- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-696-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21567-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- N. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 3 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą ir nurodydamas: „aš kada nors tave nužudysiu“, grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę N. S., sudarydamas nukentėjusiajai N. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 3 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spirdamas koja į nugaros sritį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 26 kartų, rankomis (kumščiais, delnais) suduodamas į įvairias kūno vietas (galvos, krūtinės, pilvo, rankų, kojų sritis), smaugdamas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę N. S., padarydamas nukentėjusiajai N. S. galvos ir dešinės pusės masyvią poodinę kraujosruvą, dešinės akies obuolio junginės kraujosruvą, viršugalvio, viršutinės lūpos, kairio žando, kairės užausinės srities, kaklo priekinio paviršiaus, pakaušio kairės pusės, kairio peties, abiejų žąstų, dešinio riešo, abiejų plaštakų, kairės krūties, nugaros dešinės pusės, pilvo kairės pusės, kairio kelio poodines kraujosruvas, dešinio žando gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko lūžį, kairės alkūnės odos nubrozdinimą, galvos ir veido kairės pusės masyvią poodinę kraujosruvą, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, kairio žando gleivinės kraujosruvą, nosikaulių ir kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės sienos lūžį, pilvo kairės pusės odos nubrozdinimus, juosmens dešinės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, viršutinės lūpos žaizdą, kairės ausies kaušelio žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo švelninti jam paskirtą bausmę, ją sumažinti vienu trečdaliu, paskirti areštą devyniasdešimčiai parų, viešuosius darbus arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
4. Nuteistasis nurodo, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, dėl jų padarymo gailisi. Būdamas laisvėje jis galėtų susirasti darbą ir atlyginti padarytą žalą. Apeliantas pasižada nebevartoti alkoholio, prašo, atidėjus bausmės vykdymą, įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo. Pažymi, jog jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo pati nukentėjusioji, kuri taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. A. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jis su nukentėjusiąja gyveno septynerius metus, kartu vedė bendrą ūkį.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas pateiktame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, savo veiksmų kvalifikavimo, tačiau mano, jog jam už padarytų nusikaltimų padarymą buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus duomenis bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu A. G. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtos bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis, taip pat aiškiai per griežta nelaikytina ir nuteistajam paskirta galutinė (subendrinta) bausmė.
7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. Pirmosios instancijos teismas A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
9. Iš tikrųjų A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. Vis tik apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėta nuteistojo pozicija negali būti pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra nustatoma tik tais atvejais, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tuomet, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. G. iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų.
10. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, visos nurodytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš N. S., kuri yra nukentėjusioji ir šioje baudžiamojoje byloje. Taigi pasikartojantis A. G. nusikalstamas elgesys prieš tą patį asmenį, su kuriuo kartu veda bendrą ūkį, rodo, kad jis iš tikrųjų savo elgesio nevertina pakankamai kritiškai, nekeičia savo neteisėto elgesio, nesiima priemonių, kad pašalintų tokio elgesio priežastis. Faktą, jog A. G. gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų padarymo yra deklaratyvus, patvirtina ir tai, kad jis pakankamai intensyviai smurtavęs prieš nukentėjusiąją, padaręs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, neleido nukentėjusiajai kreiptis pagalbos į medikus, nors jai akivaizdžiai reikėjo medicininės pagalbos (iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog nukentėjusiosios veidas buvo stipriai sumuštas (t. 1, b. l. 39-41)). Paminėtas nuteistojo elgesys rodo, kad jis savo interesus (siekį nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus) buvo iškėlęs aukščiau už kito jam artimo žmogaus sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje iš esmės nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis išgyveno dėl padarytų nusikalstamų veikų, stengėsi sušvelninti veikų padarinius ir pan. Vien tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neneigė, kad jis padarė nusikalstamas veikas, nėra pagrindas švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ar galutinę bausmę.
11. Nagrinėjamu atveju A. G. padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju kitomis bausmėmis negali būti įgyvendinti bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Pabrėžtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje be alternatyvų yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. A. G. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas nėra jokio pagrindo. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nuteistajam už abi nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra mažesni nei atitinkamų normų sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirtosios bausmės atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek nuteistojo asmenybę, jos nelaikytinos aiškiai per griežtomis, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamus veiksmus kokiais nors neteisėtais ar nuteistąjį stipriai sujaudinti galinčiais veiksmais išprovokavo nukentėjusioji. Tai, jog nukentėjusioji ir pati piktnaudžiauja alkoholiu, nevertintina kaip aplinkybė galinti išprovokuoti smurtinį elgesį prieš ją. A. G. teisinės padėties nelengvina ir faktas, kad jis su nukentėjusiąja gyveno septynerius metus ir kartu vedė bendrą ūkį. Pažymėtina, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas savo šeimos nariui yra BK 138 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties, už kurią yra numatyta griežtesnė atsakomybė nei padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymis.
13. Taikyti A. G. BK 64¹ straipsnio nuostatų ir mažinti jam paskirtą galutinę (subendrintą) bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo, kadangi baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
14. Nuteistasis mano, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks nuteistojo manymas nėra pagrįstas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad egzistuojant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybes, kurios buvo aptartos šio procesinio sprendimo 10 bei 11 pastraipose, nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidedant. Čia pažymėtina ir tai, kad A. G. anksčiau už analogiškų bei panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą buvo skiriamos švelnesnės bausmės (vienu atveju jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, kurią nuteistasis vengė atlikti ir ji buvo pakeista areštu, o kitu atveju jam buvo paskirta arešto bausmė), tačiau jos nuteistajam nepadarė teigiamo poveikio, jis ir vėl nusikalsdavo, nagrinėjamu atveju jis padarė ir apysunkį smurtinį nusikaltimą, kas rodo, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai intensyvėja, o jų sukeltos pasekmės sunkėja. Taigi konstatuotina, jog įstatyme numatytų tikslų galima pasiekti tik nuteistajam paskyrus pakankamai griežtą bausmę, kurią jis privalo atlikti realiai.
15. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde A. G. teigia, kad jis turėtų būti įpareigotas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kas akivaizdžiai patvirtina, jog jis suvokia savo neteisėto elgesio priežastis. Šis faktas iš esmės yra pozityvus, tačiau jis nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, kadangi, net ir suvokdamas savo nusikalstamo elgesio priežastis, nuteistasis pats nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję spręsti šias problemas. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, atidėti bausmės vykdymą nuteistajam netikslinga. Kita vertus, įvertinus tai, kad nuteistasis anksčiau vengė atlikti jam paskirtą viešųjų darbų bausmę, teismui kyla abejonių, ar atidėjus bausmės vykdymą A. G. vykdys jam paskirtus įpareigojimus.
16. Skunde nuteistasis tvirtina, kad būdamas laisvėje jis susirastų darbą ir atlygintų padarytą žalą. Vis tik toks nuteistojo argumentas nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Pastebėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančiame Sodra duomenų bazės išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2014 m. lapkričio mėnesio darbiniais santykiais buvo susisaistęs keturis kartus, tačiau visus keturis kartus paminėtais santykiais buvo susisaistęs ne ilgiau nei pusantro mėnesio (t. 1, b. l. 105). Taigi teiginiai dėl darbo susiradimo ir pasižadėjimo atlyginti padarytą žalą yra vertintini kaip deklaratyvūs.
17. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.