Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant I. J., Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovo G. K. ir trečiojo asmens J. K. atstovui advokatui Simui Šuminui, atsakovės UAB „Minera“ atstovui advokatui Justui Čobotui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei UAB „Minera“ dėl atsakovės, kaip abonento, įpareigojimo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą subabonentams ir subabonentų teisę dalyvauti vykdant geriamojo vandens tiekimo įrenginių priežiūrą ir remontą bei leidimo ieškovui įrengti vandens skaitiklį atsakovei priklausančioje patalpoje, tretieji asmenys UAB „Neringos vanduo“, J. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Minera“, įsigijusi patalpą, kurioje yra ir pastato (duomenys neskelbtini) vandens įvadas, lygiai taip pat, kaip ir ankstesni patalpos savininkai AB „Lietuvos telekomas“ bei UAB „Lucanica“, 2014-01-13 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Neringos vanduo“, kuria įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimą subabonentams ir be jų sutikimo vandens tiekimo nenutraukti (sutarties 8.11. p.), tačiau priešingai nei AB „Lietuvos telekomas“ ar UAB „Lucanica“, šios savo pareigos nevykdo – nepasiūlė sudaryti, nesudarė ir nesutiko sudaryti sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo su ieškovu G. K.. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovo teisę gauti geriamąjį vandenį į jam priklausančias patalpas, bet to, nepagrįstai nevykdo su vandens tiekėju UAB „Neringos vanduo“ sudarytos sutarties nuostatos. Esant tokiai situacijai, ieškovas kreipėsi į tiekėją dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, tačiau UAB „Neringos vanduo“ nurodė, kad šiai sutarčiai sudaryti reikalingas UAB „Minera“, kaip patalpos, kurioje yra vandens įvadas, savininko leidimas įrengti vandens apskaitos prietaisą jai priklausančioje patalpoje. Ieškovas G. K. pateikė atsakovei UAB „Minera“ prašymą duoti sutikimą jam įrengti lygiagrečią esamai vandens apskaitą butuose Nr. 3 ir Nr. 5. Kartu su šiuo prašymu G. K. atsakovei pateikė ir vidaus vandentiekio butams 3 ir 5 įrengimo projektų nuorašus, tačiau tokio sutikimo atsakovė ieškovui nedavė. Be to, nurodė, kad ieškovas vasaros metu savo butus, esančius pastate (duomenys neskelbtini), nuomoja poilsiautojams. Dėl susidariusios situacijos, ieškovas nuo 2015-06-01 negali išnuomoti savo butų poilsiautojams dėl negalėjimo užtikrinti nuolatinį geriamojo vandens tiekimą ir patiria 200 Eur žalą už kiekvieną vasaros dieną, kurią jo butai nėra nuomojami. Tokiu būdu ieškinio pareiškimo dieną G. K. patirta žala dėl negalėjimo išnuomoti savo butus siekia 7000 Eur ir toliau didėja, todėl ją prašo priteisti iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Minera“ užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ieškovo butams

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-12-30 ir 2013-03-08 ieškovas G. K. įsigijo du butus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad įsigijus abu butus, jam su kitais dokumentais buvo perduoti buvusio pastato (duomenys neskelbtini) savininko AB „Lietuvos telekomas“ 1999-11-09 pasirašyti sutikimai, kuriais minėta įmonė neprieštaravo, kad privatizuotuose butuose bendrabutyje (duomenys neskelbtini) savininkai prisijungtų prie esamų bendro naudojimo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, nenumatant naujų vandentiekio ir kanalizacijos stovų. Ieškovo teigimu, nuo pat 1999 m. į pastatą vanduo patekdavo per vienintelį UAB „Neringos vanduo“ įrengtą įvadą, o įvado patalpos savininkai (AB „Lietuvos telekomas“, o vėliau – UAB „Lucanica“) sutartimis su vandens tiekėju UAB „Neringos vanduo“ įsipareigojo nekliudyti subabonentams naudotis vandeniu ir nuotekų sistema bei užtikrinti jiems vandens tiekimą. 2003-10-01 komunalinių paslaugų tiekimo sutartimi UAB „Lucanica“ leido naudotis ankstesnei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei S. R. geriamu vandeniu bei nuotekomis jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovo teigimu, analogiška sutartis buvo sudaryta ir su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ankstesne savininke. Todėl UAB „Minera“ įsigijus ankstesnės savininkės UAB „Lucanica“ patalpas, jai perėjo visos teisės ir pareigos tiekti geriamąjį vandenį kitiems gyventojams subabonentiniais pagrindais.

Su tokia ieškovo pozicija sutikti nėra pagrindo. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad UAB „Neringos vanduo“ vandentiekio įvadas pastate (duomenys neskelbtini) yra įrengtas UAB „Minera“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose; vidaus vandentiekio tinklai priklauso UAB „Minera“ ir yra jos balanse. UAB „Neringos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį minėtame pastate buvo sudariusi tik su vieninteliu abonentu – atsakove UAB „Minera“.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po 2015-06-02 UAB „Neringos vanduo“ atlikto patikrinimo nustatyta, kad atskira vandentiekio atšaka nuo įvado į ieškovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini) su vandens skaitikliu buvo anksčiau įrengta be tam skirto projekto. Šia atšaka vanduo į butą Nr. 5 patekdavo neteisėtai prisijungus – tiesiai iš tiekėjo UAB „Neringos vanduo“ įvado. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti UAB „Neringos vanduo“ raštai 2015-07-15 raštas Nr. 222 ir UAB „Neringos vanduo“ 2015-06-09 raštas Nr. 183 (I t., b. l. 126, 127). Taigi byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, kad į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini) vanduo buvo tiekiamas subabonentiniais pagrindais, ankstesnei buto savininkei sudarius sutartį su UAB „Lucanica“. Nors ieškovas nurodo, kad 2003-10-01 komunalinių paslaugų tiekimo sutartimi UAB „Lucanica“ leido naudotis ankstesnei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei S. R. geriamu vandeniu bei nuotekomis jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau minėta sutartis S. R. nepasirašyta, viešajame registre neįregistruota, todėl nėra duomenų, kad minėta sutartis buvo galiojanti. Byloje esant duomenų, kad į butą (duomenys neskelbtini) vanduo patekdavo tiesiai iš tiekėjo UAB „Neringos vanduo“ įvado, savavališkai prie jo prisijungus, nėra pagrindo teigti kad buvo susiklostę faktiniai vandens tiekimo subabonentiniais pagrindais santykiai tiek tarp ankstesnės savininkės S. R. ir UAB „Lucanica“, tiek vėliau ir tarp ieškovo G. K.. Į bylą pateiktas AB „Lietuvos telekomas“ raštas, kuriuo minėta bendrovė leidžia prisijungti prie jos vandentiekio tinklų, yra skirtas (duomenys neskelbtini) savininkams (I t. b. l. 16). Nors ieškovas teigia, kad buvo padaryta rašymo klaida ir sutikimas duotas butui Nr. 5, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.

Teisę gauti vandenį subabonentiniais pagrindais į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovas įrodinėja, kad UAB „Lucanica“ sutartis dėl vandens tiekimo subabonentinias pagrindais buvo sudaryta ir su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ankstesne savininke, tačiau tokios sutarties į bylą nepateikė. Net ir esant tokiam susitarimui tarp ankstesnių patalpų savininkų, šie susitarimai ar faktiniai susiklostę santykiai negali sukurti teisių ir pareigų naujiems patalpų savininkams. Nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo ginčo teisinių santykių dalyviai, o UAB „Lucanica“ sudarytos sutartys arba kitais pagrindais atsiradę UAB „Lucanica“ ir kitų patalpų savininkų prievoliniai teisiniai santykiai nesukūrė atsakovei UAB „Minera“ jokių su vandens tiekimu ieškovui susijusių prievolių, nes nei UAB „Lucanica“ sutartis, jeigu tokia buvo, ar kiti juridiniai faktai, susiję su geriamojo vandens tiekimu, nebuvo registruoti viešajame registre, todėl negali būti panaudoti prieš atsakovę (CK 1.75 str.). Nors ieškovo nuomone, vandens tiekimo santykiai yra privalomi daikto nuosavybės teisių perėmėjui, tačiau su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Daiktinės teisės, registruotos viešajame registre, seka paskui daiktą. Prievolės šalies pasikeitimas, pavyzdžiui, įsigijus patalpas, prievolės šalies sutartyje nepakeičia, nes teisės ir pareigos iš prievolės gali atsirasti tik jos šalims – kreditoriui ir skolininkui (CK 6.189 str. l d.) ir nesukuria jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims, išskyrus kreditoriaus ir skolininko santykio modifikavimo atvejus. Atsiradusi prievolė sieja tik du konkrečius prievolės subjektus – skolininką ir kreditorių. Prievolės subjektų santykio modifikavimas galimas įstatymų nustatytais pagrindais, todėl nesant teisinio pagrindo tretysis asmuo neperima nė vieno iš prievolinio santykio subjektų nei teisių, nei pareigų ir negali būti atsakingu už prievolinio teisinio santykio subjektų pareigų vykdymą ar nevykdymą.

Ieškovas nurodo, kad su ankstesniu patalpos savininku UAB „Lucanica“ už tiekiamą vandenį atsiskaitydavo jam išrašant sąskaitas-faktūras, o ieškovui jas apmokant. Šalys patvirtino, kad ieškovas niekada atsakovei UAB „Minera“ už vandenį nemokėjo, atsakovė jam sąskaitų neišrašinėjo. Tai tik patvirtina faktą, kad atsakovė, įsigijusi patalpas, nežinojo apie susiklosčiusius vandens tiekimo santykius, sutartys ir daikto suvaržymai viešajame registre įregistruoti nebuvo, be to, ir pats ieškovas nesidomėjo ir nepranešė atsakovei apie naudojimąsi geriamuoju vandeniu per atsakovui priklausančius tinklus. Ieškovas nesidomėjo, kodėl atsakovas nesiunčia sąskaitų už vandenį.

Be kita ko, ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą, remiasi tarp atsakovės UAB „Minera“ ir trečiojo asmens „Neringos vanduo“ sudaryta geriamojo vandens tiekimo sutartimi, kuria, ieškovo teigimu, atsakovė įsipareigojo tiekti vandenį subabonentams ir be jų sutikimo vandens tiekimo nenutraukti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta nuostata dar nepatvirtina fakto, kad vandens tiekimo santykiai subabonentams buvo susiklostę, ar kad atsakovė privalo sudaryti vandens tiekimo sutartis su subabonentais.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 14 str. geriamojo vandens tiekimo teisiniuose santykiuose įstatymo nustatytą pareigą vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą turi trečiasis asmuo UAB „Neringos vanduo“. Atsakovei įstatymas tokios pareigos nenumato.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Jau aukščiau konstatuota, kad tarp bylos šalių vandens tiekimo santykiai nesusiklostė, šalys tarpusavyje jokių sutarčių nesudarė, pagal ankstesnių savininkų sutartis, jeigu tokios buvo sudarytos, teisės ir pareigos naujiems savininkams neperėjo. Kadangi tarp šalių nevyko net atsiskaitymas už tiekiamą vandenį, tai nėra pagrindo sutikti su ieškovo nuomone, kad vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Visų pirma, atsakovė net nežinojo apie ieškovo naudojimąsi jos vandentiekio tinklais, o nežinodama negalėjo sutikti ar nesutikti dalyvauti vandens tiekimo santykiuose subabonentiniais pagrindais. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taip pat apima ir asmens teisę laisvai spręsti sudaryti sutartį ar ne; niekas negali būti verčiamas sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas teigia, kad atsakovė, nutraukdama vandens tiekimą į ieškovui priklausančias patalpas, pažeidžia jo teises užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas, kadangi atsakovė yra vienintelis UAB „Neringos vanduo“ abonentas, ieškovo teigimu, ji privalo kitiems gyventojams tiekti vandenį subabonentiniais pagrindais.

Sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis). Viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar vartotojas (abonentas) turi pareigą perteikti vandenį kitam vartotojui (subabonentui) ir ar jam turėtų būti taikomi tie patys ribojimai, kaip ir energijos ar kt. viešųjų paslaugų tiekėjui. Teisės normos nedraudžia energijos pirkėjui (abonentui) dalį gaunamos energijos tiekti kitam asmeniui (subabonentui) (CK 6.389 straipsnis). Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą konstatuotina, kad abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui, t. y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo. Perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos tiekimo, t. y. įstatyme perpardavėjui nenustatytas tokio pobūdžio sutarčių laisvės principo ribojimas kaip pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra vandens paslaugas visiems besikreipusiems teikiantis subjektas, t. y. nesiverčia tam tikra veikla, kuri būtų viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas. Bylos šalys yra skirtingų pastato patalpų savininkai. Atsakovė yra abonentas, sudariusi vandens paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su šias paslaugas teikiančia įmone UAB „Neringos vandenys“, o ieškovas tokiu tapti ir įsiregistruoti abonentu negali, kol nėra įsirengęs atitinkamų inžinerinių tinklų. Esant tokiai situacijai, iki tol, kol ieškovas pats netaps abonentu, jam vandenį gali tiekti atsakovė, bet neprivalo. Kaip minėta, tarp ginčo šalių nėra sudaryta sutarčių dėl vandens tiekimo, kurių pagrindu ieškovas galėtų reikalauti, kad atsakovė vykdytų pareigą tiekti ieškovui vandenį. Teismas negali įpareigoti atsakovės sudaryti sutartį su ieškovu ir tiekti jam vandenį, nes atsakovė nėra viešųjų paslaugų teikėja, be to, tai pažeistų sutarčių laisvės principą.

Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, kad kreipėsi į UAB „Neringos vanduo“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo, baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas patvirtino, kad minėta sutartis yra nutraukta. Taigi atsakovei nebesant abonentu, ieškovo reikalavimas dar ir dėl šios priežasties negalėtų būti tenkinamas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nesant duomenų, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vandens tiekimo santykiai, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę tiekti jam geriamąjį vandenį subabonetiniais pagrindais atmestinas, kaip negrįstas.

Dėl leidimo G. K. įrengti vandens skaitiklį vandens tiekimo atšakai į butą Taikos g. 13-5, Neringoje be atskiro atsakovės UAB „Minera“ sutikimo

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad kreipėsi į tiekėją dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, tačiau UAB „Neringos vanduo“ nurodė, kad šiai sutarčiai sudaryti reikalingas UAB „Minera“, kaip patalpos, kurioje yra vandens įvadas, savininko, leidimas įrengti vandens apskaitos prietaisą jai priklausančioje patalpoje. Ieškovas G. K. pateikė atsakovei UAB „Minera“ prašymą duoti sutikimą jam įrengti lygiagrečią esamai vandens apskaitą butuose Nr. 3 ir Nr. 5. Kartu su šiuo prašymu G. K. atsakovei pateikė ir vidaus vandentiekio butams 3 ir 5 įrengimo projektų nuorašus, tačiau tokio sutikimo atsakovė ieškovui nedavė.

Ieškovo teigimu, namo bendro naudojimo įranga, tarp jų ir vandentiekio linija, priklauso patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovas prašo apginti jo, kaip bendraturčio, teises.

Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas ginti jo, kaip bendraturčio teises, turi įrodyti, kad objektas jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo pastate esančios vandentiekio komunikacijos yra visų patalpų bendrasavininkų nuosavybė. Nustatyta, kad vandentiekio tinklai yra atsakovei UAB „Minera“ priklausančiose patalpose, kurių paskirtis – administracinė, pats ieškovas nurodė, kad atsakovė yra vienintėlis UAB „Neringos vanduo“ abonentas, kuriam trečiasis asmuo tiekia vandenį. Taigi šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad vandentiekio komunikacijos, kitiems patalpų savininkams nesant abonentais, priklauso jiems bendrosios nuosavybes teise. Šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas, tačiau to nepadarė.

Ieškovo teigimu, kadangi vandentiekio tinklai ginčo pastate jau yra, naujų įrengti nereikės, todėl prašo leisti be atsakovės sutikimo įrengti vandens skaitiklį, kad ieškovas turėtų galimybę prisijungti tiesiogiai prie UAB „Neringos vanduo“ vandens mazgo. Su tokia ieškovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

Iš UAB „Neringos vanduo“ 2015-06-25 rašto ieškovui matyti, kad trečiasis asmuo pasiūlė ieškovui spręsti klausimą dėl ieškovo buto geriamojo vandens naudojimo įrenginių tiesioginio prisijungimo prie UAB „Neringos vanduo“ valdomų geriamojo vandens tiekimo tinklų. Ieškovui buvo nurodyta, kad tokiu atveju reikalinga buto vidaus vandentiekio tinklus atjungti nuo esamos pastato vidaus vandentiekio sistemos ir pajungti vandens apskaitos mazgo patalpoje nuo vandentiekio įvado, įsirengiant lygiagrečią esamai vandens apskaitą. Norint atlikti minėtus darbus, ieškovui buvo paaiškinta, kad jis turi pateikti prašymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio tinklų techninėms sąlygoms gauti, pridedant vandens apskaitos mazgo patalpos, t. y. atsakovės sutikimą. Ieškovui taip pat buvo nurodyta, kad būtina parengti techninį projektą ir jį suderinti, prijungti vamzdynus ir įrengti vandens apskaitos mazgą.

Taigi iš pateikto UAB „Neringos vanduo“ rašto bei nustatytų sąlygų ieškovui matyti, kad ieškovui, siekiant prisijungti tiesiogiai prie UAB „Neringos vanduo“ vandentiekio tinklų, nepakanka tik įsirengti skaitiklį – būtina įsirengti lygiagrečią esamai vandens apskaitą. Ieškovas į bylą pateikė techninį projektą, atliktą pagal 2015-08-25 UAB „Neringos vanduo“ išduotas sąlygas. Iš pateikto projekto, priešingai nei nurodo ieškovo atstovas, matyti, kad projekte sprendžiamos vandentiekio vidaus inžinerinės sistemos, projektuojami geriamojo vandentiekio vamzdžio tiesimas, papildomai projektuojama atšaka prieš bendrą namo skaitiklį. Stovas ir magistraliniai tinklai iki buto vedami rūsio palubėje, o esamas vamzdynas užaklinamas (Projekto Įvadas 1 p.).

Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui siekiant tiesiogiai prisijungti prie UAB „Neringos vanduo“ tinklų, būtina įrengti ne tik skaitiklį, bet ir visiškai naują vandentiekio liniją, kuri pagal pateiktą projektą suprojektuota atsakovei priklausančiose patalpose. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skaitiklis būtų statomas jau esamoje vandentiekio linijoje, tačiau negalėjo paaiškinti jo paties į bylą pateikto techninio projekto sprendinių, kuriuose aiškiai numatytas naujų vandentiekio tinklų projektavimas.

STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ yra aiškiai apibrėžta, kad vandens apskaitos mazgas arba jų skaitiklių rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami bendrojo naudojimo patalpose. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad pagal ieškovo pateiktus vandentiekio dalies techninių projektų rūsio planus matyti, kad projektuojami vandentiekio tinklai jungiami prie esamo vandens įvado, kuris yra UAB „Minera“ priklausančiose patalpose. Pažymėtina, jog patalpų, kuriose yra vandentiekio įvadas, paskirtis – administracinė. Nors ieškovo atstovas tai neigė, tačiau atsakovės teigimu projektuojami vandentiekio tinklai eina per UAB „Minera“ir AB TEO LT priklausančias patalpas, o tai nėra bendrojo naudojimo patalpos, kaip to reikalauja teisės aktai.

Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad atsižvelgiant į STR 2.07.01:2003 reikalavimus, UAB „Minera“ dar 2014-02-07 yra gavusi iš UAB „Neringos vanduo“ prisijungimo sąlygas Nr. TS-02, kuriose numatyta įvertinti nuotekų išvadų techninį stovį, esant reikmei, numatyti jų rekonstrukciją. 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „Neringos vanduo“ pritarė UAB „Minera“ pateiktam suvestiniam inžinerinių tinklų planui, kuriame numatyta vandentiekio rekonstrukcija, vandens įvado perkėlimas į kitas pastato patalpas, atitinkančias STR 2.07.01:2003 reikalavimus.

Esant nurodytai situacijai, kai UAB „Minera“ siekia rekonstruoti vandentiekio tinklus, t. y. perkelti juos iš jai priklausančių patalpų į bendrojo naudojimo patalpas, kas atitiktų teisės aktų reikalavimus, be to, UAB „Minera“ visiškai nutraukus vandens tiekimo sutartį su UAB „Neringos vanduo“, ieškovo reikalavimo tenkinimas nepagrįstai pažeistų patalpos, kurioje siekiama įrengti naują vandentiekio liniją, savininko teises. Vandentiekio vedimas per UAB „Minera“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, nenumatant jokio kompensavimo mechanizmo patalpos savininkui, reikštų patalpų sumažėjimą, apribojimus naudotis patalpomis, kadangi bus tiesiami vamzdžiai, daromi stovai ir kt.

Ieškovo atstovas teisę įrengti UAB „Minera“ priklausančiose patalpose vamzdyną grindžia ankstesnių savininkų duotu sutikimu, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais. Be kita ko, ieškinyje buvo dėstomos aplinkybės, kad ankstesni patalpų savininkai leido jungtis prie jiems priklausančių vandentiekio tinklų, bet ne tiesti naujus, todėl ieškovo atstovo argumentai visiškai nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savininko nuosavybės teises gina įstatymas, jos gali būti apribotos paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str.). Ieškovas, reikalaudamas be savininko sutikimo jam priklausančiose patalpose įrengti skaitiklį, neįrodė, kad tai vienintelė galimybė ieškovui naudotis vandeniu. Be to, iš pateiktų duomenų bei techninio projekto matyti, kad, nors reikalavimas pareikštas dėl skaitiklio įvedimo, tačiau savininko nuosavybės teisės suvaržymai numatyti kur kas didesni pagal projektą. Ieškovas nepasinaudojo galimybe, siekdamas atsakovei priklausančiose patalpose įsirengti vandentiekio tinklus, reikšti reikalavimus dėl daiktinių teisių, pavyzdžiui, servituto, įregistravimo atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu, nors teismas siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teisė prisijungti prie vandentiekio tinklų negali nepagrįstai pažeisti atsakovės teisės į nuosavybę, nenumatant kompensacijos už jos nuosavybės teisių suvaržymus dar ir dėl to, kad ieškovas neįrodė, kad tai vienintelė ieškovo galimybė gauti vandenį. Ieškovas nenurodė, kad nėra galimybių vandentiekio tinklus įrengti bendrojo naudojimo patalpose, kaip tai siekia padaryti atsakovė.

Ieškovas nurodo, kad toks prisijungimo prie vandentiekio tinklų būdas yra pats ekonomiškiausias, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovas, versdamasis patalpų nuoma, veikia kaip verslininkas. Įsigydamas patalpas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, įvertinti, kokiu būdu į jo įsigytas patalpas patenka geriamasis vanduo. Vien tai, kad vandentiekio tinklų įsirengimas ne per atsakovei priklausančias patalpas yra ekonomiškai nenaudingas ieškovui, negali būti pagrindu nepagrįstai riboti atsakovės teisių.

Esant išdėstytoms aplinkybės, ieškovo reikalavimas atmestinas, nes ieškovo teisė prisijungti prie vandens tinklų gali būti įgyvendinta vandentiekio tinklus įsirengiant bendrojo naudojimo patalpose, kaip tai numato teisės aktai, o nesant tokios galimybės, tikslinga spręsti dėl daiktinių teisių įregistravimo patalpų, kuriose yra vandens apskaitos mazgas, atžvilgiu arba spręsti klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės į patalpas ar komunikacijas pripažinimo.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovas reiškė reikalavimą dėl atsakovei veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nes atjungus vandenį, negalėjo nuomoti patalpų poilsiautojams, dėl ko patyrė žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Įvertinęs tai, kad atmetus ieškinį, nes ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkinti, todėl jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1612,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (III t., b. l. 48-51), o trečiasis asmuo UAB „Neringos vanduo“ – 490,58 Eur (II t., b. l. 70-74). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatų darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovės bei trečiojo asmens turtėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. K. atsakovei UAB „Minera“ 1612,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. K. trečiajam asmeniui UAB „Neringos vanduo“ 490,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.