Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-4486-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
e2YT-4486-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00002-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
V. P., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4486-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00002-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. P., po savo sutuoktinės A. P. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad 2016 metais mirė jo motina. Po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas A. P. toliau rūpinosi likusiu turtu. Nors tėvas buvo ligotas, tačiau jo prašymu buvo mokami mokesčiai bei rūpinamasi turtu, t. y. rūpinosi po sutuoktinės A. P. mirties likusiu turtu kaip savo turtu, pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. P. pateiktame atsiliepime su pareiškimu sutiko. Nurodė, jog su pareiškėju yra broliai. Pažymėjo, jog neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. P. ir A. P. yra pareiškėjo tėvai. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. P. – (neskelbtini). Pareiškėjo tėvai buvo sudarę 2010-08-19 testamentą, kuriuo visas turtas pereina pergyvenusiam sutuoktiniui. Tačiau po pareiškėjo motinos A. P. mirties tėvas buvo sunkios būklės ir nepriėmė palikimo pagal testamentą kaip pergyvenęs sutuoktinis. Nurodytas aplinkybes patvirtina Testamentų registro išrašas. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos A. P. vardu yra registruotas žemės sklypai, esantys, bei butas, (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Pareiškėjo motinos ir jos sutuoktinio A. P. santuokoje turtas buvo įgytas galiojant 1969 metų LR SŠK normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-551/2006 yra pažymėjęs, kad tiek Santuokos ir šeimos kodekse, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001-07-01) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Pareiškėjo teigimu, po jo motinos mirties 2016-09-19 jo tėvas A. P. priėmė motinos turtą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po pareiškėjo motinos A. P. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė pareiškėjo tėvo A. P. turto išlaikymu, prižiūrėjimu bei tolesniu jo naudojimu (patvirtina banko sąskaitų išrašai, mokėjimo pavedimai). Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po pareiškėjo motinos mirties, buvo nepertraukiamai, nuo pat A. P. mirties, valdomas ir prižiūrimas pareiškėjo tėvo A. P. iniciatyva, kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po A. P. mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo tėvas A. P. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės A. P. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kitas įstatyminis įpėdinis – suinteresuotas asmuo byloje pretenzijų į A. P. palikimą nereiškia, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. po savo sutuoktinės A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjui paveldėjimo teisę po tėvo A. P. mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė