Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir institucija) teikimą dėl nuteistajam V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos paieškos ir arešto bausmės vykdymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK ) 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 11 d. buvo gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teikimas dėl V. B. paieškos ir paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymo nutraukimo, suėjus BK 96 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui. Teikime nurodoma, kad nesuradus V. B. 2012 m. spalio 25 d. jam buvo paskelbta paieška, ROIK: (duomenys neskelbtini), paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turi būti vykdoma iki 2027 m. spalio 25 d. Buvo patikrintas nurodytas adresas, (duomenys neskelbtini), kur V. B. negyvena, jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, asmenų galinčių nurodyti jo gyvenamąją vietą nenustatyta. 2013 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos buvo gautas pranešimas, kad V. B. įtariant vagystę yra sulaikytas (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 12 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos buvo gautas pranešimas, kad V. B. namų adresas, (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 20 d. iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad 2018 m. lapkričio 6 d. V. B. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) dėl paso išdavimo, nurodydamas, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad V. B. nepalaiko jokių socialinių ryšių Lietuvoje, nėra duomenų, kad jis būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, būtų vengęs atlikti arešto bausmę ar padaręs naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis) ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis paskirtą 5 MGL dydžio baudą pakeisti į 2 parų arešto bausmę, įsiteisėjo 2012 m. spalio 4 d.

Pagal BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Institucija teikime nurodo, kad 2018 m. lapkričio 6 d. V. B. nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jis nepalaiko jokių socialinių ryšių Lietuvoje, nėra duomenų, kad jis būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, būtų vengęs atlikti arešto bausmę ar padaręs naujų nusikalstamų veikų.

Visgi, su tokia institucijos pozicija teismas nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Nuo 2012 m. spalio 25 d. vykdoma V. B. paieška (paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). V. B. žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomas procesas, o tuo labiau priimtas ir vykdomas nuosprendis dėl baudos paskyrimo, išvyko gyventi į užsienį, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi suprato, kad dėl tokio jo poelgio nuosprendžio įvykdymas tampa sudėtingas. Tai, kad V. B. jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019).

Kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja, ir teigti, kad nuosprendis nebuvo įvykdytas per dvejus metus nuo jo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020).

Konstatuotina, kad V. B. vengia atlikti bausmę, taigi senaties eiga yra sustojusi. Nesant suėjus senaties terminui, priežastys, nurodytos teikime (kai jis Lietuvoje neturi socialinių ryšių ir gyvena (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo nutraukti teismo nutarties vykdymą. V. B. vis dar Lietuvos Respublikos pilietis, taigi, gali atvykti į Lietuvą, bus surastas ir tada atliks jam paskirtą bausmę.

Be to, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos turi pareigą informuoti atitinkamas (duomenys neskelbtini) institucijas apie jo paiešką Lietuvos Respublikos teritorijoje, juo labiau, kad tapo žinomas jo gyvenamosios vietos minėtoje valstybėje adresas.

Analogiškai praktikai pritaria ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis skundo byloje Nr. 1S-342-1035/2021).

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra priežasčių nutraukti V. B. paiešką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teikimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties Nr. T-342-576/2012 vykdymo nutraukimo ir nuteistojo V. B. paieškos nutraukimo.

Nutartį išsiųsti vykdymui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariatui; taip pat nutartį išsiųsti nuteistajam V. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.