Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-937-435/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: e2-937-435/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17655-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige”
Atsakovas: J. K.
Trečiasis asmuo: V. P., L. V. R., B. S., Z. A. R., V. G. Z., V. Ž., L. L. R., R. R., G. M., P. K., A. S., U. R., G. R.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata

Civilinė byla Nr. e2-937-435/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17655-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Kristinai Verbylaitei,dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige” atstovui D. J.,atsakovės J. K. atstovei advokatei I. K.,trečiojo asmens V. P. atstovei advokatei V. K.,tretiesiems asmenims L. V. R., B. S., Z. A. R., V. G. Z., V. Ž., L. L. R., R. R., R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige” ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. V. R., B. S., V. P., Z. A. R., G. M., P. K., A. S., V. Ž., V. G. Z., U. R., R. R., L. L. R., R. R., G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige” (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) priteisti 2 945,75 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. balandžio 7 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2623240, draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 2 945,75 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei Z. A. R.. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog nėra žinoma, koks konkrečiai vamzdis trūko ir kam jis priklausė, tačiau buvo atsižvelgta į tai, kad vamzdis buvo atsakovės buto ribose. Pabrėžė, kad atsakovė šios aplinkybės neginčija. Siekdama paneigti savo atsakomybę atsakovė turėtų įrodyti, kad įvykis atsitiko ne dėl jos kaltės, o, pavyzdžiui, dėl bendrojo naudojimo vamzdžio avarijos. Ieškovė laiko, kad atsakovė šito neįrodė, todėl ji turėtų atlyginti kilusią žalą. Žalos dydį patvirtina draudiko sudaryta sąmata, atsakovė žalos dydžio neginčijo. Trečiųjų asmenų parodymai patvirtina, kad atsakovė nesirūpino nei savo, nei bendru turtu, į butą nieko neįsileisdavo. Taip pat buvo nurodyta, kad vandens šaltinis buvo virtuvėje, o virtuvės vamzdis yra atsakovės dispozicijoje. Kitų įrodymų nėra, todėl labiausiai tikėtina, kad trūko vamzdis atsakovės virtuvėje. Žalos fakto niekas neginčija, atsakovė ginčija žalos dydį, tačiau savarankiškų skaičiavimo į bylą neteikė. Trečiasis asmuo patvirtino, kad išmokėtos išmokos neužteko žalai padengti.

II. Atsakovės atsikirtimai

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė nurodė, jog atsakovei priklausančiame bute trūko vandentiekio vamzdis. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, įvyko bendro naudojimo vandentiekio vamzdžio avarija. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Įstatymas numato 3 bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdus – bendrijos steigimas, administratoriaus paskyrimas arba jungtinės veiklos sutarties sudarymas. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sudarė bendro naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutartį ir paskyrė įgaliotą asmenį L. V. R. Įgaliotinis, veikdamas patalpų savininkų vardu, atsako už namo, jo priklausinių bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 punktas), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 punktas). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 punktas), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Atsakovė neturi duomenų, kad už namo priežiūrą atsakingas įgaliotinis vykdė teisės aktais jam priskirtus veiksmus. Be to, ieškovė nesikreipė į bendro naudojimo objektų valdytoją, kad nustatyti visas su avarija susijusias aplinkybes.

Atsiliepimas

7. Atsakovė taip pat nurodė, jog žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovė. Ieškovės nurodyta žala apskaičiuota visiškai neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo).

8. Atsakovė nesutinka, kad užpylimo židinys (šaltinis) buvo jos bute. Atsakovės atstovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvyko bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžio avarija, todėl atsakovė gali būti atsakinga tik proporcingai jai priklausančios nuosavybės daliai.

9. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog vamzdis trūko jos virtuvėje.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, jog draudimo išmokos išmokėjimas nukentėjusiam asmeniui nėra pagrindas prašyti priteisti žalą. Ieškovė neištyrė įvykio aplinkybių ir nenustatė už žalą atsakingų asmenų. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) bute trūko vandentiekio vamzdis. Avarijos priežastis, nors įvykis ir įvyko atsakovės bute, buvo bendro naudojimo objekto avarija, o už bendro naudojimo objektų priežiūrą, remontą, keitimą atsako namo bendraturčiai. Viena atsakovė negali atsakyti už kilusią žalą. Yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, paskirtas įgaliotinis jau nebegyvena daugiabučiame name, todėl visi gyventojai turėjo išrinkti naują įgaliotą asmenį. Be to, žala paskaičiuota neatsižvelgiant į nusidėvėjimą. Dėl nurodytų aplinkybių prašoma ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė taip pat pabrėžė, kad ieškovas neatleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, byloje nėra įrodymų, kad trūko vamzdis atsakovės virtuvėje ir kad tai buvo ne bendrojo naudojimo objektas. Trečiųjų asmenų paaiškinimai prieštaringi, parengiamojo posėdžio metu tretieji asmenys nurodė, jog avarija buvo vonioje, o posėdžio metu nurodė, kad avarija įvyko virtuvėje. Namo gyventojai neorganizavo techninės priežiūros, todėl visi jie turi atsakyti proporcingai savo turto daliai. J. K. dalis tik 16/100. Žala apskaičiuota nesivadovaujant objektyviais kriterijais.

III. Trečiųjų asmenų pozicija

11. Trečiasis asmuo L. V. R. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, paaiškino, jog bendro naudojimo objektas yra ūkinis pastatas, kuriame inžinerinių tinklų nėra. Gyvenamojo namo vandentiekio vamzdžiai cinkuoti, šildymas autonominis gamtinėmis dujomis, atsakovės butas šildomas malkomis. Apie įvykusią vandentiekio avariją trečiajam asmeniui nebuvo žinoma iki ieškinio gavimo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei vamzdis trūko J. K. virtuvėje, tai dėl įvykio kalta atsakovė ir ieškinys turi būti patenkintas. Nurodė, jog bendraturčiai jokios įmonės nesamdė bendro naudojimo objektams prižiūrėti, aprašas nebuvo darytas, jis buvo perimtas iš prieš tai priežiūrą atlikusios įmonės.

12. Trečiasis asmuo Z. A. R. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, paaiškino, kad dėl atsakovės kaltės jos butas per du metus buvo užlietas tris kartus, nes atsakovės bute vamzdynas supuvęs ir jos priversti pasikeisti vamzdžius niekas negali, nes ji net durų neatidaro. Koridorius ir namo viena siena iš lauko pusės apkrauta papuvusiomis malkomis ir šiukšlėmis, kurias atsakovė tempia iš sąvartynų. Atsakovė niekada neprisideda prie namo tvarkymo darbų, prie kanalizacijos šulinio turinio išvežimo. Atsakovė žiemą mažai kūrena, dėl to sprogsta radiatoriai ir taip užliejamas trečiojo asmens butas. Parengiamojo teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Z. A. R. paaiškino, kad atsakovės buto virtuvėje trūko vamzdis, vanduo tekėjo stipria srove. Vamzdžiui sutaisyti buvo iškviesti meistrai. Taip pat nurodė, jog namas yra trijų aukštų, virš trečiojo asmens buto yra atsakovės butas, o virš atsakovės buto – trečiame aukšte butas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovė ne vieną kartą jos butą buvo užliejusi. Remontas bute buvo darytas 3-4 metai prieš šią avariją, kadangi jau prieš tai iš atsakovės trečiojo asmens butas buvo užpiltas. Taip pat nurodė, jog išmokėtos draudimo išmokos remontui atlikti neužteko.

13. Trečiasis asmuo B. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, jog visi butai yra pasikeitę vamzdžius, tik atsakovės bute vamzdynas nekeistas, todėl visi namo gyventojai nesutinka mokėti už vamzdžių keitimą atsakovės bute. Atsakovė neprisideda prie jokių namo priežiūros rinkliavų. Atsakovė kaupia šiukšles kieme, rūsyje. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog iš atsakovės buto buvo užlietas R. butas. Nurodė, jog po avarijos ji buvo atsakovės bute, vamzdis buvo trūkęs ne perdangoje, o virtuvėje virš grindų link lango, tų vamzdžių nuotraukų byloje nėra. Paklausta ieškovės atstovės nurodė, jog vandens židinys buvo virtuvėje, į vonią įeiti pas atsakovę buvo neįmanoma, ji buvo užkrauta.

14. Trečiasis asmuo V. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog iki nagrinėjamo buto užpylimo dalinės nuosavybės savininku buvo tik tris mėnesius.

15. Trečiasis asmuo V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl atsakovės nuolat name kildavo problemų, dėl jos užsikišusio kamino kelis kartus namo gyventojai vos neužduso. Šiukšles temdavo namo, atsakovė nieko į butą neįsileisdavo.

16. Trečiasis asmuo R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiekvienas butas rūpinasi bendrojo naudojimo objektais, esančiais to buto ribose. Niekas per prievartą į atsakovės butą įteiti apžiūrėti bendro naudojimo vamzdžių negalėjo, atsakovė jokių nusiskundimų dėl vamzdžių bendraturčiams nebuvo išreiškusi.

17. Trečiasis asmuo R. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

18. Trečiasis asmuo L. L. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

19. Trečiasis asmuo V. G. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

20. Tretieji asmenys G. M. (apie teisme iškeltą bylą informuota pasirašant sutuoktiniui), P. K. (apie teisme iškeltą bylą informuota pasirašant sutuoktiniui), V. Ž. (apie teisme iškeltą bylą informuotas pasirašant broliui), V. G. Z. (apie teisme iškeltą bylą informuota asmeniškai), G. R. (apie teisme iškeltą bylą informuotas asmeniškai), L. L. R. (apie teisme iškeltą bylą informuotas asmeniškai), U. R. (apie teisme iškeltą bylą informuotas pasirašant šeimos nariui), A. S. (apie teisme iškeltą bylą informuota asmeniškai), R. R. (apie teisme iškeltą bylą informuotas asmeniškai), R. R. (apie teisme iškeltą bylą informuotas per darbovietės administraciją), teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

21. Tretieji asmenys G. M., P. K., A. S., U. R., G. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai. Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims G. M., P. K., A. S., U. R., G. R. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

22. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog Z. A. R. akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige” nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 24 d. buvo apdraudusi jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 3). 2018 m. balandžio 9 d. buvo užregistruotas pranešimas apie įvykį – draudėja ieškovei pranešė, jog 2018 m. balandžio 7 d. 6 bute trūko vandentiekio vamzdis ir buvo smarkiai aplietas draudėjos butas, apgadintos lubos, sienos, grindys, elektra (1 t., el. b. l. 4). 2018 m. balandžio 10 d. buvo atlikta apgadinto turto apžiūra, padarytas nuostolių aprašas (1 t., el. b. l. 8–9), draudėja tą pačią dieną pateikė ieškovei prašymą atstatyti turtą (1 t., el. b. l. 6). Apskaičiavus žalą (1 t., el. b. l. 13), 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė nukentėjusiai draudėjai Z. A. R. pervedė 2 945,75 Eur draudimo išmoką (1 t., el. b. l. 10), o atsakovei, kuriai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) virš draudėjos buto (1 t., el. b. l. 11–12), išsiuntė pretenziją dėl 2 945,75 Eur (1 t., el. b. l. 7). 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei ieškovė išsiuntė raštą apie draudėjai išmokėtą draudimo išmoką, paprašė atsakovės bendradarbiauti ir pateikti informaciją apie draudiminį įvykį (1 t., el. b. l. 5).

23. Bendrojo naudojimo patalpų valdymui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai 2008 m. balandžio 21 d. (1 t., el. b. l. 74–77) sudarę jungtinės veiklos sutartį, įgaliotine paskirta L. V. R. (1 t., el. b. l. 41–43). Atsakovė į bylą pateikė nuotraukas, kuriomis grindžia jos nurodomas aplinkybes, kad vamzdžiai atsakovės bute yra naujai pakeisti (1 t., el. b. l. 189–191).

24. Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriomis tretieji asmenys grindžia savo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovė lauke ir rūsyje bei bute kaupia įvairias šiukšles (1 t., el. b. l. 178).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

26. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

27. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

28. Iš bylos rašytinės medžiagos bei trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra po atsakovei priklausiusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Virš atsakovės buto dar yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Su jokiais kitais butais draudėjai Z. A. R. priklausantis butas nesiriboja. Kaip tretieji asmenys teismo posėdžio metu paaiškino, visų trijų butų išplanavimai yra vienodi, t. y. kiekvieno buto virtuvė, vonia koridorius, kambariai sutampa su po juo esančio buto atitinkamomis patalpomis. Darytina išvada, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei, ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės ir buvo užlietas 2018 m. balandžio 7 d., išorinės sienos vertikaliai sutampa. Tiek trečiasis asmuo Z. A. R., tiek ieškovės atstovas, tiek kiti tretieji asmenys patvirtino, kad 2018 m. balandžio 7 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas. Vandens, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys, buvo „iki kauliukų“, trečiojo asmens Z. A. R. bute buvęs turtas, taip pat buto grindys, sienos, lubos buvo apgadinti. Trečiasis asmuo Z. A. R. paaiškino, kad pradėjus vandeniui bėgti per lubas ji nulėkė pas atsakovę, įbėgusi į atsakovės buto koridorių ji pamatė, kad didžiule srove vanduo veržiasi atsakovės virtuvėje, srovė nuo grindų kilo iki lubų. Vanduo jau bėgo į atsakovės koridorių ir kambarį. Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad vanduo bėgo pakankamai ilgą laiką, kadangi buvo šeštadienio vakaras ir nebuvo kam užsukti vandens. Kol padėję žmonės įlipo į šulinį ir užsuko vandenį visam daugiabučiam namui, vanduo didžiule srove bėgo iš atsakovės buto į trečiojo asmens Z. A. R. butą. Aplinkybes, kad Z. A. R. priklausančiame bute buvo apgadintos lubos, sienos, grindys, bute buvęs turtas, elektros instaliacija patvirtina turto apžiūros aktas (1 t., el. b. l. 8–9). Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateko iš atsakovei priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo, kad trūko vandentiekio vamzdis, nebuvo. Teismas pažymi, jog atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos apie pakeistus vamzdžius nepaneigia aplinkybių, kad vamzdis trūko atsakovės bute, iš pateiktų nuotraukų net neįmanoma nustatyti, kokie vamzdžiai atsakovės bute buvo keisti ir, tuo labiau, kada jie buvo keisti.

29. Atsakovė ginčijo aplinkybę, kad avarija įvyko jos virtuvėje. Atsakovė nurodė, jog trūko bendro naudojimo vamzdis, esantis vonioje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šias atsakovė nurodytas aplinkybes paneigia trečiojo asmens B. S. paaiškinimai, kuri nurodė, jog užlipusi į antrą aukštą matė, kad vanduo bėga iš atsakovės virtuvės, į atsakovei priklausančia vonią įeiti nebuvo įmanoma, nes ta patalpa iki lubų buvo užkrauta atsakovės manta. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Be kita ko, dėl kokios priežasties ir iš kokios konkrečiai patalpos užliejimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Byloje įrodžius, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas ir nenustačius kitų galimų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau minėta teismų praktika yra pagrindas išvadai, kad buto užliejimas įvyko iš viršuje esančių patalpų.

30. Atsakovė teigė, jog užpylimo priežastis tikėtinai yra perdangoje tarp ieškovės apdrausto buto ir atsakovės buto grindų sumontuotų bendro naudojimo objektų – vandentiekio vamzdžių, avarija. Dėl to turi atsakyti visi bendraturčiai proporcingai turimo turto daliai.

31. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo bendro naudojimo objektų savininkai sudarę jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė nurodo, kad pagal šią sutartį paskirta įgaliotinė nevykdė savo pareigų organizuoti bendro naudojimo objektų remontą bei priežiūrą, dėl to įvyko avarija. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą butų savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Šių bendraturčių pareigų neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, bendraturčių sudarytą jungtinės veiklos sutartis, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1531-565/2016).

32. Kaip nurodyta šio sprendimo 26 punkte, CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Be to, kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

33. Reiškiančiai reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovei pakanka įrodyti tik buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovės buto. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovė (viršuje esančio buto savininkė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, negu jo nebuvus.

34. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta jokių kitų ieškovės apdrausto buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Aplinkybę, kad užliejimas įvykdo ne iš atsakovės buto, turėjo įrodyti pati atsakovė, nes būtent ji rėmėsi jomis kaip savo atsikirtimų pagrindu. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės drausto buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovės drausto buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, nenustatyta, o keliamų versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė.

35. Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

36. Atsakovė nurodo, kad paskaičiuojant žalos dydį nebuvo įskaičiuotas nusidėvėjimas, dėl to žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Atsakovė jokių skaičiavimų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį nepateikė.

37. Žalos faktą ir dydį šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai – į bylą pateiktas turto apžiūros aktas (1 t., el. b. l. 8–9), atsakovei ieškovės siųsta pretenzija (1 t., el. b. l. 7), ieškovės atsakovei siųstas raštas dėl informacijos pateikimo (1 t., el. b. l. 6), ieškovės mokėjimo nurodymas nukentėjusiam asmeniui (1 t., el. b. l. 10), turto žalos įvertinimo skaičiuotė (1 t., el. b. l. 13). Kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, daugiausia kainavo atlikti remonto darbus, medžiagos sudarė mažą dalį žalos dydžio. Be to, trečiasis asmuo Z. A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog suremontuoti viską, kas buvo sugadinta dėl užpylimo, išmokėtos draudimo išmokos neužteko.

38. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, teismas turi patikrinti, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

39. Šiuo atveju teismas laiko, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra prieštaringi, šių rašytinių įrodymų pagrįstumą patvirtina trečiųjų asmenų paaiškinimai, ieškovės atstovo paaiškinimai. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, darytina išvada, jog draudikas tinkamai nustatė žalos dydį, žalos dydžio atsakovė neginčijo nei gavusi raštą dėl informacijos pateikimo, nei gavusi pretenziją, atsakovė su ieškove nebendradarbiavo. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, draudėjai priklausantis butas buvo apgadintas stipriai, buvo reikalinga remontuoti ne vieną patalpą. Atsakovė neįrodė, kad nusidėvėjimas nėra paskaičiuotas žalos įvertinimo skaičiuotėje. Spręstina, jog ieškovės nurodytas ir draudėjai išmokėtas žalos dydis yra pagrįstas ir visa paskaičiuota žala turi būti priteista iš atsakingo asmens – atsakovės.

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

41. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 66,00 Eur žyminis mokestis (1 t., el. b. l. 14) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Valstybė šioje byloje turėjo 69,29 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 945,75 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 75 ct) žalos atliginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 845,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,29 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė