Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minera“ dėl atsakovės, kaip abonentės, įpareigojimo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą subabonentams ir subabonentų teisę dalyvauti vykdant geriamojo vandens tiekimo įrenginių priežiūrą ir remontą, leidimo ieškovui įrengti vandens skaitiklį atsakovei priklausančioje patalpoje, tretieji asmenys UAB „Neringos vanduo“, J. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovę užtikrinti geriamojo vandens tiekimą subabonentiniais pagrindais ieškovo butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringoje; leisti ieškovui įrengti vandens skaitiklį vandens tiekimo atšakai į butą (duomenys neskelbtini), Neringoje, be atskiro atsakovės sutikimo; priteisti ieškovui iš atsakovės 7000 Eur nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-30 ir 2013-03-08 ieškovas įsigijo du butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringoje, su vandentiekio ir nuotekų sistema. Ieškovui įsigijus abu butus, jam su kitais dokumentais buvo perduoti buvusios pastato (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkės AB „Lietuvos telekomas“ 1999-11-09 pasirašyti sutikimai, kuriais minėta įmonė neprieštaravo, kad privatizuotuose butuose bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkai prisijungtų prie esamų bendro naudojimo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, nepastatant naujų vandentiekio ir kanalizacijos stovų. Taigi nuo pat 1999 m. į pastatą vanduo patekdavo per vienintelį UAB „Neringos vanduo“ įrengtą įvadą, o įvado patalpos savininkai (AB „Lietuvos telekomas“, o vėliau – UAB „Lucanica“) sutartimis su vandens tiekėja UAB „Neringos vanduo“ įsipareigojo nekliudyti subabonentams naudotis vandeniu ir nuotekų sistema bei užtikrinti jiems vandens tiekimą. 2003-10-01 komunalinių paslaugų tiekimo sutartimi UAB „Lucanica“ leido naudotis ankstesnei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkei S. R. geriamuoju vandeniu bei nuotekų sistema/įrenginiais jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Analogiška sutartis buvo sudaryta ir su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ankstesne savininke I. A., tačiau ji nebuvo perduota ieškovui po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, įsigijusi patalpą, kurioje yra ir pastato (duomenys neskelbtini), Neringoje, vandens įvadas, lygiai taip pat kaip ir ankstesnės patalpos savininkės AB „Lietuvos telekomas“ bei UAB „Lucanica“ 2014-01-13 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Neringos vanduo“, kuria įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimą subabonentams ir be jų sutikimo vandens tiekimo nenutraukti (sutarties 8.11. p.), tačiau šios savo pareigos nevykdo. Taigi atsakovė pažeidė ieškovo teisę gauti geriamąjį vandenį į jam priklausančias patalpas, be to, nepagrįstai nevykdo su vandens tiekėja UAB „Neringos vanduo“ sudarytos sutarties nuostatos. Esant tokiai situacijai, ieškovas kreipėsi į tiekėją dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, tačiau UAB „Neringos vanduo“ nurodė, kad šiai sutarčiai sudaryti reikalingas atsakovės, kaip patalpos, kurioje yra vandens įvadas, savininkės, leidimas įrengti vandens apskaitos prietaisą jai priklausančioje patalpoje. Ieškovas pateikė atsakovei prašymą duoti sutikimą jam įrengti lygiagrečią esamai vandens apskaitą butuose Nr. 3 ir Nr. 5. Kartu su šiuo prašymu ieškovas atsakovei pateikė ir vidaus vandentiekio įrengimo butams Nr. 3 ir Nr. 5 projektų nuorašus, tačiau tokio sutikimo atsakovė ieškovui nedavė. Be to, nurodė, kad ieškovas vasaros metu savo butus, esančius pastate (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuomoja poilsiautojams. Dėl susidariusios situacijos ieškovas nuo 2015-06-01 negali išnuomoti savo butų poilsiautojams, nes negali užtikrinti nuolatinio geriamojo vandens tiekimo, ir patiria 200 Eur žalą už kiekvieną vasaros dieną, kurią jo butai nėra nuomojami. Taigi ieškinio pareiškimo dieną ieškovo patirta žala dėl negalėjimo išnuomoti savo butų yra 7000 Eur ir toliau didėja, todėl jos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 1 612,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Neringos vanduo“ 490,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas byloje nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, kadangi byloje nustatyta ir šalys neginčija fakto, kad UAB „Neringos vanduo“ vandentiekio įvadas pastate (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra įrengtas ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose; vidaus vandentiekio tinklai priklauso ieškovei ir yra įtraukti į jos balansą. UAB „Neringos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį minėtame pastate buvo sudariusi tik su vieninteliu abonentu – atsakove. Byloje nustatyta, kad atskira vandentiekio atšaka nuo įvado į ieškovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Neringoje, su vandens skaitikliu buvo anksčiau įrengta be tam skirto projekto. Šia atšaka vanduo į butą Nr. 5 patekdavo neteisėtai prisijungus – tiesiai iš tiekėjos UAB „Neringos vanduo“ įvado. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, kad į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Neringoje, vanduo buvo tiekiamas subabonentiniais pagrindais, ankstesnei buto savininkei sudarius sutartį su UAB „Lucanica“. Teisę gauti vandenį subabonentiniais pagrindais į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, ieškovas įrodinėja tuo, kad UAB „Lucanica“ sutartis dėl vandens tiekimo subabonentinias pagrindais buvo sudaryta ir su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, ankstesne savininke, tačiau tokios sutarties į bylą nepateikė. Tačiau net ir esant tokiam susitarimui tarp ankstesnių patalpų savininkų, šie susitarimai ar faktiniai susiklostę santykiai negali sukurti teisių ir pareigų naujiems patalpų savininkams. Ieškovas nurodo, kad su ankstesne patalpos savininke UAB „Lucanica“ už tiekiamą vandenį atsiskaitydavo jai išrašant sąskaitas faktūras, o ieškovui jas apmokant. Šalys patvirtino, kad ieškovas niekada atsakovei už vandenį nemokėjo, atsakovė jam sąskaitų neišrašinėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Taip pat ieškovas remiasi tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Neringos vanduo“ sudaryta geriamojo vandens tiekimo sutartimi, kuria, ieškovo teigimu, atsakovė įsipareigojo tiekti vandenį subabonentams ir be jų sutikimo vandens tiekimo nenutraukti. Tačiau teismas nustatė, kad vadovaujantis įstatymo nuostatomis, inžinerinių vandens tinklų savininkas turi teisę, tačiau neprivalo tiekti vandens subabonentams. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiverčia veikla, kuri būtų viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas tapti ir įsiregistruoti abonentu negali, kol nėra įsirengęs atitinkamų inžinerinių tinklų. Be to, sutartis tarp UAB „Neringos vanduo“ ir atsakovės yra nutraukta, todėl atsakovei nebesant abonente, ieškovo reikalavimas dėl šios priežasties taip pat negali būti tenkinamas. Dėl leidimo ieškovui įrengti vandens skaitiklį vandens tiekimo atšakai į butą (duomenys neskelbtini), Neringoje, be atskiro atsakovės sutikimo teismas nustatė, kad vandentiekio tinklai yra atsakovei priklausančiose patalpose, kurių paskirtis – administracinė, pats ieškovas nurodė, kad atsakovė yra vienintelė UAB „Neringos vanduo“ abonentė, kuriai trečiasis asmuo tiekia vandenį. Taigi šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad vandentiekio komunikacijos, kitiems patalpų savininkams nesant abonentais, priklauso jiems bendrosios nuosavybes teise. Taip pat teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovui siekiant prisijungti tiesiogiai prie UAB „Neringos vanduo“ vandentiekio tinklų nepakanka tik įsirengti skaitiklį, – būtina įsirengti lygiagrečią esamai vandens apskaitą, o projektuojami vandentiekio tinklai jungiami prie esamo vandens įvado, kuris yra atsakovei priklausančiose patalpose. Patalpų, kuriose yra vandentiekio įvadas, paskirtis – administracinė, o projektuojami vandentiekio tinklai eina per atsakovei ir AB TEO LT priklausančias patalpas, o tai nėra bendrojo naudojimo patalpos, kaip to reikalauja teisės aktai. Ieškovas, reikalaudamas be savininko sutikimo jam priklausančiose patalpose įrengti skaitiklį, neįrodė, kad tai vienintelė galimybė ieškovui naudotis vandeniu. Ieškovas taip pat nepasinaudojo galimybe, siekdamas atsakovei priklausančiose patalpose įsirengti vandentiekio tinklus, reikšti reikalavimus dėl daiktinių teisių (pavyzdžiui, servituto) įregistravimo dėl atsakovei priklausančių patalpų, nors teismas siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovas, versdamasis patalpų nuoma, veikia kaip verslininkas, todėl įsigydamas patalpas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, įvertinti, kokiu būdu į jo įsigytas patalpas patenka geriamasis vanduo. Teismas įvertino ir tai, kad vien tai, kad vandentiekio tinklų įsirengimas ne per atsakovei priklausančias patalpas yra ekonomiškai nenaudingas ieškovui, negali būti pagrindu nepagrįstai riboti atsakovės teises. Dėl žalos atlyginimo teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkinti, todėl jį atmetė.Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad, priešingai, negu sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje (toliau – Pastatas), vidaus vandentiekio tinklai priklauso Pastato butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise: AB „Lietuvos telekomas“ 1999-11-09 sutikime nurodyta, jog „AB „Lietuvos telekomas“ neprieštarauja, kad privatizuotuose kambariuose Pastate savininkai įsirengtų „vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, prisijungiant prie esamu bendro naudojimo tinklu pridedamame plane nurodomose vietose, nenumatant naujų vandentiekio ir kanalizacijos stovų, kurie eitų per I-me aukšte buvusią automatinės telefono stoties salą“. Taip pat nurodo, kad prie Pastato vandentiekio tinklų, kaip bendrojo naudojimo objekto, prijungti butų vandentiekio vamzdžiai buvo įrengti buvusių ieškovo butų savininkių pagal 1999 m. buto įrengimo bendrabutyje projektus, todėl vandentiekio atšakos, einančios į ieškovo butus nuo Pastato bendro naudojimo vandentiekio, jau priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal LR CK 4.47 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Atsakovė, neteisėtai nutraukdama geriamojo vandens tiekimą ieškovo butams, taip pat pažeidė ieškovo kaip vartotojo teisę į nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą. Ši teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje. Atsakovės ir UAB „Neringos vanduo“ sudarytos sutarties 8.11 punkto nuostatos įpareigoja atsakovę užtikrinti geriamojo vandens tiekimą visiems bendravartotojams, prisijungusiems prie esamo įvado, ir be jų sutikimo vandens tiekimo nenutraukti. Atsakovė geriamojo vandens tiekimą ieškovui nutraukė neįspėjusi apie tai ieškovo per protingą terminą. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad atsakovė nežinojo apie ieškovo naudojimąsi vandentiekio tinklais, prieštarauja faktinės bylos aplinkybės, – atsakovė įvado patalpos ir kitų Pastate esančių negyvenamųjų patalpų savininke tapo dar 2013-06-27, vanduo ieškovo butams buvo tiekiamas iki 2015-06-01, o 2014-01-13 buvo sudaryta atsakovės ir UAB „Neringos vandenys“ sutartis, kurioje, kaip minėta, buvo aiškiai numatyta atsakovės pareiga teikti vandenį visiems bendravartotojams. Be to, apeliantas nurodo, kad įvado patalpoje esantis vamzdis dėl šios patalpos nešildymo šaltuoju metų laiku užšaldavo, dėl ko ieškovas negalėjo nepertraukiamai gauti vandens. Todėl ieškovas nutiesė naujus vandentiekio vamzdžius ir su tuometinio įvado patalpos valdytojos UAB „Lucanica“ žodiniu sutikimu tiesiogiai prie pastato vandentiekio įvado prijungė ieškovo butą Nr. 5. Sutikimą patvirtina tai, kad naujai nutiestu vamzdžiu ieškovui buvo tiekiamas vanduo ir UAB „Lucanica“ už sunaudotą vandenį išrašydavo ieškovui sąskaitas atskirai dėl kiekvieno buto. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nesutinka su jame išdėstytais argumentais. Atsakovė nurodo, kad apelianto argumentai, kuriais nesutinkama su teismo sprendimo išvada, kad atsakovės patalpose esantys vandentiekio vamzdžiai yra patalpų savininkės atsakovės nuosavybė, yra nepagrįsti, kadangi apelianto nurodomas AB „Lietuvos telekomas“ 1999-11-09 raštas nepatvirtina fakto, kad atsakovei priklausančiose patalpose esantys vandentiekio vamzdžiai yra ne atsakovės, o bendroji visų pastato patalpų savininkų nuosavybė. Nurodo, kad prie šio rašto nėra pridėtas inžinerinių tinklų planas. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra nurodyta, kad abiejuose butuose yra komunalinis vandentiekis, kadangi ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantas taip pat neįrodė, kad pastato vandentiekio tinklai buvo skiri aptarnauti bendrabučio kambariams, kurie šiuo metu yra pertvarkyti į butus, iš kurių du priklauso ieškovui. Apeliantas taip pat nurodo, kad prie pastato vandentiekio tinklų, kaip bendrojo naudojimo objekto, prijungti butų vandentiekio vamzdžiai buvo įrengti buvusių ieškovo butų savininkų pagal 1999 m. butų įrengimo bendrabutyje projektus, tačiau šie argumentai taip pat nepagrįsti, kadangi pateiktas projektas yra galbūt susijęs su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Tačiau šis projektas yra nesuderintas su UAB „Neringos vanduo“ ir kitomis institucijomis, projektas nebuvo registruotas jokiame viešajame registre, atsakovė nedalyvavo jį rengiant, nėra jokių įrodymų, kad tai yra galutinis projektas, kurio pagrindu buvo atlikti darbai (kad projektas įgyvendintas). Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovė pažeidė konstitucinę jo teisę būti aprūpintam geriamuoju vandeniu, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovė nupjovė pastato vandentiekio tinklų atšakas į butus. Atsakovė nurodo, kad vandens tiekimą į savo patalpas nutraukė dėl saugumo užtikrinimo ir tik tada paaiškėjo, kad prie vandens tiekimo vamzdžio yra prisijungęs apeliantas. Tarp ieškovo ir atsakovės neegzistuoja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su vandens tiekimu. Atsakovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Trečiasis asmuo UAB „Neringos vanduo“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinimo atmesti, o dėl likusios apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiūra. Dėl bylinėjimosi išlaidų trečiasis asmuo nurodo, kad į bylą buvo įtrauktas ieškovo iniciatyva, todėl ieškovas turi prisiimti tokio veikimo teisinius padarinius pralaimėjęs bylą teisme. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog UAB „Neringos vanduo“ įvadas pastate (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra įrengtas atsakovės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo subabonentiniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad jis už geriamąjį vandenį nemokėjo šiuo metu administracines patalpas valdančiai atsakovei, todėl atsakovė niekada neteikė ieškovui sąskaitų už tiektą geriamąjį vandenį. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovas, siekdamas apsirūpinti geriamuoju vandeniu, turėtų spręsti klausimą dėl savo geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimo tiesiogiai prie viešojo vandens tiekėjos UAB „Neringos vanduo“ valdomos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Tokio prisijungimo sąlygos ieškovui buvo nurodytos UAB „Neringos vanduo“ 2015-06-25 rašte Nr. 195. Be to, UAB „Neringos vanduo“ teisės aktais nėra įpareigota įrengti vartotojams nei pastato vidaus tinklų, nei tinklų pastatui paskirtame žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą esant subabonentiniams teisiniams santykiams. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir leisti įrengti vandens skaitiklį vandens tiekimo atšakai be atskiro atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.Apeliantas nurodo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, vidaus vandentiekio tinklai priklauso pastato butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat nurodo, kad ieškovui priklausančių butų Nekilnojamojo registro išrašuose yra nurodyta, kad abiejuose butuose yra komunalinis vandentiekis.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi apeliantas iš esmės šį nesutikimą grindžia AB „Lietuvos telekomas“ 1999-11-09 raštu, kuriuo AB „Lietuvos telekomas“ neprieštarauja, kad privatizuotuose kambariuose savininkai įsirengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, prisijungdami prie esamų bendro naudojimo tinklų, tačiau šiame dokumente nėra nurodoma, kas yra atsakovei priklausančiose patalpose esančių vamzdžių savininkas. Priešingai, byloje nustatyta, kad nėra ginčo, jog tiek vidaus vandentiekio tinklai, tiek ir patalpos, kuriose yra vandentiekio tinklai, priklauso atsakovei. Dėl Nekilnojamojo turto registro išrašų apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad siekiant patvirtinti nuosavybės teisę, į bylą turi būti pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, o Nekilnojamojo turto registro duomenys nors ir vertintini kaip didesnę įrodomąją galią turintis dokumentai dėl to, kad yra išduoti oficialios valstybinės institucijos, tačiau yra vertintini kaip papildomi įrodymai kartu su byloje pateiktais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (LR CPK 178 str.), įrodančių, kad vidaus vandens tinklai priklauso ne atsakovei nuosavybės teise, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė pažeidė apelianto teisę būti aprūpintam geriamuoju vandeniu.Nagrinėjamu atveju byloje, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad šalys neginčija, jog UAB „Neringos vanduo“ vandentiekio įvadas pastate (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra įrengtas atsakovei UAB „Minera“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose; vidaus vandentiekio tinklai priklauso atsakovei UAB „Minera“ ir yra įrašyti į jos balansą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja specialusis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų, taip pat viešojo vandens tiekimo vartotojams (abonentams) reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Tačiau kartu pažymėtina, kad šis įstatymas nereglamentuoja vandens tiekėjų tarpusavio santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014). Vandens infrastruktūra ar jos dalys gali būti formuojamos įvairiais būdais. Jų savininkai gali būti savivaldybė, viešasis tiekėjas, kiti asmenys. Jei viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl infrastruktūros objektų naudojimo (panaudos, nuomos, jungtinės veiklos ir pan.) viešojo tiekėjo įstatyme nustatytai pareigai tiekti vartotojams geriamąjį vandenį vykdyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai geriamasis vanduo tiekiamas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu infrastruktūros objektu (pvz., vamzdyno atšaka) sutarties su šiais asmenimis pagrindu, sutartyje galima nustatyti vamzdyno naudojimo ir priežiūros tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013). Viešojo tiekėjo ir vartotojo geriamojo vandens tiekimo santykiai gali būti sureguliuoti vandens tiekimo sutarčių pagrindu. Tiekimo teisiniai santykiai, atsirandantys viešosios tam tikras prekes ar paslaugas, pvz., energiją, tiekiančio subjekto ir abonento sudarytos sutarties pagrindu, yra tapatūs teisiniams santykiams, susiklostantiems abonentui dalį tų pačių prekių ar paslaugų perteikiant kitam vartotojui (subabonentui). Teisės normos nedraudžia energijos pirkėjui (abonentui) dalį gaunamos energijos tiekti kitam asmeniui (subabonentui) (CK 6.389 straipsnis). Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą konstatuotina, kad abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui, t. y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo. Perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos tiekimo, t. y. įstatyme perpardavėjui nenustatytas tokio pobūdžio sutarčių laisvės principo ribojimas kaip pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Pažymėtina, kad abonento ir subabonento teisinius santykius perduodant subabonentui paslaugą reglamentuoja jų sudaryta sutartis. Šios sutarties pagrindu sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (pvz., užmokestį, taikomą už perduotą energiją; vietinio tinklo eksploatacijos sąnaudų padengimą; taip pat nuostatas dėl sutarties nutraukimo ir kt.). Analogiška pozicija jau išsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Tokios subtiekimo sutartys aiškinamos remiantis bendrosiomis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir šių taisyklių taikymo praktika, t. y. sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra vandens paslaugas visiems besikreipusiesiems teikiantis subjektas, t. y. nesiverčia tam tikra veikla, kuri būtų viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė nėra sudariusios jokios paslaugų, t. y. vandens tiekimo, sutarties, tai patvirtina atsakovė, todėl ginčo šalių nesieja jokie teisiniai santykiai. Ieškovas atsakovės įpareigojimą jam užtikrinti geriamojo vandens tiekimą grindžia sutarties, sudarytos ankstesnės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkės ir UAB „Lucanica“ dėl vandens tiekimo, subabonentiniais pagrindais. Tačiau ieškovas minėtos sutarties į bylą nepateikė, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.). Be to, tokia sutartis nebuvo registruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimai ar faktiniai susiklostę santykiai negali sukurti teisių ir pareigų naujiems patalpų savininkams, kadangi nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo ginčo teisinių santykių dalyviai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė buvo sudariusi vandens tiekimo sutartį tik su UAB „Neringos vanduo“, tai patvirtina ir tas faktas, kad ieškovas niekada atsakovei už vandenį nemokėjo, o atsakovė jam sąskaitų neišrašinėjo. Tą patį nurodo ir UAB „Neringos vanduo“. Taigi vadovaujantis įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimu, vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą turi viešąją paslaugą teikiantį įmonė, t. y. šiuo atveju UAB „Neringos vanduo“, o atsakovei įstatymas tokios pareigos nenumato. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nutraukė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Neringos vanduo“, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinimas nei teisiniu pagrindu, nei įgyvendinamas praktiškai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siekiant užtikrinti ieškovui teisę į geriamojo vandens tiekimą, trečiasis asmuo, kaip teikiantis viešojo pobūdžio paslaugą – vandens tiekimą, informavo ieškovą 2015-06-25 raštu „Dėl vandens tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa“, jog ieškovas, norėdamas tiesiogiai sudaryti sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų nuleidimo su UAB „Neringos vanduo“, turi nustatyta tvarka prisijungti prie bendrovei priklausančių tinklų. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, vadovaudamasis įstatymais, nepažeisdamas atsakovės nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą, nurodė, ieškovui kitus galimus būdus, kaip užsitikrinti geriamojo vandens tiekimą. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neturi teisės atsisakyti duoti ieškovui sutikimą dėl techninio projekto jau esamiems vandentiekio tinklams įteisinti ir nepateikė atsakymo į tokį ieškovo prašymą.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi atsakovė 2016-01-18 pateikė atsakymą, kuriame buvo išdėstytos prašymo netenkinimo priežastys, susijusios su įstatymų reikalavimais. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog siekė bendradarbiauti su atsakove dėl techninio projekto įgyvendinimo galimybės po atsakovės pateikto atsakymo, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi į reikiamas institucijas dėl parengto techninio projekto įgyvendinimo atsakovei nurodžius jo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pateiktą techninį projektą dėl vandens apskaitos įrenginių įrengimo, jo atitiktį teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovas iš esmės reikalavimą įpareigoti atsakovę duoti leidimą įgyvendinti techninį projektą įrengti lygiagrečią esamai vandens sistemai apskaitą ieškovui priklausančiuose butuose grindžia vien ta aplinkybe, jog tai yra ekonomiškiausias būdas ieškovui, teismas konstatuoja sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimo tenkinimas nepagrįstai pažeistų atsakovės nuosavybės teises, kadangi vandentiekio vedimas per nuosavybės teise atsakovei priklausančias patalpas sąlygoja patalpų sumažėjimą, nenumatant jokio kompensavimo (LR CK 4.39 str.). Apeliantas taip pat nurodo, kad vanduo į ieškovui priklausančius butus buvo tiekiamas net dvejus metus po to, kai atsakovė įsigijo vandens mazgo patalpą. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi tai patvirtinančių įrodymų apie faktinį vandens tiekimą byloje pateikta nėra. Be to, pats ieškovas byloje nurodė, kad jokių mokėjimų atsakovei už naudojimąsi vandenį neatliko. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad po 2015-06-02 UAB „Neringos vanduo“ atlikto patikrinimo nustatyta, kad atskira vandentiekio atšaka nuo įvado į ieškovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Neringoje, su vandens skaitikliu buvo anksčiau įrengta be tam skirto projekto. Šia atšaka vanduo į butą Nr. 5 patekdavo neteisėtai prisijungus – tiesiai iš tiekėjos UAB „Neringos vanduo“ įvado. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti UAB „Neringos vanduo“ raštai: 2015-07-15 raštas Nr. 222 ir UAB „Neringos vanduo“ 2015-06-09 raštas Nr. 183. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Taigi ieškovas naudojosi vandeniu gaudamas jį iš neteisėtai įrengto įvado vandeniui, todėl toks neteisėtas vandens naudojimas negali būti laikytinas faktiniu naudojimusi vandeniu (LR CPK 177 str.). Byloje nustačius, kad ieškovo ir atsakovės nesieja teisiniai santykiai, kad ieškovui dar dvejus metus buvo tiekiamas vanduo per nelegaliai įrengtą vandens atšaką atsakovei to nežinant, atmestinas apelianto argumentas, jog sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė konkliudentinių veiksmų pagrindu, kadangi konkliudentiniai veiksmai turi būti aiškiai išreikšti siekiant nustatyti asmens valią, o tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas valios išreiškimu (LR CK 6.173 str. 1 d.).Dėl apelianto argumento, kad atsakovė turėjo įspėti ieškovą per protingą terminą apie vandens atjungimą, vadovaudamasis LR CK 6.217 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nustačius, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, kad kurį laiką ieškovui buvo tiekiamas vanduo per nelegaliai įrengtą vandens tiekimo atšaką per atsakovei nuosavybės teise priklausančius vamzdžius, t. y. ieškovas nelegaliai naudojosi atsakovei priklausančiu vidaus vandens tinklu jai nežinant, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi atsakovė turėjo įspėti ieškovą apie vandens tiekimo nutraukimą.Taigi šioje byloje nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovas subabonentinių santykių pagrindu su UAB „Neringos vanduo“ turėjo teisę gauti vandenį į ieškovo butuose esančias vandens paskirstymo atšakas per atsakovei priklausantį vidaus vandens tinklą, ir tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę duoti sutikimą įrengti vandens apskaitą atsakovei priklausančiose patalpose. Byloje nustačius, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti teismo įpareigoti atsakovę tiekti geriamąjį vandenį ieškovui bei leisti ieškovui įrengti vandens apskaitą pagal parengtą projektą, nėra prasmės pasisakyti dėl kitų apelianto argumentų, pateiktų apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iš ieškovo. Apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas nenurodant, kurios šalies pusėje trečiasis asmuo yra įtraukiamas, todėl nėra pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų priteisti iš ieškovo.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ieškovo iniciatyva, todėl veikė savo rizika ir turi prisiimti iš to kylančias pareigas, t. y. pralaimėjusioji šalis atlygina šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei įvertinus priežastis, dėl kurių trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas įpareigojo atlyginti ieškovą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. priteisti 490,58 Eur iš ieškovo už suteiktas advokato paslaugas.Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 042,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo prašo priteisti 490,58 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiajam asmeniui iš ieškovo yra priteistina 490,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė prašo priteisti 1 042,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei iš ieškovo yra priteistina 1 042,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Neringos vanduo“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 490,58 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Minera“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 042,65 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme.