- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-160-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10300-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- A. D., N. D.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje išnagrinėjus ieškovo A. D., N. D. teisių perėmėjo, ieškinį atsakovui S. S. dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo, atsakovo S. S. priešieškinį ieškovui N. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. D., N. D. teisių perėmėjas, patikslinęs reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo 47 000 Lt avansu sumokėtas lėšas. Nurodė, kad 2008 metų liepos mėnesį jo tėvas N. D. susipažino su atsakovu, kuris turėjo nebaigtą statyti namą. Atsakovas pasiūlė pirkti namą už 200 000 Lt ar 250 000 Lt. Namo užbaigimui atsakovas pareikalavo 50 000 Lt sumos. Rašytinės preliminarios sutarties sudaryta nebuvo. 2008-08-07 iš N. D. banko sąskaitos kaip avansas už planuojamą įsigyti namą atsakovui buvo pervesti 47 000 Lt. Jau kitą dieną N. D. persigalvojo ir pareikalavo grąžinti pinigus. Pinigai nebuvo grąžinti. Atsakovas pažadėjo pinigus panaudoti namo statybos užbaigimui, o juos atlikus, namą parduoti ir grąžinti pinigus N. D.. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Namas buvo parduotas kitiems asmenims, o avansu sumokėti pinigai negrąžinti. Šiuo atveju pareigos elgtis sąžiningai nesilaikė atsakovas, negrąžindamas avanso, kas laikytina ieškovo nuostoliais, kuriuos jis patyrė dėl nesąžiningų derybų. Ginčo šalis siejo ikisutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, derybos vyko žodžiu, preliminarioji sutartis ir susitarimas dėl netesybų nebuvo sudaryti, ieškovas sumokėjo avansą, o atsakovas jo negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes dėl nežinomų motyvų be jokio pagrindo kreipėsi į teisėsaugos organus, siekė be pagrindo nutraukti derybas, siekė sudaryti sąlygas, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų sudaryta; atsakovas jokių įsipareigojimų, susijusių su namo statybos baigimu nebuvo davęs; iš ieškovo jokio oficialaus atsisakymo pirkti namą atsakovas negavo, todėl ir pagrindo grąžinti avansą nebuvo.
Šalies argumentai
Pateiktu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti 47 000 Lt dydžio nuostolius. Nurodė, kad jis turėjo nebaigtą statyti sodo namą adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl būsimos namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir ieškovas sutiko sumokėti atsakovui 47 000 Lt avansą. Praėjus savaitei po avanso sumokėjimo atsakovas sužinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kuris 2008-12-16 nutrauktas. Atsakovas suprato, kad ieškovas galimai nevykdys susitarimo pirkti namą, todėl siekdamas sudaryti kitą sutartį 2008-09-18 sudarė pavedimo sutartį. Atsakovui pavyko turtą parduoti tik 2010-05-13 už 143 000 Lt, t. y. 57 000 Lt mažesne kaina, nei buvo suderėjęs su ieškovu. Šalys buvo suderėjusios būsimą kainą tarp 200 000 Lt ir 250 000 Lt. Ieškovas pradėjo derybas su atsakovu dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dėl pagrindinių sąlygų susiderėjo, tačiau turto nepirko. Šioje situacijoje, kai derybos nutrūko iki notarinio sutarties įforminimo, susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, o dėl civilinės atsakomybės spręstina pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-24 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo S. S. ieškovo N. D. teisių perėmėjo A. D. naudai 47 000 Lt kaip nepagrįstai įgytą turtą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 414 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2008-08-07 N. D. su S. S. siekė sudaryti susitarimą dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 200 000 – 250 000 Lt sumą. N. D. sumokėta 47 000 Lt suma turi būti vertinama kaip avansas už planuojamą pirkti nekilnojamąjį turtą. Šalys derėjosi dėl sutarties dalyko, kainos, t.y. tarp šalių susiklostę santykiai turi būti vertinami kaip ikisutartiniai. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu (pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-363/2009), kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiąją šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Teismas nustatė, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad derybas dėl namo pardavimo atsakovas pradėjo neinformavęs pirkėjo apie tai, kad namo dokumentai nėra sutvarkyti (namas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre 2008-08-07 dieną, jo registracija atlikta tik 2010-02-03, b. l. 25, 162); 2008-08-07 gavęs pinigus iš N. D., atsakovas 2008-09-18 sudarė sutartį su Nekilnojamojo turto agentūra, kad pastaroji surastų jam turto – sodo sklypo pirkėją (b. l. 47-49), gavęs pranešimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų apie 2008-08-14 pateiktą N. D. pareiškimą, gautų pinigų negrąžino nei atliko kitus veiksmus, rodančius, kad turi sąžiningą tikslą sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, kad pinigus panaudojo tam tikslui, kuriam ir gavo. Nustatytų aplinkybių pagrindu, esant įstatymu įtvirtintam principui, jog šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams ir atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė jam įstatymu nustatytą pareigą elgtis sąžiningai ir informuoti kitą šalį apie visą jo turimą bei žinomą informaciją, reikalingą pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl privalo grąžinti viską, ką yra gavęs iš ieškovo. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškinį pripažino įrodytu pagal patikslintą reikalavimą ir tenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priešieškinį tenkinti, o jeigu pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, apeliantas prašo 2012-09-24 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1. apeliantas neginčija ieškovo teisės į sumokėtą avansą. Tačiau apeliantas buvo pareiškęs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė ginčo santykių pagal priešieškinį teisinio reglamentavimo ir neįvertino aplinkybių, kurias priešieškiniu įrodinėjo apeliantas. Teismas turėjo konstatuoti, ar apeliantas patyrė nuostolių, ar yra visos ieškovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos priešieškinio tenkinimui;
2. teismas atmetė priešieškinį nurodydamas tik vieną motyvą – atsakovo nesąžiningumą, tačiau šis teismo argumentas yra nepagrįstas. Aplinkybę, kad žemės sklype stovintis namas nebuvo baigtas statyti N. D. žinojo, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nebuvo. Ieškovas savo reikalavimo negrindė aplinkybe, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Nebaigto statyti namo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti formali kliūtis šio namo su žemės sklypu pardavimui. Praėjus savaitei po avanso nekilnojamojo turto pirkimui sumokėjimo, N. D. 2008-08-14 pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu pagal sukčiavimo požymius. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Sužinojęs apie ikiteisminį tyrimą, atsakovas suprato, kad N. D. nepirks turto, todėl siekdamas surasti kitą pirkėją apeliantas 2008-09-18 sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra. Apeliantas teigia, kad avanso negrąžino dėl to, jog nerado avanso davėjo N. D.. N. D. savo ruožtu taip pat nereikalavo, kad S. S. šį avansą grąžintų, todėl avansas liko negrąžintas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neatliko kitų veiksmų, kurie patvirtintų jo sąžiningą tikslą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi 2008-09-18 apeliantas sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra, nes norėjo surasti sodo sklypo pirkėją ir šį turtą parduoti;
3. teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų ir būtent jų viseto pagrindu nenustatę bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių – ar atsakovas patyrė nuostolių, kokio dydžio tie nuostoliai, ar yra visos ieškovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos priešieškinio tenkinimui, bei nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą. Teismas turėjo vertinti ekspertizės aktą, kuriuo atsakovas grindė savo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo prašymą skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neįsigilino į skundžiamą teismo sprendimą. Sprendime nurodytas teismo motyvas atmesti priešieškinį, kad ikisutartiniai santykiai dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo įforminti preliminaria sutartimi. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, išnagrinėjo sąlygas kilti civilinei atsakomybei, kuriomis ir buvo grindžiamas priešieškinys. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė visų būtinų sąlygų priešieškiniu reiškiamai deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovas neįrodė, kokią žalą ir kokiais veiksmais N. D. padarė atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Apeliantas (atsakovas) iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 47 000 Lt nuotolių, kuriuos, pasak apelianto, jis patyrė ieškovui nesilaikant pareigos derėtis sąžiningai, todėl ieškovui taikytina deliktinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jie yra atmestini dėl žemiau nurodytų motyvų.
Savo skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį nurodydamas tik vieną motyvą – atsakovo nesąžiningumą, tačiau teismas turėjo konstatuoti, ar apeliantas patyrė nuostolių, ar yra visos ieškovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos priešieškinio tenkinimui. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtą apelianto argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, vertindamas tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovo priešieškinio reikalavimus, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu (pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-363/2009) dėl iš ikisutartinių nekilnojamojo turto (minėtoje byloje – buto) pirkimo-pardavimo santykių kylančios civilinės atsakomybės, kadangi tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalykas (reikalavimai) buvo grindžiamas aplinkybėmis dėl ginčo šalių santykių, susijusių su ketinimu ieškovui perleisti nuosavybės teisę į atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (ieškinio, priešieškinio faktinis pagrindas). Kasacinis teismas išaiškino, jog esant ikisutartiniams santykiams, šalis sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai, o pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys), kurie gali būti atlyginami konstatavus, kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai (t. y. kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus). Tokiu būdu darytina išvada, kad siekiant įvertinti tiek ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo avansu sumokėtus 47 000 Lt, tiek atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 47 000 Lt nuostolių, pirmosios instancijos teismas visų pirmą privalėjo pasisakyti dėl to, ar atsakovas, pas kurį sprendimo priėmimo dieną buvo 47 000 Lt, elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose.
Siekdamas įrodyti savo sąžiningumą, apeliantas nurodė, kad aplinkybę, jog žemės sklype stovintis namas nebuvo baigtas statyti, N. D. žinojo, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nebuvo, o nebaigto statyti namo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti formali kliūtis šio namo su žemės sklypu pardavimui. Pažymėtina, kad ginčo šalis siejo ikisutartiniai santykiai dėl nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo su nebaigtu statyti namu, pirkimo-pardavimo. Šalys galėjo sudaryti žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorį tik tuo atveju, jeigu šie abu objektai būtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju, t. y. parduodant žemės sklypą, kaip suformuotą atskirą nekilnojamojo turto objektą, su nebaigtu statyti namu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, yra laikomas, kad žemės sklypas yra parduodamas su statybinėmis medžiagomis ir notaras (kadangi nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai privaloma notarinė forma (CK6.393 straipsnio 1, 2 dalys)) neturi teisės tvirtinti tokio sandorio kaip žemės sklypo ir nebaigto statyti namo pirkimo-pardavimo sandorio. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad derybas dėl namo pardavimo atsakovas pradėjo neinformavęs pirkėjo apie tai, kad namo dokumentai nėra sutvarkyti (namas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre 2008-08-07 dieną, jo registracija atlikta tik 2010-02-03).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybė, jog apeliantas 2008-09-18 sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra dėl pirkėjo žemės sklypui su nebaigtu statyti namu suradimo, nepatvirtina apelianto nesąžiningumo, kadangi sužinojęs apie ieškovo inicijuotą ikiteisminį tyrimą, apeliantas suprato, kad ieškovas nepirks apelianto nekilnojamojo turto. Tačiau minėtos sutarties su nekilnojamojo turto agentūra sudarymas, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą teigdamas, kad apeliantas neatliko kitų veiksmų, rodančių jo sąžiningą tikslą sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas minėtą argumentą detalizavo, kad tokiais veiksmais galėtų būti atsakovo pateikti įrodymai, jog iš ieškovo gautus pinigus jis panaudojo tam tikslui, kuriam juos gavo, t. y. kad užbaigti namo statybos darbus (b. l. 22).
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis avanso negrąžino dėl to, jog nerado avanso davėjo N. D., o N. D. savo ruožtu taip pat nereikalavo, kad S. S. šį avansą grąžintų, todėl avansas liko negrąžintas. Vien ta aplinkybė, kad N. D. praėjus savaitei (2008-08-07 – 2008-08-14) po 47 000 Lt pervedimo į atsakovo banko sąskaitą, atsakovo atžvilgiu iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulės būdu įgytų 47 000 Lt, patvirtino aplinkybę, jog N. D. siekia atgauti S. S. atiduotus 47 000 Lt. Be to, siekdamas atgauti tuos pačius 47 000 Lt N. D. su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi į teismą, o atsiliepdamas į šį ieškinį apeliantas (atsakovas) nurodė, kad toks N. D. reikalavimas grąžinti jam 47 000 Lt yra nepagrįstas (b. l. 62).
Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovui iš ieškovo 47 000 Lt sumą pagrįstumą apeliantas grindė tuo, jog ieškovui nesilaikant pareigos derėtis sąžiningai, atsakovas vietoj to, kad ieškovui parduotų ginčo turtą už 200 000 – 250 000 Lt, šį turtą pardavė tik po dviejų metų ir tik už 143 000 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl to, jog atsakovui nesisekė taip ilgai parduoti savo turto, o po dviejų metų šio turto kainą sumažėjo. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs rezervuoti šio turto ieškovui ir laukti, kol tarp ginčo šalių bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Aplinkybė, kad ginčo turtas buvo parduotas tik po 2 metų ir už mažesnę kainą, niekaip nėra susijusi su ieškovu, kuris praėjus savaitei po 47 000 Lt sumokėjimo atsakovui inicijuodamas ikiteisminį tyrimą išreiškė aiškią valią susigrąžinti šiuos pinigus, t. y. nutraukti visus šalis siejusius ikisutartinius santykius dėl galimo ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Taigi apeliantas (atsakovas) pateiktu priešieškiniu neįrodė būtinų ieškovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs nesąžiningo atsakovo pareigą grąžinti ieškovui visa tai, ką iš jo yra gavęs, priėmė teisingą sprendimą atmesti priešieškinio reikalavimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o šalių pateiktų argumentų, įrodymų įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (t. y. 1 000 Lt, b. l. 193) už advokato pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Atsakovo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.