Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-1058/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-21Vilniaus apygardos teismas
  3. T-425-927/2023Nutartis · 2023-06-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
1A-184-1058/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09690-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-1058/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09690-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.23.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutine subendrinta bausme paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 22 d., 00.10 val. iki 2022 m. kovo 22 d., 11.11 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2022 m. kovo 21 d. maždaug 23.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės kišenėje, polietileniniame maišelyje, taip pat džinsų kišenėje, polietileniniame maišelyje, laikė 0,000226 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, taip pat tos pačios striukės kišenėje, folijos lankstinuke laikė 0,000025 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iš viso minėtomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 0,000251 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iki tol, kol 2022 m. kovo 22 d. apie 00.10 val. minėtose vietose šią narkotinę medžiagą rado Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. (toliau – ir apeliantas) prašo sušvelninti jam paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilnius regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį, o ne bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neįvertino, kad jis už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teisiamas pirmą kartą, kad jam reikia išlaikyti mažametį ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) vaiką. Šiuo metu atlieka keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja, dirba.

2.2. Teismas nepagrįstai jam neskyrė nei gydymosi, nei pasiūlė pagalbą, nors nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Apelianto vertinimu jam paskirta bausmė yra per griežta ir per didelė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra siūlęs švelninti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankciją ir skirti baudą arba areštą.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. B. paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Teismas bausmę tinkamai individualizavo, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į jo asmenybę – praeityje teistas net 7 kartus, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Akcentavo, kad 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl daromų pažeidimų.

3.2. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. nelinkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų, toks jo priešingas teisei elgesys rodo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir nėra atsitiktinio pobūdžio, o anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad turi mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti, tačiau ši aplinkybė, būnant laisvėje, neįtakojo jo elgesio į teigiamą pusę, dirbti ir nedaryti nusikalstamų veikų, dėl ko laikytina nepagrįsta.

Šalies argumentai

3.3. A. B. apeliaciniame skunde nurodomas nepagrįstas argumentas, kad už jo padarytą veiką turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, kadangi Lietuvos Respublikos Seimas yra siūlęs už psichot­ropinių medžiagų vartojimą skirti baudą arba areštą. Skirdamas baus­mę teismas pagrįstai atsižvelgė tik į šiuo metu galiojančius ir BK įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir paskyrė teisingą bei proporcingą padarytam nusikaltimui bausmę. Atsižvelgti į plačiai visuomenėje eskaluojamą temą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo dekriminalizavimo, nėra jokio pagrindo.

3.4. Nesutinkama su A. B. prašymu į bausmės laiką įskaityti jo atliktą bausmės dalį, o neskaičiuoti ją nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Skundžiamu nuosprendžiu teismas A. B. paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, dėl ko įskaityti jau atliktą bausmę, pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir į ją įskaityti atliktą bausmės dalį.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Neteisinga bausme, BPK 328 straipsnio 2 punkto prasme, pripažįstama tokia, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-719/2021, 2K-70-942/2022 ir kt.). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį teismas privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam A. B. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

7. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pasisakydama dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumento, jog Lietuvos Respublikos Seime yra svarstoma galimybė švelninti bausmes už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teisėjų kolegija pažymi, kad joks nuteistojo padėtį švelnintis įstatymo pakeitimas šiuo metu nėra priimtas, laisvės atėmimo bausmė vis dar yra numatyta šios teisės normos sankcijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tokios bausmės taikymo galimybę.

8. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. B. bausmės rūšį ir nustatydamas jos terminą, įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, rastos narkotinės medžiagos kiekį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis atitinka sankcijos vidurkį. Pagrindo nesutikti su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu teisėjų kolegija neįžvelgia.

9. Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis niekur nedirba, duomenų, kad būtų nedarbingas ar turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra itin dažnas, nuo tokio jo elgesio neatgraso nei atliktos laisvės atėmimo bausmės, neįtakoja ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. ĮKNR duomenims, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme A. B. teistas septynis kartus, visais atvejais jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (1 t., b. l. 105-113). A. B. 2021 m. sausio 22 d. buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų ir 2021 m. gruodžio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau praėjus vos dviem mėnesiams po to, 2022 m. vasario 14 d., padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu. Nors šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, A. B. probacijos laikotarpiu 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2022 m. rugpjūčio 27 d., 2022 m. spalio 26 d., padarė naujas nusikalstamas veikas (visos numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje), dėl kurių savo kaltę pripažino ir buvo nuteistas trimis nuosprendžiais, vienas jų šiuo metu jau yra įsiteisėjęs. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nuteistasis daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus, tarp kurių ir probacijos laikotarpiu įvykdytos smulkios vagystės (paskutinė 2022 m. birželio 21 d.) ir 2022 m. gegužės 1 d. narkotinės medžiagos – fentanilio, vartojimas be gydytojo paskyrimo (1 t., b. l. 115-123), taigi, nežiūrint į tai, kad nuteistasis už narkotinių medžiagų laikymą anksčiau nebuvo teistas, jis jau yra baustas už šių medžiagų vartojimą tiek probacijos, tiek ir šioje byloje pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnis nuteistojo teistumas, probacijos taisyklių pažeidimas, baustumas administracine tvarka itin neigiamai jį charakterizuoja ir sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, teigiamų išvadų dėl savo netinkamo ir nusikalstamo elgesio nedaro, nededa pastangų jį keisti. Ši aplinkybė yra svarbi ne tik parenkant asmeniui bausmę, bet ir nustatant jos terminą, kadangi nuolat pasikartojantis nusikalstamas elgesys sudaro pagrindą išvadai, jog pernelyg trumpa laisvės atėmimo bausmė gali būti nepakankama pataisyti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju egzistuoja po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), inkriminuotą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atitinkamai, nustatant laisvės atėmimo dydį, kuris atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, nebuvo nukrypta nuo BK 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo taisyklių.

12. Pažymėtina, kad nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki aštuonių mėnesių laisvės atėmimo ir itin palankiai nuteistajam dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nors pagal BK 64 straipsnio 3 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės dydis (šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis – 3 mėnesiai), išskyrus atvejus, kai pridedama bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik 1 mėnesį, kuris sudaro net mažiau nei pusę nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalies. Taigi, įvertinus ir taip itin palankią nuteistajam bausmę, laikyti jos pernelyg griežta bei dar labiau švelninti A. B. teisinę padėtį, nėra pagrindo.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį, o ne skaičiuoti galutinės subendrintos bausmės pradžią nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojamas BK 63 ir 64 straipsniuose, priklausomai nuo to, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai A. B. paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu o nagrinėjamu atveju jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. kovo 21 d., t. y. jau po 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 64 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo pagrindo į bausmės laiką įskaityti nuosprendžio priėmimo dieną jau atliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021). Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis atlikinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 23 d.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas vietoje skirtos laisvės atėmimo bausmės nepagrįstai nepasiuntė jo gydytis priklausomybių. Šiuo atveju A. B. išaiškintina, kad ir laisvės atėmimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi galimybę gauti reikiamą medicininę pagalbą, jei tik išreiškia norą gydytis priklausomybių ligas. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio nėra visiškai aišku, kiek tokia galimybė nuteistajam yra apskritai aktuali, kadangi jis nurodo, jog šiuo metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, nesudaro pagrindo švelninti jam skirtą bausmę. Nuteistasis nurodė, kad jo vaikui yra (duomenys neskelbtini) m., vadinasi jis egzistavo ne tik šio, bet ir ankstesnių nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nei pareiga jį išlaikyti, nei noras rūpintis, nei galimos neigiamos sąlygos nebuvo pakankamos sulaikyti apeliantą nuo nusikalstamo elgesio, atitinkamai, noras išlaikyti savo vaiką, nesudaro pagrindo švelninti šiuo metu jam skirtą bausmę.

17. Įvertinusi į tai, kad apelianto skunde nenurodytos aplinkybės, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, taip pat į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėGiedrė TelksnienėUgnius Trumpulis