Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu; ir

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, užsiima individualia veikla – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. lapkričio 13 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas už 24 eurus (toliau – Eur), įsigijo iš I. K. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė 1,764 g, ir kurią laikė su savimi iki tos pačios dienos 12.45 val., kai Vilniuje, Geležinio Vilko – Žalgirio gatvių sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

I. K., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius, 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams, ne anksčiau kaip nuo 2016 metų vasaros, (duomenys neskelbtini) pastate, priklausančiame A. S. ir V. S., augino didelį kiekį – 27 vnt. į narkotinių medžiagų sąrašą įtrauktų kanapių augalų, iki 2018 m. lapkričio 13 d., 18.30 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį kanapių augalų.

Be to, I. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos laikė didelį kiekį – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 1 015,848 g, iš kurių dalį, t. y. 1,764 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), 2018 m. lapkričio 13 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), parduodamas už 24 Eur, išplatino J. P.; kitą dalį – t. y. 513,754 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. lapkričio 13 d., 14.30 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos; likusią dalį, t. y. – 500,33 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) laikė (duomenys neskelbtini) pastate, priklausančiame A. S. ir V. S., iki 2018 m. lapkričio 13 d., 18.30 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinamajame akte visos aplinkybės yra nurodytos teisingai, gailisi dėl savo veiksmų. 2018 m. lapkričio 13 d., apie 12.00 val. (per pietų pertrauką) jo draugas M. J. pertraukos darbe metu nuvežė kaltinamąjį draugo tėčio automobiliu Toyota Land Cruiser, sidabrinės spalvos, iki I. K. namų (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, butas 4-tame arba 5-tame aukšte. Į kambarius nėjo, buvo tik buto koridoriuje, ten ir įvyko narkotinių medžiagų perdavimas. Pas I. K. atvyko įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių ir iš karto po įsigijimo buvo sulaikytas. Jis I. K. buvo iš anksto parašęs, kad nori susitikti. Nepamena, dvi dienas ar ilgiau iki tol prašė I. K. kanapių, bet jis ne iš karto sutikdavo jų duoti. Tiksliai neplanavo kiek nori įsigyti kanapių, tačiau pas I. K. mažiausias kiekis, kurį buvo galima įsigyti, buvo 2 g, juos ir įsigijo. Sumokėjo 24 Eur – davė 30 Eur ir gavo 6 Eur grąžos. Pas I. K. užtruko ne ilgiau nei 10 minučių, draugas tuo metu sėdėjo automobilyje ir laukė jo sugrįžtančio. Dėl kanapių įsigijimo kreipėsi pas I. K., nes anksčiau jis jam yra pasakęs, kad vartoja kanapes savo reikmėms ir kaltinamasis J. P. prašė kaltinamojo I. K., kad jis pasidalintų kanapėmis su juo. Narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms, planavo jas surūkyti savaitgalį, linksminantis su draugais. Neplanavo dalintis narkotinėmis medžiagomis su kitais asmenimis. Tuo metu tai jam atrodė tinkama atsipalaidavimo po darbo forma. Šiuo metu jis yra pakeitęs savo požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą, pasikeitė ir jo elgesys bei gyvenimo būdas. Jis yra visiškai atsisakęs narkotinių medžiagų. Mano, kad priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturėjo, kadangi abstinencijos požymių nepastebėjo. Intensyviai kanapes rūkė 2017-2018 metais, pirmą kartą pabandė paauglystėje; gali būti, kad kanapes vartojo ir 2016 metais. Jas įsigydavo iš I. K. 2018 metais. Iki sulaikymo iš I. K. kanapes pirko iki 10 kartų, įsigydavo iš jo po 2 g, nes mažesnio kiekio neparduodavo; tai buvo I. K. sąlyga. Paskutinį kartą vartojo narkotines medžiagas prieš nagrinėjamą įvykį. Alkoholį stengiasi vartoti kuo rečiau, tačiau pasitaiko saikingų vartojimo atvejų. Yra turėjęs problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholį, dėl ko jam buvo atimtos teisės. Po to alkoholio vartojimą mažino ir alkoholį keitė kanapėmis. Santykiai su mama labai geri, ją gerbia kaip žmogų, stengiasi į ją lygiuotis, mama yra svarbiausia jo gyvenime (šeimą sudaro mama ir močiutė), nuolat bendrauja telefonu, susitikimų metu. Mama turi psichologinių žinių, veda sveikos gyvensenos seminarus, pati yra visiška abstinentė, daug bendrauja su sūnumi. Po įvykio vien apie tai ir tesikalba. Mama padėjo pakeisti jo požiūrį į gyvenimo būdą, suprasti, kad nebenori taip toliau gyventi. Mama jam daro didelę teigiamą įtaką, nori dar daugiau su ja bendrauti, kartu leisti laisvalaikį, sužinoti iš jos daug dalykų. Kad jis vartojo narkotines medžiagas, mama nieko nežinojo. Apie įvykį jis jai pasakė praėjus kuriam laikui, nenorėjo nuvilti bei jaudinti. Sužinojus apie nagrinėjamą įvykį, mama stengėsi padėti, bendrauti, kalbėtis. Į specialistus nesikreipė, nes problemas išsprendė mamos pagalba. Mama labai daug aiškino apie alkoholio žalą. Dabar dėl narkotikų žalos dar aktyviau kalba (5 t., b. l. 39-41, 43).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. K. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinamajame akte visos aplinkybės nurodytos teisingai, gailisi dėl savo veiksmų. Pripažįsta, kad augino kanapes, jas laikė tiek savo poreikiams, tiek ir turėdamas tikslą jas platinti, dalį pardavė kaltinamajam J. P.. Apie kanapių auginimą jis praėjo galvoti nuo to laiko, kai susirgo onkologine liga, t. y. 2006 metais. Jam Santariškėse buvo taikoma chemoterapija, gydantis tiek seselės, tiek gydytojai kalbėjo apie kanapes, kad jos mažina skausmą. Vėžys pažeidė klubų sąnarius, vienos kojos klubo sąnarys buvo protezuotas 2012-2014 metais, kitos kojos sąnarys iki šiol neprotezuotas, jam tą koją skauda, reikalinga operacijai apie 4 000 Eur, jam reikalingas protezas nekompensuojamas. Norėdamas užsidirbti pinigų, išsigydęs, po klubo sąnario protezavimo, maždaug 2012-2014 m. išvyko į Islandiją pas draugą dirbti. Ten buvo laisvai prieinamos kanapės, jos padėdavo jam nuimti skausmus. Dirbti Islandijoje neliko, grįžo į Lietuvą dirbti kazino, kur dirbo stovimą darbą, dėl ko jausdavo didelį skausmą. Į Lietuvą grįždamas parsivežė kanapių sėklų. Galvojo jas auginti sau. Ši mintis brendo labai ilgai. Žinojo, kad tai nelegalu Lietuvoje. Tuo metu bendravo su drauge J. S., jos tėvai turėjo sodybą, vadinamą „Fazendą“ (duomenys neskelbtini). Draugės tėvas A. S. sakė, kad būtų gerai, jog fazendoje būtų judėjimas, nes joje dažnai vogdavo. Ten buvo daug vietos, namie auginti kanapes buvo nedrąsu, todėl nusprendė jas auginti fazendoje. Draugė ir jos šeima apie tai nieko nežinojo. Į fazendą atvažiuodavo savo automobiliu Toyota Corolla. Opel Signum automobilis buvo J. S. naujo draugo. Kanapes augino šoninėje mūrinėje patalpoje, vadinamoje pirtimi. Į šią patalpą buvo atskiras įėjimas – metalinės durys iš lauko pusės pastato kairiame šone (t. 3, b. l. 181, nuotrauka Nr. 8). Iš pradžių auginti kanapes sekėsi nekaip - „Senukuose“ nusipirko žemių, lempų, pasėjo 8-9 sėklas. Išdygo labai mažai daigų, jie nušalo. Pirmieji bandymai buvo 2016 m. pabaigoje arba 2017 m. pradžioje. 2016 m. vasarą patalpas dar tik tvarkė, valė, kol viską sutvarkė – atėjo žiema. Sėkmingi auginimai prasidėjo nuo 2018 metų. Daugiausia daigų buvo užauginta 27 vnt., t. y. tiek, kiek rasta kratos metu. Pavykusias kanapas jis vietoje susidžiovindavo, pakabinęs ant virvutės, ir vėliau susidėdavo į pakuotes. Pakuodavo pagal svorį – po 2 gramus, nes tik tokias pakuotes rado „Senukuose“. Pakuodavo, nes norėjo žinoti, kiek pats surūko, t. y. norėjo save kontroliuoti. Kanapes augino sau. Buvo pavieniai atvejai platinimo, kai kas nors paprašydavo, kaip pavyzdžiui, J. P.. Nebuvo taip, kad skelbtųsi, jog jis platina kanapes, kad galima kanapių pas jį įsigyti. Pažįstami žinodavo, kad jis vartoja kanapes savo reikmėms ir paprašydavo pasidalinti. Sakydavo, kad kai pirks kanapių sau, paimtų daugiau ir jiems. Minties, kad daugiau jau niekam neduos, neparduos kanapių, o visą turimą kiekį pasiliks sau rezervui, neturėjo. Bet esmė buvo turėti kanapių savo reikmėms. Vartodavo jas rūkydamas ir dar darydavo sviestą. Rūkydavo periodiškai, po darbo, nes atidirbus kazino 12 val. slenkančiu grafiku, jam viską skaudėdavo. Taip malšindavo skausmą. Kazino nebedirba 3 metai, nuo 2016 m. užsiima nekilnojamojo turto brokerio darbu. Skausmai po dienos darbo tebelikę ir dirbant brokeriu. Kanapes laikydavo savo namuose bei fazendoje, kaltinime kiekiai nurodyti teisingi. Turėtas kanapių kiekis jam buvo reikalingas, kadangi norėjo sukaupti kanapių ateičiai. Žinojo, kad ilgai fazendoje būti nebegalės. Jo jau buvo prašoma išsikelti iš fazendos po paskutinio įsibrovimo į ją, t. y. nuo 2017 m. vasaros. 2018 metais kanapes vartodavo vakarais, 3-4 kartus per savaitę, po 1 ar 2 suktines. Vienai suktinei sunaudodavo apie 10 proc. kanapių iš 2 g pakelio. 2018 m. lapkričio 13 d. rastas kratų metu kanapes laikė nuo pat pradžios, kai pradėjo auginti kanapes, dalį suvartodavo, o dalį kaupė nuo pat pradžių. Kanapes užtrunka užauginti apie pusę metų, kartais (pavyzdžiui, žiemą) ilgiau – iki 9 mėnesių. 2018 m. lapkričio 13 d. kratos metu rastas kanapes augino nuo 2017 m. vasaros. Po įsilaužimo iškart nepuolė auginti kanapių, pasėtos žiemą auga lėčiau, todėl ir praėjo tiek laiko nuo jų pasodinimo iki užaugimo, kai jos buvo rastos.

Taip pat kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį J. P., retkarčiais bendraudavo. Jam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė kanapes. J. P. prašė jo gauti kanapių, jis nelabai norėdavo tuo užsiimti. Prieš 2018 m. lapkričio 13 d. įvykį porą dienų J. P. įkalbinėjo susitikti I. K., pastarasis nenorėjo, bet galų gale susitarė, kad susitiks pas jį. Suprato, kad J. P. atvyksta kanapių. Atvykus jis paprašė kanapių, I. K. jam padavė pakelį su 2 g kanapių, tada dar paprašius J. P. davė folijos. Nesakė jam „duok pinigų“, J. P. pats padėjo ant staliuko 30 Eur, o jis jam davė 6 Eur grąžos. Kodėl neėmė visų duotų pinigų, nežino, grąžino 6 Eur, nes tas pakelis tiek vertas. Žino, kiek kainuoja rinkoje kanapės, nes anksčiau jas įsigydavo ir būdavo tokia kaina. J. P. pardavęs kanapes yra vieną kartą, o pavaišinęs jį yra kelis kartus. Būdavo atvejų, kai kitiems draugams parduodavo ar pavaišindavo juos, bet tai buvo vienetiniai atvejai, iki 10 kartų iš viso. Kratos metu rasti 320 Eur – tai nuomai sudėti pinigai. Tai jo komisiniai už atliktą darbą. Buto nuomos dalis jo – 200 Eur/mėnesį ir papildomai komunaliniai mokesčiai. Ar tarp rastų grynųjų pinigų buvo J. P. duoti 24 Eur, tiksliai negali pasakyti, tačiau atrodo, kad jie buvo paimti. Šiuo metu I. K. sveikata gera, nuskausminamųjų vaistų reikia, geria ketanovą, ibumetiną, arbatas (kmynų, ramunėlių), tačiau pavartojus vaistų, jo galva kitą dieną būna „sunki“, sunku susikaupti, atsiminti, o po kanapių – viskas gerai; be to, vaistai taip gerai kaip kanapės skausmo nenumalšina (5 t., b. l. 41-45).

Galima laiduotoja R. P. – B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos santykiai su sūnumi J. P. labai glaudūs, jie abu labai jautrūs ir gerai bendrauja. Šiuo metu gyvena skirtingose miestuose, tačiau palaiko bendravimą susitikimuose tarp pertraukų darbe, telefonu, dažnai „Viber“ bendrauja. Jai aplinkybė, kad sūnus turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo paaiškėjo tik po nagrinėjamo įvykio. Jos žiniomis, tai buvo vienintelis (pirmas) kartas, kai sūnus bandė įsigyti narkotinių medžiagų. Sūnus jai po įvykio viską papasakojo. Tai jo klaida, jam tai nebūdinga. Tiek jis, tiek ir visa šeima dėl to labai pergyvena, sūnus gailisi dėl savo elgesio. Jis smerkia save ir pergyvena dėl to, kas nutiko, yra nusiteikęs nekartoti tokių klaidų. Kodėl sūnus vyko įsigyti narkotinių medžiagų, jis paaiškinti negalėjo, matyt lėmė noras išbandyti. Dėl sūnaus bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu, jai yra žinoma. Po įvykio dėl to daug bendravo su sūnumi, jis pakeitė savo elgesį, mąstymą, nebešvenčia švenčių su alkoholiu; jos tikslas, kad sūnus visiškai atsisakytų alkoholio. Ji pati visiška abstinentė jau 20 metų, jų šeimoje alkoholio nebūna net švenčių metu. Po nagrinėjamo įvykio sūnus labai pasikeitė, pasikeitė jo požiūris į psichiką skatinančias medžiagas. Sūnus visada klausia jos patarimo, priimdamas sprendimus, taip pat turi ir savo nuomonę tais klausimais. Sūnus ją laiko savo autoritetu, dar būdamas paauglys, taip sakė (5 t., b. l. 45-46).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. K., susipažinęs su 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esančiais garso įrašais ir SMS žinutėmis (kontroliuojamas asmuo – I. K.), pateikė atsakymus į jam užduotus klausimus apie pokalbių ir SMS žinučių turinį (4 t., b. l .142-144, 146-150).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. nurodė, kad J. S. yra jo dukra ir įtariamoji šioje byloje, tačiau jis sutinka duoti parodymus. Nei jis, nei dukra J. S. kanapių kartu su I. K. neaugino, nors žinojo, kad jis augina kanapes nuo 2017 m. pabaigos, po to, kai į patalpas, kuriose jis augino kanapes, buvo įsilaužta ir buvo išgriauta dalis pastato sienos. Žemės sklypas ir pastatai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai V. S. maždaug nuo 2003 m. Šią teritoriją jie vadina fazenda. Jis su žmona maždaug 11 metų gyvena ir dirba Anglijoje, į Lietuvą grįžta du kartus per metus, dažniausiai vasarą. Pastate (duomenys neskelbtini) yra įrengtas vienas kambarys ir virtuvė, o kitos patalpos yra ūkinės paskirties, t. y. garažai ir rūsys. I. K. pažįsta maždaug nuo 2015 m. pavasario, tiksliau nepamena, supažindino dukra J. S., tai buvo jos draugas. Kadangi į Lietuvą atvažiuoja retai, su I. K. matydavosi retai. Maždaug 2017 m. pradžioje jis paprašė leisti fazendoje laikyti savo automobilį Mercedes Benz ir jį ten remontuoti. Jis sutiko, nes galvojo, kad jis dažniau bus toje teritorijoje ir bus mažiau vagysčių, nes vagys į fazendą lįsdavo nuolat. Jis su I. K. sutarė, kad pastarasis mokės tik už elektrą po 50 eurų, už patalpų nuomą iš jo pinigų neėmė. Kiek žino iš dukros J. S., I. K. jai duodavo susitikdavęs arba pervesdavo jai į sąskaitą pinigų už elektrą, o ji sumokėdavo elektros tinklams. Jam I. K. pinigų į sąskaitą nepervesdavo. Buvo davęs I. K. raktą nuo įvažiavimo vartų ir nuo tos patalpos, kuria leido naudotis (įvažiavus į teritoriją, įėjimas į patalpą kairėje pastato pusėje). Nuo kitų patalpų I. K. raktų neturėjo. Nuo visų kitų patalpų raktus turėjo J. S., išskyrus tą patalpą, kuria naudojosi I. K.. 2017 metais vagys, negalėdami išlaužti metalinių durų, išdaužė skylę sienoje ir taip pateko į patalpą, išnuomotą I. K.. Tuomet kartu buvo žmonos giminaitis P. (P.) Č., kuris pasakė, kad I. K. išnuomotoje patalpoje augina kanapes. Pažiūrėjęs pamatė, kad toje patalpoje yra pastatytas plastikinis indas, apie 30x30 cm dydžio, su žemėmis, kuriame augo nedideli, apie 20-25 cm augalų sodinukai, jų galėjo būti apie 10-15, ne daugiau. Jie buvo panašūs į pomidorų sodinukus. Jam P. Č. tada pasakė, kad šie sodinukai yra kanapės. Tada suprato, kad jį I. K. apgavo, nes užsiėmė nelegaliais dalykais, t. y. kanapių auginimu. Apie jo auginamas kanapes tą dieną sužinojo ir J. S., ar tada sužinojo ir jos dabartinis draugas R. G., nepamena, gal ji vėliau jam pasakė. J. S. buvo labai pasipiktinusi. Dėl kanapių paklausė I. K., jis pasakė, kad turi problemų su kojomis, su kaulais, jam skauda, todėl jis augina kanapes, daro aliejų ir kartais parūko, nes jam kanapės numalšina skausmą. Tiksliau apie jo ligą nežino. Sužinojęs apie I. K. auginamas kanapes, liepė jam išsikraustyti iš fazendos, tačiau jis labai prašė dar palaukti, kol susiras kitas patalpas. Jis sutiko, davė jam terminą iki 2018 m. pavasario, nes norėjo išsiskirti su juo draugiškai, nes iš J. S. žinojo, kad išgėręs būdavo neadekvatus, agresyvus, todėl šiek tiek bijojo, kad jį išvarius, nepadegtų fazendos arba nepridarytų dar kokios žalos. Po šio įsilaužimo jis nusprendė fazendoje įrengti geresnes vaizdo kameras, jas pirko už savo pinigus, sumokėjo po 370 eurų už 4 vaizdo kameras. Pastatė naujus apšvietimo stulpus su naujomis lempomis ir ant jų sumontavo naujas vaizdo kameras. R. G. sumontavo kameras ir pajungė prie interneto, kad jie galėtų nuotoliniu būdu stebėti vaizdus iš fazendos savo mobiliuose telefonuose. Vaizdo kameros fiksavo tik fazendos teritoriją ir pastato išorę. Tokią galimybę turėjo jis, jo žmona, J. S. ir R. G.. I. K. tokia galimybė duota nebuvo, nes juo nepasitikėjo. Elektros energijos galingumas fazendoje didinamas buvo 2003 m., kai tik nusipirko fazendą, nes jam reikėjo jungti įrengimus automobilių remontui, o tam reikėjo padidinti elektros galingumą, jis buvo padidintas nuo 16 iki 20 kilovatų. Fazendoje yra vandens gręžinys, tačiau vanduo į pastatą atvestas nebuvo, tik iki hidroforo, kuris pastatytas rūsyje, o iš jo – tik į lauko tualetą. Vanduo buvo naudojamas vasaros metu. 2018 m. pavasarį trūko vandens žarnos sujungimas, todėl vandens pribėgo į rūsį. Tuomet pamatė, kad I. K. pajungęs žarną ir atsivedęs vandens į patalpą, kurioje augina kanapes, anksčiau to nebuvo pastebėjęs, o leidimo tai padaryti jis neprašė. I. K. nei 2018 m. pavasarį, nei vėliau iš fazendos neišsikraustė, bet jis manė, kad pastarasis kanapių nebeaugina, nes maždaug 2018 m. balandžio-gegužės mėn. pats jam padėjo išnešti 4-5 kibirus žemių iš jo nuomojamos patalpos, bet įėjęs į ją nebuvo, tiesiog kibirus jis padavė per duris. Jis pats nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos ligomis nesirgo. Kiek žino, nei dukra J. S., nes jos dabartinis draugas R. G. kanapių nevartoja. Liudytojui A. S. pateikus susipažinti su garso įrašais Nr. 3426, 77, 88, esančiais 2018 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, su garso įrašu Nr. 6875, esančiu 2018 m. spalio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, taip pat su garso įrašais Nr. 901, 902, 1661, 1677, 1732, esančiais 2018 m. spalio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, pastarasis atsakė į jam užduotus klausimus dėl pokalbių telefonu turinio (1 t., b. l. 51-56).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta J. S. nurodė, kad ji kanapių kartu su I. K. neaugino, jam nepadėjo, nors žinojo, kad jis augina kanapes nuo 2017 m. pabaigos, po to, kai į patalpas, kuriose jis augino kanapes, buvo įsilaužta. Šios patalpos priklauso jos tėvams – A. S. ir V. S., tai aptverta teritorija (duomenys neskelbtini). Teritorijoje yra mūrinis senos statybos ūkinis pastatas, šią teritoriją jie vadina fazenda. Pastate yra įrengtas vienas kambarys ir virtuvė, o kitos patalpos yra ūkinės paskirties, t. y. boksai ir rūsys. Šią fazendą jos tėvai pirko maždaug prieš 10 metų, ketino ten įrengti sodybą ir tėtis norėjo įsirengti ten autoservisą, kai išeis į pensiją. Šiuo metu jos tėvai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. I. K. ji pažįsta nuo 2016 m. pradžios, tiksliau nepamena, ji su juo draugavo, tačiau, kai pavartodavo alkoholio, jis tapdavo agresyvus, todėl su juo išsiskyrė, tai buvo 2016 m. vasara. I. K. žinojo, kad jos tėvai turi fazendą, ten kartu su ja yra buvęs tuo metu, kai draugavo, todėl maždaug 2017 m. pavasarį – vasarą jis paklausė, ar galėtų fazendoje laikyti savo automobilį Mercedes Benz ir jį ten remontuoti. Ji tėčio paklausė, ar gali I. K. ten laikyti ir remontuoti savo automobilį, tėtis sutiko. Iš pradžių jam raktų nuo teritorijos ir patalpų niekas nedavė, ji vykdavo visada kartu su juo, prižiūrėdavo, nes jis naudodavosi jos tėčio instrumentais ir tvarkydavo savo automobilį. Vėliau, vasarą, kai jos tėvai buvo grįžę į Lietuvą, I. K. pats pasiteiravo tėčio, ar galėtų išsinuomoti nedidelę pastato dalį, kurioje vėliau tėtis planavo įrengti pirtį. Jis norėjo patalpos jo turimai radijo technikai laikyti. Ji to pokalbio negirdėjo, tačiau vėliau iš tėčio sužinojo, kad jis leido I. K. išsinuomoti tą patalpą. Jai tėtis pasakė, kad su I. K. susitarė, kad pastarasis kiekvieną mėnesį mokės už elektrą, bet nuomos mokesčio nemokės. Tėčiui buvo parankus toks susitarimas dėl to, kad fazendą ne kartą buvo apvogę, todėl atrodė, kad jeigu kas nors vaikščios po teritoriją, vagys galvos, kad teritorija yra prižiūrima, kad tai nėra apleistos patalpos ir nenorės į jas lįsti. I. K. tėtis davė tik raktus nuo įvažiavimo vartų ir tik nuo tos patalpos, kuri jam buvo skirta. Visus kitus raktus turėjo ji. Nuo I. K. patalpos ji raktų neturėjo. Nuo tada I. K. galėdavo į fazendą atvažiuoti ir vienas. Kiek pamena, fazendoje ant namo buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos buvo nekokybiškos. Jos buvo sumontuotos dar prieš tai, kai I. K. gavo raktus nuo fazendos. Tai galėjo būti 2017 m. vasara, nes tuo metu buvo grįžę jos tėvai, tiksliau mėnesio nepamena. Dėl padidinto elektros energijos tiekimo galingumo gali pasakyti, kad jos tėtis maždaug prieš 10 metų fazendoje remontuodavo automobilius, jis yra autošaltkalvis ir ne kartą dėl per mažo elektros energijos galingumo išmušdavo saugiklius ir jis negalėdavo normaliai dirbti. Kartą net sudegė jo remontuojamas automobilis Crysler. Todėl jis kreipėsi į elektros tinklus ir buvo padidintas elektros energijos galingumas, tiksliau nežino. Apie tai, kad I. K. augina kanapes jų fazendoje, ji sužinojo po eilinio vagių įsibrovimo į patalpas 2017 m. pabaigoje, tiksliau datos nepamena. Ji pati nematė, tačiau iš savo pusbrolio P. Č. sužinojo, kad I. K. nuomojamose patalpose auginamos kanapės. Jis pats matė, nes įsibrovimo metu buvo išardyta dalis sienos būtent tos patalpos, kurią nuomojosi I. K., todėl jis matė auginamas kanapes. Nuo tada ir jos tėtis taip pat sužinojo, kad I. K. augina kanapes. Po šio įsibrovimo buvo nuspręsta įrengti naujas vaizdo stebėjimo kameras teritorijoje, nes senųjų vaizdo kokybė buvo labai prasta, taip pat buvo įrengti nauji apšvietimo stulpai su naujomis, galingesnėmis apšvietimo lempomis. Kameras pirko jos tėtis ir ji, sumontavo savo jėgomis, padėjo jos dabartinis draugas R. G.. Taip pat buvo įvestas internetas jos vardu, kad galėtų nuotoliniu būdu stebėti vaizdus ir fazendos. I. K. tokios galimybės neturėjo. Fazendoje taip pat yra šulinys, yra siurblys ir vanduo patenka į pastatą, nes visame pastate išvedžiotos vandens žarnos. Vanduo žiemai išjungiamas. 2018 m. pavasarį trūko vandens žarnos sujungimas, todėl ji atjungė siurblį, kad nebūtų pumpuojamas vanduo, o jos tėtis 2018 m. vasarą pataisė šią sistemą. Taigi nuo pavasario iki vasaros fazendoje vandens nebuvo, todėl I. K. vežiojo vandenį savo automobiliu. Ji matė tik tuščius 3 litrų butelius, iš to ir suprato, kad jis vandenį atsiveža. Nuo tada, kai sužinojo apie I. K. auginamas kanapes, t. y. nuo 2017 m. pabaigos, jie visi, t. y. ji, jos tėtis ir R. G. nutarė, kad jam reikia išsikraustyti, tačiau I. K. labai prašė ilgesnio laiko, nes negali nuimti derliaus. Pagal susitarimą jis iki 2018 m. lapkričio mėn. turėjo išsikraustyti, bet iki šiol to nepadarė. Apklausų metu J. S. pateikus susipažinti su SMS žinutėmis ir garso įrašais, esančiais 2018 m. spalio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, su SMS žinutėmis Nr. 394, 614, 615 ir garso įrašais Nr. 3412, 3426, 77, 88, 94 esančiais 2018 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, SMS žinutėmis Nr. 556, 557, 558, 559, 561 ir garso įrašais Nr. 568, 836, esančiais 2018 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, pastaroji atsakė į jai užduotus klausimus apie pokalbių ir SMS žinučių turinį (4 t., b. l. 12-16, 20-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. G. nurodė, kad jis yra J. S. sugyventinis. Pažįsta J. tėvus – A. S. ir jos motiną V. S., kurie šiuo metu gyvena Anglijoje. Jį J. S. supažindino su I. K., tai buvo maždaug 2017 m. pabaigoje. Maždaug tuo metu iš J. sužinojo, kad jie turi fazendą, t. y. sodybą, kurią vadino fazenda. Ji yra (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą joje buvo kartu su J. S., jos tėvu A. bei I. K., tai buvo 2017 m. gruodžio mėn. po įsibrovimo į šias patalpas. Nuvykęs nurodytu adresu pamatė, kad fazenda – tai aptverta teritorija, kurioje yra vienas mūrinis ūkinis pastatas, kuriame yra keturi garažo vartai ir gyvenamosios patalpos. Taip pat pamatė, kad išorėje, ant pastato, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Garažo patalpose taip pat buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kamerų valdymo blokas buvo rūsio patalpose, jis kartu su J. S., jos tėvu ir I. K. peržiūrinėjo kamerų užfiksuotus įrašus ir pamatė, kaip 3 nepažįstami asmenys bando įsibrauti į patalpas, bandė įeiti per visas duris (yra 4 durys). Vaizdas buvo neryškus, mažai detalių. J. S. tėvas pasakė, kad pavogtas aukšto slėgio automobilių plovimo įrenginys „Karcher“, krepšinio lenta, kitų daiktų nepamena. Šią dieną jis sužinojo, kad I. K. iš J. S. tėvo nuomojasi vieną patalpą minėtame name, kad joje laiko automobilio remontui skirtus įrankius, tai sakė pats I. K.. Jis toje patalpoje nebuvo, tačiau jis nuomojosi taip vadinamą pirties patalpą, kuri yra kairėje namo pusėje, žiūrint veidu į namą nuo įvažiavimo pusės, įeiti reikia pro šoninį įėjimą. Tuo metu apie tai, kad I. K. augina nuomojamoje patalpoje kanapes, nežinojo, nors iš vėlesnių įvykių suprato, kad jos ten buvo auginamos. Tai sužinojo tik 2018 m. vasarą, tiksliau laiko negali pasakyti. Kadangi vaizdo kamerų kokybė buvo prasta, su J. S. tėvu nusprendė įrengti kokybiškesnes vaizdo kameras. Maždaug po mėnesio J. S. tėvas nupirko vaizdo kameras ir kartu su juo ir J. jas įrengė. Vaizdo kameroms įrengti specialių žinių nereikia, tiesiog reikia perskaityti instrukciją. Per tą mėnesį, kol buvo nupirktos vaizdo kameros, J. S. užsakė savo vardu interneto paslaugas šiam objektui, nes tuomet būtų galima stebėti nuotoliniu būdu, kad vyksta teritorijoje. Vaizdo kameros buvo įrengtos ant apšvietimo stulpų, todėl stebėjo tik teritoriją. Viduje naujų vaizdų kamerų neįrenginėjo, tiesiog buvo paliktos dvi buvusios. Vaizdo kamerų vaizdus galėjo žiūrėti tik J. S. tėvas, J. S. ir jis, turėjo prisijungimą iš savo mobilių telefonų. I. K. tokia prieiga nebuvo duota. Maždaug po pusmečio, t. y. 2018 m. vasarą, buvo įrengta dar viena vaizdo kamera, kuri sumontuota lauke ant apšvietimo stulpo. Apie tai, kad fazendoje yra auginamos kanapės, jis sužinojo maždaug 2018 m. vasarą, tiksliau nepamena. Jis buvo fazendoje, pjovė žolę ir pamatė, kad I. K. nuomojamos patalpos durys yra atidarytos ir iš jų sklido kanapių kvapas. I. K. buvo teritorijoje. Pats į patalpą nebuvo įėjęs, tačiau iš karto paklausė J. S. , ar ji pati arba jos tėvas žino, kad I. K. augina kanapes. Ji atsakė, kad ir ji, ir jos tėvas žino, kad I. K. augina kanapes ir tai žino nuo įsibrovimo dienos, t. y. nuo 2017 m. pabaigos. Vėliau, kai jau I. K. nebuvo, jis (R. G.), A. S. ir J. S. kalbėjo, jis klausė, kodėl jie leidžia I. K. auginti kanapes, kad tai neteisėta. A. S. atsakė, kad pradėjo nuomoti I. K. patalpas, kad tiesiog fazendoje vyktų judėjimas ir kad vagims nekiltų noras brautis į patalpas, taip pat dėl papildomų pajamų. Kiek žino, I. K. moka ir už patalpų nuomą, ir už elektros energiją, tačiau sumos nežino. Jie vienbalsiai nutarė, kad jau gana I. K. nuomotis patalpas ir kad reikia baigti šį reikalą, nes tai neteisėta ir tai nesaugu, nes ankstesnio įsibrovimo metu buvo iš dalies išdaužta siena būtent į I. K. nuomojamas patalpas. Kaip buvo įrengtos I. K. nuomojamos patalpos, nežino, niekada ten nebuvo, todėl nežino, kiek kanapių jis augino. Suprato, kad I. K. turėjo išsikraustyti maždaug spalio mėnesį. Pats jam skambino į mobilių telefoną ir priminė dėl išsikraustymo, jis pasakė, kad kelias savaites vėluos, tačiau priežasties tiksliai nežino, iš konteksto suprato, kad ruošia kitas patalpas. Fazendoje yra įrengtas vandens siurblys, tačiau gyvenamosiose patalpose vandens nėra, yra kranai lauke. Ar I. K. nuomojamose patalpose yra įrengtas kranas vandeniui, nežino, nes ten nėra buvęs. Jam žinoma, kad šią vasarą buvo sugedęs vandens siurblys ir A. S. tvarkė siurblį, ar nupirko naują, tiksliai nepamena. J. S. tėvas kiekvieną vasarą mėnesiui grįžta į Lietuvą ir tvarko fazendą, remontuoja, nes ateityje ketino įrengti mini automobilių remonto dirbtuves ir įsirengti sau gyvenamąsias patalpas. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) auginamos kanapės, žino J. S. pusbroliai J. Č. ir P. Č., jie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Jie sužinojo 2017 m. pabaigoje, kai buvo įsilaužta į patalpas, nes A. S. paprašė P. Č. padėti sumūryti išgriautą sieną. Abu broliai tą pačią dieną mūrijo sieną ir tuomet pamatė augančias kanapes. Tuo metu pats nebuvo, tik žino, kad jie žino apie auginamas kanapes, tai sakė jam J. S.. Pati J. S. prie knapių auginimo neprisidėjo, nepadėjo jų auginti, atrodo, kad gal ir raktų neturi nuo tos patalpos. Pastaruosius pusantrų metų jis gyvena su ja, todėl į fazendą važiuoja beveik visada kartu, todėl tikrai žino, kad J. S. neprisidėjusi prie kanapių auginimo, tiesiog apie tai žinojo. A. S. taip pat nesusijęs su kanapių auginimu, jis tik nuomojo patalpas. Pats kanapių nerūko, J. S. taip pat to nedaro. Ar I. K. rūko kanapes, nežino, nėra matęs, tačiau jam J. S. yra sakiusi, kad I. K. rūko kanapes. J. S. motina V. S. apie kanapių auginimą nieko nežino. Nuo kada tiksliai I. K. nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), nežino, tačiau kai jis pradėjo su J. gyventi, t. y. 2017 m. gruodžio viduryje, I. K. jau nuomojosi tas patalpas (1 t., b. l. 42-46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Č. nurodė, kad jis yra J. S. pusbrolis, jo tėvas ir jos motina yra brolis ir sesuo, jis sutinka duoti parodymus. J. S. tėvai turi žemę su pastatais (duomenys neskelbtini). Ši teritorija aptverta, ją S. vadina fazenda, ten yra seni mūriniai pastatai, kadaise ten buvo šiltnamiai. Įsirengė tik vieną kambariuką, o kitos pastato dalys negyvenamos, ten yra garažai. Prieš porą metų, maždaug 2017 m. rudenį, jis sužinojo, kad į A. S. fazendą buvo įsilaužta. Sužinojęs apie įvykį, buvo ten nuvykęs, tuo metu ten buvo ir jo brolis P. Č., jis dažniau bendrauja su A. S. ir pastarasis buvo pakvietęs jo brolį padėti užmūryti sienoje skylę. Nuvykęs į fazendą iš brolio sužinojo, kad iš tos patalpos, į kurią bandyta įsilaužti, sklinda kanapių kvapas. Pats į patalpą įėjęs nebuvo, tačiau tuo metu jau buvo atidarytos durys į tą patalpą ir jis matė, kad per visą patalpą, nuo lubų iki grindų, pritvirtinta juoda plėvelė. Jis nežiūrėjo, kas yra už jos, o kvapo jokio nejautė. Tą dieną jis sumūrijo plytas sienoje, kurios buvo išmuštos, užtruko gal valandą ir išvažiavo. Tuo metu jam niekas nesakė, bet vėliau iš brolio P. Č. arba A. S. sužinojo, kad tą patalpą, į kurią buvo įsilaužta, A. S. buvo išnuomojęs J. S. buvusiam draugui I. K.. Po įsilaužimo A. S. pakeitė vaizdo stebėjimo kameras fazendos teritorijoje, nes ankstesnės buvo ne tokios kokybiškos. Daugiau apie tai nieko nežino. Kadangi nei su J. S., nei su jos tėvais dažnai nebendrauja, iki šiol net nežinojo, kad J. S. buvo sulaikyta, kad buvo atliekamos kratos jos namuose ir fazendoje. Kad J. S. galėtų būti susijusi su kanapių auginimu, netiki, nes ji visą laiką buvo sveiko gyvenimo būdo šalininkė, ji net nerūko, o geriančios alkoholį taip pat jis nėra matęs (1 t., b. l. 58-61).

2019 m. liepos 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad J. Č. atpažino I. K. kaip asmenį, kuris fazendoje augino kanapes, apie tai sužinojo iš brolio pasakojimo ( 1 t., b. l. 62-65 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. Č. nurodė, kad jis yra J. S. pusbrolis, jos mama ir jo tėvas yra brolis ir sesuo, sutinka duoti parodymus. J. tėvai A. ir V. S. turi žemę su pastatais (duomenys neskelbtini) su kažkokia raide. Ši teritorija, kurią vadina fazenda, aptverta metaline tinklo tvora, ten yra seni mūriniai pastatai, kadaise ten buvo kolūkio garažai. Apie tai, kad fazendoje yra auginamos kanapės, jis sužinojo 2017 m. vasarą – rudenį, tiksliau nepamena. Tą kartą, važiuodamas pro šalį pastebėjo, kad fazendoje praviri vieni iš garažo medinių vartų, atidarytas elektros skydelis, buvęs ant stulpo teritorijoje. Tai sukėlė įtarimą, todėl paskambino J. S.. Iš pradžių atvažiavo I. K., buvęs J. S. vaikinas, o po to ir J. S.. I. K. yra kelis kartus matęs, žino iš J. S., kad jis užsiiminėjo nekilnojamojo turto nuoma. Jie apžiūrėjo teritoriją ir pamatė, kad buvo bandyta įsilaužti į patalpas, į kurias įėjimas kairėje pastato pusėje, taip pat išdaužta skylė mūrinėje sienoje, apie 25 x 70 cm, būtent į tas patalpas. Tuomet iš J. S. sužinojo, kad būtent tą fazendos dalį nuomojasi I. K., tačiau kokiu tikslu, nežino. Tą pačią dieną, rinkdamas išdaužtas plytas, pajautė kanapių kvapą, apie tai pasakė I. K., tačiau jis paneigė, kad ten tokių dalykų yra. Pažiūrėjus pro išmuštą skylę sienoje matėsi, kad patalpoje, nuo lubų iki grindų yra juodos spalvos stora polietileno plėvelė, kad ten primėtyta visokių kėdžių, stalų, daiktų. Jis praskleidė plėvelę ir pamatė, kad patalpoje degė lempa, taip pat pastebėjo, kad ant stalo padėtas indas, gal 25 x 25 cm dydžio, kuriame augo žali augalai, pažino, kad tai kanapės, jos buvo apie 20 cm aukščio, tačiau kiek jų buvo, negali pasakyti. Praskleidus plėvelę, kanapių kvapas buvo dar stipresnis, todėl buvo visiškai įsitikinęs, kad I. K. augina kanapes. J. S. taip pat buvo labai pasipiktinusi, rėkė ant I. K., kad jis taip padarė, iš jos reakcijos buvo matyti, kad ji apie I. K. auginamas kanapes nieko nežinojo. O kitą dieną, atvykus A. S., pasakė jam apie kanapes. A. buvo labai nustebęs ir labai pyko, jam buvo šokas, nes pasitikėjo I. K. ir net pats neturėjo raktų nuo tų nuomojamų patalpų. Kai atvyko A. S., jis su broliu J. Č. sumūrijo išmuštą skylę sienoje, palygino patalpos duris, nes vagys buvo sulankstę. Apie tai, kad ten auginamos kanapės, jis papasakojo broliui, tačiau šis net pažiūrėti nebuvo nuėjęs. Nei jis, nei brolis kanapių nevartoja. Vėliau, praėjus gal pusmečiui, tai galėjo būti 2018 m. pavasarį, kai A. S. buvo grįžęs atostogų iš Anglijos, kelis kartus padėjo jam fazendoje, statė naujus apšvietimo stulpus, A. įrengė naujas vaizdo stebėjimo kameras, kurios stebėtų fazendos teritoriją, nes senosios buvo prastos kokybės. Tuomet į patalpas užėjęs nebuvo, tačiau buvo įsitikinęs, kad I. K. išsikraustė su savo kanapėmis (1 t., b. l. 67-70 ).

2019 m. liepos 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu P. Č. atpažino I. K. kaip asmenį, kuris fazendoje augino kanapes (1 t., b. l. 71-74 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. nurodė, kad J. P. yra jo draugas. Jį pažįsta nuo vaikystės, augo viename kieme ir dabar bendrauja, leidžia laiką kartu. Šiandien (2018 m. lapkričio 13 d.), apie 10 val. užvažiavo pas jį į darbą, kuris yra prie „Norfa bazės“ Savanorių pr., Vilniuje, pagerti kavos. Maždaug iki 12 val. buvo pas jį darbe, o tada J. P. jo paprašė nuvežti pas draugą, neminėjo to draugo nei vardo, nei pavardės, tik sakė, kad reikia važiuoti į Jeruzalės rajoną, paimti kažkokį daiktą. Jis sutiko, nes J. P. neturi vairuotojo pažymėjimo. Jie kartu nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į J. P. pasakytą vietą. J. P. nuėjo į namo laiptinę, po kokių 10-15 minučių grįžo. Tada vežė jį atgal į darbą Ateities gatve, po to per viaduką prie „Moki veži“ pakilo į Geležinio Vilko g. ir ja leidosi. Už Akropolio tilto juos sustabdė policijos pareigūnai ir sulaikė. Jis labai išsigando, nes nesuprato kas vyksta, jam buvo šokas. Po to pareigūnai pasakė, kad kol jis laukė J. P., kad šis galimai nusipirko narkotinių medžiagų. Nori pasakyti, kad nežinojo, jog veža J. P. įsigyti narkotinių medžiagų. Jis yra vaikystės draugas, tačiau niekada nematė jo rūkančio žolę ar vartojančio kokias nors kitas narkotines medžiagas (1 t., b. l. 37-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J. nurodė, kad I. K. yra jo pažįstamas, tačiau artimai su juo nebendrauja, dabar matosi retai, paskutinį kartą matė jį gal 2018 m. vasarą. Jam žinoma, kad I. K. parūkydavo kanapių, nors pats to nėra matęs, tai žino iš bendrų pažįstamų, iš kokių, negali įvardinti, nepamena. Jis pats yra bandęs rūkyti kanapių, tačiau ar tai buvo Lietuvoje, negali tvirtinti, nepamena. Liudytojui susipažinus su 2018 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole esančiais garso įrašais Nr. 360, 674, 1078, jis paaiškino, kad garso įrašuose jo balsas, kalba su I. K.. Apie pirmąjį pokalbį galia pasakyti – kadangi žinojo, kad jis turi kanapių, todėl paprašė, kad I. K. jam jų duotų, jų nepirko. Kadangi pokalbis gan senas, tai ką reiškia pokalbyje minimas skaičius penki, negali pasakyti, nepamena. Ar I. K. jam davė tą kartą kanapių, nepamena, taip pat nežino, iš kur jis jų gaudavo. Antrame pokalbyje kalba su I. apie tai, kad užsuks pas jį į svečius, kadangi pokalbis taip pat gan senas, negali tiksliai jo prisiminti ir komentuoti. Negali tvirtinti, kad norėjo atvykti pas jį įsigyti kanapių. Trečiame pokalbyje kalba su I. K., tačiau šio pokalbio nepamena, todėl negali jo komentuoti, ką reiškia jo pasakyti žodžiai „jau šiaip sausas“, nežino, nes nesupranta apie ką kalba (1 t., b. l. 76-79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. (P.) S. nurodė, kad I., pravarde „Mekas“ pažįsta apie 10 metų, tuo metu su juo dirbo kazino ,,Olympic“ viešbutyje ,,Reval Hotel Lietuva“ Vilniuje. Po to jis susirgo vėžiu, jo nematė apie 5-7 metus. Vėliau, prieš porą metų, tiksliau datos nepamena, sužinojo, kad jis dirba nekilnojamojo turto brokeriu, todėl kreipėsi pasikonsultuoti dėl buto pirkimo ir nuomos. Apie tai, kad I. K. rūkydavo kanapes, nieko nežino, pats yra porą kartų bandęs rūkyti kanapių maždaug prieš 15 metų, kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra vartojęs. Pakomentuoti pateiktų pokalbių garso įrašų negalėjo, nes nepamena (1 t., b. l. 81-84).

2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad P. S. atpažino I. K., pravarde „M.“ kaip asmenį, su kuriuo yra dirbęs kazino (1 t., b. l. 85-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad I. K. jis pažįsta apie 5 metus, susipažino per bendrus draugus, tačiau senokai jo nematė, gal nuo pernai metų rudens. Jis naudojasi mobilaus ryšio telefono numeriu, kuris nurodytas pažymoje, daugiau kaip 10 metų. I. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis yra matęs, kad I. K. rūkydavo kanapes, tačiau iš kur imdavo, nežino. Jis ir jam duodavo parūkyti kanapių, tačiau už jas nemokėdavo, tiesiog draugiškai pavaišindavo jį. Liudytojui pateiktus susipažinti su SMS žinutėmis Nr. 1287, 1288, 1289, esančiomis 2018 m. spalio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, pastarasis paaiškino, kad jis susirašinėjo su I. K., tai buvo prieš metus, todėl nepamena tiksliai, apie ką šios žinutės. Apie kokią sausrą susirašinėja, nežino, negali komentuoti, bet neatmeta tokios tikimybės, kad norėjo pas jį atvažiuoti ir parūkyti kanapių ir I. K. atsakymas galėjo reikšti, kad jis tuo metu kanapių neturėjo (1 t., b. l. 90-93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. nurodė, kad I. K. pažįsta apie 10 metų, juos supažindino bendri draugai. Jis žinojo, kad I. K. rūkė kanapes, tačiau į jas įniko po savo ligos, sirgo vėžiu ir sakydavo, kad jam padeda tai nuo skausmo. Iš kur gaudavo kanapių, nežinojo. Po to, gal prieš du metus, jis skyrėsi su savo drauge, neturėjo kur gyventi, todėl pasiūlė jam gyventi jo paties nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nes tai trijų kambarių butas. I. K. sutiko ir nuo tada gyveno dviese. Žinojo, kad jis turėdavo kanapių, todėl kartais iš jo nusipirkdavo savo reikmėms, jis parduodavo po 12 eurų už gramą. Apie tai, kad jis augino kanapes sodyboje prie Vilniaus, iš I. K. sužinojo jau po jo sulaikymo, pats papasakojo. Liudytojui pateikus susipažinti su 2018 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos protokole esančiu garso įrašu Nr. 7 ir SMS žinute Nr. 8, pastarasis paaiškino, kad garso įraše jo balsas, kalbu su I. K. apie tai, kad D. L. pažįstamas nori įsigyti iš jo kanapių parūkyti ir kad tuoj atvažiuos pas I. K.. Pokalbyje minimi trys draugai yra 3 gramai kanapių. Vėliau SMS žinute jam parašė „po 12“, tai tikriausiai tikslinosi kainą, ar gramas kanapių kainuoja 12 eurų. Liudytojui pateikus susipažinti su 2018 m. spalio 30 d. kriminalinės žvalgybos protokole esančiu garso įrašu Nr. 1943, pastarasis nurodė, kad garso įraše jo balsas, kalba su I. K., prašo jo įdėti į (duomenys neskelbtini) buto prieškambaryje esančios drabužinės stalčiuką tris gramus kanapių. Kanapių reikėjo paties D. L. reikmėms. Po to, kai I. K. buvo sulaikytas dėl kanapių laikymo ir auginimo, maždaug 2018 m. gruodžio mėn. pradžios jis išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini) ir nuo tada su juo nebendrauja, net nežino kur jis gyvena (1 t., b. l. 95-98).

2018 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. ir V. S. priklausančioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. kovo 28 d. periodiškai automobiliu Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo I. K. (2 t. 2, b. l. 27-75).

2018 m. spalio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. ir V. S. priklausančioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. periodiškai automobiliu Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo I. K. (2 t., b. l. 1-26).

2018 m. lapkričio 15 d. slapto sekimo (leista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi) protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 13 d. stebint I. K. namą (duomenys neskelbtini), apie 12.30 val. automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko J. P., kuris užėjo į laiptinę, kurioje yra butas Nr. 17 ir po 10 min. išėjęs išvažiavo. 14.20 val. iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išėjo I. K., priėjo prie savo automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur ir buvo sulaikytas (2 t., b. l. 89-90).

2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad išanalizavus J. S. ir V. S. banko sąskaitų išklotines nustatyta, kad mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedamas mokestis už fazendą ir komunalines paslaugas, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. spalio 13 d. iš I. K. sąskaitos į J. S. ir V. S. sąskaitas buvo pervedamos piniginės lėšos (2 t., b. l. 180-196, 200-205).

2018 m. lapkričio 13 d. kratos (sankcionuota 2018 m. spalio 26 d. teismo nutartimi) protokole, 2018 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad J. S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti: išmanioji kamera, baltos ir pilkos spalvos. Ant kameros užrašą „Clever Dog Smart Camera Model:DOG-lW, CID: 200000504986, ID:2015DP1570, kurioje įdėta mikro SD kortelė; nešiojamas kompiuteris „DELL“, kurio serijos Nr. 9Y15ZL2; nešiojamas kompiuteris „DELL“, kurio serijos Nr. 3ZDJPT1; penkios elektroninės laikmenos: „pqi 4GB“, „data travel 100, 32GB“, „pqi juodai oranžiniu korpusu, „ IHS 4GB“ ir mėlynos spalvos laikmena 2GB“; trys mikro Sd kortelės, juodos spalvos, su užrašais : „micro Sd 2 GB, SanDisk 32 GB ir SanDisk 256 MB“; TELIA SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); planšetinis kompiuteris „IPad“, baltos spalvos, įdėtas į šviesios spalvos dėklą, kurio serijos numeris DMQM7V18FK14; MRT SAMSUNG, mėlynos spalvos korpusu, IMEI (duomenys neskelbtini), telefone įdėta sim kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), telefone esančią informaciją, nustatyta, kad jame yra įdiegta „XMEye“ programėlė, kurios pagalba yra matomos stebėjimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini), kuriomis stebima teritorija aplink pastatą; metalinis aparatas cigarečių gamybai ir 3 vnt. popieriaus cigaretėms, LR pasas, kurie vėliau apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti (išskyrus aparatą cigarečių gamybai ir trys pakelius cigarečių popieriaus) J. S. (3 t., b. l. 18-51).

2019 m. vasario 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(344)-ISI-641 nurodyta, kad ant metalinio aparato cigarečių gamybai ir 3 vnt. popieriaus cigaretėms popierinių pakuočių (pakelių ) paviršių, rastų kratos metu pas J. S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų (3 t., b. l. 54-55).

2018 m. lapkričio 13 d. kratos (sankcionuota 2018 m. spalio 26 d. teismo nutartimi) protokole, 2019 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įtariamojo I. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: dvi kartoninės dėžės su augalinės kilmės medžiaga; 24 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su augalinės kilmės medžiaga; 3 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su augalų sėklomis; 2 vnt. elektroninių svarstyklių; metalinė dėžutė su augalinės kilmės medžiaga ir 2-u metaliniai smulkintuvai, kurie vėliau apžiūrėti (3 t., b. l. 64-69, 70-74).

2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5729)-ISI-7026 nurodyta, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš kartotinės dėžės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 277,998 g.; žalios spalvos augalinė medžiaga iš 40 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurie buvo dėžėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 192,898 g.; žalios spalvos augalinė medžiaga iš 24 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 42,179 g.; žalios spalvos augalinė medžiaga iš metalinio smulkintuvo yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,138 g.; žalios spalvos augalinė medžiaga iš metalinės dėžutės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,541g.; 3 vn., sėklų yra kanapių sėklos, tačiau nustatyti kokios rūšies, Centre nėra galimybės; ant 2 vnt. elektroninių svarstyklių yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino pėdsakų; metaliniame smulkintuve su likučiais yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (3 t., b. l. 83-86).

2018 m. lapkričio 13 d. kratos (sankcionuota 2018 m. spalio 26 d. teismo nutartimi) protokole, fotolentelėse ir plane-schemoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), rasti 15 vazonų su augalais, kurių aukštis apie 180 cm., augalai buvo nukirpti ties šaknimis; ir toje pačioje patalpose esančioje spintoje rasta dėžė su 12 augalų daigų, kurių aukštis apie 30 cm., augalai buvo nukirpti ties šaknimis. Toje pačioje patalpoje rasta džiovinama augalinės kilmės medžiaga, apie 200 g., kuri sudėta į popierinį maišą, ant kurio užklijuota plomba Nr. 113100. Toje pačioje patalpoje rasta džiovinama augalinės kilmės medžiaga, apie 300 g., kuri sudėta į popierinį maišą, ant kurio užklijuota plomba Nr. 113099 (3 t., b. l. 107-140).

2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(56449)-ISI-6888 nurodyta, kad 15 vnt. (išdžiovintų) augalų be šaknų ir 12 vnt. (išdžiovintų) augalų be šaknų, yra narkotinės medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė atitinkamai 2,079 kg ir 7,629 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekiai jose atitinkamai yra 4,5 % ir 1,6 % (3 t., b. l. 143-145).

2018 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5756)-ISI-6749 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), rastos: žalia augalinė medžiaga iš maišo su plomba Nr. 113100 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 208,100 g; žalia augalinė medžiaga iš maišo su plomba Nr. 113099 yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 292,230 g (3 t., b. l. 150-153).

2019 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota, kad atlikus 2018 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) kratos metu paimtų vaizdo įrašymo įrenginio (kaupiklio) HIKVISION DS-7608NI-K2/6P apžiūrą nustatyta, kad patalpoje, kurioje I. K. augino kanapes, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. nei J. S., nei kitas asmuo, išskyrus patį I. K., nesilankė (3 t., b. l. 172-197).

2018 m. lapkričio 13 d. asmens kratos, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad pas J. P. be kitų daiktų, kurie ikiteisminiam tyrimui nėra reikšmingi, buvo rasta žalsvos spalvos sausa dalinai smulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, supakuoto į folijos lankstinuką, kuris paimtas ir supakuotas (paketas Nr. 160562) (4 t., b. l. 55-59).

2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5692)-ISI-6538 nurodyta, kad žalsvos spalvos sausa dalinai smulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, supakuoto į folijos lankstinuką (paketas Nr. 160562), 2018 m. lapkričio 13 d. rasta ir paimta asmens kratos metu pas J. P. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,764 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,1 % (4 t., b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir J. P. veikos kvalifikavimo

BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nuostatas, kanapių (antžeminės dalys) nedidelis kiekis yra iki (ne daugiau kaip) 5 g (19 p.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, kurios gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (t. y. jų pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nustatytą narkotinės medžiagos kiekį, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo J. P. tyčinė veika, neteisėtai įgijus, o vėliau laikius nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį; jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo mamą R. P. – B., kuri yra brandaus amžiaus, dirbanti, turtinti kelis aukštuosius išsilavinimus, baigusi doktorantūros studijas, turinti 35 metų darbo patirtį švietimo, sveikatos, IT sektoriuose, vedanti mokymus vadybos, psichologijos, švietimo, sveikatingumo srityse, neteista, nebausta administracine tvarka, jos atžvilgiu nėra išnagrinėtų/nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų ar baudžiamųjų bylų. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo mama artimai bendrauja, dažnai matosi, kalbasi dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pasekmių, ateities planų bei užimtumo, yra pasiryžusi imtis aktyvių veiksmų dėl pagalbos suteikimo kaltinamajam. Jie abu teigia, kad kaltinamojo mama kaltinamajam yra autoritetas, jis įsiklauso į mamos nuomonę, tariasi su ja, priimdamas sprendimus. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo amžių, socialinę brandą bei padėtį, jo santykius su mama, darytina išvada, kad kaltinamojo mama R. P. – B. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 2 metams, laiduotoja paskiriant R. P. – B., ir baudžiamoji byla J. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Tam neprieštaravo ir prokuroras.

BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. P. įvykdė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Jis pats nurodė, kad kanapes vartojo pakankamai intensyviai 2017-2018 metais iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo sulaikytas pareigūnų dėl jų įsigijimo. Be to, praeityje turėjo problemų – įvykdė administracinius teisės pažeidimus, dėl savo elgesio esant neblaiviam, dėl ko jis nutarė alkoholio vartojimą pakeisti kanapių vartojimu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis J. P. minėtu laikotarpiu elgėsi netinkamai iki buvo sulaikytas darantis nusikalstamą veiką. Dėl to, teismo nuomone, yra pagrindo jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę tikslu paveikti jo elgesį ir suvokimą dėl savo veiksmais sukeliamų pasekmių. Įvertinus BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, tikslingiausia J. P. skirti įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. (2017 09 28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija)). Kaltinamasis J. P. yra dirbantis, turintis nuolatines pajamas, kurios yra ženkliai (faktiškai keturi kartus) didesnės nei minimalios (nustatyta iš VSDFV duomenų), duomenų byloje apie tai, kad jo turtinė padėtis būtų sunki arba jis turėtų didelių finansinių įsipareigojimų, nėra. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas artimas minimaliam dydžiui įmokos dydis – 20 MGL (t. y. 1 000 Eur) yra teisinga, proporcinga ir sąžininga suma.

Kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš dalies pakeičiant jos sąlygas ir įpareigojant J. P. neišvykti iš savo dabartinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (kitos sąlygos paliktinos nepakeistos), o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomoji priemonė panaikinta (4 t., b. l. 52-53).

Dėl įrodymų vertinimo ir I. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį

Dėl įrodymų vertinimo ir I. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui. Kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2013, 2K-225/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nuostatas, galiojusias nagrinėjamo įvykio metu, kanapių (antžeminės dalys) didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau nei 2 500 g.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma (kaltinamųjų I. K. ir J. P. paaiškinimai teisme, liudytojų M. J., J. J., E. B. ir D. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, slapto sekimo protokole, kaltinamojo I. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų kratų protokoluose su pridėtomis fotolentelėmis bei daiktų apžiūros protokolais, kaltinamojo J. P. (asmens) kratos protokole su pridėta fotolentele, specialistų išvadose Nr. 140-(5729)-ISI-7026, Nr. 140-(5756)-ISI-6749 ir Nr. 140-(5692)-ISI-6538 užfiksuoti duomenys) patvirtina, kad kaltinamasis I. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2018 m. lapkričio 13 d. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 015,848 g kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį, t. y. 1,764 g kanapių (antžeminės dalys) 2018 m. lapkričio 13 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), parduodamas už 24 Eur išplatino J. P.; kitą dalį – t. y. 513,754 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabiniolio kiekis sudarė 6,9 % - 10,8%, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. lapkričio 13 d., 14.30 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos; likusią dalį, t. y. – 500,33 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose tetrahidrokanabiniolio kiekis sudarė 2,8 % - 4,8%, laikė (duomenys neskelbtini) pastate, priklausančiame A. S. ir V. S., iki 2018 m. lapkričio 13 d., 18.30 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių.

Nors I. K. pareikštame kaltinime buvo nurodyta priešingai – kad 500,33 g narkotinės medžiagos rasta jo namuose Vilniuje, o 513,754 g narkotinės medžiagos rasta (duomenys neskelbtini), t. y. „fazendoje“, iš specialistų išvadose pateiktų duomenų nustatyta, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo padaryta apsirikimo klaida, kuri ištaisyta teismo nuosprendyje, ir kuri nekeičia kaltinimo iš esmės.

Iš esmės byloje esantys įrodymai, patvirtinantys narkotinės medžiagos – 1,764 g kanapių (antžeminės dalys) pardavimą 2018 m. lapkričio 13 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), už 24 Eur J. P., tokiu būdu kaltinamajam I. K. platinant narkotines medžiagas, yra aptarti anksčiau, todėl teismas argumentų nekartoja. Papildomai pažymėtina, jog tiek pats kaltinamasis I. K., tiek ir kiti bylos esantys įrodymai patvirtina, kad jis suprato, jog J. P. pas jį atvyksta dėl kanapių įsigijimo, pastarajam atvykus, kaltinamasis I. K. jam savo bute perdavė 1,764 g kanapių (antžeminės dalys), taip pat davė folijos, už tai paimdamas užmokestį – 24 Eur (gavęs 30 Eur, jis 6 Eur atidavė grąžos J. P.). Byloje nustatytos narkotinės medžiagos pardavimo aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis I. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą bei norėdamas kilusių pasekmių. Nors kaltinamasis I. K. teisme teigė, kad jis iš karto, J. P. prašant, jam nenorėjo parduoti kanapių, jis jo to prašė maždaug dvi dienas, vėlesni kaltinamojo I. K. veiksmai, parduodant 1,764 g kanapių J. P., patvirtina, kad jis siekė ir norėjo kilusių pasekmių.

Aplinkybės, kad I. K. atidavė grąžą J. P., paimdamas iš jo būtent 24 Eur, t. y. po 12 Eur už 1 g kanapių, be to, I. K. namuose buvo rasti kanapių maišeliai, kuriuose kanapės supakuotos po 2 g, o byloje apklausti liudytojai D. L., E. B. ir kaltinamasis J. P. nurodė, jog I. K. dalindavosi savo turimomis kanapėmis, kartais jas parduodavo, už 1 g kanapių imdavo 12 Eur, parduodavo maišeliuose po 2 g, teismo vertinimu, patvirtina, jog nagrinėjamas įvykis nebuvo visiškai atsitiktinis ir sudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad kaltinamasis I. K. jo namuose bei fazendoje rastas narkotines medžiagas augino ir laikė ne tik tikslu pats jas suvartoti, bet ir siekdamas jas parduoti arba kitaip platinti. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis I. K., kuris savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Tai, jog kaltinamasis I. K. narkotines medžiagas – kanapes augino bei vartojo ir savo reikmėms, patvirtina jo paaiškinimai bei pateikti dokumentai, susiję su kaltinamajam nustatyta onkologine liga ir po jos kilusiomis komplikacijomis, dėl ko kaltinamasis jaučia skausmus, kuriuos slopindavo kanapių pagalba, taip pat liudytojų J. S., A. S., J. J., E. B., D. L. paaiškinimai, Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2908/2018(01) duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. lapkričio 13 d. kaltinamojo I. K. paimtame šlapime rasta terahidrokanabinolio karboksi rūgšties, patvirtinančios kanapių vartojimą.

Teismo vertinimu, kaltinamasis I. K. laikydamas narkotines medžiagas – kanapes, turėdamas tikslą dalį jų pats suvartoti, o dalį parduoti ar kitaip platinti, aiškiai suvokė savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, suprato, juos bei galimas pasekmes ir vis tiek taip elgėsi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis I. K. teisme iš dalies teigė, kad jo tikslas buvo užsiauginti ir turėti kanapių savo reikmėms (skausmo malšinimui), o didelis jų kiekis buvo reikalingas atsargoms sukaupti, jis tuo pačiu pripažino, kad yra pavaišinęs savo draugus, taip pat yra pardavęs kanapių draugams (pažįstamiems), kas įrodyta ir šioje byloje, be to, jis negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad jau buvo nusprendęs, jog iš turimo kiekio nebeplatins nei dalies kanapių, pats jis suvartodavo labai nedidelį kiekį kanapių (3-4 kartus per savaitę po 1-2 suktines, kurioms sunaudodavo 10 proc. kanapių iš 2 g maišelio). Be kita ko, jis teisme paaiškino, jog šiuo metu nevartoja kanapių, skausmą malšina medikamentais bei kitais būdais (žolelių arbatomis), o kazino, kuriame dirbdamas jis jautė didžiausius skausmus, tiek iš jo paaiškinimų, tiek ir iš VSDFV duomenų matyti, jis nebedirba jau nuo 2017 metų sausio mėnesio.

Nesant galimybės nustatyti, kokią tiksliai dalį turėtų kanapių kaltinamasis I. K. laikė siekdamas pats suvartoti, o kokią – tikslu parduoti ar kitaip platinti, jo veika teisingai inkriminuota kaip BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies idealioji sutaptis. Nesant byloje įrodymų, kad kaltinamasis I. K. turėjo tikslą platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), nepaisant to, kad pas jį rastas didelis kiekis kanapių (1 015,818 g), jo veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tokia kaltinimo formuluotė, esant šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės, yra pripažinta kaip tinkama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-202-626/2018, Nr. 1-50/2017).

Dėl bausmės skyrimo I. K.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (įvykdytos trys baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių viena (BK 259 str. 1 d.) – nesunkus nusikaltimas, viena (BK 265 str. 1 d.) – apysunkis nusikaltimus, ir viena (BK 260 str. 1 d.) – sunkus nusikaltimas; nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos idealiąja sutaptimi), į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti pavojingi nusikaltimai, susijęs su neteisėtu didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių) auginimu bei jų laikymu tikslu jas naudoti savoms reikmėms bei parduoti ar kitaip platinti, taip pat realiu kanapių platinimu (pardavė 1,764 g kanapių (antžeminės dalys), o tai dėl narkotinių medžiagų sukeliamos priklausomybės vartojančiam asmeniui gali padaryti didelį neigiamą poveikį bei sukelti didelės žalos šias medžiagas vartojančiam asmeniui), šių nusikaltimų veikų įvykdymo aplinkybes ir kaltinamojo vaidmenį (narkotines medžiagas – kanapes pradėjo auginti, siekdamas naudoti jas savo asmeninėms reikmėms – skausmo malšinimui, kilus komplikacijų po gydytos onkologinės ligos, tačiau jas laikė ne tik tikslu naudoti asmeninėms reikmėms, bet ir tikslu parduoti ar kitaip platinti, ir tai padarė – parduodamas 1,764 g kanapių (antžeminės dalys) savo pažįstamam asmeniui – kaltinamajam J. P.; augino didelį kiekį kanapių augalų, pas kaltinamąjį I. K. rastas didelis kiekis kanapių – 1 015,848 g, kai didelis kiekis kanapių (antžeminės dalys) yra nuo 500 g, o labai didelis kiekis – nuo 2 500 g.

Taip pat teismas įvertina tai, kad nustatyta kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo I. K. gynėjas prašė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos dėl susiklosčiusios sunkios kaltinamojo socialinės padėties, susijusios su jo sveikatos problemomis. Teismo nuomone, kaltinamojo I. K. sveikatos būklė nuo 2016 m. vidurio iki 2018 m. lapkričio mėnesio nebuvo tokia sudėtinga, kad sudarytų pagrindo šią aplinkybę pripažinti savarankiška jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Minėta, kad kaltinamajam I. K. onkologinė liga buvo diagnozuota 2008 metais, po ko iš karto buvo taikomas gydymas, nuo 2008 metų stebima ligos remisija, 2012 metais protezuotas vienas klubo sąnarys, laukiama kito klubo sąnario protezavimo; asmuo visą šį laiką dirbo, iš esmės gyveno įprastai, gebėjo vienas rūpintis kanapių auginimu, šiuo metu skausmą malšina faktiškai visiems prieinamais būdais – gerdamas vaistus nuo skausmo, arbatas. Dėl to teigti, kad asmuo buvo bejėgiškoje ar ypatingai sudėtingoje būklėje, nėra pagrindo. Tačiau į šias aplinkybes, kurios turėjo įtakos nusikalstamos veikos pradėjimui, teismas atsižvelgia, spręsdamas dėl nusikalstamų veikų įvykdymo bei kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių.

Be kita ko, teismas, skirdamas bausmę, įvertina kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, nuolat dirbantis – šiuo metu dirba pagal individualią veiklą nekilnojamojo turto brokeriu, turintis išsilavinimą, nuolatinį pragyvenimo šaltinį. 2008 m. jam diagnozuota Hodžkino limfoma, dėl ko taikytas švitinimas (chemoterapija), 2009 m. diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozė, 2012 metais atlikta dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija dėl artrozės, planuojamas kairio klubo protezavimas, nustatyta aseptinė kairio blauzdikaulio/šlaunikaulio nekrozė; būtinas stebėjimas dėl vėlyvų chemoterapijos komplikacijų. Įvertintina ir tai, kad byloje nepaneigta kaltinamojo versija, jog jis nusikalstamą veiką kaltinamasis pradėjo dėl savo sveikatos problemų (siekdamas malšinti skausmą). Kaltinamasis I. K. neteistas, baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viršijant leistiną greitį, paskirtas baudas sumokėjęs; duomenų dėl gydymosi psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra, nors pagal byloje esančius duomenis kyla pagrįstų įtarimų, kad I. K. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. K.: 1) už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 150 MGL (t. y. 7 500 Eur) dydžio bauda; 2) už I. K. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirtina nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 90 MGL (t. y. 4 500 Eur) dydžio bauda; 2) už I. K. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal sankciją gali būti paskirta tik su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Be to, pagal 2018 m. lapkričio 13 d. galiojusią ir iki šiol galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, nėra galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus (įskaitant ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1-2 dalių taikymo sąlygų, tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam I. K. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jos terminą bei įpareigojimus bei draudimus.

Kaltinamasis I. K. yra teisiamas pirmą kartą, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu kada nors būtų buvę kitų ikiteisminių tyrimų, jo charakteristika iš esmės yra teigiama, jis nuolat dirbo, turėjo legalias pajamas, nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, nuo 2008 m. turi problemų su sveikata, dėl kilusių komplikacijų jaučia skausmus, reikalingas kairio klubo protezavimas; byloje nėra duomenų, kad jo įvykdyta nusikalstama veika būtų kaltinamojo I. K. pragyvenimo šaltinis, byloje nenustatytas didelis šios veiklos mastas, sistemiškumas, ji iš esmės prasidėjo dėl sveikatos problemų, tačiau vėliau išaugo į pavojingesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje; be to, byloje įrodyta, kad I. K. išplatino narkotines medžiagas tik vieną kartą – parduodamas nedidelį kiekį kanapių. Įvertinus kaltininko asmenybės pavojingumą bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, teismas sprendžia, kad I. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, už kurias paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė pirmą kartą teisiamam ir iš esmės teigiamai charakterizuojamam asmeniui. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, nutaria taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į kaltinamojo I. K. asmenybę bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, be kita ko, siekiant paveikti jį, kad daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei nubausti kaltininką, kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nustatytini šie įpareigojimai ir draudimai: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) be gydytojo paskyrimo neturėti, neįgyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p.).

Kaltinamajam paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1-2 p.), o ši subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį (BK 63 str. 3, 6 d., 65 str. 2 d.). Bausmės nutartos bendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, be kita ko, įvertinus įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, jų įvykdymo aplinkybes. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam I. K. paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1-2 d.). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 13 d., 14.25 val. iki 2018 m. lapkričio 14 d., 16.40 val. (dvi paros, prilyginamos 4 MGL baudos; BK 65-66 str.; 4 t., b. l. 95, 104-105).

Kaltinamajam I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš dalies pakeičiant rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir įpareigojant I. K. neišvykti iš jo dabartinės gyvenamosios vietos Vilniuje, Laisvės pr. 65A-25 (kitos sąlygos paliktinos nepakeistos), o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomosios priemonės panaikintos (4 t., b. l. 107-111).

Dėl kitų klausimų

Pagal BK 72 straipsnio 1-2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 13 d. atliktos kratos metu kaltinamojo I. K. tuometinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti iš viso 320 Eur (3 t., b. l. 64-69). Byloje nustatyta, kad minėtą dieną (t. y. 2018 m. lapkričio 13 d.) (duomenys neskelbtini), kaltinamasis I. K. pardavė narkotines medžiagas – kanapes kaltinamajam J. P. ir už tai iš jo gavo 24 Eur. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad likusios piniginės lėšos, rastos pas I. K. kratos metu, yra gautos iš nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, kaltinamasis I. K. dirba, gauna nuolatines pajamas, todėl nepaneigta jo versija, kad kitos lėšos, rastos pas jį, yra gautos iš teisėtos jo veiklos. Dėl nurodytų argumentų yra pagrindo dalį, t. y. 24 Eur, paminėtos kratos metu rastų ir paimtų piniginių lėšų, perduotų saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių, konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamų veikų rezultatą, o likusią dalį šių pinigų – 296 Eur, įsiteisėjus teismo nuosprendžiu, jo prašymu grąžinti I. K. (2019 m. liepos 1 d. Kvitas A serija AAC Nr. 005004 (BK 72 str.; BPK 94 str. 1 d. 1, 5 p.; 3 t., b. l. 77-78).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su daiktais (12 kompaktinių diskų), pridėtą prie bylos, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį atiduoti daiktai (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48656-18), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BK 72 str.; BPK 94 str. 1 d. 1-2, 4 p.; 3 t., b. l. 56-57, 75-76, 88-89, 146-147, 154-159; 4 t., b. l. 67-69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato R. P. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (2017 09 28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), J. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Baudžiamąją bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Išaiškinti J. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš dalies pakeičiant jos sąlygas ir įpareigojant J. P. neišvykti iš jo dabartinės gyvenamosios vietos Vilniuje, Architektų g. 194-118 (kitas sąlygas palikti nepakeistos), o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 eurų) baudą.

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 eurų) baudą.

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti I. K. laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo metu įpareigojant I. K.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) be gydytojo paskyrimo neturėti, neįgyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, I. K. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, o šią subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir I. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant I. K.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) be gydytojo paskyrimo neturėti, neįgyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 150 MGL (7 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir I. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant I. K.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) be gydytojo paskyrimo neturėti, neįgyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 100 MGL (5 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. K. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 13 d., 14.25 val. iki 2018 m. lapkričio 14 d., 16.40 val. (dvi paras, prilyginamas 4 MGL baudai).

I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš dalies pakeičiant rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir įpareigojant I. K. neišvykti iš jo dabartinės gyvenamosios vietos Vilniuje, Laisvės pr. 65A-25 (kitas sąlygas palikti nepakeistas), o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Bausmės pradžią I. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn kratos pas I. K. metu rastus ir paimtus 24 (dvidešimt keturis) eurus, priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių, kaip nusikalstamų veikų rezultatą; likusią dalį kratos pas I. K. metu rastų ir paimtų pinigų – 296 (du šimtus devyniasdešimt šešis) eurus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jo prašymu, grąžinti I. K. (2019 m. liepos 1 d. Kvitas A serija AAC Nr. 005004).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su daiktais (12 kompaktinių diskų), pridėtą prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį atiduotus daiktus (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48656-18), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti I. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įpareigoti I. K. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.