- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- 1-2747-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21567-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 145 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, dirbant 40 valandų per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 18 parų arešto bausmę;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2018 m. gegužės 3 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą ir nurodydamas: „aš kada nors tave nužudysiu“, grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę N. S., sudarydamas nukentėjusiajai N. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti.
Be to, A. G. 2018 m. gegužės 3 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), spirdamas koja į nugaros sritį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 26 kartų, rankomis (kumščiais, delnais) suduodamas į įvairias kūno vietas (galvos, krūtinės, pilvo, rankų, kojų sritis), smaugdamas, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės N. S. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajai N. S. galvos ir dešinės pusės masyvią poodinę kraujosruvą, dešinės akies obuolio junginės kraujosruvą, viršugalvio, viršutinės lūpos, kairio žando, kairės užausinės srities, kaklo priekinio paviršiaus, pakaušio kairės pusės, kairio peties, abiejų žąstų, dešinio riešo, abiejų plaštakų, kairės krūties, nugaros dešinės pusės, pilvo kairės pusės, kairio kelio poodines kraujosruvas, dešinio žando gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko lūžį, kairės alkūnės odos nubrozdinimą, galvos ir veido kairės pusės masyvią poodinę kraujosruvą, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, kairio žando gleivinės kraujosruvą, nosikaulių ir kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės sienos lūžį, pilvo kairės pusės odos nubrozdinimus, juosmens dešinės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, viršutinės lūpos žaizdą, kairės ausies kaušelio žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie 7 metus, nuomojosi butą už kurį mokėjo sugyventinė. 2018 m. gegužės 3 d. nuo ryto iki vakaro gėrė alų ir degtinę su draugais. Buvo neblaivas, todėl prisimena ne visas įvykio aplinkybes. Vakare, apie 22 val., jis išėjo ieškoti sugyventinės N. S., nes kažkas pasakė, kad ji geria su kaimynu. Jis supyko, kad ji geria be jo. Tuo metu buvo išgėręs apie du butelius alaus ir du butelius degtinės. Sugyventinę rado pas kaimyną ir liepė eiti namo. Pakeliui ji pora kartų nukrito. Konfliktas įvyko namuose, jis ėmė jai priekaištauti, kad nepakvietė jo kartu, pavyduliavo ir, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė jai delnu į veidą 5 kartus, taip pat rankomis į abi jos rankas, ranka į pilvo sritį, gal kažkur ir įspyrė, gal į koją. Paskui ją buvo suėmęs ranka už kaklo. Sakė, kad ją vieną kartą nužudys, nors to padaryti ir neketino. Taip pasakė iš pykčio ir suvartoto alkoholio. Neprisimena, kaip nukentėjusioji reagavo į jo smurtą ir grasinimus, prašė liautis. Visus smurtinius veiksmus, sužalojimus nukentėjusiajai padarė tuo pačiu metu. Kai mušė, negalvojo kur ir kaip suduos. Baigęs smurtauti neleido nukentėjusiajai išsikviesti gydytojo, kadangi stresavo. Neprisimena, kad 2018 m. gegužės 4 d. į namus būtų atvykę pareigūnai ir jis nebūtų jų įsileidęs. Šiuo metu jis gailisi dėl savo veiksmų, N. S. atsiprašė, teigė, kad tai paskutinis kartas, kai ją mušė. Mano, kad viskas įvyko dėl alkoholio, kai būna blaivas nesmurtauja, norėtų dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose. Būdamas laisvėje ketina kreiptis į psichologus pagalbos ir žada daugiau alkoholio nebevartoti. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, žalą žadėjo atlyginti, kai išeis į laisvę ir gaus pajamas. Prašė skirti areštą ar viešuosius darbus, nurodė, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės neatliko dėl užimtumo darbe. Šiuo metu galėtų atlikti tokią bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. davė iš esmės analogiškus parodymus. Teigė, kad su sugyventine N. S. gyvena apie 7 metus, veda bendrą ūkį. Pasak kaltinamojo, konflikto metu jis buvo stipriai neblaivus. Paminė kaip jis N. S. vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį, dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau 5 kartų į veido sritį. Dėl didelio neblaivumo visų aplinkybių neprisiminė, tačiau neatmetė, kad galėjo suduoti smūgius ir į pilvo ar krūtinės sritį. Konflikto metu buvo suėmęs ranka sugyventinei už kaklo, taip ją smaugė. Pamatęs, kad jai trūksta oro, išsigandęs paleido. Matė kaip jai bėgo kraujas iš nosies (b. l. 125, 132-133).
Teismo posėdyje nukentėjusioji N. S. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno kartu apie 7 metus, laikė save sugyventiniais, vedė bendrą ūkį. 2018 m. gegužės 3 d. buvo pas kaimyną nes ieškojo A. G.. Jo ten nerado ir išėjo namo. Pas kaimyną jokių išgertuvių nebuvo ir ji niekur negriuvinėjo. Kai grįžo namo A. G., jis buvo neblaivas. Pradėjo priekaištauti dėl to, kad buvo nuėjusi pas kaimyną, prasidėjo muštynės iš pavydo. Ją mušė ne delnais, o kumščiais, praeidamas pro šalį trenkė į nosį, prasidėjo kraujavimas. Kaltinamasis spardėsi, mušė į galvos sritį, krūtinę, pilvą, nugarą. Smūgiai buvo stiprūs, jų buvo daug, neskaičiavo kiek. Vėliau užspaudė ranka kaklą ir pradėjo smaugti, ji pajuto, kad praranda sąmonę. Kažkuriuo metu ją paleido. Visi kaltinamojo smūgiai buvo suduoti palaipsniui to paties konflikto metu. Tuo metu, kai mušė, jis grasino, sakydamas, kad „vis tiek aš tave kažkada užmušiu“. Mano, kad jis galėjo įvykdyti savo grasinimus, nes ji jau buvo beprarandanti sąmonę. Į policiją ir greitąją pagalbą iš karto nesikreipė, nes kaltinamasis neleido prieiti prie telefono ir draudė skambinti, o ji bijojo, kad vėl nemuštų. Vėliau kažkas iškvietė policiją. Ji suprato, kad pareigūnai buvo atvažiavę, bet kaltinamasis neįsileido. Ji pati dėl skausmo negalėjo atsikelti ir įleisti pareigūnų. Be to, kaltinamasis jai liepė tylėti ir draudė atidaryti duris. Į namus pareigūnai atvyko tik gegužės 8-9 d., kaltinamojo tada nebuvo namuose. Būdamas blaivas kaltinamasis nesimuša, bet būna agresyvus, gydytis nebandė ir į tokius jos siūlymus nereaguodavo. Prieš ją smurtavo ne kartą, tačiau policiją ji kviesdavo ne visada, vis pagailėdavo, tikėjosi, kad pasitaisys. Šiandien taip nemano ir tuo atveju, jei jis bus paleistas į laisvę, prašo uždrausti artintis prie jos, nes ji jo bijo. Po sumušimo ant veido kraujosruvos matėsi gal 2 mėnesius, veidas buvo labai ištinęs, dėl sutinimo ji nieko nematė, net galvojo kad apako. Gydėsi namų sąlygomis. Į gydytojus negalėjo kreiptis, nes buvo labai stipriai sumušta, jai svaigo galva, negalėjo nueiti iki poliklinikos. Gydėsi apie 2-2,5 mėn., gėrė raminamuosius. Pasekmes jaučia iki šiol – ateityje jai dar bus reikalinga akies ir nosies operacija, dėl rankos sumušimo negali kelti sunkių daiktų, todėl sunku susirasti darbą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. S. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad dėl sumušimo jautė labai stiprų fizinį skausmą. Po to jai buvo labai sunku judėti, prašė A. G. iškviesti greitąją, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. Pati skambinti į greitąją bijojo, nes galvojo, kad A. G. vėl pradės ją mušti. Kai kaltinamasis užmigo, ji gulėjo šalia, tačiau nuo skausmo visą naktį negalėjo užmigti. 2018 m. gegužės 4 d. visą dieną A. G. prašė iškviesti greitąją, tačiau jis to nedarė, bijojo, kad atvykus medikams ir pamačius sužalojimus, bus iškviesti policijos pareigūnai. Tą pačią dieną, apie 16 val., kažkas iš kaimynų, pamatęs jos sumuštą veidą, iškvietė policijos pareigūnus. Kai pareigūnai pasibeldė į duris, A. G. tyliai pribėgo prie durų, pažiūrėjo į akutę ir pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, nurodė jai tylėti. Iki 2018 m. gegužės 8 d. A. G. neleido jai niekur vienai išeiti, kontroliuodavo kiekvieną jos žingsnį (b. l. 16-23, 25-26).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d., apie 15.38 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis muša sugyventinę, (duomenys neskelbtini) aukštas po kairę (duomenys neskelbtini) durys. Pranešė namo gyventojas, ryte matė sumuštą moterį (b. l. 3).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d., apie 17 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė N. S., ant jos veido buvo akivaizdūs sužalojimai. N. S. nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. ją sumušė sugyventinis A. G.. Dėl sužalojimų buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji vykti į ligoninę atsisakė (b. l. 8-9).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. kartu su N. S. buvo nuvykta į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur ją apžiūrėjo specialistas bei nurodė vykti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje gydytojai N. S. nustatė: galvos sumušimą, nosikaulių lūžį, kairės akiduobės apatinės sienos ir viršutinio žandikaulio lūžius. Nuvykus į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, burnos chirurgas po apžiūros paleido ją gydytis ambulatoriškai (b. l. 43). Nurodytas aplinkybes patvirtina paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapai, medicininių dokumentų išrašai bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos raštas (b. l. 44-53).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, 2018 m. gegužės 4 d., apie 15.38 val. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, kambario numeris neužrašytas, užlipus laiptais po kairę bus pirmas butas, vyras muša sugyventinę. Praeidamas išgirdo muštinių garsus, atrodo labai trankiai muša, jie ten girtauja. Ryte matė moterį sumuštą. Dabar išėjo pavedžioti šuns ir vėl girdi aimanas (b. l. 34, 35).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas pareigūnų 2018 m. gegužės 8 d. įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas pavadinimu „VID_20180504_170016.3gp“ užfiksuota kambaryje sumušta nukentėjusioji N. S., taip pat minėtame kambaryje prie lango stovi įtariamasis A. G., kuris pasakė: „Ką, ji meluoja“. Nukentėjusiosios N. S. veidas visas mėlynas nuo sumušimų. Pareigūnas paklausė N. S.: „Kas tai padarė?“ ir N. S. pasakė: „Sugyventinis sumušė“, po ko pareigūnas paklausė: „Vardas ir pavardė sugyventinio?“, ir N. S. atsakė: „A. G.“, tada pareigūnas paklausė: „Kada čia įvyko?“ ir N. S. jam atsakė: „Prieš porą dienų, penktadienį“ (b. l. 37-38). Prie apžiūros protokolo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuotos daugybinės kraujosruvos nukentėjusiosios N. S. veide (b. l. 39-41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1523/2018 (01) nurodyta, kad N. S. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos ir veido dešinės pusės masyvi poodinė kraujosruva, dešinės akies obuolio junginės kraujosruva, viršugalvio, viršutinės lūpos, kairio žando, kairės užausinės srities, kaklo priekinio paviršiaus, pakaušio kairės pusės, kairio peties, abiejų žastų, dešinio riešo, abiejų plaštakų, kairės krūties, nugaros dešinės pusės, pilvo kairės pusės, kairio kelio poodinės kraujosruvos, dešinio žando gleivinės kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, viršutinio 1-o danties iš dešinės vainiko lūžis, kairės alkūnės odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. gegužės 3 d.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat N. S. padaryti: galvos ir veido kairės pusės masyvi poodinė kraujosruva, kairės akies obuolio junginės kraujosruva, kairio žando gleivinės kraujosruva, nosikaulių ir kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės sienos lūžiai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. gegužės 3 d.). Šie sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėtų kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. N. S. taip pat padaryti sužalojimai: pilvo kairės pusės odos nubrozdinimai, juosmens dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. gegužės 3 d.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gyjanti viršutinės lūpos žaizda, gyjanti kairės ausies kaušelio žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, dėl kurių tikslesnio padarymo mechanizmo ir laiko nėra galimybės pasisakyti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 26 trauminiais poveikiais (b. l. 70-72).
Iš nukentėjusiosios N. S. 2018 m. birželio 28 d. pareiškimo matyti, kad ji pareiškė civilinį ieškinį 500 EUR sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad taikytis kategoriškai atsisako (b. l. 31).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi A. G. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.
Kaltinamasis neneigė vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Šį faktą patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios N. S. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, užfiksuotos aplinkybės, kad kaimynas pranešė girdėjęs moters aimanas ir muštinių garsus. Praėjus kelioms dienoms į įvykio vietą atvykę pareigūnai nufilmavo ir nufotografavo nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi daugybinės kraujosruvos ant nukentėjusiosios veido bei kaklo srityje.
Nors kaltinamasis dėl buvusio neblaivumo negalėjo prisiminti visų nukentėjusiosios atžvilgiu pavartotų smurtinių veiksmų (prisiminė spyrį koja į nugaros sritį ir penkis smūgius delnu į veido sritį), tačiau neatmetė galimybės, jog sudavė ir kitus kaltinime nurodytus smūgius. Nukentėjusioji tvirtino, kad A. G. ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (rankas, galvos, krūtinės, pilvo sritis), smaugė. Smūgių kiekį bei lokaciją patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiosios sužalojimai galimai buvo padaryti vienu metu, t. y. 2018 m. gegužės 3 d., tačiau jie suklasifikuoti kaip trys nežymūs sveikatos sutrikdymai ir vienas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, tai, kad sužalojimai buvo padaryti vienu metu, ką patvirtino ir kaltinamasis su nukentėjusiąja, bei tai, kad iš pastarųjų parodymų akivaizdu, jog A. G., suduodamas smūgius negalvojo apie tai, kokio pobūdžio sužalojimai bus padaryti, rodo vieningą kaltinamojo tyčią. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog N. S. nežymų sveikatos sutrikdymą apima nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku, vartodamas smurtą savo sugyventinės N. S. atžvilgiu, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Suduodamas smūgius kaltinamasis suprato, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta N. S. sveikata ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl A. G. padarytų sužalojimų nukentėjusiajai būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl A. G. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.
Kaltinamasis neneigė konflikto metu grasinęs sugyventinei ją nužudyti, tačiau teigė realiai to neketinęs daryti. Nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinamasis garsiai šaukė, kad nori ją nužudyti ir ji manė, kad jis gali taip pasielgti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis apie tai, kad kada nors nužudys nukentėjusiąją pasakė po to, kai spyrė jai į nugarą ir kelis kartus trenkė į veidą. Po šių žodžių A. G. nukentėjusiąją dar ir smaugė, dėl ko ji buvo beprarandanti sąmonę. Konflikto metu pastarajai buvo suduota ne mažiau 26 smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis net ir būdamas blaivas yra labai agresyvus ir itin pavydus, savininkiškas, pavyduliaudamas ją muša, ypač būdamas neblaivas. Ankstesni kaltinamojo teistumai bei nukentėjusiosios parodymai rodo, jog A. G. N. S. atžvilgiu smurtą vartoja ir grasina ją nužudyti jau ne pirmą kartą. Šiuo atveju A. G. buvo neblaivas, ir kaip pats parodė, labai įpykęs, sudavė nukentėjusiajai eilę smūgių, ją smaugė, todėl teismas laiko, kad nukentėjusioji, kaltinamojo atliktų intensyvių smurtinių veiksmų prieš ją kontekste, turėjo realų pagrindą baimintis dėl savo sveikatos ir gyvybės bei suvokti kaltinamojo išsakytus žodžius „aš kada nors tave nužudysiu“ kaip realų grasinimą. Nurodyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei (kvalifikuota nusikaltimo sudėtis), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia prieš tą pačią nukentėjusiąją N. S.. Kilusios pasekmės – sutrikdyta žmogaus sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. A. G. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi. Vis tik, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas A. G. atgailą laiko deklaratyvia. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis smurtinio pobūdžio veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu daro sistemingai, paskutinė veika jos atžvilgiu įvykdyta 2017 m. gruodžio 27 d., tačiau smurtas pasikartojo nepraėjus nei pusei metų. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis sudarė kliūtis nukentėjusiajai laiku pranešti apie jos atžvilgiu naudotą smurtą, kreiptis medicininės pagalbos, taip akivaizdžiai siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės. A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra alkotesterio kvito, kuriuo kaltinamajam kaltinime nurodytą dieną būtų nustatytas girtumas, tai nepaneigia aplinkybės, jog veikų padarymo metu, t. y. 2018 m. gegužės 3 d. kaltinamasis buvo neblaivus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neblaivumas nebūtinai turi būti patvirtintas tik remiantis alkotesterio parodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų kaltinamojo parodymų nustatyta, kad jis veikų padarymo metu buvo stipriai neblaivus, tai patvirtino ir nukentėjusioji, be to, asmuo pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje Bendrajam pagalbos centrui nurodė, jog bute girtaujama, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę sunkiančia kaltinamojo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina, jog jis tyčinius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu, kas taip pat pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. G. teistas (paskutinį kartą 2018 m. sausio 11 d.), taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei grasinimą nužudyti, visos nusikalstamos veikos padarytos tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 91-100), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 103-104), iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 109), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d., diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b. l. 108). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog A. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 116). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo A. G. pakaltinamumo. Pažymėtina, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, tokios kaip viešieji darbai bei areštas (viešųjų darbų bausmę nuteistasis vengė atlikti, todėl ji jam buvo pakeista į areštą), tačiau akivaizdu, kad šios bausmės kaltinamojo elgesio nepakeitė, 2018 m. kovo 26 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, jis 2018 m. gegužės 3 d. padarė naujas nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Tiek dabartinės, tiek ir ankstesnės nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamojo teigimu, būtent priklausomybė alkoholiui yra pagrindė jo nusikalstamo elgesio priežastis, teismo posėdyje žadėjo gydytis nuo alkoholizmo ir daugiau nebegerti, tačiau įvertinus tai, kad jo atžvilgiu pirmasis nuosprendis buvo priimtas dar 2016 m. rugsėjo 7 d., kur nusikalstamas veikas jis padarė taip pat neblaivas, A. G. iki šiol nesiėmė jokių priemonių suvaldyti šį polinkį, teismas laiko, kad kaltinamojo ketinimai yra deklaratyvūs.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog kaltinamasis jokių išvadų nedaro bei akivaizdžiai nededa jokių pastangų keisti savo elgesį. A. G. nusikaltimai sunkėja, nukentėjusiajai daromų sužalojimų kiekis didėja, kyla rimtesnės pasekmės, todėl darytina išvada, kad švelnesnė, nei laisvės atėmimas, bausmė negali kaltinamojo sulaikyti nuo analogiškų nusikaltimų darymo ar priversti jį pakeisti gyvenimo būdą. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų veikų paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis už kiekvieną iš padarytų veikų nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes abu nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. tuo pačiu metu, viena veika pažeisti keli skirtingi BK straipsniai – kaltinamasis intensyviai smurtaudamas prieš nukentėjusiąją grasino ją nužudyti.
A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2018 m. gegužės 8 d., 17 val. (b. l. 138). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 8 d. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į A. G. paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 158,85 EUR turtinę žalą už nukentėjusiajai N. S. suteiktą gydymą (b. l. 77-79). Vilniaus teritorinė ligonių kasa nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais (b. l. 80-81). Kaltinamasis teismo posėdžio metu su ieškinio dydžiu sutiko ir įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 500 EUR sumai (b. l . 31).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų A. G. veiksmų – nukentėjusiosios atžvilgiu vartoto smurto ir jai padarytų daugybinių kūno sužalojimų nukentėjusioji patyrė stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Iš kaltinamojo nukentėjusiajai suduotų smūgių lokacijos matyti, kad N. S. padaryti sužalojimai buvo išoriškai akivaizdžiai aplinkiniams pastebimoje vietoje – veide, galvoje, kakle, dėl ko nukentėjusioji objektyviai galėjo jaustis nesmagiai bei patirti kitokių nepatogumų. Dėl nosikaulių ir kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės sienos lūžių bei kitų sumušimų ji neabejotinai jautė ir fizinį skausmą. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapai rodo, kad N. S. turėjo papildomų rūpesčių – dėl jai padarytų sužalojimų gydymo turėjo kreiptis į gydymo įstaigas, vartoti vaistus. Pasak nukentėjusiosios, gydymas buvo ilgalaikis, truko apie du mėnesius, sumušimo pasekmes jaučia iki šiol ir ateityje jai bus reikalinga akies bei nosies operacija. Dėl rankos sumušimo, ji nebegali pakelti sunkesnio svorio, kas pasunkina darbo paieškas. Iš N. S. parodymų matyti, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji jautė stiprias neigiamas emocijas – bijodama kaltinamojo pasikartojančio smurto, iš karto po konflikto vengė kreiptis į gydymo įstaigą, kentė didelius skausmus, manė, jog apako, tačiau tik 2018 m. gegužės 8 d. buvo apžiūrėta medikų. Nurodytas delsimas rodo kokią didelę baimę nukentėjusioji jautė A. G.. Be to, nusikaltimai prieš N. S. padaryti jos gyvenamojoje vietoje, kur paprastai asmuo jaučiasi saugiausias. Nukentėjusioji teismo posėdyje parodė, kad iki šiol bijo kaltinamojo, o tai, kad smurtiniai nusikaltimai jos atžvilgiu nuolat kartojasi, rodo, kad pagrįstą baimę ji išgyvena jau pakankamai ilgą laiką. Taigi, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios atžvilgiu padarytų nusikaltimų pobūdį ir sužalojimų kiekį, teismas sprendžia, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią tinkamai atlygins tik visiškas N. S. civilinio ieškinio patenkinimas. Iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 500 EUR suma.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas, su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir DVD-R diskas, su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų 2018 m. gegužės 8 d. darytu vaizdo įrašu ir nuotraukomis – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d., 17 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., vieną laikino sulaikymo (kardomojo kalinimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 158,85 EUR turtinę žalą.
Nukentėjusiosios N. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir iš A. G. nukentėjusiosios naudai priteisti 500 EUR neturtinę žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską, su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir DVD-R diską, su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų 2018 m. gegužės 8 d. darytu vaizdo įrašu ir nuotraukomis – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.