- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-306-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03873-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- M. Š., D. V.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. Š., D. V., D. V., G. V., daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 140 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. birželio 30 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą, pagal kurį buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 17 d. atsakovui priklausančiame bute įrengtame balkone atliekant sandarinimo darbus buvo apgadintas apdraustas turtas – sandarinimo putomis aptaškyta balkono apdaila ir stiklas. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir įvertinusi žalos dydį draudėjui išmokėjo 140 Eur draudimo išmoką. Kadangi atsakovas įvykio metu savo turto nevaldė taip, kad kitų asmenų turtui nebūtų padaryta žala, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui, bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas ieškovės nurodytais laikotarpiais buto balkone jokių remonto darbų nevykdė, kas reiškia, kad žala negalėjo kilti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo įstiklintas balkonas taip pat buvo aptaškytas statybinėmis putomis, kurias atsakovas savo jėgomis nusivalė ir nereiškė jokių pretenzijų, nes neturi duomenų apie galimą kaltininką. Laiko, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų reikšti virš atsakovo esantiems butams ir / ar kitiems asmenims, sukėlusiems ieškovės apdraustam turtui žalą. Juo labiau, kad iš ieškovės pateiktos fotofiksacijos matyti, kad kaimynų, esančių virš atsakovo, balkone identiškoje vietoje matomos statybinės putos, kas reiškia, kad galimai iš šio buto buvo aptaškyti žemiau esantys butai, t. y. atsakovo ir ieškovės draudėjo. Tačiau ieškovė, būdama savo srities profesionalė, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant išsiaiškinti žalą sukėlusį asmenį, neišsiaiškino visų aplinkybių, o reikalavimą atsakovui pareiškė remdamasi prielaida, spėjimu.
4. Trečiasis asmuo M. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovui priklausantį butą iš atsakovo nuomojasi nuo 2020 metų, bute gyvena nuolatos. Nuomojamas butas buvo ne kartą aptaškytas statybinėmis montavimo putomis, atsiliepimo pateikimo dienai vėl yra aptaškytas, t. y. įstiklinto balkono langai ir fasadinė dalis iš išorinės pusės. Mano, kad aukščiau esantys kaimynai naudoja statybines montavimo putas tam, kad nelystų ir neapsigyventų tarpuose balandžiai, nes namas susiduria su nuolatine balandžių invazija, kurie apsigyvena balkonų tarpuose bei teršia balkonus ir langus. Nuomojamo buto balkonas yra įstiklintas, todėl balandžių ten nėra, kaip ir nėra poreikio naudoti montavimo putų. Pats nuomojamame bute jokių statybinių darbų su montavimo putomis neatliko, buto raktus turi tik vienas pats, ir nebuvo įleidęs jokių statybininkų jokiems statybos darbams atlikti.
6. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad montavimo putos purkštos iš atsakovo balkono, šią aplinkybę nustatė vizualiniu būdu, nėra duomenų, kad darbai būtų atlikti iš virš atsakovo buto esančių butų.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovui priklausančiame bute remontas darytas prieš 30 metų. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), butą yra išnuomojęs. Iš nuomininko pranešimo, kad būtų buvę kažkas atlikta negavo, todėl laiko, kad nieko ir nebuvo atlikta. Ieškovė, prieš reikšdama ieškinį, neįsitikino dėl kaltininko, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Be to, ieškovė nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, neturėjo mokėti draudimo išmokos, o tokią išmoką išmokėjusi, veikė savo rizika.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš atsakovo butą nuomojasi nuo 2020 metų, per šį laiką buto įstiklintas balkonas iš išorės montavimo putomis buvo apipurkštas 2 (du) kartus. Tačiau kaltininko nesiaiškino, pats viską nusivalė ir niekam pretenzijų nekėlė. Pats iš atsakovo išsinuomotame bute jokių statybos darbų nevykdė, montavimo putų balkone nenaudojo. Po įvykio ieškovės draudėjo bute pas jį niekas nebuvo atėjęs apžiūrėti balkono.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad nors butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir dar dviem bendrasavininkams, tačiau faktiškai bute gyvena jis vienas. Jokio remonto savo bute nedarė, montavimo putų nenaudojo ir nieko aptaškyti negalėjo. Laiko, kad visi balkonai yra nelegalios statybos, be projektų, todėl neaišku, kaip iš viso kas nors galėjo padaryti žalą.
11. Teismo posėdyje tretieji asmenys D. V., G. V., daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ar jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta paminėtiems tretiesiems asmenims, jų atstovams nedalyvaujant.
12. Liudytoja apklausta L. F. parodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, butą buvo apdraudusi pas ieškovę. Aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini) balkone tarp šiferio buvo didelės skylės, ir ten apsigyvendavo balandžiai, pasidarę lizdą. Dėl ten apsigyvenusių balandžių keliamo triukšmo negalėjo ilsėtis, jie nuolat apteršdavo įstiklintą balkoną. Ne kartą ėjo kalbėti su aukščiau esančio buto gyventoju, tačiau jis sakė, kad „čia gamta ir nieko negali padaryti“. Tuomet rašė skundus namo administratorei DNSB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrijos pirmininkas nieko nedarė, parašė skundą į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę. Buto balkonas buvo aptaškytas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) balkono, pažiūrėjus iš savo buto balkono buvo matyti šviežiai purkštos putos. Yra statybininkė ir atskiria šviežias ir ne šviežias montavimo putas. Apie įvykį pranešė aukščiau esančio buto gyventojui. Po draudiko apžiūros atėjo M. Š., ir bandė tvarkyti, valyti aptaškytą balkoną, tačiau dailylenčių nuvalyti nepavyko. Po draudimo išmokos tvarkė apgadintą palangę, dailylentes, tačiau palangės būklės į prieš tai buvusią padėtį atstatyti nepavyko, dėl įvykio palangės būklė pablogėjo.
13. Liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Dėl aukščiau esančiame buto balkone apsigyvenusių balandžių ne kartą telefonu kalbėjo su moterimi, galimai savininke, ėjo kalbėti su aukščiau esančio buto gyventoju, tačiau jokio kontakto nebuvo. Dėl šios problemos ne kartą buvo kreiptasi į namo bendrijos pirmininką, tačiau ir jo nesiklausė. Pats buvo užėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įleido M. Š., balkone matė plunksnas, buvo oro tarpai tarp šiferio, jokių putų tuo metu nebuvo. Tuo metu, kai įvyko įvykis ir buto balkonas buvo aptaškytas montavimo putomis, namuose nebuvo, yra jūreivis, buvo jūroje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir L. F. (toliau – draudėja) 2022 m. birželio 30 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 19 d. Draudėja 2023 m. balandžio 24 d. pranešimu apie žalą turtui pranešė ieškovei, jog kaimynų, adresu (duomenys neskelbtini), balkone gyveno paukščiai, kurie trukdė, paprašius jų kažką su tuo padaryti, jie nutarė užpūsti balkoną su statybiniu „makrofleksu“, ko pasekoje, „makrofleksas“ aptaškė balkono stiklą, rėmą, apdailą, palanges. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju, ieškovės atstovas – žalų ekspertas 2023 m. balandžio 24 d. turto apžiūros akte užfiksavo apžiūros metu nustatytus turto sugadinimus, sudarė sąmatą, kurioje turto atstatymas po aptaškymo įvertintas 200 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu ieškovė išmokėjo draudėjai 140 Eur (200 Eur – 60 Eur išskaita) draudimo išmoką. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 140 Eur draudimo išmokos atlyginimo subrogacijos tvarka.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju
16. Nagrinėjamu atveju byloje, pirmiausia, kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turi teisę nukreipti regresinį reikalavimą į už žalą atsakingą asmenį. Atsakovas (jo atstovas) 2023 m. spalio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), balkonai yra bendrojo naudojimo objektai, ieškovės išduotame draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), yra apdraudžiamas ir namo bendrojo naudojimo objektas – balkonas, dėl ko draudėjai draudimo išmoka už balkono apgadinimą nepriklausė; ieškovė, nusprendusi atlyginti nukentėjusio asmens dėl neapdrausto turto apgadinimo patirtus nuostolius, išmokant draudimo išmoką, veikė savo rizika ir neturi pagrindo reikšti reikalavimų į trečiuosius asmenis.
17. Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčas, kad balkonas į apdraustam butui priskirtas patalpas neįeina.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogaciją, aiškinimo ir taikymo, kilus klausimui, ar draudikas turi subrogacijos teisę, jei jis draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, atlygindamas trečiojo asmens faktiškai padarytą žalą, tačiau toks įvykis pagal draudimo sutartį gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose, bet ne sprendžiant dėl reikalavimo teisės, perėjusios draudikui. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Nurodytų išaiškinimų kasacinis teismas laikosi ir naujausioje praktikoje, kurioje konstatuota, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galbūt atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).
19. Atsižvelgiant į sprendimo 18 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovo argumentai, susiję su nepagrįstu įvykio pripažinimu draudžiamuoju, pripažintini neturinčiais įtakos, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, o ieškovė, atlyginusi žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens (CK 6.105 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo priteisimo
20. Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už kilusią žalą, t. y. dėl montavimo putų sklidimo šaltinio. Ieškovė nurodo, kad turtą gadinantis poveikis buvo iš aukščiau esančio atsakovo buto. Tuo tarpu atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, kad montavimo putomis buvo aptaškytas ir jo įstiklintas balkonas, dėl ko ieškinys turėtų būti pareikštas virš atsakovo esantiems butams ir / ar kitiems asmenims.
21. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
22. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, ir kt.).
23. Iš byloje esančių duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašų) nustatyta, kad apgadintas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra namo 2-ame aukšte, o atsakovui priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra namo 3-iame aukšte, t. y. atsakovui priklausantis butas yra virš ieškovės draudėjos buto. Bylos duomenimis taip pat matyti, kad draudėja 2022 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į namo administratorės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką R. E. informuodama, kad adresu (duomenys neskelbtini) balkone po pamušalu apsigyveno balandžiai, kurie teršia turimo buto palanges, dėl šiukšlių ir nešvarumų negali atidaryti langų, dėl balandžių keliamo triukšmo dingo ramybė ir geras miegas, nurodė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio balkone yra balandžių lizdai, savininkas problemos nesprendžia, prašė bendrijos pirmininko imtis veiksmų ir apie juos informuoti. 2023 m. kovo 6 d. draudėja elektroniniu paštu kreipėsi su skundu į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamentą, informuodama, kad prieš 2 metus balandžiai apsigyveno kaimynų balkone aukščiau esančiame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini); balandžių atliekomis apgadintos palangės, nešvarūs langai, dėl nuolatinio balandžių keliamo triukšmo neteko galimybės ramiai miegoti, ilsėtis, atidaryti langų, bute gyventi tapo neįmanoma, nes serga astma ir alergija, o balandžiai alergizuoja bei yra ligų ir infekcijų nešiotojai; nors kreipėsi į namo bendrijos pirmininką žodžiu ir raštu, tačiau jis problemos nesprendžia, situacija ne tik nepasikeitė, bet tik blogėja, buto, adresu (duomenys neskelbtini), balkonas iš išorės neprižiūrimas, šiferis pririštas su viela, balandžiai ten toliau kuria naujus lizdus; prašė pagalbos ir priversti buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininką panaikinti balkone esančius balandžių lizdus ir užtaisyti tarpus per visą balkono perimetrą, kad ateityje būtų išvengta naujų balandžių lizdų formavimosi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamentas draudėjos skundą persiuntė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2023 m. kovo 27 d. draudėjai pateikė atsakymą į skundą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistai, susipažinę su elektroniniame laiške įvardintomis problemomis, atliko patikrinimus, (duomenys neskelbtini) buto savininkui surašė reikalavimą iki nurodyto termino pašalinti pažeidimą, reikalavimas vykdomas, pažeidimas šalinamas, balkonas išvalytas, išskridus balandžiams bus užsandarintas buityje naudojamomis sandarinimo medžiagomis. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų, taip pat liudytoja byloje apklaustos draudėjos į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) balkono atitvaras ir įstiklinimas, t. y. tarpai, plyšiai tarp šiferio lakštų, tarp šiferio lakštų ir gelžbetonio plokštės, tarp įstiklinimo rėmo ir gelžbetonio plokštės yra užpildyti sandarinimo putomis.
24. Nors atsakovas nurodo, kad tapęs buto (duomenys neskelbtini) savininku jokių statybos darbų nevykdė, o nukentėjęs turtas buvo aptaškytas iš kitų aukščiau atsakovo esančių butų, nes ir paties atsakovo turtas buvo aptaškytas montavimo putomis, tačiau tai laikytina tik niekuo nepagrįsta gynybine versija. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šią poziciją neva pagrindžia pačios ieškovės į bylą pateikta aukščiau atsakovo esančio buto (duomenys neskelbtini) balkono fotofiksacija, jog ir aukščiau atsakovo esančio buto (duomenys neskelbtini) balkone matosi naudotos montavimo putos, kurios apibėgusios ir ant atsakovo balkono, tačiau iš šios fotonuotraukos (el. b. 1 failas, 14 psl.) matyti, kad montavimo putos yra tarp atsakovo balkono įstiklinimo medinio rėmo ir aukščiau esančio balkono gelžbetoninės plokštės. Tuo tarpu virš atsakovo esančio buto (duomenys neskelbtini) balkone jokių montavimo putų naudojimo požymių nematyti. Be to, atsakovui priklausančio buto nuomininkas, trečiasis asmuo M. Š. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po bylos iškėlimo (atsiliepimo į ieškinį rengimo metu) atsakovo buto balkonas buvo vėl aptaškytas statybinėmis montavimo putomis, kas neva pagrindžia, kad montavimo putas naudoja ir žemiau esančius balkonus aptaško aukščiau atsakovo buto esantys kaimynai. Šiems teiginiams pagrįsti jokie įrodymai į bylą nepateikti (CPK 178 straipsnis). Sunkiai tikėtina, kad esant bylai teisme bei kilusiam teisminiam ginčui dėl aptaškymo montavimo putomis šaltinio, atsakovui tvirtinant, kad jo pačio balkonas yra periodiškai aptaškomas, tokios aplinkybės nebūtų užfiksuotos ir jas patvirtinantys duomenys (fotonuotraukos) pateiktos į bylą. Dar daugiau, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovui priklausančio buto balkonas yra įstiklintas, todėl balandžių ten nėra. Šias aplinkybes paneigia liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad M. Š. buvo įleidęs apžiūrėti balkono, jame buvo balandžių plunksnų, matė oro tarpus tarp šiferio lakštų, per kuriuos balandžiai ir patenka, liudytoja apklausta L. F. parodė, kad atsakovo balkone, tarpuose tarp šiferio lakštų buvo balandžių lizdai, iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 27 d. atsakymo į skundą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistai, atlikę patikrinimus, rado (duomenys neskelbtini) balkone balandžius (jų buvimo ženklus), nurodė balkoną išvalyti, o išskridus balandžiams - užsandarinti ir kt.
25. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą fotofiksaciją, liudytojų parodymus, liudytojos L. F. teiktus skundus ir jų turinį, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 27 d. atsakyme į skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, liudytojos L. F. teiktų skundų, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos specialistų imtųsi priemonių chronologiją laiko atžvilgiu iki nagrinėjamo aptaškymo montavimo putomis, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvadą, kad byloje nagrinėjamas aptaškymas montavimo putomis įvyko iš (duomenys neskelbtini) balkono (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
26. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti.
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja. Nuomos sutartis viešame Nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Iš byloje pateiktos Buto nuomos sutarties (su pakeitimais ir papildymais) matyti, kad atsakovas trečiajam asmeniui M. Š. išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš buto (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos matyti, kad buto patalpas sudaro: koridorius, 3 (trys) kambariai, virtuvė, vonia, tualetas. Balkonas į buto patalpas neįeina, ir Buto nuomos sutartimi, kuri kartu yra ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas (Buto nuomos sutarties 2 straipsnio 4 punktas), nuomininkui perduotas nebuvo. Taip pat Buto nuomos sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad buto patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo M. Š. savarankiškos valdymo teisės neturi, savo nuožiūra fizinio poveikio butui ir jo konstrukciniams elementams daryti negalėjo: liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad sprendžiant klausimą dėl apsigyvenusių balandžių ne kartą bendravo su moterimi, atsakovo atstovas nurodė, kad tai atsakovo motina – atstovė pagal įgaliojimą D. D.. Nepagrįstas atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas argumentas, kad jam balkonas nuosavybės teise nepriklauso, todėl jis negali būti patrauktas atsakovu. Iš 2015 m. birželio 12 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo matyti, kad namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik balkonų išorės (fasado) konstrukcijos – gelžbetoniniai blokai. Tuo tarpu balkonų atitvarai ir balkonų įstiklinimas yra kiekvieno buto savininko nuosavybė, ir parenkami savo nuožiūra, pvz., atsakovo balkono atitvaras yra iš šiferio lakštų, o draudėjos – iš lentelių ir pan. Kaip minėta anksčiau šiame punkte, atsakovo buto nuomininkui trečiajam asmeniui M. Š. Buto nuomos sutartimi buvo perduotos tik buto patalpos, o balkono konstrukciniai elementai – atitvaras ir įstiklinimas perduoti nebuvo. Be to, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistai reikalavimą pašalinti pažeidimą surašė buto savininkui – atsakovui, nurodė, kad pažeidimas šalinamas. Net jei atsakovas sandarinimo darbų pats fiziškai neatliko, o juos pavedė atlikti kitam asmeniui, pvz., buto nuomininkui (ką pastarasis neigė), ši aplinkybė nepanaikina atsakovo, kaip savininko, deliktinės atsakomybės, o tik suteikia/suteiktų teisę ateityje reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui už jo galimai netinkamai atlikus veiksmus, sukėlusius kitiems asmenims žalą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dėl ieškovei kilusios žalos yra atsakingas atsakovas.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. atsakovas, turėdamas pareigą prižiūrėti savo turtą taip, kad jis nedarytų žalos kitiems asmenims, nesugebėjo tinkamai prižiūrėti savo turtą, dėl ko buvo padaryta žala žemiau esančiam turtui, už kurį ieškovė išmokėjo draudimo išmoką; priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; atsakovo kaltė preziumuojama.
29. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
30. Nagrinėjamu atveju žalos dydis (140 Eur) yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais - ieškovės parengtu nuostolio apskaičiavimu, remonto sąmata, kurioje nurodytos darbų ir paslaugų kainos, 2023 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose), nei teismo posėdyje iš esmės nereiškė jokių prieštaravimų ir nekvestionavo ieškovės nurodyto žalos dydžio, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovo priteistina 140 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už pareikštą reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
34. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. Ž. 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.