- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- T-59-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21567-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d., 17 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., vieną laikino sulaikymo (kardomojo kalinimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. gegužės 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. gegužės 8 d., 1/3 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2019 m. sausio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – 4 mėnesiai ir 19 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-269 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 71 tašką (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 51), rizikos taškų įverčių mažėjimą (2018 m. spalio 29 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pirminio įvertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 80 taškų), dalyvavimą siūlomose programose, į tai, kad nuteistasis nuobaudų neturi, skatintas, turimą teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, lygtinio paleidimo atveju sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, taip pat likusią mažą neatliktos bausmės dalį, padarė išvadą, jog A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį koreguojančiose programose.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos namų tvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. G. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, kurioms esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. G. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas 2 kartus, būdingas nusikaltimų modelis – smurtiniai nusikaltimai. Amžius pirmojo teistumo metu – 26 metai. Šiuo metu A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno apysunkio tyčinio smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį bei vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo pavojingo žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymą. Su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka trečią kartą. Praeityje nevykdė jam skirtos švelnesnės viešųjų darbų bausmės ir skirta bausmė jam buvo pakeista areštu. Nurodytos aplinkybės neabejotinai neigiamai apibūdina A. G. asmenybę. Vis tik nurodyti faktai dar nereiškia, jog nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.
Nuteistasis A. G. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, įvykdyti nusikaltimai nesunkėjo. Jo gyvenimo stiliui stokojant nuoseklumo, atsakingumo, nuteistasis nesugebėdavo spręsti kylančių problemų, dėl ko įvykdydavo nusikalstamas veikas, tačiau šiuo metu A. G. supranta poreikį laikytis įstatymų, nepasižymi nuostatomis palaikančiomis nusikalstamą elgesį ar kriminalinę subkultūrą. Nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje, ypač turėti sunkumai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, buvo tiesiogiai susiję su A. G. nusikalstamu elgesiu. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo padarytos nuteistajam būnant apsvaigus nuo alkoholio. A. G. neneigia, kad būdamas laisvėje jis piktnaudžiavo alkoholiu. Jo teigimu, alkoholį pradėjo vartoti nuo 18 metų amžiaus. Vartojimas dažnai sukeldavo jo gyvenime papildomų sunkumų, kurie pasireiškė neigiamais padariniais jo savijautai bei elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, tą patvirtina ir A. G. teistumų istorija, būtent žalingas alkoholio vartojimas buvo susijęs su smurtiniu elgesiu, impulsyvumu, savikontrolės sunkumais. Tam tikrais atvejais, stokodamas konstruktyvių konfliktų sprendimo būdų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis negebėdavo susivaldyti ir apimtas negatyvių emocijų, naudodavo smurtą. Tuo tarpu nesant apsvaigimo nuo alkoholio būsenai, A. G. pasižymi pakankamais savikontrolės gebėjimais. Bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atveju nefiksuota, taigi nuteistasis jau pakankamai ilgą laikotarpį (daugiau nei 18 mėnesių) nevartoja alkoholio. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje sprendžia su alkoholio vartojimu susijusias problemas. 2019 m. vasario-kovo mėnesiais A. G. dalyvavo motyvacinėje šešių užsiėmimų grupėje „Alkoholio vartojimo problemų sprendimas“. Užsiėmimų metu pasižymėjo pakankama motyvacija dirbti grupėje bei analizuoti savo vartojimo įpročius. Nuo 2019 m. birželio mėnesio nuteistasis pradėjo dalyvauti intervencinėje alkoholio vartojimo problemoms spręsti skirtoje programoje „Tavo strategija“. Nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavo „Priklausomybių intensyvioje terapijoje pagal 12 AA žingsniu filosofiją“. Be to, šiuo metu A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę specialioje „Reabilitacijos grupėje“, kurioje stiprina motyvacija spręsti alkoholio vartojimo problemą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis turės pakankamai motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme ir toliau spręsti alkoholio vartojimo problemas. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, jog nuteistasis tikina išėjęs į laisvę planuojantis toliau dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose ir tiki, kad sugebės kontroliuoti alkoholio vartojimą. A. G. teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Oficialių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo vartojimo patirtį taip pat negauta.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. G. stokoja savianalizės įgūdžių, išlieka labiau palankus savo atžvilgiu, nei ieškantis savyje trūkumų, jam būdinga žema savivertė bei nepasitikėjimas savimi. Kita vertus, išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis nėra linkęs atsiriboti, geba užmegzti bei palaikyti santykius, šiuo metu nėra stebimi nuteistojo išskirtiniai emociniai ar elgesio sunkumai. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog išėjus į laisvę nuteistajam kiltų didelių sunkumų adaptuojantis. Vertinant nuteistojo galimybes adaptuotis visuomenėje, pažymėtina, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su močiute, mama, tėvu, taip pat turi keletą draugų, su kuriais palaiko artimus ryšius. Santykiai su šeimos nariais nėra konfliktiški. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra tiesiogiai siejami su jo tuometinių santykių su sugyventine pobūdžiu. Čia pažymėtina, kad visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas A. G. buvo įvykdytos prieš tą patį asmenį – buvusią nuteistojo sugyventinę, su kuria bendro gyvenimo ateityje jis nesieja. Išėjęs į laisvę A. G. planuoja gyventi pas močiutę jai priklausančiame bute. Lygtinio paleidimo atveju močiutė sutinka jį priimti gyventi, be to, jos gyvenamosios vietos adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė savo gyvenamojoje vietoje sugyventinės atžvilgiu, o šiuo metu nebeplanuoja kartu su ja gyventi. Taigi nuteistojo gyvenamoji vieta po paleidimo iš pataisos įstaigos nėra tiesiogiai siejama su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos didėjimu.
A. G. išsilavinimas vidurinis. Iki nuteisimo jis oficialiai niekur nedirbo. Po mokyklos baigimo dirbo įvairius atsitiktinius darbus, nesudarydamas darbinių sutarčių. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. dirbo neoficialiai statybų bendrovėje, atlikdamas griovimo darbus, yra dirbęs keliose statybų bendrovėse. Nuo 2018 m. spalio 19 d. buvo pasilikęs Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti (duomenys neskelbtini) darbus, dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. gegužės 17 d. A. G. buvo suteikta teisė išvykti dirbti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis keletą kartų vyko į Vilniaus botanikos sodą tvarkyti aplinkos. Nuo 2019 m. birželio 30 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Dabartiniu metu nedirba ir dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė. Nuteistasis nėra pateikęs jo būsimą įdarbinimą laisvėje patvirtinančios pažymos, todėl laikytina, jog lygtinio paleidimo atveju bus bedarbis. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. G. yra būdingos pakankamai teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis planuoja darbo ieškotis per užimtumo tarnybą. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, A. G. pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolingas 1 509,47 EUR, tačiau turimi įsiskolinimai nėra sunkai įveikiami. Nuteistajam susiradus darbą ir turint pastovų pragyvenimo šaltinį jis turi visas galimybes padengti turimus įsiskolinimus. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuteistajam nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.). Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra tiesiogiai siejamas su jo finansine padėtimi ar lėšų tvarkymo įgūdžiais. Taigi turimi finansiniai įsipareigojimai ar laikinas nedarbas iš esmės neturėtų išprovokuoti nuteistojo pakartotinai nusikalsti.
A. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas du kartus, pataisos įstaigoje adaptavosi be išskirtinių sunkumų, jo elgesys yra pakankamai disciplinuotas, nuostatos nepasižymi išskirtinai asocialumu, bausmės atlikimo metu jam buvo leista išvykti trims paroms pas močiutę, paskirtų įpareigojimų jis nepažeidė. Šiuo metu nuteistasis nustatytos tvarkos nepažeidinėja, baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja integracijos į visuomenę programos paskaitose, su juo individualiai kalbėtasi apie savarankiško brandaus gyvenimo pagrindus, dalyvavo individualiuose pokalbiuose apie smurto prevenciją, taip pat įvairiuose pozityvaus užimtumo programose. Pagal OASys vertinimo metodiką A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 71 taškas. Nuo pirminio įvertinimo pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo (anksčiau buvo 80 taškų). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog rizikos taškų mažėjimas nustatytas nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, ką patvirtina ir aukščiau nurodytos aplinkybės dėl aktyvaus nuteistojo dalyvavimo įvairiuose programose, skirtuose spręsti alkoholio vartojimo problemas. Kaip jau minėta, būtent alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių A. G. nusikalstamą elgesį skatinančių veiksnių ir nuteistojo elgesys sprendžiant šias problemas rodo jo norą būti visuomenės dalimi bei realias galimybes tokį norą įgyvendinti savo veiksmais, tuo pačiu leidžia kalbėti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinė nuteistojo orientacija yra nukreipta į siekį realizuoti save tinkamais būdais bei priemonėmis. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, pats nuteistasis pabrėžia norą įrodyti savo artimiesiems, kad gali keistis ir prisidėti prie jų gerovės, o ne būti pergyvenimo, nepasitikėjimo bei problemų šaltiniu.
Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnis numato, jog intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius. Taigi įstatyme nustatytas terminas yra pakankamai ilgas, kas savo ruožtu teigiamai veiks nuteistąjį ir sudarys sąlygas papildomai jo elgesio kontrolei.
Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką ir nuteistojo pažangą šią riziką mažinant, A. G. elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, atliktą bausmės dalį bei tai, kad nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, teismas daro išvadą, kad A. G. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui A. G. iki bausmės pabaigos nustatytinos Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programose; 4) tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose; 5) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Dalyvavimo elgesio pataisos programose tęsimas bei dalyvavimas smurtinio elgesio korekcijos programose gali padėti nuteistajam labiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, spręsti turimas alkoholio vartojimo problemas. Darbo turėjimas užtikrintų pastovų nuteistojo pajamų šaltinį, didintų nuteistojo užimtumą, sudarytų sąlygas skolų atlyginimui bei padėtų lengviau integruotis į visuomenę. Buvimas nustatytu laiku namuose gali veikti kaip prevencinė nusikalstamumo priemonė, mažinti tikimybę įsivelti į nemalonumus, apsunkinti nuteistojo laisvę susitikti su senais, kriminalinę praeitį turinčiais, asmenimis.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..
Nustatyti nuteistajam A. G. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, taikomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Pasibaigus intensyviosios priežiūros terminui, iki 2020 m. gegužės 8 d. nustatyti nuteistajam A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, 3 dalyje, numatytas baudžiamojo poveikio priemones:
1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3) dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programose;
4) tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose;
5) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.