Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Č. įgaliotajai atstovei advokatei D. B., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, R. M. įmonės „A.“ savininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo 4, 5.4, 13, 15, 22.13, 22.14 punktų, R. M. įmonės „A.“ Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų 1 punkto, Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimus, t. y. vykdydamas darbdavio funkcijas (būdamas R. M. įmonės „A.“ savininku) ir privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, negavęs vieno iš tėvų raštiško sutikimo dėl vaiko darbo, negavęs asmens sveikatos priežiūros išduotos medicininės pažymos, raštu neinformavęs vaiko tėvų apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti bei nesupažindinęs su rizikos veiksniais darbo aplinkoje, neturintį kvalifikacinio pažymėjimo ir analogiško darbo patirties G. Č. (gimusį (duomenys neskelbtini)) paskyrė dirbti nepilnamečiui draudžiamą darbą – dirbti prie metalo apdirbimo staklių „Pedrazzoli Brown 250“, dėl ko 2020 m. liepos 3 d. apie 13 val. darbo vietoje – R. M. įmonės „A.“ patalpose ((duomenys neskelbtini)), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs nukentėjusiajam G. Č. sunkius padarinius – dirbdamas nukentėjusysis G. Č. susižalojo kairės rankos plaštaką ir jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (nustatyta kairės plaštakos dalies visiška amputacija).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra R. M. įmonės „A.“ savininkas. Šios įmonės darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimus jis sprendžia pats. Jo pažįstamas R. M. pasiūlė jam priimti į darbą draugės sūnų, kuris nori užsidirbti. Pasakė, kad jis yra pakankamai brandus, nori išmokti amato, kad jis (R. M.) prisiima atsakomybę už jaunuolio priežiūrą ir ugdymą, nes jaunuoliui yra kaip tėtis ir gyvena su jo mama. Jis (kaltinamasis) iš pradžių nesutiko priimti į darbą R. M. pasiūlyto jaunuolio, tačiau vėliau R. M. jį įkalbėjo. R. M. ir jaunuoliui (G. Č.) atvykus į jo įmonę (esančią (duomenys neskelbtini)) jis (kaltinamasis) papasakojo apie įrenginius, apie darbo pobūdį (sudėtingumą). Jam (kaltinamajam) buvo pasakyta, jog G. Č. jau yra 15 metų. G. Č. dokumentų jis (kaltinamasis) netikrino, pasitikėjo R. M.. Kai kalbėjo su R. M., jis (kaltinamasis) nesakė, jog G. Č. gali tekti dirbti su metalo pjovimo staklėmis. Dirbti įmonėje G. Č. pradėjo nuo 2020 birželio vidurio, maždaug 2,5 savaitės prieš aptariamą įvykį. Iš pradžių G. Č. dirbo po pusdienį, o vėliau dirbo visą darbo dieną. Jis (kaltinamasis) G. Č. parodė darbą, įsitikino, kad pastarasis suprato, jam dirbant buvo netoliese ir stebėjo, kaip G. Č. dirba. Jam susidarė įspūdis, kad G. Č. netinka ir, ko gero, net nenori išmokti dirbti. Apie tai jis pasakė R. M., prašė pasiimti G. Č., tačiau R. M. įkalbinėjo jį laikyti G. Č. pas save kaip darbuotoją, nes jis namuose nieko nedirba, o darbas jam bus gera patirtis. Jis sutiko, kad G. Č. dar šiek tiek padirbtų. Iš pradžių, visą savaitę, G. Č. dirbo su hidraulinėmis metalo karpymo staklėmis. G. Č. dirbo įvairius darbus, su skirtingais įrenginiais. Tiksliai nepamena, bet su metalo pjovimo staklėmis G. Č. galėjo pradėti dirbti prieš dvi dienas iki aptariamo įvykio. Įvykio dieną, t. y. 2020 m. liepos 3 d., po pietų, apie 13 val., jis priėjo prie G. Č., dirbusio su metalo pjovimo staklėmis, palaukė, kol pastarasis baigs pjauti detalę ir atsisuks į jį (kaltinamąjį). Baigęs pjauti detalę G. Č. atsisuko į jį (metalo pjovimo staklių neišjungė). Tuomet jis (kaltinamasis) pasiteiravo G. Č. apie jo apie darbo rezultatus. G. Č., rankomis rodydamas jam atliktą darbą, pasilenkė ir išskėtė rankas (mostelėjo jomis atgal). Tuo metu G. Č. įkišo savo ranką į veikiančias metalo pjovimo stakles, kurios nupjovė dalį G. Č. plaštakos. Tuomet G. Č. ėmė šaukti „ranka, ranka“, o jis (kaltinamasis) iš karto parankinėmis priemonėmis suteikė G. Č. pirmąją medicininę pagalbą – stabdė kraujavimą. Taip pat jis perrengė G. Č. (nes jis buvo apsirengęs nešvariais darbiniais drabužiais). Jam padėjo jo sutuoktinė. Tuo metu G. Č. telefonu paskambino savo mamai ir pranešė apie įvykį. Jis (kaltinamasis) G. Č. telefonu susitarė su jo mama susitikti tam, kad galėtų jai perduoti G. Č., o ji nuvežtų G. Č. į gydymo įstaigą. Su G. Č. mama susitarė susitikti pakeliui į ligoninę, prie UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), priešais buvusį AB „SEB bankas“ pastatą). Atvykus į sutartą vietą automobilyje laukė G. Č. mama, tačiau šioje vietoje aplinkui buvo intensyvus judėjimas, todėl G. Č. neperdavė jo mamai, o visi kartu nuvyko į kitą vietą – į automobilių aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Ten perdavė G. Č. jo mamai, kuri nuvežė G. Č. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis sekė iš paskos, o G. Č. mamai įvažiavus į ligoninės teritoriją jis nuvažiavo. G. Č. visąlaik pas jį dirbo nelegaliai. Jis (kaltinamasis) G. Č. dėl saugaus darbo buvo instruktavęs tik žodžiu, raštu to nebuvo padaręs. Supranta ir pripažįsta, kad jis (kaltinamasis) privalėjo pats asmeniškai įsitikinti G. Č. amžiumi ir neleisti jam dirbti draudžiamo darbo, kad jis buvo atsakingas už G. Č. sveikatą ir jo saugų darbą. Jis (kaltinamasis) neturėjo raštiško G. Č. mamos sutikimo dėl G. Č. darbo, nes turėjo žodinį R. M. sutikimą, nors žinojo, kad jis nėra G. Č. tėtis. Medicininės pažymos apie G. Č. sveikatą neturėjo, o apie G. Č. darbo pobūdį jis R. M. informavo tik žodžiu (ne raštu). G. Č. neturėjo analogiško darbo patirties. Įvykio metu G. Č. dirbo su metalo pjovimo staklėmis, kurioms reikalinga fizinė (rankinė) pastūma. G. Č. buvo viskas paaiškinta žodžiu, jam buvo duotos visos pagalbinės ir apsaugos priemonės (pavyzdžiui, pirštinės), tačiau pastarasis jomis nesinaudojo – dirbdamas prie metalo pjovimo staklių jis dėvėjo tik vienas pirštines (lateksines), o reikėjo papildomai dėvėti gumines pirštines. Anksčiau yra išsakęs G. Č. pastabas dėl guminių pirštinių nedėvėjimo, tačiau G. Č. į jas neatsižvelgdavo – iškart po pastabos jas užsimaudavo, o vėliau nusimaudavo. Betarpiškai prieš įvykį pasakyti pastabos G. Č. dėl guminių pirštinių nedėvėjimo nespėjo. Mano, kad G. Č. buvo pavojinga dirbti su bet kuriomis įmonėje buvusiomis staklėmis ir tai R. M. buvo žinoma. Po aptariamo įvykio jis ne kartą skambino R. M., teiravosi apie G. Č. sveikatos būklę, siūlė jiems pagalbą nukentėjusiojo G. Č. gydymui, tačiau ilgainiui R. M. paprašė jo nebeskambinti ir pasakė, kad esant reikalui jis pats su juo (kaltinamuoju) susisieks. Tačiau dėl pagalbos su juo niekas nesusisiekė. Iškart po įvykio jis (kaltinamasis) buvo išsigandęs, susijaudinęs ir norėjo išvengti atsakomybės dėl šio įvykio, todėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos į įvykio vietą, o susitarė su nukentėjusiojo mama dėl jo perdavimo mamai ir nuvežė nukentėjusįjį į sutartą vietą, taip pat iš įmonės išvežė metalo pjovimo stakles pas save į namus. Tačiau kitą dieną jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Savo veiką vertina blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi. Dėl įvykio atsiprašė R. M., dabar atsiprašo G. Č. mamos (anksčiau to padaryti negalėjo, nes neturi nei G. Č., nei jo mamos kontaktų). Pripažįsta, kad padarė G. Č. ir jo mamai turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą (dėl išlaidų, susijusių su G. Č. gydymu) pripažįsta visiškai, bet prašoma priteisti neturtinė žala, jo manymu, yra per didelė. Turtinę žalą Teritorinei ligonių kasai atlygino visiškai. Įsipareigoja atlyginti teismo priteistą žalą. R. M. įmonė „A.“ yra veikianti, ji yra moki, nėra bankrutuojanti, įmonė sumokėjo ankstesnes skolas (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai), bet dėl paskelbto karantino 2020 metais patyrė 3000 eurų dydžio nuostolį. Palaiko savo sutuoktinės prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – jiedu santuokoje virš 30 metų, jų santykiai labai geri, sutuoktinė gali daryti jam teigiamą įtaką.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nepilnamečio nukentėjusiojo G. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais apie tai, kad jis norėjo užsidirbti pinigų motoroleriui, todėl paprašė mamos draugo R. M., kad šis surastų jam darbą. Po kelių dienų kartu su R. M. nuvažiavo į būsimo darbo vietą, ji buvo kažkur prie Staniūnų gatvėje esančios profesinės mokyklos. Tai buvo metalo apdirbimo įmonė. Jį apmokė dirbti su metalo staklėmis – reikėjo į stakles įkišti metalinius šiaudus (strypus), paspausti su koja mygtuką ir nupjauti detalę. Jį įdarbinęs žmogus, kurio vardas R., o pavardė iš M raidės, paaiškino ką daryti ir ko nedaryt su tomis staklėmis. Pradėjus dirbti darbo sutarties nepasirašė, dėl darbo saugos reikalavimų jokių dokumentų nepasirašė, darbas buvo laikinas. 1,5 savaitės dirbo su tomis staklėmis, o pasibaigus strypams dirbo su šlifuokliu. Su šlifuokliu jam nelabai sekėsi dirbti. Iš viso įmonėje jam teko dirbti prie 8 staklių. Prieš pat įvykį jis su staklėmis pjaustė metalą. Įmonės savininkas jam šiek tiek paaiškino kaip su tokiomis staklėmis dirbti – pasakė ką daryti, bet kodėl negalima su medžiaginėmis pirštinėmis dirbti ir kas gali nutikti, nepaaiškino. Savininkas neminėjo, kad prie tų staklių reikia dirbti su guminėmis pirštinėmis. Matė, kad kiti dirbo su guminėmis pirštinėmis, o jis dirbo tik su medžiaginėmis, nes nežinojo, kad reikia dirbti su guminėmis pirštinėmis. Pats įmonės savininkas matė, kad jis dirba su medžiaginėmis pirštinėmis ir nieko jam nesakė. R. M. ir mama žinojo, ką jis dirbo, bet jie galvojo, jog jis dirba prie vienų staklių. Įvykio dieną, lygtai 2020 m. liepos 3 d., įmonės savininkas priėjo prie jo ir paklausė kiek jau padarė, tada jis atsisuko į savininką ir jam įtraukė pirštinę į pjūklą, į stakles ir nupjovė jam kairę ranką įstrižai delno. Jis rėkė iš skausmo. Įmonės savininkas liepė jam niekam nesakyti, jog dirbo pas jį, liepė sakyti, kad ranką nusipjovė kitur. Matė, kaip savininkas įdėjo jo ranką į maišelį. Įmonės savininkas jį pasodino kieme, atnešė jo kuprinę, perrengė, atnešė vandens, tada pasodino į automobilį ir liepė skambinti mamai. Savininkas sutarė susitikti su mama. Susitiko prie raudonos bažnyčios, jis persėdo pas mamą į automobilį. (Duomenys neskelbtini) jam suteikė pirmą pagalbą ir išvežė operuoti į (duomenys neskelbtini) (1 t., 169–171 b. l.);

2.3.2. liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad ji yra G. Č. mama. Sūnus labai norėjo užsidirbti pinigų, ieškojosi darbo, todėl paprašė jos ir jos draugo R. M. padėti jam susirasti darbą. R. M. pakalbėjo su savo pažįstamu R. M., kuris sutiko priimti jos sūnų bandomajam laikotarpiui. Sūnus pas R. M. dirbti pradėjo maždaug nuo 2020 m. birželio mėnesio vidurio. Sūnaus darbas turėjo būti nepavojingas, sakė, kad karpė kažkokios plokštės lakštus, pašveitė metalą ir panašiai. R. M. asmeniškai važiavo į G. Č. darbo vietą įsitikinti, ar tikrai darbas nėra pavojingas. Sūnus jai nebuvo parnešęs sutarčių dėl įdarbinimo, suprato, kad jis priimtas bandomajam laikotarpiui ir galvojo, kad po bandomojo laikotarpio jai bus pateikta sutartis. Kad G. Č. dirbo prie metalo pjovimo staklių, nei ji, nei R. M. nežinojo, R. M. jų apie tai neinformavo. 2020 m. liepos 3 d. 12.57 val. jai į telefoną paskambino sūnus ir pasakė „mama, rankos staklėse, nenoriu mirti“. Fone ji girdėjo kitą balsą, kuris liepė atvažiuoti į sūnaus darbą, pasiimti sūnų ir kuo greičiau vežti sūnų į priėmimo skyrių, kad jis negali vežti sūnaus ir kviesti greitosios. Po to ji paskambino R. M., kad įvyko nelaimė. 13.10 val. jai vėl paskambino sūnus, atsiliepus kalbėjo tas pats balsas, kuris pasakė, kad veža jos sūnų. Sūnų iš vyriškio pasiėmė prie raudonos bažnyčios, jo kairės rankos plaštaka buvo suvyniota į rankšluostį. Tas vyras taip pat atnešė kažkokį suvyniotą rankšluostį ir padėjo į jos automobilį. G. Č. įsėdus į automobilį iš karto vyko į Skubios pagalbos skyrių. Atvykus į šį skyrių atbėgo R. M., kuris ištraukęs G. Č. iš automobilio ir paėmęs kitą suvyniotą rankšluostį nuskubėjo į Skubios pagalbos skyrių. Sūnų išvežė į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) klinikose buvo atlikta skubi operacija. Sūnui buvo prisiūti trys pirštai, bevardžio piršto neišgelbėjo. Po įvykio sūnus pasakojo, kad R. M. pastatė prie metalo pjovimo įrenginio, nes nebeliko lengvų darbų. Minėjo, kad prie šių staklių buvo pastatytas dirbti ne pirmą kartą. R. M. nuolat klausinėdavo, ką ir kiek padarė. Nelaimės dieną R. M., priėjęs prie jos sūnaus, dirbančio prie metalo pjovimo staklių, paklausė kiek padarė. Sūnus atsisuko ir tuo metu staklės pagavo jo kairės rankos pirštinę ir plaštaką. Sūnus sakė, kad tuo metu lyg kažkas timptelėjo ir atsisukęs jis pamatė, kad nebėra plaštakos (2 t., 3–5 b. l.);

2.3.3. liudytojo R. M. parodymais apie tai, kad maždaug 2020 m. birželio mėnesio viduryje savo geram pažįstamam R. M. pasiūlė įdarbinti nepilnametį G. Č.. R. M. sakė, kad vaikui yra 14 metų ir jei yra galimybė įdarbinti, tai vaikas dirbtų tik nepavojingą, pagalbinį darbą. R. M. sutiko priimti į darbą nepilnametį G. Č.. Suprato, kad G. Č. dirbs legaliai. Kadangi R. M. buvo geras pažįstamas, nespaudė jo kuo greičiau sutvarkyti įdarbinimo dokumentų. G. Č. R. M. įmonėje dirbo apie 3 savaites. Pirmą G. Č. darbo dieną pats atvežė jį į darbą ir apžiūrėjo jo darbo vietą. G. Č. turėjo dirbti pagalbinį saugų darbą (padavinėti plieno juostas į specialų karpymo aparatą). Įsitikinęs, kad darbo vieta yra saugi, paliko G. Č. ir išvažiavo. Per tą laiką, kai G. Č. dirbo, keletą kartų buvo užėjęs į jo darbo vietą, matė, kad jis tuo metu dirbo tą patį darbą. Apie kažkokį kitą darbą su R. M. nekalbėjo, G. Č. taip pat nieko nesakė. Tik nelaimės dieną, t. y. 2020 m. liepos 3 d. sužinojo, kad G. Č. dirbo prie metalo pjovimo staklių, t. y. prie pavojingo darbo. R. M. nei su juo, nei su R. M. nekalbėjo ir nederino G. Č. darbo prie pavojingo įrenginio, pats G. Č. taip pat nieko nesakė. Jei būtų tai žinojęs, nebūtų leidęs dirbti, nes žino, kad prie tokių staklių reikalingas kvalifikuotas darbuotojas ir būtinai suaugęs, praėjęs instruktažą ir specialius apmokymus. Apie įvykį sužinojo iš R. M.. Iš karto paskambino R. M. ir liepė jam G. Č. kuo greičiau pristatyti į Skubios pagalbos skyrių, pats taip pat kuo skubiau važiavo į Skubios pagalbos skyrių. Atvažiavęs prie Skubios pagalbos skyriaus pamatė, kaip atvažiavo R. M. su savo automobiliu. Tada jis su G. Č., paėmęs į rankšluostį suvyniotus G. Č. pirštus, nubėgo tiesiai į Skubios pagalbos skyrių. Vėliau G. Č. buvo išvežtas į Vilnių, kur Santaros klinikose jam buvo atlikta operacija, kurios metu jam buvo prisiūti kairės rankos pirštai, išskyrus bevardį pirštą (2 t., 10–11 b. l.);

2.3.4. liudytojų R. Š., L. V. (policijos pareigūnų) ir S. P., V. P. (Valstybines darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus pareigūnų) parodymais apie tai, kad aiškindamiesi G. Č. susižalojimo aplinkybes, 2020 m. liepos 4 d. jie, kartu su kaltinamuoju R. M., buvo įvykio vietoje – gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias apžiūrėjo. Patalpos buvo tvarkingos, jokių dėmių, panašių į kraują, įvykio vietoje nebuvo. Staklių, su kuriomis susižalojo G. Č., patalpose taip pat nebuvo – šios staklės buvo R. M. namuose ((duomenys neskelbtini)), todėl vyko į R. M. namus apžiūrėti staklių. Staklės buvo be pjovimo disko – diskas buvo gamybinėse patalpose, todėl po to vėl visi nuvyko į gamybines patalpas ir apžiūrėjo pjovimo diską. Papildomai liudytojas L. V. parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. jam telefonu bendraujant su G. Č. mama (R. M.) pastaroji iš pradžių buvo pasimetusi, nekalbi ir tiesiog norėjo kuo greičiau baigti pokalbį, ji pasakė, kad pati viską išsiaiškins ir nieko nesakė, nei kaip, nei kur susižalojo jos sūnus ranką. Vėliau ji pasakė, kad jos sūnus dirbo ne pirmą dieną, maždaug dvi savaites ir dirbdamas prie metalo pjovimo staklių susižalojo savo ranką (2 t., 14–15, 18–20, 23–24, 27–28 b. l.);

2.3.5. liudytojo M. B. parodymais apie tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu apie 3–4 metus. Taip pat jis anksčiau dirbo R. M. įmonėje „A.“. Jis (liudytojas) visada dirbo antrame aukšte. Matė, kad 2020 m. vasarą, tikslios datos nepamena, pas R. M. pradėjo dirbti vaikinas, kuris iš pažiūros atrodė jaunas. Vėliau sužinojo, kad jis yra nepilnametis. Matė, kad vaikiną prižiūrėjo R. M., kuris rodydavo vaikinui, ką ir kaip reikia daryti. Darbe vaikiną matė apie tris savaites ir tai ne kasdien. Vaikinas visą laiką dirbdavo pirmame aukšte. Vieną kartą matė, kad vaikinas lankstė kažkokius plonus metalinius strypus, tada vaikinui padėjo pernešti dėžes su strypais nuo vieno stalo ant kito stalo. Žino, kad šioje gamybinėje patalpoje (esančioje (duomenys neskelbtini)) įvyko nelaimė – minėtas vaikinas darbo metu susižalojo ranką. Paties įvykio aplinkybių jis nežino. Po nelaimės gamybinėse patalpose nebėra metalo pjovimo staklių, kuriomis dirbdamas vaikinas susižalojo savo ranką (2 t., 31–32 b. l.);

2.3.6. įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra R. M. įmonės „A.“ gamybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini)); įvykio vietoje (ant sienos) kabo metalo pjovimo diskas, ant kurio paviršiaus matoma rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują; taip pat įvykio vietoje, prie metalo apdirbimo staklių yra padėtos replės ir dvi atidalytos žarnos; šie daiktai – replės, dvi žarnos su atidalijimo žymėmis ir metalo pjovimo diskas – paimti; kaltinamojo R. M. gyvenamojo namo garaže buvo rastos metalo apdirbimo staklės „Pedrazzoli Brown 250“ (1 t., 12–23 b. l.);

2.3.7. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto paaiškinimu, iš kurių matyti, kad kairės plaštakos dalies visiška amputacija G. Č. buvo padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 3 d.; G. Č. galėjo susižaloti kairės rankos plaštakai kontaktuojant su veikiančiomis metalo pjovimo staklėmis; dėl kairės plaštakos dalies visiškos amputacijos G. Č. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (1 t., 100–101, 104 b. l.);

2.3.8. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. Č. įvykio vietoje – R. M. įmonės „A.“ gamybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini)) parodė patalpas, kuriose jis dirbo ir įrenginius – stakles, su kuriomis jis dirbo; parodė vietas, kuriose buvo dar du įrenginiai, su kuriais jis dirbo ir kurių parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje nebuvo; papasakojo, kaip jis dirbo su įrenginiais ir apibūdino įrenginį, su kuriuo dirbdamas jis susižalojo ranką bei kurio nebuvo parodymų patikrinimo vietoje; parodė vietas, kur jį išvedė po rankos sužalojimo ir kur jį perrengė; papasakojo apie aptariamą įvykį – kaip buvo sužalota jo ranka, ką darė kaltinamasis R. M. ir kiti šalia buvę asmenys bei nurodė kitas su aptariamu įvykiu susijusias aplinkybes (1 t., 183–190 b. l.);

2.3.9. vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. M. 2020 m. liepos 4 d. papasakojo apie aptariamo įvykio aplinkybes, t. y. kaip buvo sužalotas G. Č., kad jis (kaltinamasis) stakles išvežė į savo namus, kad jis (kaltinamasis) apie įvykį niekam nepranešė ir kt. (1 t., 40–43, 45 b. l.);

2.3.10. R. M. įmonės pateiktais dokumentais – Darbuotojų saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos kopija, Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo kopiją, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo kopija, Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų kopija, Darbo tvarkos taisyklių kopija, iš kurių matyti, kad:

2.3.10.1. Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų 1 punkte nurodyta, kad įmonėje „A.“ metalo pjovimo staklių operatoriumi gali dirbti asmuo, turintis įgytos kvalifikacijos pažymėjimą ir analogiško darbo patirties, apmokytas dirbti aukštyje, pasitikrinęs sveikatą;

2.3.10.2. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad darbuotojų instruktavimas vykdomas priimant darbuotoją į darbą, perkeliant į kitą darbą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones;

2.3.10.3. darbo sutartis tarp R. M. įmonės „A.“ ir G. Č. sudaryta nebuvo;

2.3.10.4. R. M. yra pats atsakingas už R. M. įmonės „A.“ darbuotojų saugą ir sveikatą (1 t., 63–94 b. l.).

2.3.11. Duomenimis apie R. M. individualią įmonę „A.“, iš kurių matyti, kad šis juridinis asmuo yra veikiantis, jis nėra pasibaigęs (2 t., 36–39 b. l.);

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

2.5. Kaltinamasis R. M. iškart po įvykio, siekdamas išvengti atsakomybės, slėpė įvykio aplinkybes. Tačiau kitą dieną jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nurodė įvykio aplinkybes ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Taip pat kaltinamasis savo veiką vertina blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi, tyrimo metu atsiprašė R. M., siūlė jam pagalbą dėl nukentėjusiojo G. Č. gydymo (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. M.), o teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo atstovės ir civilinės ieškovės R. M.. Be to, kaltinamasis R. M. visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą (3 t., 25–26 b. l.). Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir laiduotoja A. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu, tame pačiame būste, jie matosi kasdien. Jie yra artimi, abu tariasi, diskutuoja ir sutaria svarbiais klausimais, kaltinamasis R. M. atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja A. M. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės prižiūrėti savo sutuoktinį ir daryti jam teigiamą įtaką. Anksčiau kaltinamasis R. M. nėra pasielgęs panašiai (nelegaliai įdarbinęs įmonėje darbuotoją; nesilaikęs darbuotojų darbo ar sveikatos reikalavimų), jai nėra žinomi tokie atvejai. Ji sutuoktinio veiką vertina blogai, kaltinamasis R. M. ir kiti šeimos nariai labai pergyvena dėl aptariamo įvykio. Kaltinamasis R. M. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (3 t., 12–13, 18–23 b. l.). Pasak pačios laiduotojos A. M., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės A. M. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. M..

3.4. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, jis gailisi dėl savo veikos. Be to, kaltinamasis R. M. neteistas (ankstesni teistumai išnykę), baustas administracine tvarka (visas jam paskirtas baudas sumokėjęs), iki aptariamo įvykio jis nebuvo teistas ar baustas už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus (nelegalų darbą, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir panašias veikas), jis dirba, į priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas (2 t., 60–76, 79–98, 103 b. l.). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė R. M., siūlė jam pagalbą dėl nukentėjusiojo G. Č. gydymo (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. M.), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo G. Č. atstovės pagal įstatymą R. M.. Be to, jis pripažįsta savo veika padaręs žalą, visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą, pripažįsta nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. M. padarytą turtinę žalą ir įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą (priteistą) žalą. Svarbu įvertinti kaltinamojo R. M. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus asmens socialinėms teisėms. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis R. M. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (pasak laiduotojos, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 eurų; jos šeimos bendrų mėnesinių pajamų pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti ne visada pavyksta; šeima papildomų pajamų iš turimo turto negauna; šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka paskolą)), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos A. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

3.7. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam R. M. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, savo dydžiu žymiai mažesnė už numatytą tokios įmokos vidurkį – 20 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 5 MGL iki 125 MGL). Teismo nuomone, būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

4.1. Nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymą R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 10000 Eur dydžio jos neturtinei žalai atlyginti (1 t., 129–130 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu ji papildė savo civilinį ieškinį – papildomai pareiškė 154,12 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., 30–66 b. l.). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro jos išlaidos, susijusios su sūnaus gydymu (procedūromis, medikamentų įsigijimu, vykimu į gydymo įstaigą), o neturtinę žalą sudaro jos patirtas didžiulis šokas ir stresas, neigiami išgyvenimai (sūnui telefonu pasakius, kad jis neteko rankos ir nenori mirti; R. M. atsisakius kviesti greitąją medicinos pagalbą ir jai pačiai vežant sūnų į gydymo įstaigą), nežinomybė dėl sūnaus sveikatos ateityje. Jai sunku susikaupti, tenka lankytis pas psichologą. Ji jaučia nuoskaudą, nes jos sūnus visam gyvenimui liko neįgalus. Sūnaus gydymas dar nebaigtas, jam dažnai tenka lankytis reabilitacijoje. Dėl šio įvykio nukentėjo jos darbas.

4.1.1. Dėl civilinės ieškovės R. M. patirtos turtinės žalos.

4.1.1.1. Civilinės ieškovės R. M. civiliniame ieškinyje nurodyta kaltinamojo R. M. veika padaryta 154,12 Eur dydžio turtinė žala (susijusi su nukentėjusiojo G. Č. gydymo procedūromis, medikamentų įsigijimu ir vykimu į gydymo įstaigą) įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Tokią turtinę žalą teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis R. M.. Civilinei ieškovei R. M. padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta.

4.1.1.2. Svarbu tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką, už juridinio asmens darbuotojo (vadovo arba kito atsakingo asmens) nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys (paprastai – juridinis asmuo) ar jo teisių perėmėjas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-328-248/2015, Nr. 2K-355-788/2016, Nr. 2K-428-788/2016, Nr. 2K-126-693/2017 ir kt.). Juridinio asmens darbuotojas (fizinis asmuo) gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys – juridinis asmuo) išnyksta arba jis nėra finansiškai pajėgus padengti visą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis G. Č. (dėl kurio patirtos traumos turtinę žalą patyrė civilinė ieškovė R. M.), nors ir nelegaliai, tačiau dirbo R. M. įmonėje „A.“, šio juridinio asmens naudai. Iš šioje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad R. M. įmonė „A.“ nėra pripažinta nemokia, jai nėra pradėta bankroto procedūra. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtinto kaltinamasis R. M..

4.1.1.3. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turtinė žala civilinei ieškovei R. M. priteisiama iš R. M. įmonės „A.“.

4.1.2. Dėl civilinės ieškovės R. M. neturtinės žalos.

4.1.2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Tačiau pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tai reiškia, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys. Tretieji asmenys, tiesiogiai nenukentėję nuo nusikalstamos veikos, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (CK 6.284 straipsnio 1 dalis).

4.1.2.2. Būtina pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kuriuos sieja ypatingas dvasinis ir fizinis ryšys. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą sužalotų asmenų artimiesiems teismų praktikoje buvo pripažinta tik išimtiniais ir ypatingais atvejais (pavyzdžiui, sužalotų naujagimių tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-7-255/2005) ir kt.).

4.1.2.3. Pirmiau paminėtų ir kitų teismo nustatytų bylos aplinkybių visuma rodo, kad nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymą R. M. patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus dėl sūnaus traumos, dėl sūnaus sveikatos ji išgyvena ir šiuo metu. Kita vertus, nukentėjusysis G. Č. yra nepilnametis, todėl jo mama R. M. kartu yra jo įstatyminė globėja, kuri tiek prieš nusikalstamą veiką, tiek jos metu privalėjo tinkamai rūpintis ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko priežiūrą, jo socialinę apsaugą bei kitas jo teises. Tačiau nukentėjusysis G. Č. kaltinamojo R. M. įmonėje „A.“ apie 2,5 savaitės prieš aptariamą įvykį dirbo nelegaliai (socialiai neapdraustas ir neapsaugotas) ir pagal bylos duomenis seka, kad apie tai tiek nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. M., tiek jos sutuoktiniui R. M. buvo žinoma. Taip pat jiems buvo žinomas nukentėjusiojo G. Č. darbo pobūdis, t. y. kad nukentėjusysis dirba metalo apdirbimo įmonėje, kurioje yra pavojingų įrenginių (staklių), kad nukentėjusysis dirba su staklėmis. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, o liudytojas R. M. – ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jiems tai buvo žinoma, bet jų supratimu staklės, su kuriomis dirbo nukentėjusysis, nebuvo pavojingos. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nukentėjusiojo G. Č. nurodytą darbo pobūdį (iš pradžių nukentėjusysis dirbo metalo staklėmis, su kuriomis dirbant reikėjo į stakles įkišti metalinius šiaudus (strypus), paspausti su koja mygtuką ir nupjauti (nukirpti) detalę), pagal liudytojo R. M. nurodytą nukentėjusiojo darbo pobūdį (nukentėjusysis G. Č. turėjo padavinėti plieno juostas į specialų karpymo aparatą; jis (liudytojas) keletą kartų buvo užėjęs į nukentėjusiojo darbo vietą ir matė, kad tuo metu nukentėjusysis dirbo tą patį darbą (su staklėmis)) ir pagal teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo 22.14 punkto prasme) toks nukentėjusiojo darbas R. M. įmonėje „A.“ (darbas su bet kuriomis metalo staklėmis, kuriomis nemechanizuota pastūma mechaniškai apdirbamas metalas) buvo pavojingas nukentėjusiajam ir jam draudžiamas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymą R. M. nurodė, kad ji nesidomėjo apie tai, ar pagal įstatymus jos nepilnamečiui sūnui buvo galima dirbti tokį darbą (su staklėmis), ji pasitikėjo sutuoktiniu R. M., kuris buvo nuvykęs į G. Č. darbo vietą ir matė pastarojo darbo aplinką ir pobūdį. Akivaizdu, jog visą pirmiau paminėtą laikotarpį (apie 2,5 savaites prieš aptariamą įvykį) nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. M. iš esmės pati toleravo teisės aktų reikalavimų neatitinkančią situaciją ir abejingai leido savo sūnui G. Č. dirbti nelegaliai. Toks jos abejingumas (darbo sutartimi nesusitarus dėl nepilnamečio nukentėjusiojo darbo funkcijų (pobūdžio, apimties), darbo apmokėjimo ir kitų sąlygų) galėjo sudaryti sąlygas kaltinamajam R. M. taip pat nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nesudarius saugių darbo sąlygų pavesti nukentėjusiajam G. Č. dirbti jam draudžiamą darbą, dėl ko įvyko aptariamas įvykis.

4.1.2.4. Kartu teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. M. elgesį iškart po to, kai nukentėjusysis G. Č. buvo sužalotas – pagal byloje esančius duomenis seka, jog vietoje to, kad sužinojusi apie ką tik sužalotą sūnaus ranką ir esant gyvybiškai brangiai kiekvienai minutei ji nedelsdama rūpintųsi skubios medicininės pagalbos sūnui iškvietimu į pastarojo darbo vietą, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. M. skambino liudytojui R. M., po to ji telefonu susitarė su kaltinamuoju R. M. dėl jų susitikimo mieste vietos, leido pastarajam vežti savo sūnų miesto gatvėmis (esant pakankamai intensyviam eismui) į sutartą susitikimo vietą, o po to, perėmusi nukentėjusįjį R. Č. iš kaltinamojo R. M., pati nuvežė savo sūnų į Skubios pagalbos skyrių. Be to, pagal liudytojo (policijos pareigūno) L. V. parodymus seka, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. M. po aptariamo įvykio, kitą dieną, bendraudama su minėtu policijos pareigūnu telefonu buvo nekalbi, ji norėjo kuo greičiau baigti pokalbį, minėjo, kad pati viską išsiaiškins ir nesakė, nei kaip, nei kur jos sūnus susižalojo ranką ir tik vėliau, pakartotinai jai paskambinus, pasakė apie sūnaus sužalojimo aplinkybes (2 t., 18–20 b. l.). Tokiu savo elgesiu, suderintu kartu su kaltinamuoju R. M., nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą galėjo neužtikrinti kuo skubesnės medicininės pagalbos suteikimo savo sūnui ir sudaryti sąlygas kaltinamajam R. M. iš pradžių slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.

4.1.2.5. Taigi, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. M. neigiamų išgyvenimų atsiradimui įtakos galėjo turėti ne vien tik kaltinamojo R. M. nusikalstama veika, bet ir jos pačios abejingumas. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės nėra ypatingos ir išimtinės, dėl kurių, pagal pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymą R. M. įgytų teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. M. kaltės pripažinimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. M. dėl jos patirtos neturtinės žalos, todėl jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

4.1.2.6. Teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-177/2013, Nr. 2K-324-507/2016; Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-266-350/2015 ir kt.).

4.2. Nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymą R. M. taip pat pareiškė 30000 Eur dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo G. Č. neturtinei žalai atlyginti (1 t., 129–130 b. l.; 3 t., 30–66 b. l.). Nurodė, kad tokią neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo G. Č. patirtas skausminis trauminis šokas; stiprus fizinis skausmas įvykio metu; fizinis skausmas pooperaciniu laikotarpiu (perrišimų metu, pradėjus pirštų mankštą, šalinant Kiršerio vielas, ištraukiant siūlus), dėl kurio tenka vartoti vaistus; stresas; didelė baimė (baimė mirti) ir kiti neigiami išgyvenimai. Po įvykio nukentėjusysis G. Č. labai blogai miegodavo, lankėsi pas psichologą. Šiuo metu jis jaučia baimės jausmą ir neigiamus išgyvenimus, nes pirštų funkcijos nėra atsistačiusios, ranka pilnai nefunkcionuoja, nėra žinoma, kaip sužalojimai atsilieps ateityje, bijo galimų naujų operacijų. Be to, sumažėjo nukentėjusiojo G. Č. bendravimo galimybės, jam teko patirti patyčias mokykloje, jas patiria iki šiol, jis tapo uždaresnis, mažiau bendrauja su bendraamžiais. Dėl fizinės veiklos ribojimo atsirado antsvoris, ranka jautri oro sąlygoms. Nukentėjusysis patiria fizinių nepatogumų, nes viena ranka negali atlikti dalies buitinių darbų, jam sunku naudotis kompiuteriu ruošiant pamokas, tam reikia skirti daugiau laiko. Po traumos jis neteko daug kraujo, jam buvo diagnozuota geležies stokos anemija, kuri gydoma medikamentais.

4.2.1. Formuodamas teismų praktiką bylose, susijusiose su neturtinės žalos dydžio nustatymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10000 Lt (2896,20 Eur) iki 50000 litų (14481 Eur) neturtinė žala (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-1049/2003, Nr. 3K-3-358/2004, Nr. 3K-3-450/2006, Nr. 3K-3-540/2006, Nr. 3K-3-575/2006, Nr. 3K-3-157/2007, Nr. 3K-3-529/2008, Nr. 3K-3-35/2012). Naujesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiamos didesnės pinigų sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-7-328/2015 buvo priteista daugiau kaip 21000 Eur (asmuo neteko 80 % darbingumo); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 – 25000 Eur (asmuo neteko rankos ir 45 % darbingumo; asmeniui buvo būtinas rankos protezas) (ir kt.).

4.2.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Č. neabejotinai kentė didelį fizinį skausmą. Jis buvo sužalotas negrįžtamai – buvo traumuota kairė jo plaštaka, kuri vėliau buvo replantuota, nukentėjusysis neteko vieno piršto. Replantuotos plaštakos dalies funkcijos iki šiol visiškai neatsistatė, gydymas tęsiamas. Nukentėjusysis yra labai jauno amžiaus (įvykio metu jam buvo 14 metų), su patirtos traumos pasekmėmis jam teks gyventi visą likusį gyvenimą. Dėl patirtos traumos jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, sudėtingą operaciją ir gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, baimę, netikrumą dėl ateities ir kitus neigiamus išgyvenimus. Visa tai sudaro nukentėjusiojo G. Č. neturtinę žalą. Tačiau nustatant nukentėjusiajam G. Č. dėl aptariamos R. M. nusikalstamos veikos patirtos ir priteistinos neturtinės žalos dydį būtina nustatyti priežastis, dėl kurių įvyko aptariamas nelaimingas atsitikimas. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis G. Č. buvo sužalotas dėl to, kad kaltinamasis R. M. nesudarė nukentėjusiajam saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, pasirašytinai neinstruktavo jo kaip saugiai dirbti ir paskyrė jam dirbti draudžiamą darbą. Tačiau vien tik šios aplinkybės savaime nelėmė nukentėjusiojo G. Č. sužalojimo. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, aptariamam įvykiui kilti ir nukentėjusiojo G. Č. traumai įtakos galėjo turėti kitų asmenų, privalėjusių tinkamai rūpintis ir užtikrinti nukentėjusiojo priežiūrą, jo socialinę apsaugą bei kitas jo teises, abejingumas (apie tai plačiau pasisakyta šio nuosprendžio 4.1.2.3. punkte). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad metalo pjovimo staklės, su kuriomis dirbo nukentėjusysis G. Č., būtų netvarkingos ir neatitiktų joms keliamų saugumo reikalavimų. Pagal byloje esančius duomenis seka, jog kaltinamasis R. M. žodžiu paaiškino ir parodė nukentėjusiajam G. Č. kaip saugiai dirbti su staklėmis, apmokė jį dirbti su staklėmis (tai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino ir pats nukentėjusysis G. Č.). Nukentėjusiojo G. Č. ranka buvo sužalota tuo metu, kai pastarasis, neišjungęs metalo pjovimo staklių (t. y. besisukant metalo pjovimo diskui), atsisuko į prie jo priėjusį kaltinamąjį R. M., bendravo su pastaruoju ir tuo metu metalo pjovimo staklės įtraukė jo ranką. Taigi, nukentėjusiojo G. Č. ranka, be kita ko, buvo sužalota ir dėl jo paties neatsargumo. Pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nukentėjusiajam G. Č. prašomos priteisti būtent dėl nusikalstamos veikos patirtos neturtinės žalos dydį.

4.2.3. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, į pirmiau paminėtą teismų praktiką, nukentėjusiojo G. Č. patirto sužalojimo pasekmes, kaltinamojo R. M. kaltės dėl nukentėjusiojo G. Č. patirtos neturtinės žalos apimtį, juridinio asmens – R. M. įmonės „A.“ finansinę būklę (įmonė yra veikianti, moki, tačiau 2020 metais patyrė 3000 eurų dydžio nuostolį) ir kitas turinčias reikšmės neturtinės žalos nustatymui svarbias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis G. Č. būtent dėl R. M. nusikalstamos veikos šiuo metu yra patyręs 10000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nukentėjusiajam G. Č. ši žala iki šiol neatlyginta. Todėl, kartu atsižvelgiant į šio nuosprendžio 4.1.1.2. punkte nurodytas aplinkybes, tokio dydžio neturtinė žala šioje byloje (būtent dėl kaltinamojo R. M. padarytos nusikalstamos veikos) nukentėjusiajam G. Č. priteisiama iš R. M. įmonės „A.“.

4.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad civilinių ieškinių išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo G. Č. ir jo atstovės pagal įstatymą R. M. teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pavyzdžiui, patyrus žalą dėl tolesnio nukentėjusiojo G. Č. gydymo ir pan.), surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą dėl visos patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (CK 6.283 ir 6.286 straipsniai).

4.4. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2162,85 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti. Tačiau ši žala buvo atlyginta (3 t., 25–26 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

5.1. Nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymą R. M. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jai išlaidas už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktą teisinę pagalbą.

5.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. M. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo R. M. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo R. M. nusikalstamas elgesys, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jo atstovė pagal įstatymą galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo atstovaujamojo teises. Ji galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis R. M. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis taip pat turi ir civilinio ieškovo procesinį statusą, o kaltinamasis R. M. – civilinio atsakovo (jo atstovo) procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

5.3. Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. Č. atstovės pagal įstatymą R. M. pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą už įgaliotosios atstovės teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 500 Eur (3 t., 67 b. l.). Nukentėjusiojo G. Č. įgaliotosios atstovės advokatės D. B. darbų apimtis šio proceso metu (atstovė ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo procesiniuose veiksmuose, atliekamuose su nukentėjusiuoju G. Č.; ji į procesą įstojo po bylos perdavimo teismui; ji parengė patikslintą civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusįjį 2021 m. vasario 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje; teisiamojo posėdžio metu advokatė nebuvo pasyvi, ji uždavinėjo klausimus kaltinamajam R. M., atstovaudama nukentėjusįjį ji aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, teise išsakyti atsikirtimus ir pastabas po baigiamųjų kalbų)) leidžia manyti, jog advokatė atsakingai ruošėsi šios bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotoji atstovė konsultavo nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes, o kartu į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis R. M. pripažįstamas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu.

5.4. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamojo R. M. šeima turi finansinių įsipareigojimų ir kaltinamojo finansinė padėtis nėra gera, o byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tenkinamą nukentėjusiojo R. Č. ir jo atstovės pagal įstatymą R. M. civilinio ieškinio dalį (tenkinama civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalis – 25 % (vietoje prašomos priteisti bendros 40154,12 Eur sumos, priteisiama bendra 10154,12 Eur), teismas nukentėjusiojo G. Č. atstovei pagal įstatymą R. M. iš kaltinamojo R. M. išieškomų proceso išlaidų už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktą teisinę pagalbą dydį sumažina iki 350 Eur.

6.1. Kaltinamajam R. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 130–131 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

6.2. Taip pat šioje byloje paskirtos procesinės prievartos priemonės: 1) laikinas kaltinamojo R. M. nuosavybės teisės apribojimas į savos gamybos automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) R. M. įmonės „A.“ nuosavybės teisės į transporto priemones „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam G. Č. padaryta neturtinė žala ir jo atstovei pagal įstatymą R. M. padaryta turtinė žala priteisiama iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – R. M. individualios įmonės „A.“, kuriam negalint atlyginti žalos, jos išieškojimas gali būti nukreiptas į kaltinamojo R. M. asmeninį turtą ir siekiant užtikrinti tinkamą padarytos žalos atlyginimą, aptariamos procesinės prievartos priemonės paliekamos galioti iki visiško padarytos žalos atlyginimo.

6.3.1. dvi žarnos su atidalijimo žymėmis ir biologinė nuoplova nuo dėmės ant metalo pjovimo disko, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 34, 36 b. l.), sunaikinamos;

6.3.2. replės ir metalo pjovimo diskas, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 34, 36 b. l.), grąžinami kaltinamajam R. M.;

6.3.3. kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., 23, 45, 174, 190 b. l.), paliekami saugoti kartu su baudžiamąja byla;

6.3.4. metalo pjovimo staklės „Pedrazzoli Brown 250“, paliktos saugoti kaltinamajam R. M. (2 t., 106 b. l.), paliekamos kaltinamajam R. M..

6.4. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos valstybei iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, valstybei išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo R. M. neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į minėto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“).

R. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško padarytos žalos atlyginimo šias procesines prievartos priemones:

1) laikiną R. M. nuosavybės teisės apribojimą į savos gamybos automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) R. M. įmonės „A.“ nuosavybės teises į transporto priemones „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)).

- G. Č. 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- R. M. 154,12 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 12 ct) turtinei žalai atlyginti.

R. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos netenkinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

- dvi žarnas su atidalijimo žymėmis ir biologinę nuoplovą nuo dėmės ant metalo pjovimo disko, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti;

- reples ir metalo pjovimo diską, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti R. M.;

- kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;

- metalo pjovimo stakles „Pedrazzoli Brown 250“, paliktas saugoti R. M., palikti R. M..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. M. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) R. M. už advokatės pagalbą.

Išaiškinti R. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.