Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo Vytauto Barkausko skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas ir J. J. panaikinta Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista priverčiamojo medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimu rekomendavo J. J. tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime buvo nurodyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi J. J., gim. (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo režimo stebėjimo sąlygomis. Nuo 2011 m. kovo 23 d. J. J. buvo stebimas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, 2012 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini)ekspertinį skyrių. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi J. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir J. J. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. spalio 27 d., 2015 m. gegužės 15 d. nutartimis J. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas. Stebėjimo laikotarpiu J. J. lankėsi psichikos sveikatos centre, jam buvo skiriamas medikamentinis gydymas. 2015 m. lapkričio 10 d. apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos. Savijauta išlieka bloga: pastovus nerimas, jaučia širdies mušimą, spengia ausyse. Visą laiką jaučiasi pavargęs, netekęs pusiausvyros nėra energijos, piktas. Blogai miega naktinis, prabunda lyg dar labiau pavargęs nei užmiega. Galvoje daug minčių, bet jos chaotiškos, arba gali kokia mintis suktis galvoje kelias valandas. Objektyviai: nerimastingas, mąstymas nenuoseklus, nutrūkstantis, vis atrodo, kad turi kažkur skubėti, tačiau motoriškai sulėtintas, ambivalentiškas. Yra pervertinamųjų idėjų, vis atrodo, kad policininkai jį stebi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad abejoja kai kuriais teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodytais teiginiais. Teikime nurodyta, kad šiuo metu J. J. elgiasi adekvačiai, jis nėra pavojingas nei sau, nei visuomenei, kitą priverčiamosios medicinos priemonę skirti netikslinga, tačiau ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jam turėtų būti tęsiamas.

Skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi teismas atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsimo J. J. ir panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi paskirtą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeistą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, J. J..

Skunde nurodoma, kad 2016 m. spalio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi netenkinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo tęsti J. J. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis, pažeistos atstovaujamojo J. J. teisės ir teisėti interesai, kadangi priimtoje nutartyje tik išdėstytos faktinės aplinkybės, nepateikus jokio šių aplinkybių vertinimo, pagrįsto išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, neatsižvelgta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos išvada paremta betarpiška J. J. gydymo praktika.

Be to skunde nurodoma, kad Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėti trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ tos pačios datos (2015 m. lapkričio 10 d.) teikimai dėl rekomendacijos pratęsti priverčiamąją medicinos priemone - ambulatorini stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis. Be aptariamos Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, tokias nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra priėmęs ir Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. baudžiamojoje byloje už padarytas įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, bei Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartimi už J. J. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pabrėžiama, kad J. J. savo noru bei priimtų teismo nutarčių pagrindu ilgą laiko tarpą buvo gydomas ir stebimas medikų - psichiatrijos specialistų. Antai, nuo 2010 m. kovo 5 d. jis pradėjo lankytis psichikos sveikatos centre, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. lapkričio 4 d. J. J. atlikta pirma ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, o nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d. jis savo noru kreipėsi ir gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje stacionare. Pirma stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje atlikta nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. kovo 9 d. Po atliktos pirmos stacionarinės ekspertizės J. J. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartimi perkeltas į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

2011 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi J. J. už padarymą įstatymo uždraustų veikų, kurias jis padarė būdamas nepakaltinamas, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir jis gydymui patalpintas sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Kadangi kilo abejonės dėl jo psichinės sveikatos būklės, 2011 m. gruodžio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi J. J. antros stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių, kur ekspertizė atlikta 2012 m. vasario 27 d. – 2012 m. gegužės 23 d. dienomis, ją atlikus J. J. perkeltas atgal į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, pakartotinės (antros) teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad tiriamajam nustatomas, kaip ir pirmosios ekspertizės metu, šizotipinis sutrikimas bei žalingas alkoholio bei narkotiniu medžiagų vartojimas, taip pat konstatuota, kad jis serga ir jau 2006 metais sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl ko jis negali ir negalėjo 2006 metais įvykdytų veikų metu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje J. J. buvo gydytas iki 2013 m. rugsėjo 3 d., iki Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskirtąją priverčiamąją medicinos priemonę pakeitė į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris buvo vykdomas iki pastarojo laiko.

Skunde nurodoma, kad svarstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 10 d. teikimą tęsti J. J. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis, teismui kilo abejonės dėl J. J. psichinės sveikatos, todėl 2016 m. gegužės 12 d. paskirta trečia stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniam skyriui, kur, tiriamąjį J. J. stebėjus nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. liepos 11 d. (1 mėnuo ir 5 dienos), padaryta išvada, išdėstyta 2016 m. birželio 15 d. – 2016 m. liepos 11 d. akte, kur teigiama, kad tiriamasis šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra mišrus asmenybės sutrikimas (F61.0) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1) ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (Z76.5). Kadangi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės trečiajame akte taip pat konstatuota, kad J. J. taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikalinga, pastaroji išvada laikyta nekritikuotina ir nediskutuotina, skundžiamoje nutartyje tik pažymėta, jog netikėti šios ekspertizės išvadomis nėra pagrindo, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinama.

Skunde pažymima, kad tokia skubota išvada iš esmės pažeidžia atstovaujamojo J. J. teises ir teisėtus interesus, kadangi nepaisant ilgo gydymo laikotarpio tame tarpe ir psichiatrinės ligoninės stacionare, jo stebėjimo, atstovaujamajam po trumpo, vieno mėnesio laikotarpio ekspertinio tyrimo, nustatyta jau kitokia, nei prieš tai atliktų ekspertizių metu, diagnozė. Tokiu būdu atsiranda esminis prieštaravimas tarp kelių ekspertų išvadų, o nepratęsus priverčiamųjų medicinos priemonių, netenkama institucijos - Teismo, turinčio procesinius įgalinimus skirti pakartotinę ekspertizę, kaip tai įsakmiai numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 patvirtinto Teismo psichiatrijos organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 14.3 p., įpareigojantis panaikinti atsiradusius prieštaravimus pakartotinės ekspertizės atlikimo metu.

Pakartotinė ekspertizė J. J. psichinei būklei skirtina dar ir dėl to, kad pagrįstai abejota trečiosios stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, paneigiančiomis pirmųjų dviejų psichiatrijos ekspertizių išvadas, dar ir dėl to, kad J. J. ir šiuo metu serga, gydomas Lietuvos sveikatos mokslu universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje. Pagrįstais laikytini teismo psichiatrijos ekspertės N. M. atsakymai į proceso dalyvių klausimus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. posėdžio metu, kai ekspertė, patvirtinusi duotos ekspertizės išvadas teigė, jog J. J. inkriminuojamos veikos metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu jis serga šizotipiniu sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. < > Labai dažnai galvojama, kad lėtinis psichikos sutrikimas - šizotipinis sutrikimas užkerta kelią mokytis ir dirbti. Liga prasideda paauglystėje ir vystosi. Laikui einant, žmogus įsivelia į asocialią veiklą. < > J. J. mąstymas nelogiškas, iškreipta emocinė sfera, neadekvatus, sukeltas agresijos reakcijos. Personalui buvo sunku su juo susitvarkyti. Kai jis gavo medikamentų, buvo galima susikalbėti. < > J. J. nėra protiškai atsilikęs, todėl galėjo mokytis, dirbti. < > Galima pasiekti medicininės remisijos, visiško išgijimo - ne, < > būtinas medikamentinis gydymas ir turi vartoti medikamentus, < > žmogus turėjo sirgti lėtine liga prieš 5 ir daugiau metų (paaiškinimai duoti 2011 m. birželio 14 d.). Ne iš karto iškilo tas sutrikimas“.

J. J. ūmus psichinės sveikatos būklės pablogėjimas, tėvų pranešimu nuo 2016 m. spalio 3 d. gydymas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikime padarytą išvadą tęsti J. J. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis bei poreikį pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu pašalinti prieštaravimus tarp kelių ekspertų išvadų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, J. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pagrįstai netenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo ir J. J. nepratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįsta sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas, siekdamas nustatyti J. J. esamą psichinę sveikatą bei su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi J. J. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2016 m. birželio 15 d. – liepos 11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-11/2015 nurodyta, kad J. J. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra mišrus asmenybės sutrikimas (F61.0) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1) ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (Z76.5); J. J. dėl savo psichikos sveikatos būklės šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; J. J., atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos būklę, sugeba suprasti bylai reikalingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus, gali būti apklausiamas bylos nagrinėjimo metu; J. J. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (61-79 b. l.).

Taigi, kaip matyti iš ekspertizės akto, buvo nustatyta, kad J. J. nebereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad netikėti minėtos ekspertizės išvadomis pagrindo nėra. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 10 d. teikime buvo pateikta gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kad J. J. rekomenduojama tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau ši išvada buvo padaryta J. J. apžiūrėjus tik 2015 m. lapkričio 10 d., o ekspertizės atlikimas J. J., kaip teisingai pažymėta skunde, truko 1 mėnesį ir 5 dienas. Apygardos teismas pažymi, kad kaip minėta anksčiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų komisijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, o apylinkės teismui kilus abejonių dėl J. J. psichinės būklės, prieštaravimams pašalinti, buvo paskirta J. J. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Be to, 2015 m. lapkričio 27 d. apylinkės teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. N. nurodė, kad J. J. nėra pavojingas nei aplinkiniams, nei sau, izoliuoti nuo visuomenės jo nereikia; nurodė, kad J. J. psichikos sveikatos centre lankosi kartą per mėnesį; ar reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones gali atsakyti teismo psichiatras (10-11 b. l.), todėl tai tik, patvirtina, kad vienkartinė J. J. apžiūra negalėjo neabejotinai patvirtinti ar paneigti jo esamą psichinės sveikatos būklę. 2016 m. vasario 11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-39/2016 taip pat nurodyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu dėl tiriamojo nebendradarbiavimo dabartinės psichikos būsenos, jo procesinio veiksnumo įvertinti negalima, todėl į teismo pateiktus klausimus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ekspertas atsakyti negalėjo ir nurodė, kad norint atsakyti į minėtus klausimus yra reikalingas J. J. stebėjimas ir ištyrimas stacionaro sąlygomis (19-20 b. l.), kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta.

Skunde yra nurodoma, kad esama prieštaravimų, tarp kelių skirtingų ekspertų išvadų. Su tokiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Skunde yra remiamasi teismo ekspertės N. M. atsakymais Šiaulių apygardos teisme, apie J. J. psichikos būklę, tačiau teismas atkreipia J. J. gynėjo dėmesį, kad minėti atsakymai apie J. J. psichinę sveikatos būklę buvo pateikti 2011 m. birželio 14 d., apie tuo metu buvusias aplinkybes ir J. J. sveikatos būklę, todėl nėra pagrindo remtis minėtomis teismo ekspertės išvadomis ir duotais parodymais. Pažymėtina, kad nuo 2011 m. birželio 14 d. J. J. psichinės sveikatos būklė kito, t. y. gerėjo, ką nurodė ir pats J. J. gynėjas skunde, nes Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichinės sveikatos įstaigoje, o 2013 m. rugpjūčio 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nors skunde J. J. gynėjas nurodė, kad jo ginamojo psichinės sveikatos būklė yra pablogėjusi, tačiau apygardos teismas pažymi, kad byloje tokių gynėjo argumentus patvirtinančių objektyvių duomenų nėra.

Apygardos teismas konstatuoja, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad abejoti 2016 m. birželio 15 d. – liepos 11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-11/2015 nurodytomis išvadomis nėra pagrindo, todėl pasikeitus J. J. sveikatos būklei, išnyko būtinybė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę J. J..

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti J. J. gynėjo advokato Vytauto Barkausko skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.