- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-73-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24646-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 1.2.20.2Nepagarba teismui (BK 232 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės R. V. ir jos gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. V., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jos gynėjo advokato Anatolij Šichovcov apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria R. V., padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, pripažinta nepakaltinama ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. 2017 m. gegužės 18 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo, teismo posėdyje viešai žodžiu išreiškė nepagarbą teismui, įžeidinėdama šią bylą nagrinėjantį (duomenys neskelbtini) ir pareikšdama jam, kad teisėjas yra nesąžiningas, korumpuotas, kad yra įsistatęs kiaulės akis, priima nutartis, palankias „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai (duomenys neskelbtini), kad teisėjai yra nesąžiningi, vykdo nusikalstamą veiką, sietiną su nusikalstama grupuote „(duomenys neskelbtini), tokiu būdu, užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei (duomenys neskelbtini) teisėją (duomenys neskelbtini) dėl jo veiklos.
2. R. V. 2018 m. vasario 6 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo, teismo posėdyje viešai žodžiu išreiškė nepagarbą teismui, įžeidinėdama šią bylą nagrinėjantį teisėją (duomenys neskelbtini) ir pareikšdama jam, kad teisėjas šneka su anuo pasauliu, nori vilkinti bylą toliau ir klaidinti, tokiu būdu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei (duomenys neskelbtini) teisėją (duomenys neskelbtini) dėl jo veiklos.
3. R. V. 2019 m. gegužės 29 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo, teismo posėdyje viešai žodžiu išreiškė nepagarbą teismui, įžeidinėdama šią bylą nagrinėjantį teisėją (duomenys neskelbtini) ir pareikšdama jam, kad teisėjas paėmė kyšį iš ieškovės ir atsisako nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, privalėdamas atidirbti ieškovei už paimtą kyšį ir priimti ieškovei palankų galutinį procesinį sprendimą, teisėjas yra nupirktas, kuris trukdo ir sudaro visas sąlygas išsidirbinėti (duomenys neskelbtini), pasakydama, kad teisėjui yra dzin, kad jis nusišneka, kad toks teisėjas negali dirbti, yra labai nesąžiningas, labai neturi garbės ir orumo, negali būti teisėjas, tokiu būdu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei (duomenys neskelbtini) teisėją (duomenys neskelbtini) dėl jo veiklos.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu R. V., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jos gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria R. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taip pat prašo skirti R. V. komisinę-kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriuje.
4.1. Nurodo, kad R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metais (duomenys neskelbtini) įvyko vagystės, kurias įvykdė nusikalstamos grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ kartu su dirbančiaisiais. Teigia, kad tuo metu R. V. nežinodama tiesos, gynė tikruosius vagis, įžeisdama net žurnalistus. Dėl R. V. pasitikėjimo (duomenys neskelbtini) nusikaltėliais buvo sudarytos sutartys dėl paskolų jai ir jos šeimos nariams bei kitiems žmonėms. Tvirtina, kad R. V. buvo apšmeižta, jog jai buvo išmokėti paskolų pinigai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) padavė į teismą ieškinį dėl jai nesuprantamų dalykų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, susikūrusi 2009 m. lapkričio mėnesį, jau 2010 metų sausio mėnesį nukūlusi derlių gavo 400000 litų, o R. V. ir A. P. grūdus pavogė ir padarė (duomenys neskelbtini) žalą. Teigia, kad R. V. norėjo įrodyti teisėjui (duomenys neskelbtini), kad sausio mėnesį grūdai nekuliami, o teisėjas, kuris šneka su anuo pasauliu (perfrazavus – nesigilina į esmę, nes neturi jokio supratimo apie žemės ūkį, apie derliaus nukūlimo laiką, nes derliaus nuėmimas vyksta rugpjūtį ir rugsėjį, ir tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar neegzistavo), todėl šį teisėją R. V. norėjo nušalinti. R. V. nuomone, šis teisėjas iš (duomenys neskelbtini) yra paėmęs kyšį, nes palaikė tokį nepagrįstą, „nesąmoningą“ ieškinį. R. V. pripažino, kad sakė, jog teisėjas nesupranta žemės ūkio, jog jis yra paėmęs kyšį, kad yra „vargšelis“. Apeliantų teigimu, R. V. išsakė savo nuomonę (pagal savo išprusimo lygį) nepalankiais teismui žodžiais, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog R. V. padarė nusikalstamas veikas ir todėl jos atžvilgiu byla nutrauktina.
4.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su atlikto lingvistinio tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, apeliantų nuomone, nepatvirtina, kad R. V. išsakydama kaltinime nurodytus teiginius įžeidus teisėją.
4.3. Taip pat apeliantai nesutinka su Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, kad R. V. nesupranta savo veiksmų. Pažymi, kad R. V. puikiai orientuota ir išsako tai, apie ką jai susiformavo objektyvios išvados žinant realias aplinkybes apie korupciją, nusikalstamas grupuotes, veikiančias (duomenys neskelbtini) rajone, apie konkrečius nusikaltėlius, ir matydama, kad teisėsauga juos gina. Apeliantų nuomone, R. V. baudžiama už savo nuomonės išsakymą. Teigia, kad ekspertizės išvados padarytos tik vertinant R. V. išsakytus neigiamus pasisakymus apie teisėsaugą, tačiau nevertinant jos psichikos sveikatos būklės. Nurodo, kad ekspertas neturėdamas jokių rašytinių įrodymų apie R. V. sveikatos būklę – gydytojo psichiatro pažymų, ligos istorijų, gautų iš psichikos sveikatos centro bei kitų įstaigų, padarė išvadą, kad tai galvos traumos, patirtos avarijos metu, pasekmė. Apeliantų teigimu, ekspertizės aktas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Teigia, kad R. V. dėl blogos regos nepalaiko ilgesnio akių kontakto, jog blogas regėjimas nėra psichikos sutrikimas. Ekspertizės atlikimo metu R. V. nerimavo, jog tai yra normali asmens reakcija atliekant ekspertizę. Nurodo, kad ekspertas vertino aplinkybes nesusijusias su tiriama byla, ir tai rodo eksperto nusistatymą R. V. atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad R. V. nebuvo patyrusi galvos traumos, ji autoįvykio metu patyrė „galvos sumušimą“, o kiti jos patirti sunkūs sužalojimai nebuvo susiję su galvos trauma ir tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti medicininiai dokumentai. Mano, kad ekspertai suklastojo šiuos dokumentus –2005-10-13 ir 2006-11-24 fizinės reabilitacijos A. S. medicininius įrašus; 2006-11-23 ir 2006-10-04 neurologo, gydytojo A. P. R. medicininius įrašus – melagingai, klaidingai, galimai nusikalstamai įrašydami „galvos smegenų sukrėtimas, sumušimas“ bei „trauminė galvos smegenų liga“. Teigia, kad ekspertai akivaizdžiai suklastojo (duomenys neskelbtini), gydymo stacionare istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir gautą 2021-10-18 iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėja V. L. pašalino iš baudžiamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos. Be to, klaidingai nurodė ir pateikė tai, kad R. V. nuo 2011 m. iki 2019 m. pas gydytojus nesilankė. Tvirtina ir tai, kad ekspertai melagingai, klaidingai ekspertizės akte nurodė jog pagal R. V. skundą Vidaus reikalų ministro jai buvo paskirta 100 Eur bauda, o 2011-08-26 už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą jai buvo paskirta bausmė – 3900 Lt bauda. Nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos informacijos matyti, kad R. V. nėra psichiatrijos klinikos pacientų registre bei (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitoje.
4.4. Apeliantų teigimu, ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų ir todėl yra pagrindas skirti komisinę-kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, kad R. V. psichikos būklę įvertintų ne vienas ekspertas. Prašo skirti ekspertizę pagal R. V. gyvenamąją vietą, pavedant ekspertizę atlikti (duomenys neskelbtini) ekspertams psichologams ir psichiatrams.
5. Teismo posėdyje R. V., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jos gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. R. V., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jos gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas, jog R. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 232 straipsnyje, tvirtindami, kad R. V. išsakė savo nuomonę nepalankiais teismui žodžiais ir tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ji užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei (duomenys neskelbtini) teisėją (duomenys neskelbtini) dėl jo veiklos. Taip pat apeliantai nesutinka su ekspertų pateiktomis išvadomis bei R. V. paskirta priverčiamąja medicinos priemone – ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Dėl įrodymų vertinimo
7. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, tai yra ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ją padarė būtent asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl padarytos veikos. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad R. V. pagal savo išprusimo lygį išsakė tik savo nuomonę nepalankiais teismui žodžiais, jog nesutinka su atlikto lingvistinio tyrimo išvada, kad jos išsakyti teiginiai įžeidė teisėją (duomenys neskelbtini), ar užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma paneigia šiuos apeliacinio skundo argumentus.
9. Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014). Nepagarbūs, įžeidžiantys, žeminantys veiksmai, nukreipti į teisėją ar teisėjų kolegiją, gali pažeminti visą teismų sistemą. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl BK 232 straipsnio taikymo, būtina nustatyti, kad veiksmai, užgauliai žeminantys teismą ar teisėją, buvo padaryti dėl to, kad jie atlieka savo priedermę – vykdo teisingumą. Jei tokia veika padaroma dėl kokios kitos veikos, pavyzdžiui, teisėjo asmeninių poelgių ir pan., atsakomybė gali kilti remiantis BK XXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui“ nuostatomis. Šio nusikaltimo objektas – teisingumo interesai, teismų, teisėjų autoritetas visuomenėje, profesinė jų reputacija.
10. Taigi vienas iš BK 232 straipsnyje nurodytai veikai kvalifikuoti esminių aspektų laikytinas asmens žodžiu ar raštu pateiktų išsireiškimų užgaulaus, įžeidžiančio ar žeminančio teisėją ar visą teismų sistemą, pobūdžio nustatymas. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais teismo posėdžių garso įrašais bei jų apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo D. L., liudytojos L. D. parodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo, 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. gegužės 29 d. vykusių teismo posėdžių metu R. V. viešai žodžiu išreiškė nepagarbą teismui, įžeidinėjo bylą nagrinėjantį teisėją (duomenys neskelbtini) pareikšdama jam, jog teisėjas yra nesąžiningas, korumpuotas, kad yra įsistatęs kiaulės akis, priima nutartis, palankias „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai (duomenys neskelbtini), jog teisėjai yra nesąžiningi, vykdo nusikalstamą veiką, sietiną su nusikalstama grupuote „(duomenys neskelbtini)“, kad teisėjas šneka su anuo pasauliu, nori vilkinti bylą toliau ir klaidinti, teisėjas paėmė kyšį iš ieškovės ir atsisako nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, privalėdamas atidirbti ieškovei už paimtą kyšį ir priimti ieškovei palankų galutinį procesinį sprendimą, teisėjas yra nupirktas, nes trukdo ir sudaro visas sąlygas išsidirbinėti (duomenys neskelbtini), pasakydama, jog teisėjui yra dzin, kad jis nusišneka, jog toks teisėjas negali dirbti, yra labai nesąžiningas, labai neturi garbės ir orumo, negali būti teisėjas.
11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad siekiant nustatyti R. V. teismo posėdžių metu išsakytų teiginių pobūdį, ikiteisminio tyrimo metu kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyrių, kurio vyriausioji ekspertė M. K., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, teismo lingvistikos ekspertės kvalifikaciją ir šešerių metų ekspertės darbo stažą, atliko lingvistinę R. V. teismo posėdžiuose išsakytų teiginių analizę (t. 1., b. l. 55–62). Specialistės išvadoje nustatyta, jog R. V. išsakyti teiginiai teismo posėdžių, vykusių 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. gegužės 29 d., metu konkrečiam asmeniui – teisėjui (duomenys neskelbtini) ir išsakyti teiginiai apie teismo instituciją, kaip apie asmenų grupę – teisėjus, yra neigiami, žeminantys, įžeidžiantys. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, jog nurodytuose garso įrašuose esantys neigiami pasisakymai apie asmenį – teisėją (duomenys neskelbtini) – yra suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio, kurie laikytini žeminančiais teisėją dėl jo veiklos, kai pasakymų autorė (R. V.) kaltina teisėją nusikalstamo pobūdžio veikla ir teisėjo darbo etikos pažeidimais. Pasakymai, kuriuose yra neigiamos informacijos, suformuluotos ne kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija apie teisėją (duomenys neskelbtini), laikytini įžeidžiantys asmenį, kalbant apie jį, kaip apie teisminės valdžios atstovą, kad teisėjas yra nesąžiningas, subjektyvus, kvestionuojant jo kompetenciją bei keliantį abejones jo kaip teisėjo elgesį. Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta ir tai, kad R. V. išsakytos frazės – „įsistatęs kiaulės akis“ ir „šneka su anuo pasauliu“ – formalioje dalykinėje aplinkoje, t. y. teismo posėdžių metu, yra žeminančios, įžeidžiančios asmenį, kuriam šios frazės ir buvo skirtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į specialistės darbo patirtį ir išsilavinimą, neturi pagrindo abejoti ekspertės pateikusios išvadą, kompetencija.
12. Tai, kad R. V. 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. gegužės 29 d., vykusiuose teismo posėdžiuose viešai žodžiu išreiškė nepagarbą teismui, įžeidinėdama šią bylą nagrinėjantį teisėją (duomenys neskelbtini), patvirtino ir nukentėjusysis D. L. bei liudytoja L. D..
13. Apklaustas teisme nukentėjusysis D. L. parodė, kad nagrinėjant civilinę bylą R. V. elgesys teismo posėdžių metu buvo netinkamas, trukdė sklandžiai, operatyviai ir greitai išnagrinėti bylą, net keturis kartus pareiškė prašymus nušalinti teismą, jog R. V. stengėsi elgtis taip, kad teismo procesas nevyktų, reiškė nepasitikėjimą teismu. Taip pat nukentėjusysis D. L. tvirtino, jog viešuose teismo posėdžiuose, dalyvaujant kitiems proceso dalyviams, R. V. išsakė įžeidžiančius ir niekuo nepagrįstus teiginius jo atžvilgiu, kad teisėjas su anapusiniu pasauliu kalba, jog yra įsistatęs kiaulės akis, kad yra korumpuotas, ima kyšius.
14. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. D. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjama civilinė byla pagal (duomenys neskelbtini) ieškinius, atsakovė buvo R. V.. Posėdžių metu R. V. reiškė teisėjui (duomenys neskelbtini) kelis kartus nušalinimus ir išreiškė nepasitenkinimą, kad teisėjas yra nesąžiningas, yra įsistatęs kiaulės akis, kliedi, jog paėmęs kyšį ir turi dabar atidirbti. Liudytoja taip pat nurodė, kad R. V. per posėdžius sistemingai išsakydavo savo priekaištus, įžeidinėdavo teisėją, jog buvo tiesiog nemalonu sėdėti posėdyje.
15. Taigi pasak nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, R. V. išsakytos frazės ir teiginiai ne viename viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir kitos proceso šalys, buvo įžeidūs, žeminantys teisėjo garbę ir orumą, menkinantys teismo autoritetą, rodantys nepagarbą teismui. Būtent tai patvirtina ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžių, vykusių 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. gegužės 29 d., garso įrašai bei lingvistinio tyrimo specialisto išvada, kuria pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vertindamas ją visų kitų byloje surinktų įrodymų visumoje. Kaip jau buvo minėta, specialisto išvada patvirtina, kad R. V. išsakyti teiginiai teisėjui D. L. ir išsakyti teiginiai apie teismo instituciją, kaip apie asmenų grupę – teisėjus, yra neigiami, žeminantys, įžeidžiantys, neigiami pasisakymai apie teisėją (duomenys neskelbtini) yra suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio, kurie laikytini žeminančiais teisėją dėl jo veiklos. Šių aptartų įrodymų visuma paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad R. V. išsakė savo nuomonę nepalankiais teismui žodžiais ir tai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ji užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei (duomenys neskelbtini) teisėją (duomenys neskelbtini) dėl jo veiklos.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo, 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. vasario 6 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose R. V. viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą bei (duomenys neskelbtini) teisėją (duomenys neskelbtini) ir tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 232 straipsnyje, yra pagrįsta.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo
17. Apeliantai nesutinka su ekspertų pateiktomis išvadomis ir R. V. paskirta priverčiamąja medicinos priemone – ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nurodydami, kad ekspertizės išvados padarytos tik vertinant R. V. išsakytus neigiamus pasisakymus, nevertinant jos psichikos sveikatos būklės.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. V. paskyrė ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Parinkdamas šios priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, teismas vertino R. V. ligos diagnozę, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį bei asmens pavojingumą, atsižvelgė į ekspertizės aktą bei ekspertų rekomendacijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad sprendimas paskirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas išvadas dėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo padarė įvertinęs tiek byloje esančius duomenis apie asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, psichikos sutrikimą, tiek duomenis apie jos padarytos uždraustos veikos pobūdį, tinkamai jas motyvavo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė, kolegijos vertinimu, atitinka R. V. psichikos sveikatos būklę ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau bei visuomenei.
19. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Taigi, priverčiamųjų medicinos priemonių pobūdis parenkamas atsižvelgiant į ekspertų nuomonę, psichikos sutrikimą, padarytos pavojingos veikos pobūdį, galimą pavojų, o ne vadovaujantis subjektyvia proceso dalyvių nuomone ir prašymais. Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2017 m. gegužės 18 d., 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. gegužės 29 d., ir šiuo metu, konstatuojamas psichikos veiklos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). R. V. tiriamų veikų metu ir šiuo metu dėl savo psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį priverstinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (3 t., b. l. 117–124).
20. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo psichiatras ekspertas V. D. patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu, nagrinėjant medicininę dokumentaciją buvo matyti, kad tiriamoji R. V. 2004 metais avarijos metu patyrė (duomenys neskelbtini). 2005 metais ambulatorinio apsilankymo metu ji skundėsi galvos skausmais, svaigimu, koordinacijos sutrikimais, padidintu jautrumu, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), vėlyvasis periodas. 2006 metais, neurologo konsultacijos metu, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tai yra morfologiniai pokyčiai centrinėje nervų sistemoje, sąlygojantys individualių funkcijų sutrikimus, kurie pasireiškia centrinėje nervų sistemoje, sąlygojantys individualių funkcijų sutrikimus, kurie pasireiškia įvairiais simptomais. Ekspertas paaiškino, jog nors 2011 iki 2019 metų R. V. pas gydytojus nesilankė, tačiau pokyčiai galvos smegenyse vyko ir jie paliko pėdsakus, kurie atrandami ir po daugelio metų. 2019 metais R. V. atliktos apžiūros (duomenys neskelbtini) pagalbos skyriuje metu, medicininėje dokumentacijoje nurodoma, kad ,,kalba per aplinkui nenuosekliai, nerami, ieško teisingumo“. Rekomenduota psichiatro konsultacija. Tais pačiais metais nukreipta gastroenterologo konsultacijai, nes dega burna, pykina, nieko nevalgo, vemia, mano, kad apnuodyta policijos apžiūros metu. 2021 metais R. V. savo iniciatyva kreipėsi privačiai psichiatro konsultacijai, norėdama įsitikinti, ar neturi ryškesnių psichikos sveikatos problemų. Psichopatologijos nenustatyta, tačiau detalesniam psichikos sveikatos vertinimui, dėl galimų pokyčių mąstymo, asmenybės, kognityvinėse sferose, nukreipta psichologiniam ištyrimui apie kurį duomenų nėra. Ekspertas pažymėjo, kad dėl tų bendrų organinių pakitimų galvos smegenyse, kurie pradžiai sukėlė skausmą, svaigimą ir koordinacijos sutrikimus, padidintą jautrumą, vėliau keitėsi tiriamosios charakterio bruožai. Jie tapo akcentuoti, atsirado klaidinga aplinkui vykstančių įvykių interpretacija, kas patvirtina ekspertizės atlikimui pateikti duomenys – 2010 metais R. V. bausta už šmeižtą, įžeidinėjimą, neteisėtai kaltino kitus asmenis. Ekspertas pažymėjo ir tai, kad R. V. įtakota psichozinių išgyvenimų, viešai, ne kartą išreiškė nepagarbą teismui, keletą kartų neatvyko į paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę. Dėl nekritiškos būsenos buvo pristatyta priverstinai. Ekspertizės atlikimo metu reiškė nepasitikėjimą komisijai, reiškė įtarimus, kad gali būti apnuodyta vaistais, prievarta paguldyta į psichiatrijos ligoninę, gal ir nužudyta. Baiminosi, kad viskas yra nesaugu, aplinkui viskas surežisuota, teisėjai vykdo nusikaltėlių valią. Ekspertas paaiškino ir tai, kad psichologinio tyrimo metu R. V. nustatyti išreikšti mąstymo sutrikimai, būdingi procesiniams sutrikimams, kurie trukdo pilnaverčiai ir adekvačiai vertinti save, aplinkinius, situaciją, kelia padidintą nerimą, kas savo ruožtu trikdo dėmesio koncentraciją, gebėjimą prisitaikyti. Pažymėjo, jog R. V. yra išskirtinai gynybiška, aukštos savikontrolės, linkusi slėpti ir neigti prisitaikymo sunkumus. Jos socialinė adaptacija yra sutrikusi. Taigi kaip pažymėjo teisme apklaustas ekspertas ir kaip konstatuota ekspertizės akte, jog apibendrinus ekspertizės atlikimui pateiktą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją, psichikos būklę, psichologinio įvertinimo išvadą, R. V. konstatuojamas psichikos veikos sutrikimas, diagnozė: (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Eksperto teigimu, gydymo metu, šie R. V. nustatyti simptomai gali sumažėti, todėl pakanka jai skirti ambulatorinį stebėjimą.
21. Apeliacinės instancijos teismui, priešingai, nei apeliantams, nekyla abejonių šio ekspertizės akto patikimumu ir jame konstatuotų išvadų pagrįstumu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, verčiančių abejoti ekspertų kompetencija ar konstatuotomis išvadomis. Nei R. V., nei jo gynėjas, nepateikė jokių šį ekspertizės aktą, ar eksperto paaiškinimus paneigiančių objektyvių duomenų, o savo nesutikimą su ekspertizės aktu grindžia tik subjektyvia nuomone ir pateiktais medicininiais dokumentais, kurie, kaip matyti iš ekspertizės akto ir teisme duotų eksperto paaiškinimų, buvo įvertinti ir išsamiai dėl jų pasisakyta ekspertizės akte. Vertinant šias aplinkybes bei tai, jog R. V. ir jos gynėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujų duomenų apie R. V. sveikatos pasikeitimus, kurių nebūtų įvertinę ekspertai atlikę ir pateikę ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliantų prašymą skirti ambulatorinę komisinę-kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę.
22. Apeliantai skunde nurodo, kad ekspertas neturėdamas jokių rašytinių įrodymų apie R. V. sveikatos būklę – gydytojo psichiatro pažymų, ligos istorijų, gautų iš psichikos sveikatos centro bei kitų įstaigų, padarė išvadą, kad tai galvos traumos, patirtos avarijos metu, pasekmė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti, nes kaip matyti iš ekspertizės akto bei eksperto V. D. paaiškinimų, ekspertizės atlikimui buvo pateikta ne tik visa baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir pateikti R. V. medicininiai dokumentai. Kaip jau buvo minėta, ekspertizės atlikimo metu ekspertai įvertinę pateiktą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją, psichikos būklę, psichologinio įvertinimo išvadą, nustatė, kad R. V. konstatuotas psichikos sutrikimas yra lėtinės psichinės veiklos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, kurį, kaip nurodyta ekspertizės atlikimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, R. V. patyrė avarijos metu.
23. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priverčiamąja medicinos priemone siekiama ne nubausti, o išgydyti asmenį, pasiekti ligos remisiją, tokiu būdu pašalinant jos pavojingumą visuomenei.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pripažinta, kad R. V. padarė jai inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdama nepakaltinama, ko pagrindu jai tinkamai taikyta atitinkama priverčiamoji medicinos priemonė, ir nenustatyta pagrindų priimti kitokį procesinį sprendimą šioje byloje. Skundžiama nutartis apeliacinio skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti R. V., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jos gynėjo advokato Anatolij Šichovcov apeliacinį skundą.