Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-06-08 · Byla Nr. TS-36-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
TS-36-369/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-36-369/2021
Teisminio proceso Nr.: nėraProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 59-68, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 26 d.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, M. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. spalio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 3 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus ½ bausmės sueis 2021 m. spalio 3 d.; neatliktos bausmės dalis 2021 m. balandžio 23 d. 5 metai 5 mėnesiai 10 dienų (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 20).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 59-68 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. B.. Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė - 50 taškai (statinių - 7, dinaminių - 43), tai, jog nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo fiksuotas nustatytos tvarkos pažeidimas, tačiau drausminė nuobauda netaikyta, apsiribota pokalbiu (laiku nepasirodė nustatytoje darbo vietoje), kad nuteistasis bausmę mažiau struktūruotoje aplinkoje (Vilniaus pusiaukelės namuose) atlieka tik nuo 2021 m. kovo 29 d., kaltės dėl nusikaltimo nepripažino, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, stebima problemų sprendimo įgūdžių stoka (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 120-122). Trys iš keturių Komisijos narių išreiškė atskirąją nuomonę, kurioje siūlė taikyti M. B. lygtinį paleidimą, atsižvelgdami į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, jis bausmės atlikimo metu nebaustas, 6 kartus skatintas, dirba, mokosi, siekia įgyti išsilavinimą, atlieka nemokamus darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Nurodė, kad jis šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Vilniaus pusiaukelės namuose. Čia nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui. Kaip rodo Pusiaukelės namų praktika - nė vienas lygtinai paleistas nuteistasis nebuvo sugrąžintas atgal į Pataisos namus. Jo socialinio tyrimo išvadą Komisijai rengė kompetentingi Pusiaukelės namų darbuotojai, kurie dirba betarpiškai su nuteistuoju asmeniu ir puikiai jį pažįsta. Pusiaukelės namų darbuotojai įdėjo daug pastangų ir jo atveju, kas puikiai atsispindi socialinio tyrimo išvadoje, kuria savo Nutarime turi vadovautis Komisija. Komisija, svarstydama pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, nesivadovavo socialinio tyrimo išvada ir joje pateiktais faktais, jų nevertino. Visa, kas nurodyta teigiama socialinio tyrimo išvadoje, buvo nevertinta. Komisija nemano, kad jis pasikeitė, elgiasi tinkamai, nors netinkamai besielgiantys nuteistieji nebūna perkeliami į Pusiaukelės Namus. Komisija vertino tik jo nusikaltimą, elgesį iki nuteisimo, o ne elgesį bausmės atlikimo metu. Komisija vertina tik jo praeitį, visiškai ignoruodama ir subjektyviai vertindama Pusiaukelės Namų darbuotojų ir jo paties atliktą darbą, neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, mokėsi ir toliau mokosi, yra išmokėjęs turėtą įsiskolinimą, aktyviai dalyvauja Pusiaukelės namų renginiuose ir padeda juos organizuoti, aktyviai dalyvauja atliekant neatlygintinus aplinkos tvarkymo darbus. Taip pat Komisija, priimdama sprendimą vertino neatliktos bausmės dalies dydį, kas pagal BVK nuostatas nėra vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o jei ir vertinama - tai tik kaip faktas, o ne kaip aplinkybė, nulemianti lygtinio paleidimo netaikymą. Lygtinio paleidimo pagrindas - minimalios reikiamos bausmės dalies atlikimas, o ją pareiškėjas yra atlikęs. Komisija nenurodo BVK 158 straipsnyje reglamentuojamu aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, nes jų tiesiog nėra. Teismų praktikoje net su galiojančia nuobauda nuteistasis buvo paleistas lygtinai iš pataisos namų, nes nuobauda buvo skirta dėl nešiurkštaus pažeidimo, tuo tarpu pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra gavęs jokių nuobaudų. Komisija skundžiamame Nutarime teigia, kad pareiškėjo pakartotinos nusikalstamos rizikos balai mažėja, bet neakivaizdžiai. Tačiau trys Komisijos nariai pareiškė atskirąją motyvuotą nuomonę, kad yra stebima pažanga mažinant rizikos balus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į šį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 59-68 netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyrio pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad M. B. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus –jam liko mažiau nei 6 mėn. iki ½ dalies jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis sutinka su intensyvia priežiūra, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau gana artima apatinei vidutinės rizikos ribai – 50 balų.

Komisija savo sprendimą nepaleisti lygtinai grindė tuo, kad M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. sumažėjo nuo 55 iki 50 balų (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l 29).

Teismas nesutinka su Komisijos teiginiu, kad nestebima akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą grindžia nuteistojo stebėtos elgesio tendencijos. Socialinio tyrimo išvadoje M. B. charakterizuojamas teigiamai: bausmės atlikimo metu jis tik kartą pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimą – 2020 m. rugsėjo 14 d. nerastas privalomoje būti vietoje – paliktas dirbti ūkio darbus nepasirodė prie gyvenamojo korpuso. (asmens bylos l. 100). Pats nuteistasis paaiškinime nurodė tuo metu atlikinėjo darbus korpuso antrame aukšte, nes gavo tokį nurodymą iš pareigūno (b.l. 101). Nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu. Jokių kitų drausmės pažeidimų per bausmės laikotarpį nebuvo fiksuota, M. B. nei karto nebaustas, bet šešis kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (asmens bylos 1 t. 2 d. 46, 76, 77, 80, 125. Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. kovo 29 d. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose.

Nors nuteistasis gyveno socialinių įgūdžių neturinčioje šeimoje, augdamas patyrė mokymosi sunkumų, buvo baigęs tik 6 klases, atlikdamas bausmę jis aktyviai ėmė šalinti šias savo socialinių įgūdžių, profesinių gebėjimų ir išsilavinimo spragas. Jis atlikdamas bausmę mokėsi Vilniaus mokymo centre pagal pagrindinio ugdymo programą, šiuo metu mokosi 10 klasėje, nuo 2020 m. rugsėjo mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekdamas įgyti santechniko kvalifikaciją bei 2021 metais gauti profesinio mokymo diplomą. Taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir įgijo dvi specialybes: 2018 metais įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. 2020 m. birželio 18 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją. Iki nuteisimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Bausmės atlikimo metu stebimas palankus požiūris į darbą bei darbinį užimtumą. M. B. atlikdamas bausmę ne tik intensyviai mokėsi, bet ir dirbo: 2017 m. birželio 12 d. pradėjo dirbti įstaigoje veikusiame baldų ceche, darbininku, nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. įdarbintas 0,75 etato darbininku įstaigos skalbykloje, o nuo 2019 m. spalio 17 d. skalbykloje dirbo pilnu etatu. Iš skalbyklos darbininko pareigų, pagal paties prašymą, 2020 m. birželio 26 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo atleistas, nes suteikus teisę dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, 2020 m. liepos 17 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo įdarbintas pilnu etatu pagalbinio darbininko pareigose. 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu iš pagalbinio darbininko pareigų, paties prašymu buvo atleistas, o 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo įdarbintas 0,75 etato pagalbiniu darbininku į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre. Perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus nuo 2021 m. balandžio 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje pagalbiniu darbininku. Be oficialių pareigų, M. B. periodiškai ir nuosekliai atliko neatlygintinus įvairaus pobūdžio darbus: tvarkė pataisos įstaigos teritoriją, patalpas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis turi aukštą motyvaciją darbui, ne deklaratyvią, o realią teigiamą nuostatą į darbą, todėl jo legalios darbinės praeities neturėjimas ir skurdus išsilavinimas laisvėje nebebus resocializacijos procesus apsunkinantys veiksniai.

Dėl minėtų aplinkybių akivaizdžiai pagerėjo ir jo finansinių įsipareigojmų apimtis. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 7 d. bei 2021 m. balandžio 7 d. pažymomis, M. B. bausmės atlikimo metu padengė savo turimą įsiskolinimą.

M. B. bausmės atlikimo metu nuosekliai vykdė ir kitas socialinės reabilitacijos priemones: dalyvavo iki-reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, dalyvavo ir sėkmingai baigė psicho-edukacinę programą „Agresijos įr auto-agresijos valdymas“, atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose pabaigė „Teisinio socialinio švietimo programą“.

M. B. nurodė, kad išvykdamas iš Pusiaukelės namų, gyventų savo žmonos šeimos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Būsto savininkai sutinka, kad M. B. lygtinio paleidimo atveju ten gyventų. Atlikus minėto būsto patikrinimą, nustatyta, kad minėtame name yra sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą: buitinės gyvenimo sąlygos yra geros, yra vieta pastatyti elektroninio stebėjimo įrenginį, mobilus ryšys geras.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad M. B. atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje numatytus kriterijus.

Komisiją savo neigiamą išvadą dėl lygtinio paleidimo grindžia ankstesniu M. B. teistumu, nusikaltimų sunkumu, kad jis abu kartus teistas už labai sunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad abu nusikaltimai yra labai skirtingo pobūdžio. Pirmąją nusikalstamą veiką M. B. padarė labai jauno amžiaus – 19 metų, kai asmenybė dar nebrandi ir formuojasi, bausmę atliko, jam taikyto tuo metu lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Antrasis nusikaltimas susijęs su narkotinių medžiagų laikymu ir auginimu, nėra smurtinio pobūdžio. Jis padarytas siekiant pagerinti savo finansinę padėtį, nevertinant žalos visuomenei, sukeliamos jo veikla, masto. Be to, atsižvelgtina į tai, kad buvo gaminamos (auginamos) palyginti lengvo poveikio narkotinės medžiagos – kanapės, dėl kurių vartojimo pavojingumo iki šiol visuomenėje kyla aštrios diskusijos net ir teisiniame sluoksnyje.

Komisija nepalankią išvadą grindžia, kad stebima nuteistojo problemų sprendimo įgūdžių stoka. Šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje pripažįstama, kad nuteistojo elgesio modeliams didelę įtaką darė aplinka, kurioje jis gyveno, ne itin sociali šeima, alkoholio vartojimas aplinkoje, netinkama kompanija, dėl ko nuteistasis ne visada geba numatyti ir apgalvoti savo elgesio pasekmes, prieš priimdamas sprendimus teikė pirmenybę savo poreikiams, o ne žalai visuomenei, turėjo palankias nuostatas nelegalioms užimtumo formoms ir pajamų gavimui. Požiūrį į nelegalias veikos formas nulėmė išsilavinimo ir specialybės neturėjimas, šiuo metu, nuteistojo gyvenime fiksuojama nemažai pokyčių šioje srityje: jis įgijo dvi specialybes, mokosi trečios, taigi turi profesinių žinių ir gebėjimų. Šios aplinkybės suteikia M. B. perspektyvą darbo rinkoje, sudaro pagrindą jam ateityje gauti pajamas iš legalių darbo formų.

M. B. šiuo metu yra sukūręs šeimą, turi dukrą, dar būdamas laivėje po pirmojo teistumo kūrė partnerystės santykius su savo dabartine žmona, augino du savo žmonos kitus vaikus, atlikdamas bausmę su ja 2017 m. sudarė santuoką, žmonos buvo lankomas bausmės atlikimo metu, ryšiai palaikomi ir puoselėjami. Išėjęs į laisvę gyvens žmonos šeimoje. Manytina, kad šie socialiniai ryšiai persvers galimą netinkamos aplinkos įtaką, stebėtą nuteistojo jaunystėje. Psichologas patvirtina, kad santykiai su artimaisiais svarbus veiksnys asmens resocializacijos procesui ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas garantavo jo įdarbinimo galimybę.

Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog bausmės atlikimo metu buvo stebimas disciplinuotas M. B. elgesys, nebuvo fiksuota impulsyvumo, savitvardos praradimo atvejų, M. B. nepastebėtas konfliktinėse situacijose, nusikalstamumui yra kritiškas. Socialinio tyrimo išvadoje parėžiama, jog bausmės atlikimo metu buvo stebimas kritiškas požiūris savo socialiai nepageidautino/nusikalstamo elgesio raiškai, stebimos teigiamos nuostatos visuomenės vertybių, taisyklių bei reikalavimų normoms bei principams. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime, būdamas vyresnis, labiau subrendęs, nuosekliai laikydamasis tokios vertybinės pozicijos, palaikydamas ryšius su šeimos nariais, atsiribodamas nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų, M. B. būdamas laisvėje gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad dar neatlikta didelė bausmės dalis, ir M. B. labai trumpai (1 mėnesį) iki lygtinio paleidimo svarstymo atlieka bausmę mažai struktūrizuotoje aplinkoje. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. (M. B. atveju ½ dalį). M. B. atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Skundo nagrinėjimo dienai jam yra likusi neatlikta 5 metų 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-209-935/2020). Tiek nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas ar neatliktos bausmės dalies dydis, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-932-810/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1S-17-200/2014). Atsižvelgiant į nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismo manymu, atliktas bausmės laikas yra pakankamas taikyti M. B. lygtinį paleidimą. Skundo nagrinėjimo dienai jis atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose jau trečią mėnesį. Atsižvelgtina į tai, kad prieš perkeliamas į Pusiaukelės namus M. B. dvejus metus atliko bausmę lengvosios grupės sąlygomis, kas patvirtina jį buvus disciplinuotą nuteistąjį, pasižymintį nepriekaištingu elgesiu.

Įvertinus išdėstytą, nepritartina Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvadai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslingas, pagrįstomis laikytinos atskirosios Komisijos narių nuomonės. Teismas daro išvadą, kad visuma aplinkybių, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad M. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 59-68 naikintinas ir M. B. taikytinas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomai įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

tenkinti nuteistojo M. B. skundą.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 59-68, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir M. B. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas