Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. K., nukentėjusiųjų J. U., V. A., B. S., P. S., M. S. R., A. A. R. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams. Paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio 1- 2 dalies pagrindu sumažinta 1/3 ir V. S. paskirta galutinė - ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies pagrindu atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tris metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikotarpis, V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-09-09 iki 2014-09-22.

Priteista J. U., V. A., B. S. ir P. S. 300,73 eurų lygiomis dalimis iš civilinio atsakovo „C. TU S. A. V. I. G.“ veikiančio per Lietuvos filialą turtinės žalos atlyginimo ir 2500 eurų lygiomis dalimis iš civilinio atsakovo „C. TU S. A. V. I. G.“ veikiančio per Lietuvos filialą ir 7500 eurų lygiomis dalimis iš V. S. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista M. S. R. 289,62 eurų iš civilinio atsakovo „C. TU S. A. V. I. G.“ veikiančio per Lietuvos filialą turtinei žalai atlyginti. Jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant 2500 eurų lygiomis dalimis iš civilinio atsakovo „C. TU S. A. V. I. G.“ veikiančio per Lietuvos filialą ir 5500 eurų lygiomis dalimis iš V. S..

A. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies bei priteista jam iš civilinio atsakovo „C. TU S. A. V. I. G.“ veikiančio per Lietuvos filialą 1350,68 eurų turtinės žalos patirtos slaugant nuo nusikalstamos veikos nukentėjusį M. S. R..

A. A. R. ir A. R. civilinis ieškinys 2000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo - atmestas.

Priteista iš V. S. 689,62 eurų nukentėjusiajam B. S. ir 400 eurų A. R. už turėtas proceso išlaidas advokato teisinei pagalbai.

Išieškota iš V. S. 158,88 eurų proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2014 metų rugsėjo 9 dieną, apie 20 val. 48 min., Panevėžyje, N. gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus - jam nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 37 punktu reikalavimus - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusius tris pėsčiuosius: Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčioji Z. S. nuo patirtų sužalojimų- stipraus kūno sumušimo pasireiškusių muštine žaizda dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kraujosruva dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimu, kraujosruvomis krūtinės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės III-IV-V-VI-to, kairės pusės IV-V-VI-to šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio plyšimu, plaučių sumušimu, kairio raktikaulio lūžiu, stuburo I-mo kaklo slankstelio lūžiu su kraujosruvomis nugaros smegenyse, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiu, dešinio šlaunikaulio lūžiu, kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje, pėsčiasis V. S. tą pačią dieną apie 23.45 val. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų- stipraus kūno sumušimo pasireiškusio odos nubrozdinimais dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje ir pilve, kraujosruvomis dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvomis krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kairio plaučio ir širdies sumušimu, kairio plaučio audinio įplyšimais, kairės pusės III-IV-V-VI-VII-VIII-to šonkaulių lūžiais, gaktikaulio ir sėdinkaulio lūžiais, kas komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mirė VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, bei dėl eismo įvykiu patirtų sužalojimų galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda pakaušio srityje, krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio kairės pusės III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžiais, lydimais kairio plaučio pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei oro susikaupimu minkštuosiuose audiniuose kairėje pusėje, taip pat potrauminiu kairio plaučio uždegimu, bei pilvo sumušimais, pasireiškusiais blužnies plyšimu, lydimu kraujavimo į pilvo ertmę, buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiojo M. S. R. sveikata, dėl ko jam nuo 2014-12-18 nustatytas specialusis nuolatinės pagalbos (globos) poreikis, be to eismo įvykio metu buvo apgadintas ir nukentėjusiajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , kuriam vengiant susidūrimo su V. S. vairuojamu automobiliu „Renault Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į važiuojamosios dalies dešinės pusės bortelį buvo prakirsta automobilio „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dešinės pusės padanga, sugadintas metalinis rato ratlankis, pažeista priekinė dešinės pusės važiuoklė ir šarnyras.

Teigia, kad tokių vertybių kaip gyvybė ar sveikata gynimo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Teismo funkcija - kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. A. R. ir A. R. nurodo, kad jie dėl paties artimiausio žmogaus - vyro ir tėvo sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nes turėjo juo rūpintis, slaugyti, matyti jo kančias, todėl jiems buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertino po 1000 eurų. Teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju nėra absoliuti, tačiau sprendė, kad šios bylos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis bei nukentėjusiojo sūnui ir sutuoktinei neturtinės žalos nepriteisė vadovaudamasis CK 6.250, 6.283, 6.284 straipsnių nuostatomis. Su tokiu teismo sprendimu apeliantai A. A. R. ir A. R. kategoriškai nesutinka, nes jie slaugydami ir rūpindamiesi sužalotu artimu asmeniu patyrė išties didelių dvasinių išgyvenimų, A. R. privalėjo išeiti atostogų, kad galėtų rūpintis tėvu, bei tuo pačiu slaugyti motiną, kuri po sutuoktinio sužalojimo patyrė emocinį šoką, todėl mano, jog teisingai prašė neturtinės žalos atlyginimo. Prašo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį pakeisti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas - atmesti.

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. K., nukentėjusiųjų J. U., V. A., B. S., P. S. apeliaciniai skundai tenkinami, nukentėjusiųjų M. S. R., A. A. R. ir A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu V. S. yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą – KET pažeidimą, padarytą esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas M. S. R., bei žuvo V. S. ir Z. S.. Ši V. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėtį, skundžiamame nuosprendyje ji neginčijamai kvalifikuota teisingai. Šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyti duomenys, charakterizuojantys V. S., t.y. nurodyta, kad jis anksčiau nebuvo teistas, veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Remiantis šiais duomenimis ir nustačius V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta švelnesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas vidurkis- šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu iki 4 metų laisvės atėmimo. Ginčo dėl šios nuosprendžio dalies nėra.

Teismas skiręs V. S. bausmę šioje byloje taip pat padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji išvada motyvuojama tuo, kad V. S. 22 metus dirbo tyrėju policijoje, šiuo metu dirba UAB „S.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina dvi mažametes dukras, nukentėjusių atsiprašė ir suteikė jiems pagalbą, atsakomybės nevengė, padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismo nurodyti motyvai, pagrindžiantys išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pakankami ir įtikinami.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje vietoje pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už jau padarytas veikas, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti asmenis, kad jie nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tuo pačiu užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles (toliau KET) ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

Vairavimas išgėrus yra uždraustas įstatymo, todėl nuteistasis, darydamas tokį pažeidimą, turėjo pareigą numatyti ir dėl tokio jo paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. S. buvo policijos pareigūnu, kuriam taikytini griežtesni elgesio standartai nei ne pareigūnui.

Nors iš esmės byloje nėra V. S. neigiamai charakterizuojančių duomenų – jis anksčiau neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes ir tokie atvejai vertinami kaip paneigiantys galimybę teisiamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-479/2014, 2K-433/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų duomenų visumą, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose konstatuotina, kad teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nepagrįsta, bausmės vykdymo atidėjimas V. S. pritaikytas nesilaikant BK 75 straipsnio reikalavimų, nes neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų kitų bausmės tikslų.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nukentėjusysis M. S. R. apeliaciniu skundu nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes, jo nuomone, teismo priteista neturtinė žala yra neadekvati jo patirtoms dvasinėms kančioms, pergyvenimui ir fiziniam skausmui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, prašo priteisti visą civiliniame ieškinyje prašomą 10 000 eurų sumą.

Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. R. pareikštas 10 000 eurų dydžio ieškinys dėl nagrinėjamo autoįvykio metu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies ir jam priteista 8000 eurų suma: 2500 eurų iš civilinio atsakovo „C. TU S. A. V. I. G.“ veikiančio per Lietuvos filialą ir 5500 eurų iš V. S..

Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. R. priteistos neturtinės žalos suma iš tiesų yra neadekvati jo patirtai neturtinei žalai ir jos dydis neatitinka susiklosčiusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas padarytos neturtinės žalos dydžio M. S. R. klausimą atsižvelgė, kad jam eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis tapo neįgalus, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumažinimą motyvavo tuo, kad M. S. R. liko gyvas, yra garbaus amžiaus, o jo prašoma priteisti neturtinė žala tokia pat, kaip dėl šioje byloje žuvusių dviejų asmenų artimųjų prašoma priteisti suma padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat nurodė, kad atsižvelgiama į teisiamojo turtinę padėtį ir kaltės formą.

Nors teismas įvertindamas nukentėjusiojo M. S. R. patirtą neturtinę žalą nurodė besivadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog nustatant šiam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės nepagrįstai atsižvelgė ne į įstatyme įtvirtintus šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, bei panašaus pobūdžio byloje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti, o į kitų asmenų, nagrinėjamo įvykio metu taip pat patyrusių neturtinę žalą, prašomas atlyginti sumas.

Šiuo atveju nustatant M. S. R. padarytos neturtinės žalos dydį pinigine išraiška atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis nusikalto itin šiurkščiai pažeisdamas KET, yra darbingas, taip pat į nukentėjusiajam įvykio metu padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumo laipsnį, dėl sužalojimų patirtą fizinį skausmą, tai, kad jam buvo taikyta reanimacija, ilgalaikis gydymas ir reabilitacija, į dėl patirtų sužalojimų patirtus dvasinius išgyvenimus – iki įvykio buvęs sveikas ir aktyvus žmogus tapo neįgalus, nesavarankiškas, priklausomas nuo kitų asmenų, t.y. žymiai suprastėjo jo bendravimo ir saviraiškos galimybės, buvo sutrikdytas įprastinis ir visavertis gyvenimas.

Kadangi pirmos instancijos teismas į šiuos kriterijus pakankamai neatsižvelgė, kolegija daro išvada, kad nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo M. S. R. akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5792 eurų iki 23 170 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.), todėl šio nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo savo dydžiu yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo bei į tai, kad iš už V. S. padarytą žalą atsakingos draudimo bendrovės skundžiamu nuosprendžiu visa ši neturtinės žalos atlyginimo suma nukentėjusiesiems jau yra priteista, taip pat į tai, kad V. S. M. S. R. savanoriškai yra atlyginęs 1000 eurų dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, neatlygintoji (ir nepriteista) neturtinės žalos dalis (1000 eurų) priteisiama iš nuteistojo V. S..

Taigi, nuosprendis keistinas ir šioje dalyje.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji A. A. R. ir A. R. nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš nuteistojo nepriteisė jų prašomos 2000 eurų sumos neturtinės žalos atlyginimui, nes jie, matydami eismo įvykyje, dėl kurio kaltas V. S., sunkiai sužalotą vyrą ir tėvą M. S. R. ir jį slaugydami, patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl ko jiems turi būti atlyginta.

Iš byloje esamų duomenų žinoma, kad nukentėjusieji A. A. R. ir A. R. yra eismo įvykio metu sužalotojo M. S. R. artimieji – žmona ir sūnus. Neginčytina, kad minimi apeliantai sužinoję apie įvykį ir artimo asmens - M. S. R. sunkią sveikatos būklę bei pavojų gyvybei patyrė stresą, jautė dvasinius išgyvenimus, kol pastarasis buvo gydomas, turėjo juo rūpintis, slaugyti, matyti jo kančias, tad jiems dėl artimo asmens sužalojimo buvo padaryta moralinė žala, dėl ko A. A. R. ir A. R. šioje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Kaip jau buvo minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

CK 6.283 straipsnio, numatančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys. Tuo tarpu tretieji asmenys teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju ir šie asmenys išvardinti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje.

Nors, kaip jau buvo pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje, teisė į neturtinės žalos atlyginimą aktualioje teismų praktikoje tik asmens gyvybės atėmimo atveju nėra absoliuti, tačiau atvejai, kuomet sužalotų asmenų artimiesiems teismo sprendimais buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo pripažinti išimtiniais – vienoje byloje žala priteista sužalotų naujagimių tėvams, kitoje – eismo įvykio metu sužalotojo asmens, kuris vėliau mirė, įpėdiniams.

Nukentėjusysis A. R. savo skundo motyvus dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jis dėl sužaloto tėvo slaugymo turėjo eiti atostogų, taip pat slaugyti ir dėl eismo įvykio ištiktą emocinio šoko savo motiną. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios nurodomos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis, sąlygojančiomis neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje A. A. R. ir A. R.. Aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo aspektu ir konstatuoja, kad šių nukentėjusiųjų apeliacinio siundo dėl neturtinės žalos priteisimo jiems tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautas prašymas priteisti nukentėjusiems J. U., V. A., B. S., P. S., M. S. R., A. A. R. ir A. R. apeliacinės instancijos procese turėtas išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. iš teismui pateiktų duomenų – pinigų priėmimo kvitų matyti, kad apeliacinius skundus surašiusiam bei nukentėjusiųjų interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavusiam advokatui V. Kupcikevičiui A. R. sumokėjo 400 eurų – 150 eurų už skundo surašymą ir 250 eurų už atstovavimą teisme, o B. S. 350 eurų – 100 eurų už skundo surašymą ir 250 eurų už atstovavimą teisme.

Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, ginčo dėl kaltės nėra, todėl nėra pagrindo bylos laikyti sudėtinga, o apeliacine tvarka visi apeliantai tuo pačiu motyvu skundė tik nuosprendžio dalį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą bei nukentėjusieji M.S. R., A.A. R. ir A. R. – ir nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo, į tai, kad apeliacinius skundus ruošė ir apeliacinės instancijos teisme jiems atstovavo tas pats advokatas, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą ir pirmos instancijos teisme, dėl ko jam susipažinti su bylos medžiaga ruošiant apeliacinius skundus atskirai nereikėjo, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per vieną posėdį, kuris vyko mažiau nei valandą, taip pat į tai, kad A.A. R. ir A. R. reikalavimai tenkinami tik iš dalies, bei vadovaujantis proporcingumo kriterijais, iš nuteistojo nukentėjusiems A. R. ir B. S. priteistina tik dalis jų turėtų išlaidų, sumokėtų advokatui už jo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, o A. R. – ir už apeliacinio skundo parengimą. Dėl šių priežasčių iš nuteistojo V. S. nukentėjusiesiems A. R. ir B. S. priteisiama po 200 eurų apeliacinio proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams vadovaujantis BK 75 straipsniu.

Nuosprendžiu V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iš V. S. nukentėjusiajam M. S. R. priteistą neturtinės žalos sumą padidinti 1000 eurų, iki 6500 eurų.

Priteisti iš nuteistojo V. S. 200 eurų nukentėjusiajam A. R. ir 200 eurų B. S. turėtų išlaidų apeliaciniame procese advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.