- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-1165-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04541-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- K. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis Dalius Traigys, J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. C. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/01991 iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu 2023 m. kovo 8 d. patvarkymu antstolis paskelbė varžytynes prieš tai tinkamai neinformavęs pareiškėjo ir neišsprendęs klausimo dėl pakartotinio turto įvertinimo. Dėl nurodyto buvo suvaržyta pareiškėjo galimybė pasinaudoti procese įtvirtinta teise pasiūlyti pirkėją. Nurodo, kad nesustabdžius varžytynių egzistuoja reali tikimybė, jog varžytynėse turtas bus parduotas už mažesnę kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu patvarkymu paskelbtos varžytynės dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), o su antstolio veiksmais nesutinka remdamasis per mažos turto kainos bei nesuteikta galimybe pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėją.
5. Teismo vertino, kad pareiškėjo argumentai nepatvirtina nei grėsmės teisėtiems pareiškėjo turtiniams interesams, nei galimų esminių – neproporcingų sunkumų pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimui ar pareiškėjo galimų nuostolių atlyginimui, ypač atsižvelgiant į privalomą antstolių civilinės atsakomybės draudimą, jeigu skundžiami antstolio veiksmai ir būtų pripažinti neteisėti. Kartu pažymėjo, kad varžytynėse turtas parduodamas už aukščiausią pasiūlytą kainą, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog varžytynėse turtas būtų parduotas už per mažą kainą. Nurodė, kad pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui (jeigu toks iš tikrųjų egzistuoja) neužkirstas kelias dalyvauti paskelbtose varžytynėse ir taip įsigyti turtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas K. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuriame prašo klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/01991 iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.
7. Nurodo, kad nesutinka su ketinamo parduoti varžytynėse buto atliktos ekspertizės kaina, kadangi ji yra per maža. Pateikus motyvuotus prieštaravimus, antstolis 2023 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-23-241-6087 nutarė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau nespėjus sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą depozito už pakartotinės ekspertizės atlikimą antstolis, neinformavęs pareiškėjo, pradėjo turto realizavimo procesą. Tuo atveju, jeigu butas nebūtų parduotas varžytynėse pirmą kartą, jį pardavinėjant pakartotinai, kaina būtų dar mažinama.
8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjui apskritai nebuvo pranešta apie turto varžytynių skelbimą, nors tokia pareiga yra imperatyviai numatyta teisės aktuose. Neinformavus apie turto varžytynes, nesuteikus galimybės pasiūlyti pirkėją iki varžytynių pradžios, antstolis nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises;
9. Pirkėjo pasiūlymas nėra tik deklaratyvi skolininko teisė, o priešingai, tai prioritetinė turto realizavimo forma, kadangi pasinaudojus ja mažinamos vykdymo išlaidos, spartinamas vykdymo procesas. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad pirkėjas gali dalyvauti varžytynėse ir tokiu būdu įsigyti turtą, nėra pagrįsta. Tokiu atveju, jei skolininko surastas pirkėjas pageidautų dalyvauti varžytynėse ir varžytis dėl turto, tai nebūtų turto pardavimas siūlomam pirkėjui, o įprastas turto pardavimas iš varžytynių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
12. Nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/01991. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliekamais priverstiniais turto realizavimo veiksmais, teikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti priimtus patvarkymus. Teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, spręsdamas, jog pareiškėjas nepagrindė grėsmės sąlygos.
13. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
15. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, priešingu atveju įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
17. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
18. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuria pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis įsiteisėjusi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2023 m. gegužės 15 d.).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šios būtinosios sąlygos, laikydamas, kad apeliantas nepagrindė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybės (išnagrinėjus skundą ir nutarčiai įsiteisėjus), vertintina ir pirmoji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas pagrįstumas. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas (skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas) yra pagrindas konstatuoti, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškimo tikėtino pagrįstumo, juolab kad, remiantis teismų informacine sistema LITEKO, teismo nutartis jau įsiteisėjo.
21. Nenustačius pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra teisiškai reikšmingos apelianto nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
22. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.