinigų, sūnus savaitgaliais ir per vasaros atostogas ilgą laiką praleisdavo su juo. Teigė, jog ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, nes dažnai būna neblaivi, vaikui nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis gyvena nesaugioje aplinkoje, ieškovė serga pavojinga liga, kuria gali užkrėsti ir vaiką. Ieškovė niekur nedirba, neturi pajamų, gyvena tik iš motinos pensijos, yra bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą. Pateiktu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.58-60).

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškinį atmesti (b.l. 122-132).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012-05-02 išvadoje nurodė, jog ieškovės šeima įtraukta į Vilniaus rajono signalinių šeimų sąrašą, ieškovė kartais piktnaudžiauja alkoholiu, turi rimtų sveikatos problemų, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, skyrius palaikys reikalavimą dėl išlaikymo po 400 Lt periodinėmis išmokomis priteisimo, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas, jei byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme (b.l.35-36). Teismo posėdyje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė sutinkanti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu (b.l.122-132).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-06-04 išvadoje nurodė, kad apsilankę atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatė, jog jis gyvena vieno kambario bute su patogumais, kartu su sugyventine N. K., sūnumi L. R. ir sugyventinės dukra, gyvenimo sąlygos tinkamos, apsilankymo metu atsakovo namuose buvo ieškovės ir atsakovo sūnus A. R., kuris išreiškė tvirtą norą gyventi su tėvu, todėl mano, kad nepilnamečio A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neprieštarautų vaiko interesams (b.l.76). Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė palaikanti priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu (b.l. 130-131).

Liudytoja ieškovės motina M. K., parodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinių kaltės, nes nesutapo jų charakteriai, atsakovas smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš ieškovę, šalims gyvenant kartu atsakovas atveždavo vaikui mandarinų, apelsinų, sulčių, buvo nuvežęs į pajūrį (b.l.125-127).

Liudytoja ieškovės kaimynė T. P. parodė, kad atsakovas mušdavo ieškovę, šalims gyvenant kartu atsakovas atveždavo vaikui obuolių, sulčių (b.l.127).

Liudytoja N. K. parodė, kad gyvena su atsakovu, augina judviejų sūnų L., kartu gyvena jos 14 metų dukra, netoli jų gyvena atsakovo sesuo. Neprieštaravo, kad A. R. apsigyventų kartu, parodė, kad atsakovas perka sūnui A. drabužius, uniformą, pratybų sąsiuvinius, maisto, kai A. gulėjo ligoninėje kiekvieną dieną jie kartu su atsakovu veždavo vaikui maisto, mokėjo už darželį, pasiimdavo savaitgaliais (b.l. 129-130).

Liudytoja Z. B. parodė, kad ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, kai šalys gyveno pas ją, atsakovas išlaikė sūnų A., nupirkdavo jam maisto ir drabužių, nurodė, kad gyvena netoliese atsakovo, jų namai yra tame pačiame kieme, A. dažnai mėgsta pas juos svečiuotis (b.l. 129-130).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2004-(duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))-(b.l.5), santuokoje 2004-(duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. R. (b.l. 6).

Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad sudarę santuoką šalys kurį laiką gyveno kartu pas ieškovės motiną, vėliau persikėlė gyventi pas atsakovo seserį. Atsakovas teismo posėdyje neigė aplinkybes dėl smurto šeimoje ieškovės atžvilgiu. Aplinkybę, jog atsakovas santuokos metu naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu teismo posėdyje parodė liudytojos M. K. ir T. P.. Nors liudytoja M. K. yra ieškovės motina, todėl gali būti suinteresuota teikti ieškovei palankius parodymus, tačiau įvertinus tai, jog ji teismo posėdyje parodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neteigdama vien esant dėl to atsakovo kaltei, teismas neturi pagrindo visiškai netikėti M. K. parodymais dėl atsakovo elgesio šeimoje. Tokią teismo nuostatą sutvirtina ir duomenys apie atsakovo baustumą administracine tvarka, tai yra pripažinimas kaltu pagal ATPK 174 str., 178 str., 187 str. (b.l.69-71), nes, nors dalis minėtų nuobaudų ir nėra galiojančios, tokie duomenys netiesiogiai patvirtina ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus dėl atsakovo elgesio šeimoje (CPK 185 str.). Taip pat remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų N. K., Z. B. parodymais, rašytiniais įrodymais (b.l. 64-68, 118), teismas laiko nustatytu, jog ieškovė gyvendama santuokoje piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiai nebuvo pagrįsti tarpusavio pagarba ir pakantumu, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Nustačius, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Šalims paliktinos jų santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Šalys nekilnojamo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi (b.l.7-8). Kreditorių neturi.

Byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.156 str. nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Teismas pažymi, kad ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos turi būti sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, bet į vaikų interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jie galėtų deramai augti ir tobulėti. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo/pakeitimo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: 1) kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; 2) kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras; 4) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius; 5) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo ir kt. (LAT 2005 m. balandžio 6 d. nutartis c.b. R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis c.b. A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis c.b. K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis c.b. T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis c.b. A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis c.b. S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (LAT 2009 m. kovo 20 d. nutartis c.b. M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo šalių nepilnametis vaikas A. R. gyveno kartu su ieškove. Remiantis byloje esančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012-05-02 išvada bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovės šeima įtraukta į Vilniaus rajono signalinių šeimų sąrašą, ieškovė kartais piktnaudžiauja alkoholiu, turi rimtų sveikatos problemų (b.l.33-34). Būtinybė stebėti ieškovės šeimą buvo konstatuota Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko 2005-10-20 Nr. 57-01-1D-27310 rašte Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui bei VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės 2009-08-14 rašte Nr. (1.13)S5-912 (b.l.118-19). 2012-04-30 ir 2012-07-09 moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose nurodyta, kad ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu ir motina pastarosios name, kuris yra 2 kambarių, neturi patogumų, tačiau buitinės sąlygos yra patenkamos, sutvarkyta, švaru, šeimai teikiama pagalba produktais (b.l. 35-36, 114-115). Ieškovė yra registruota darbo biržoje, gyvena iš jos mamos gaunamų pajamų (930 Lt pensijos), sugyventinio S. B. uždarbio, šeima gyvena ir iš nuosavo ūkio (b.l.114-115). Remiantis atsakovo paaiškinimais, liudytojos M. K. parodymais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-04 išvada ir buities tyrimo aktu nustatyta, kad atsakovas gyvena jo sugyventinei M. K. priklausančiame 31 k.m. vieno kambario bute su patogumais, kartu gyvena jų mažametis sūnus L. bei N. K. nepilnametė dukra iš pirmos santuokos, butas tvarkingas, šviesus, vaikams nupirkti visi reikalingi baldai (lovos, spintelės), G. K. atitvertas atskiras poilsio kampelis, vaikams sudarytos patenkinamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams (b.l.76-78, 128-129).

Teismas laiko, kad abiejų tėvų buitinės gyvenimo sąlygos šiuo atveju vertintinos kaip apylygės ir nesudaro pagrindo pagal šį kriterijų teikti prioritetą vienai ar kitai iš ginčo šalių. Nors teismo posėdyje ieškovės atstovė argumentavo, kad ieškovės gyvenamoji vieta užtikrintų vaikui geresnes gyvenimo sąlygas - gryną orą, natūralų maistą, su kuo sutiktina, atsižvelgtina ir į tai, jog gyvenant mieste yra didesnės vaiko lavinimo galimybės. Ieškovės atstovės nurodyta aplinkybė dėl neigiamos miesto vaikų įtakos A. R. neįrodyta jokiais į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178 str.).

Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.164 str. 1 d., 3.177 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tai reiškia, kad ir sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir kitas aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą.

LR CPK 194 str. 3 d. nustatyta tvarka teisme apklaustas nepilnametis A. R. išreiškė norą gyventi su tėvu (b.l. 123-125). Tokią pat nuomonę jis išsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei 2012-05-31 (2012-05-31 buities tyrimo akte pažymėta, kad pokalbis su vaiku vyko nedalyvaujant tėvui ar kitiems asmenims)-(b.l.77-78). Duomenų, kad šis nepilnamečio vaiko noras būtų priešingas jo interesams, dėl ko į jį nereikėtų atsižvelgti, teismas neturi. Teismas taip pat neturi jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindo išvadai, jog tokia vaikų nuomonė susiformavo dėl to, kad atsakovas jam yra nuolaidesnis, mažiau reiklus, suteikia daugiau laisvės ar jį papirkinėja daiktais, dovanomis, pramogomis, bylos duomenys neleidžia teigti, kad vaiko įvairioms institucijoms, įskaitant teismą, išsakyta nuomonė būtų nesavarankiška.

Taigi, visapusiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat pačių nepilnamečio vaiko nuomonę, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (CK 3.3 str.) bei aukščiau nurodytomis teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, daro išvadą, jog tikslinga tenkinti atsakovo reikalavimą ir nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, nes esant labai panašioms kiekvieno iš tėvų buitinėms – materialinėms gyvenimo sąlygoms, įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes ir kriterijus, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog gyvenant su tėvu nepilnametis A. bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, jam bus sudarytos saugesnės, ramesnės ir geresnės sąlygos augti, vystytis, mokytis ir tobulėti. Byloje esantys įrodymai, apibūdinantys ieškovės polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, baustumas administracine tvarka pagal ATPK str. 181 str. 1 d. (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, administracinė byla Nr. A2.9-2556-298/2011), ieškovės elgesys kito vaiko nėštumo metu (b.l.119), paties vaiko išsakyta nuomonė Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos specialistei 2012-05-31 apsilankymo metu, dėl to, kad ieškovės draugas jį skriaudžia, abu jie geria alų, garsiai leidžia muziką, vis dėlto kelia teismui pagrįstų abejonių dėl saugių, ramių, stabilių nepilnamečio vaiko gyvenimo, vystimosi, mokymosi sąlygų su motina užtikrinimo. Tuo tarpu nei teismas, nei valstybės institucijos, teikiančios išvadas byloje jokių duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nepilnamečio A. R. atžvilgiu ar kito jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir apskritai neigiamų duomenų apie atsakovo ir jo sugyventinės M. K. šeimą neturi. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas palaiko ryšį su nepilnamečiu A. R., domisi jo mokslo pasiekimais ir rezultatais (b.l.76, 89), berniukas nori su juo būti ir likti gyventi, atsakovas tinkamai rūpinasi su juo gyvenančiais nepilnamečiu vaiku L. R., todėl manytina, kad gali užtikrinti ir A. R. tinkamas, sveikas gyvenimo, mokymosi, vystimosi sąlygas. Ieškovė ir jos motina liudytoja M. K. nurodė, kad nepilnamečio A. R. elgesys pasikeičia po apsilankymo pas tėvą, grįžęs iš tėvo jis tampa agresyvesnis, tačiau tokios nurodytos aplinkybės yra bendro pobūdžio ir nėra patvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais dėl neigiamos atsakovo įtakos sūnaus A. elgesiui (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog A. buvimo pas atsakovą metu berniukas susirgo (b.l. 112-113), tačiau vien minėta aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai dėl netinkamo atsakovo tėvo valdžios įgyvendinimo, nes vaikų ligos yra neišvengiamos ir jas sukelia daugelis priežasčių. Remiantis liudytojos Z. B. parodymais, paties vaiko paaiškinimais (b.l. 123-124,129) nustatyta, kad netoli atsakovo gyvena jo sesuo, berniukui patinka svečiuotis tetos namuose, taigi, ir dėl šios priežasties teismas mano, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, jam bus užtikrinta saugi ir tinkama šeimyninė aplinka (3.3 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, valstybės institucijų atstovų poziciją byloje, tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas ir nepilnamečio A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu (CK 3.3 str., 3. 164 str.).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog ieškovė šiuo metu yra bedarbė, valstybės institucijų, teikiančių išvadą byloje poziciją, vaiko amžių, tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš ieškovės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 800 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Remiantis CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. nesirūpino vaiku (su retomis išimtimis). Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas atveždavo nepilnamečiui A. R. maisto, drabužių, nupirko uniformą pirmai klasei, šiais metais nupirko sportbačius, žieminius batus. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nuolat kartą ar du kartus į mėnesį nuveždavo vaikui maisto, drabužių, mokėjo už jo darželį. Aplinkybes, jog atsakovas prisidėjo prie nepilnamečio A. R. išlaikymo teismo posėdyje patvirtino liudytojos N. K. ir Z. B. (b.l.128-130). Aplinkybę, jog atsakovas atveždavo maisto vaikui nurodė ir 2012-04-27 specialistės apsilankymo ieškovės gyvenamojoje vietoje metu (b.l. 35-36). Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko 2005-10-20 Nr. 57-01-1D-27310 rašte tai pat nurodyta, jog atsakovas aplanko sūnų A., padeda jį išlaikyti (b.l.118). Liudytoja N. K. teismo posėdyje parodė, kad ji su atsakovu rūpinosi A., kai jis gulėjo ligoninėje, minėtą aplinkybę netiesiogiai patvirtina 2012-05-22 Infekcinių ligų ir tuberkukiozės ligoninės 2012-05-22 raštas, kuriame nurodyta, jog sutikimą gydymui davė vaiko tėvas, nes ieškovė tuo metu gydėsi ligoninėje (b.l. 90). Įvertinus paminėtą, teismas laiko nustatytu, jog šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas rūpinosi nepilnamečiu A. R., teikė jam išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 3.7 str., 178 str.).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės. Remiantis tiek ieškovės paaiškinimais, tiek atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog ir po ieškinio pateikimo teismui atsakovas rūpinosi vaiku (b.l. 97, 131), yra atvežęs vaikui maisto produktų, vyko su juo prie jūros, vaikas kartais svečiuojasi pas atsakovą, į 2012-07-10 teismo posėdį atvyko iš atsakovo namų (b.l.123), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutartimi nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 yra leista atsakovui praleisti su vaiku (b.l. 107-108), taip pat įvertinus įrodymus apie šalių turtinę padėtį (aplinkybę, jog ieškovė nedirba, atsakovo gaunamas pajamas sudaro apie 700 Lt per mėnesį (b.l 33,36), jis turi išlaikyti kitą nepilnametį vaiką), šalių nepilnamečio vaiko amžių (8 metai), teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui A. R. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes šiuo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo V. R. vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 606,26 Lt (b.l.93), Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo priteisina 60 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 3.7 str., 96 str., 99 str.).

Atsakovas, pateikdamas priešieškinį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l.57). Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteisina 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2004-(duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 154), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nepilnamečio A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu V. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (trys šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. R. nepilnamečiui A. R. vykdytinas skubiai.

Priteisti iš ieškovės D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 50 L (penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 60 Lt (šešiasdešimt Lt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5630).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.