Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla pagal G. L. ir jo atstovės K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme gautas G. L. ir jo atstovės K. A. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo nutarimo, kuriame taip pat išreikštas prašymas perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas 2013-12-17 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2013-12-18 rezoliucija teisėjo nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo patvirtino.

Administracinio teisės pažeidimo byla siųstina Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas neįtvirtina teisėjo (teismo) nusišalinimo (nušalinimo) nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindų sąrašo, o taip pat nereglamentuoja administracinio bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui sąlygų, todėl šiuo atveju yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 str. 2 d.). BPK 229 str. 1 d. yra nustatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui; šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso principo aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas laikosi nuomonės, jog nagrinėjamu atveju, jeigu apelianto G. L. apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, objektyviam stebėtojui galimai kiltų abejonių teismo nešališkumu. Faktinės administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės yra susijusios su įvykiais, vykusiais prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos N. V. namų tuo metu, kai buvo atliekami vykdymo veiksmai ir vykdomas teismo sprendimas. Šie įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, plačias diskusijas ir skirtingas nuomones, kaip jie turėtų būti vertinami. Kauno apygardos teismo teisėjus su N. V. praeityje siejo kolegiški santykiai ir ši aplinkybė suponuoja tai, kad vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes ir sprendžiant G. L. administracinės atsakomybės klausimą, tiek proceso dalyviams, tiek ir visuomenei apskritai gali kilti klausimų ir abejonių dėl to, ar Kauno apygardos teismas (šio teismo teisėjai) yra neutralūs ir nešališki vertindami ir teisiškai kvalifikuodami situaciją. Manytina, jog tai ir reiškia, kad objektyviam pašaliniam stebėtojui situacija galimai keltų abejonių teismo nešališkumu.

Teisės į nešališką teismą laidavimas laikytinas itin svarbiu teisingumo interesu. Tai reiškia, jog būtina užtikrinti proceso dalyvių teisę ir teisėtus interesus į tai, kad jų bylą nagrinėtų nešališkas, bylos baigtimi nesuinteresuotas teismas. Vadovaujantis BPK 229 str., apygardos teismo pirmininkui suteikiama teise ekstraordinariniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo interesas, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundas Kauno apygardos teisme nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės, todėl pripažintina, jog toks perdavimas neprieštarautų ir BPK 229 str. 1 d. nuostatoms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teisme buvo gauti keleto asmenų, kurie pripažinti padarę administracinius teisės pažeidimus ir nubausti piniginėmis baudomis už atsisakymą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus 2012-05-17, būriuojantis prie (duomenys neskelbtini), apeliaciniai skundai. Šių skundų pagrindu užvestos bylos Nr. ATP-1289-383/2013, Nr. ATP-1308-493/2013, Nr. ATP-1250-582/2013, Nr. ATP-1348-114/2013 persiųstos Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl apeliacinių skundų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Kadangi tokie šios bylos faktai kaip pažeidimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės yra tapačios ir turi sąsajų su buvusia Kauno apygardos teismo teisėja – N. V., nuoseklu yra ir šią bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis ATPK 249 str. 2 d., BPK 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-1434-114/2013 pagal G. L. ir jo atstovės K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo perdavimo išnagrinėti kitam apygardos teismui.

Apie bylos su apeliaciniu skundu persiuntimą Lietuvos apeliaciniam teismui pranešti proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.