Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-8158-1144/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-08-18
Bylos Nr.: e2-8158-1144/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00588-2025-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ignas Podlipskas
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: E. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone
Advokatai: Donata Slavinskaitė Gargasė

Civilinė byla Nr. e2-8158-1144/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00588-2025-9

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1;3.2.6.1.KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 18 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas,sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei,dalyvaujant ieškovės S. B. atstovei advokatės padėjėjai Donatai Slavinskaitei Gargasei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

ieškovė S. B. (toliau – ieškovė), patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnametės dukters J. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku J. B. ir nustatyti E. B. nurodytą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra J. B. bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus – sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys sutarė, jog atsakovas kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiks nepilnamečiui sūnui M. B. 90,00 Eur dydžio išlaikymą, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, jog atsakovas kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiks nepilnametei dukrai 100,00 Eur dydžio išlaikymą, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat šalys sutarė, kad atsakovas su nepilnamete dukterimi bendraus maksimaliai neapibrėžiant konkrečios bendravimo tvarkos. Augant vaikams, didėjant jų poreikiams, taip pat didėjant infliacijai ir nuolat keičiantis ekonominei situacijai, praėjus daug laiko nuo priteistų vaikams išlaikymo sumų, visiškai pasikeitė ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl M. B. nebeužtenka iš atsakovo priteistų 90,00 Eur, o J. B. nebeužtenka priteistų 100,00 Eur, nes vaikų poreikiai šiai dienai per mėnesį vidutiniškai sudaro kiekvienam vaikui apie 700,00 Eur. Be to, atsakovas geranoriškai jam priteistų išlaikymo sumų jau vienerius metus neteikia, dėl ko vaikų išlaikymui yra susidarę 1 080,00 Eur (M. B.) ir 1 200,00 Eur (J. B.) įsiskolinimai, o juos priverstinai vykdo antstolis. Šalių sūnus M. B. yra beveik pilnametis, turi savo aiškią nuomonę, todėl dėl bendravimo su atsakovu ginčų nekyla ir ieškovė neprašo nustatyti bendravimo tvarkos atsakovui su sūnumi. Tuo tarpu kadangi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta apibrėžta atsakovo bendravimo tvarka su jo nepilnamete dukra J. B., kuriai šiuo metu yra 7 metai, yra būtina nustatyti detalesnę bendravimo tvarką su vaiku. Dėl bendravimo tvarkos su dukterimi J. B. tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kyla nesutarimai, atsakovas tinkamai nevykdo išankstinių susitarimų su ieškove, vaiką be šalių susitarimo su nakvyne pasiima darbo dienomis, kada vaikui reikia ruošti namų darbus ir turėti nusistovėjusią rutiną, negrąžina vaiko laiku motinai, savaitgaliais atsakovas dažnai keičia savo planus. Taip pat nustatyta neapibrėžta bendravimo su vaiku tvarka neužtikrina geriausių vaiko interesų ir ją yra būtina keisti. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra J. B. tvarką taip:

1) E. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi J. B. kas antrą savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos, ir pristatydamas ją sekmadienį antroje dienos pusėje ne vėliau kaip 19 val. dukters motinai S. B. į vaiko gyvenamąją vietą.

2) Jeigu keičiasi aplinkybės ir vaiko tėvas E. B. negali 1 punkte sutartu laiku pasiimti vaiko, vaikas suserga arba vaiko tėvui pasikeičia planai, atsakovas apie tai ne vėliau kaip 24 val. iki planuoto susitikimo su vaiku turi pranešti vaiko motinai ir sutarti kitą bendravimo su vaiku laiką.

3) Vaiko tėvas E. B. negali lankytis ir su vaiku bendrauti S. B. gyvenamojoje vietoje be vaiko motinos sutikimo.

4) E. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi J. B. per Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį).

5) Nepilnametės dukters J. B. gimtadienį vaiko tėvas E. B. švenčia sekantį savaitgalį po vaiko gimtadienio, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas turi leisti tą savaitgalį pagal bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą.

6) Nepilnametės dukters J. B. atostogas (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) vaiko tėvai planuoja drauge po pusę atostogų laiko, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų darbotvarkę.

7) Nepilnametės dukters J. B. tėvas E. B. su dukra leidžia Šv. Kalėdų antrą dieną, kas antrus Naujuosius Metus ir Šv. Velykų antrą dieną.

8) E. B. bendrauja netrukdomai ir neribotai kasdien su dukterimi J. B. pagal jos norą nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).

9) Esant bendram šalių susitarimui, galima nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos (vaiko ar vieno iš tėvų liga, ugdymo įstaigos renginiai ir kt.), informuojant kitą šalį per protingumo kriterijus atitinkantį laiką, tačiau ne vėliau kaip 72 val. iki planuoto susitikimo su vaiku.

10) Vaiko tėvas E. B. būdamas su nepilnamete dukterimi J. B. privalo jai užtikrinti saugią aplinką ir būti blaivus.

Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro tik 768,11 Eur. Iš šios sumos, taip pat gaunant papildomos pagalbos iš artimųjų, ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus ir save, moka už būstą komunalinius mokesčius, todėl akivaizdu, jog ieškovės gaunamų pajamų nepakanka vienai išlaikyti jos ir atsakovo du nepilnamečius vaikus. Ieškovė, suvokdama realią situaciją, kad yra du išlaikytiniai, kad vaikų tėvas neturi nekilnojamojo turto, prašo padidinti ir priteisti gerokai mažesnes sumas vaikų išlaikymui nei tai numatyta teismų praktikoje. Ieškovė prašo padidintą vaikų išlaikymo dydį priteisti iš atsakovo nuo mediacijos pradžios, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., nes būtent tada atsirodo poreikis didinti vaikų išlaikymui priteisiamas sumas

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog ieškovė palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir patikslintą ieškinį tenkinti. Vaikams 2014 ir 2022 metais priteistas išlaikymas po 90 Eur ir po 100 Eur. Šalys 2014 m. išsiskyrė, tada susitaikė, tačiau oficialiai nebuvo susituokę. Gimė dukra, tačiau 2022 m. šalys vėl išsiskyrė, vyko mediacija ir buvo nustatyta 100 Eur išlaikymo suma. Nuo to laiko pasikeitė rinkos situacija, pasikeitė vaikų poreikiai, tėvas turi išlaikymo įsiskolinimą net priteistoms mažoms sumoms. Ieškovė prašo mažesnės išlaikymo sumos negu pagal teismų praktiką, kadangi reikia vertinti tėvų turtinę padėti – atsakovas yra bedarbis, neturi turto, įsiskolinęs už išlaikymą, todėl akivaizdu, kad didesnis išlaikymas nebus realiai mokamas. Ieškovė prašo priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui, nes toks išlaikymas patenkins vaikų poreikius ir mamai neteks našta vienai prižiūrėti vaikus. Prašo priteisti nuo mediacijos pradžios, nes poreikis nuo tada atsirado. Taip pat prašo pakeisti bendravimo tvarką dukrai, kadangi sūnus yra beveik pilnametis, dėl bendravimo tvarkos ginčo dėl sūnaus nėra, bet dėl dukros ir tėvo bendravimo tvarkos kyla konfliktai tarp šalių. Nustačius bendravimo tvarką išsispręs ginčai, ieškovė prašo atsakovo nesilankyti ieškovės patalpose, o atsakovas turės teisę bendrauti su dukra. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 700 Eur atlyginimą per mėnesį. Turi butą savo vardu, automobilį. Skolų neturi. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, apie jo turtinę padėtį ieškovė turi duomenis tik iš bylos. Kovą jis išėjo iš darbo. Išskaičiavus 129 Eur per mėnesį gaunamus vaiko pinigus, gaunant kiekvieno iš tėvų teikiamą išlaikymą, išlaikymo suma atitiks sumą reikalingą vaikams pagal poreikių lentelę. Vaikai specialių poreikių neturi.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

Atsakovas atsiliepimo į pareikšta ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog su atsakovu buvo susisiekta telefonu, tačiau nepavyko susitarti dėl apsilankymo E. B. gyvenamojoje vietoje ir aptarti ieškinyje nurodytų prašymų. Tarnybos Skyriaus specialistė 2025 m. kovo 12 d. apsilankė ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojo vietoje. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas bendrauja su vaikais. Pasak ieškovės, atsakovas su mažamete dukra J. B. praleidžia daugiau laiko nei su sūnumi, nes sūnus intensyviai sportuoja, turi draugę ir kitų užsiėmimų, todėl ji neprašo nustatyti bendravimo tvarkos su sūnumi. Ieškovė pasakojo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, pasitaiko nesutarimų dėl vaikų auklėjimo ir kasdienių klausimų. Ji taip pat nurodė, kad atsakovas niekada neteikė stabilaus išlaikymo vaikams, nors yra nupirkęs įvairių daiktų (telefoną, kompiuterį ir kt.). Ieškovė teigė, kad niekada neprieštaravo vaikų ir tėvo bendravimui, tačiau dėl kylančių nesutarimų nori, kad būtų nustatyta dukros ir tėvo bendravimo tvarka. J. B. nurodė, jog su tėčiu sutaria labai gerai, su tėčiu susitinka, kai jis nedirba, tėtis dvi dienas dirba, o kai būna laisvas, miega pas jį. Pasiteiravus, ar mama leidžia būti pas tėtį kiek nori, mergaitė nurodė, jog „mama sako šeštadienį ir sekmadienį, o aš noriu, kada jam būna išeiginės”. Pasiteiravus vaiko, ar norėtų, jog būtų nurodytos dienos, kada eiti pas tėtį, o kada pas mamą, vaikas nurodė, kad nenori, patinka dabar, kaip yra, nes gali eiti pas vieną arba pas kitą, kada nori. Pasakojo, jog tėtis duoda kišenpinigių - 2 eurus, 3 eurus, 5 eurus. M. B. nuomonė nebuvo išklausyta, kadangi ieškovė nurodė, jog nepilnametis atsisako bendrauti su Tarnybos Skyriaus specialistais. Šeima Tarnybos Skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų ir geriausių interesų neužtikrinimo, yra žinoma. Tarnybos Skyriuje gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pražeidimus (tėvas manipuliuoja dukra, būnant su vaiku tėvas vartoja alkoholį, neužtikrina saugios aplinkos, pasiėmęs dukrą slepia nuo mamos jos buvimo vietą; pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo neblaivus E. B., kuriam nustatytas 2,13 prom. girtumas, kartu su juo yra mažametė dukra; po pamokų parėjusi dukra neturėjo rakto ir laukė lauke kol tėtis atvažiavo, nes mama kirpykloje atvažiuoti negalėjo; dažnai nebūna palikta vaikams maisto), nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. birželio 21 d. Ieškovės prašymas padidinti nepilnamečių priteistą išlaikymą, nustatant, jog atsakovas skiria išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams po 250 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną S. B., išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, neprieštarauja nepilnamečių interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaikų konkrečius poreikius. Tarnybos Skyriaus nuomone, šiame procese tikslinga nustatyti konkrečią tvarką dėl vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku, kuri neprieštarautų vaiko interesams, apimtų ne tik bendravimą savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Pažymėtina, kad šiuo metu J. B. bendrauja su tėvu atsižvelgiant į tėvo laisvadienius bei savo norą, tačiau atsižvelgiant į kylančius nesutarimus tarp šalių dėl bendravimo tvarkos, šiuo metu esama bendravimo tvarka neužtikrina geriausių mergaitės interesų. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko dienotvarkę, rėžimą bei teisę bendrauti su abiem tėvais, siekiant abiejų tėvų maksimalaus įsitraukimo auginant bei auklėjant vaiką, atsižvelgiant į vaiko amžių ir interesus, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka neprieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu pritarė teiktai išvadai. Prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka geriausius vaikų interesus, išvadą teikianti institucija taip pat sutinka ir su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys sutarė, jog atsakovas kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiks nepilnamečiui sūnui M. B. 90,00 Eur dydžio išlaikymą, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, jog atsakovas kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiks nepilnametei dukrai 100,00 Eur dydžio išlaikymą, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat šalys sutarė, kad atsakovas su nepilnamete dukterimi bendraus maksimaliai neapibrėžiant konkrečios bendravimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (LAT 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovė, kaip pagrindinius motyvus padidinti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, nurodė ekonominės situacijos pokytį ir vaikų būtinųjų poreikių išaugimą. Pagal ieškovės nurodytus vaikų poreikius, kiekvieno vaiko maitinimui kas mėnesį yra išleidžiama apie 240,00 Eur (apie 8 Eur per dieną X 30 d.), rūbams, avalynei, per mėnesį yra išleidžiama apie 80,00 Eur, ugdymo ir mokymosi reikmėms apie 40,00 Eur. Vieno vaiko pramogos, t. y. draugų gimtadieniai, kavinės, kinas per mėnesį vidutiniškai kainuoja 40,00 Eur. Komunaliniams mokesčiams, t. y. elektrai, šildymui, karštam ir šaltam vandeniui, internetui, televizijai, telefonui, šiukšlių išvežimui taip pat per mėnesį vidutiniškai sunaudojama bendrai apie 100,00 Eur. Išlaidos sveikatos priežiūrai, higienos priemonės kainuoja apie 100,00 Eur. Taip pat vaikai gauna po 3,00 Eur dienpinigius, t. y. 90 Eur per mėnesį, kuriuos gali realizuoti savo poreikiams tenkinti, yra kitų buitinių išlaidų – apytiksliai apie 10,00 Eur per mėnesį. Taigi, iš viso vidutiniškai per mėnesį vieno vaiko poreikiams patenkinti ieškovė išleidžia apie 700,00 Eur

Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir jiems patenkinti patiriamas išlaidas, taip pat į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas 2014 ir 2022 metais, teismas turi pagrindą vertinti, kad tiek ekonominė situacija šalyje, tiek ir vaikų poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaikų poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Vadovaujantis ieškovės nurodytais vaikų poreikiais, darytina išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytas atsakovo teikiamas nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas. Nuo priteisto išlaikymo vaikui momento vaikų poreikiai išaugo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaikų poreikių, todėl išlaikymo dydis keistinas jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

Teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia (arba yra artimas) bent minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui. Pažymėtina, kad Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 1 038 Eur, o atskaičius privalomus mokėti mokesčius ~ 777 Eur.

Ieškinyje pateiktoje nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje nurodyta jų išlaikymui reikalinga 700 Eur suma neviršija minimalios mėnesinės algos. Todėl ieškovė neįpareigota įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta vaikams reikalingo išlaikymo suma yra reikalinga ir būtina, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų – darbo užmokesčio bei iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti.

Vertinant šalių finansinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos į bylą pateiktais duomenimis vidutiniškai sudaro apie 829,76 Eur per mėnesį. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė HYUNDAI IX 35, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi, nuo 2025 m. kovo 31 d. atsakovas nedirba.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad jam dėl sveikatos problemų būtų ribojama darbinė veikla, tad, spręstina, jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą bei gauti pajamas reikalingas jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vertindamas šalių galimybes teikti išlaikymą, teismas sprendžia, kad abiejų šalių galimybės gauti pajamas ir esama turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia užtikrinti vaikų poreikius. Teismas konstatuoja, kad atsakovas yra mokus ir išgali vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 250,00 Eur kas mėnesį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, patikslinto ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinami, pakeičiant Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo nepilnamečiui sūnui M. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo mediacijos pradžios, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., iki vaiko pilnametystės ir pakeičiant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B. priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo nepilnametei dukrai J. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo mediacijos pradžios, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių atstovė – ieškovė S. B., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta aiškiai apibrėžta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra J. B.. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra J. B. tvarką sekančiai:

2) Jeigu keičiasi aplinkybės ir vaiko tėvas E. B. negali 1 punkte sutartu laiku pasiimti vaiko, vaikas suserga arba vaiko tėvui pasikeičia planai, Atsakovas apie tai ne vėliau kaip 24 val. iki planuoto susitikimo su vaiku turi pranešti vaiko motinai ir sutarti kitą bendravimo su vaiku laiką.

3) Vaiko tėvas E. B. negali lankytis ir su vaiku bendrauti S. B. gyvenamojoje vietoje be vaiko motinos sutikimo.

4) E. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi J. B. per Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį).

6) Nepilnametės dukters J. B. atostogas (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) vaiko tėvai planuoja drauge po pusę atostogų laiko, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų darbotvarkę.

7) Nepilnametės dukters J. B. tėvas E. B. su dukra leidžia Šv. Kalėdų antrą dieną, kas antrus Naujuosius Metus ir Šv. Velykų antrą dieną.

8) E. B. bendrauja netrukdomai ir neribotai kasdien su dukterimi J. B. pagal jos norą nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).

10) Vaiko tėvas E. B. būdamas su nepilnamete dukterimi J. B. privalo jai užtikrinti saugią aplinką ir būti blaivus.

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nėra aiškiai apibrėžta dėl to tarp atsakovo ir ieškovės kyla ginčai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas sutiko su ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos teismui nepateikė (nebuvo teikimas atsiliepimas į ieškinį, atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka buvo nustatyta jos aiškiai nedetalizuojant, tačiau dėl to tarp vaiko tėvų kyla konfliktai, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka keistina tenkinant ieškovės reikalavimą ir nustatant konkrečią atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra tvarką (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 111,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir 450,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, viso 561,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 561,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo priteisiamas valstybei 85,00 Eur žyminis mokestis ((250 Eur - 100 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.=41 Eur) + (250 Eur - 90 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.=44 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 10,22 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. B. ir priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. B. ir priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir nustatyti atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią tvarką:

3) Vaiko tėvas E. B. negali lankytis ir su vaiku bendrauti S. B. gyvenamojoje vietoje be vaiko motinos sutikimo.

4) E. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi J. B. per Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį).

6) Nepilnametės dukters J. B. atostogas (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) vaiko tėvai planuoja drauge po pusę atostogų laiko, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų darbotvarkę.

7) Nepilnametės dukters J. B. tėvas E. B. su dukra leidžia Šv. Kalėdų antrą dieną, kas antrus Naujuosius Metus ir Šv. Velykų antrą dieną.

8) E. B. bendrauja netrukdomai ir neribotai kasdien su dukterimi J. B. pagal jos norą nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).

10) Vaiko tėvas E. B. būdamas su nepilnamete dukterimi J. B. privalo jai užtikrinti saugią aplinką ir būti blaivus.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 561,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 10,22 Eur (dešimties eurų 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Ignas Podlipskas