- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-241-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06375-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasų valda“
- Skolininkas
- N. K.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasų valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasų valda“ pareiškimą skolininkei N. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasų valda“ (toliau – ir kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išieškoti iš skolininkės N. K. (toliau – ir skolininkė) 1 044,51 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismas 2022 m. spalio 14 d. priėmė teismo įsakymą, juo kreditorės reikalavimus tenkino visiškai. Teisme 2022 m. spalio 31 d. gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo, jie teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi priimti, kreditorė informuota, kad ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teisme 2022 m. gruodžio 16 d. gautas skolininkės prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, juo skolininkė prašė priimti papildomą nutartį ir iš kreditorės priteisti 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, nes byloje nebuvo pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Atsiliepimas
4. Kreditorė pateikė atsiliepimą į skolininkės prašymą, prašė skolininkės prašymo netenkinti. Nurodė, kad kitiems to paties daugiabučio namo skolininkams kitose byloje ir skolininkei N. K. šioje byloje atstovauja tas pats advokatas R. M. ir advokato padėjėja J. A.. Visose bylose dėl teismo įsakymų išdavimo skolininkų atstovas pateikė identiško turinio ir apimties prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Kadangi kreditorės reikalavimai visiems skolininkams susiję su tais pačiais atliktais remonto darbais, daugiabučio namo savininkams pateikus identiškus prieštaravimus, kreditorė, vadovaudamasi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nusprendė teikti vieną bendrą ieškinį visiems skolininkams dėl to paties dalyko. Skolininkės advokato suteiktos teisinės paslaugos buvo perteklinės ir neatitinka supaprastinto proceso tikslų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atnaujino terminą skolininkei prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti ir priėmė papildomą nutartį – priteisė iš kreditorės skolininkei 356,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad teismo procesinis sprendimas byloje priimtas 2022 m. lapkričio 22 d. Terminas prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti suėjo 2022 m. gruodžio 12 d. Skolininkė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo pateikė 2022 m. gruodžio 16 d., taigi praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas praleistas nedaug, remdamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, pripažino, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą klausimui dėl papildomos nutarties iškelti, todėl minėtą terminą atnaujino.
8. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkės prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo grindžiamas iš esmės tuo, kad duomenis, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas, ketino pateikti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau, kreditorei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikus ieškinio byloje, bylos nagrinėjimas buvo baigtas. Teismo vertinimu, skolininkė pagrįstai tikėjosi, kad, jai pateikus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, byla bus nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tačiau, kreditorei per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepateikus, teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas. Teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nepranešus apie tai šalims, todėl skolininkė, nebūdama informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas procesinis sprendimas ir teismo įsakymas panaikintas, o kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas, turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo jau po 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Rasų valda“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Teismas savo iniciatyva, net nesant skolininkės prašymo, atnaujino praleistą terminą pateikti prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Šiuo atveju neegzistavo jokios svarbios priežastys, dėl kurių terminas buvo praleistas ir dėl kurių terminas galėjo būti atnaujintas. Nors teismas vertino, kad terminas praleistas nežymiai, tačiau termino praleidimas 4 dienas nelaikytinas nežymiu, juo labiau kad nebuvo jokių objektyvių įrodymų dėl praleisto termino svarbumo. Priešingai, skolininkė net neprašė termino atnaujinti, o teismas veikė šališkai, išimtinai skolininkės interesais.
9.2. Teismas neatsižvelgė į kreditorės nurodytas itin svarbias aplinkybes dėl teisinių paslaugų apimties ir poreikio skolininkei ir kitiems kreditorės skolininkams ir šias aplinkybes nesąžiningai palaikė remdamasis tik prielaidomis. Apie jas pasisakė labai lakoniškai, neišsamiai, šių aplinkybių net nenagrinėjo.
9.3. Prieštaravimų pateikimas ir ieškinio nepateikimas neužkerta kelio kreditorei reikšti ieškinį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles. Šiuo atveju kreditorė pateikė bendrą ieškinį visiems skolininkams dėl to paties dalyko – daugiabučio namo perdangų remonto darbų atlikimo, siekdama proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo.
9.4. Skolininkės advokatas pateikė tik pažymą apie suteiktas teisines paslaugas. Pažymoje nėra nurodyti pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Mokėjimą, kurio pagrindu prašo priteisti išlaidas skolininkė N. K., atliko A. K., kuri nėra šios bylos dalyvė ir nėra aiškus teisinis ryšis su bylos dalyviais. Tai tik pagrindžia abejones dėl išlaidų realumo. Kreditorė mano, kad skolininkė faktiškai nepatyrė jokių išlaidų arba jos išlaidos turėjo būti gerokai mažesnės.
Atsiliepimas
10. Skolininkė N. K. atsiliepimu į kreditorės UAB „Rasų valda“ atskirąjį skundą prašo kreditorės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nepaisant to, jog visiems skolininkams P. R. G., M. G., D. K., N. K. pareikšti reikalavimai turi tą patį faktinį ir teisinį pagrindą, kas sudaro prielaidas skolininkų daugetui ir galimybę reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, kreditorė rinkosi teikti atskirus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Skolininkės vertinimu, kreditorės pasirinkimą reikšti atskirus pareiškimus nulėmė neteisėtas lūkestis, jog skolininkai (bent kai kurie) į gautus procesinius dokumentus tinkamai ir laiku nesureaguos arba įteikimas įvyks taikant įteikimo prezumpciją ir tokiu būdu kreditorė gaus bent dalies savo reikalavimų patenkinimą. Visi skolininkai yra vyresnio ar garbaus amžiaus ir vien dėl to galintys tinkamai nesuprasti gautų procesinių dokumentų teisinės reikšmės bei galimų pasekmių, kilsiančių laiku nepateikus prieštaravimo, o dėl nedidelių pajamų (pensijos) laiku nesikreipti dėl profesionalios teisinės pagalbos.
10.2. Pati kreditorė savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo iškeltos penkios atskiros civilinės bylos ir skolininkai privalėjo atskirai reaguoti visose penkiose kreditorės iškeltose bylose, priešingu atveju skolininkams būtų kilusios neigiamos teisinės pasekmės. Šiuo atveju svarbu ne skolininko prieštaravimo turinys ir apimtis, bet pati skolininkams kilusi pareiga pateikti prieštaravimą. Skolininkė yra garbaus amžiaus ir neturi specialių (teisinių) žinių, todėl, siekdama tinkamai įvykdyti šią pareigą, neišvengiamai turėjo kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos. Taigi būtent pačios kreditorės veiksmai lėmė, jog skolininkei teko neišvengiamai patirti išlaidas advokato pagalbai.
10.3. Prieštaravimų apimtis, išsamumas ir pagrįstumas yra išimtinai skolininko pasirinkimo teisė. Skolininko prieštaravimų motyvai gali lemti kreditoriaus apsisprendimą dėl ieškinio pareiškimo, tai yra nulemti tolesnį procesinį kreditoriaus elgesį.
10.4. Kreditorė nepagrįstai mano, jog kliūtimi priteisti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas gali tapti aplinkybė, jog už šalį mokėjimą atliko kitas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas byloje nedalyvaujantis asmuo, proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismas turi teisę būti aktyvus ir papildomu procesiniu sprendimu išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą net ir nesant šalies prašymo (iniciatyvos) dėl papildomo sprendimo priėmimo. Įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę būti aktyviam, siekiant išvengti asmens teisės į teisingą teismą pažeidimo. Byloje esant duomenims apie šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šalies prašymui jas priteisti, teismas turi teisę savo iniciatyva (tai yra nepaisant to, ar yra pateiktas prašymas priimti papildomą sprendimą ir ar jis pateiktas nepraleidžiant termino) priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir net pareigą tai padaryti, kaip to reikalauja teisingumo vykdymo funkcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir objekto
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kreditorė UAB „Rasų valda“ kartu su atskiruoju skundu pateikė skolininkės advokato parengtus prieštaravimus ir pažymas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas kitose civilinėse bylose, taip pat teismui pateiktą ieškinį dėl skolos išieškojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie teikiami rašytiniai dokumentai jau yra pateikti byloje kartu su kreditorės atsiliepimu į skolininkės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl tokių rašytinių dokumentų pakartotinis priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų perteklinis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kreditorės kartu su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.
Dėl ginčo esmės
14. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas atnaujino terminą skolininkei prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti ir priėmė papildomą nutartį – priteisė iš kreditorės skolininkei 356,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkė yra praleidusi terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, šį terminą atnaujino savo iniciatyva. Kreditorė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad šiuo atveju neegzistavo jokios svarbios priežastys, dėl kurių terminas buvo praleistas ir dėl kurių terminas galėjo būti atnaujintas, skolininkė net neprašė termino atnaujinti, o teismas veikė šališkai, išimtinai skolininkės interesais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kreditorės argumentais dėl pagrindų praleistam terminui atnaujinti neegzistavimo.
15. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nurodyto straipsnio 2 dalis).
16. CPK 75 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
17. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).
19. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 14 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimus tenkino visiškai. 2022 m. spalio 31 d. teisme gauti ir priimti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo, o 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikintas teismo 2022 m. spalio 14 d. teismo įsakymas ir ši nutartis tą pačią dieną skolininkės atstovui išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Terminas prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo pateikti šiuo atveju suėjo 2022 m. gruodžio 12 d. (CPK 277 straipsnio 2 dalis), tačiau skolininkė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo pateikė tik 2022 m. gruodžio 16 d., taigi jau praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo dienos. Skolininkė pateiktame prašyme nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir neprašė atnaujinti praleisto termino. Be to, skolininkė 2022 m. spalio 31 d. prieštaravimuose nepateikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei jas patvirtinančių dokumentų, todėl savo iniciatyva (t. y. nesant skolininkės prašymo) iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo ir negalėjo.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi praleistą terminą prašymui pateikti skolininkei atnaujino savo iniciatyva, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atnaujinti terminą savo iniciatyva neturėjo pagrindo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad skolininkė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių (juolab svarbių), o skolininkės praleistas laikotarpis susideda iš daugiau kaip trejų darbo dienų ir toks termino praleidimas, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas nežymiu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį ir į tai, kad skolininkė, kuri buvo atstovaujama advokato, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės galėjo pateikti ir anksčiau, t. y. ne tik per terminą, skirtą papildomam sprendimui priimti.
22. Pateikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo skolininkė gali numatyti dvi tokio savo procesinio veiksmo pasekmes – kreditorė pareikš skolininkei ieškinį ir ginčas bus nagrinėjamas toliau arba ieškinio nepareikš ir teismo įsakymas bus panaikintas. Vadinasi, skolininkė turi mažiausiai dar 14 dienų nuo prieštaravimų pateikimo dienos (CPK 439 straipsnio 3 dalis) pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismas mažiausiai už 14 dienų gali panaikinti teismo įsakymą. Dėl šių priežasčių skolininkė, kuri buvo atstovaujama advokato, nagrinėjamu atveju realiai turėjo kur kas daugiau nei 20 dienų, per kurias galėjo teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau tai padarė praėjus daugiau kaip 1,5 mėn nuo prieštaravimų pateikimo teismui dienos.
23. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ir būtų buvęs pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų pateikti, pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs jo tenkinti dar ir dėl tos priežasties, kad kreditorė savo atsiliepime į skolininkės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo nurodžiusi, kad yra pareiškusi bendrą ieškinį visiems bendraskoliams, įskaitant ir skolininkę N. K., dėl to paties dalyko kitoje civilinėje byloje. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2792-1154/2023 UAB „Rasų valda“ ieškinys visiems bendraskoliams, įskaitant ir skolininkę N. K., buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d., o priimtas 2022 m. gruodžio 2 d. Tai reiškia, kad tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo šioje byloje, jau buvo ne tik pateiktas, bet ir priimtas kreditorės ieškinys skolininkei dėl to paties dalyko.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tuo atveju, jei kreditorė įstatymo nustatytu terminu būtų pareiškusi ieškinį šioje byloje, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų skirstomos panaikinus teismo įsakymą, nes tai būtų tos pačios bylos, to paties ginčo tąsa, nepaisant to, kad formaliai būtų užvesta nauja civilinė byla su nauju civilinės bylos numeriu. Nagrinėjamu atveju nors kreditorės ieškinys ir nebuvo pateiktas per keturiolikos dienų terminą, bet jis buvo pateiktas praėjus nežymiam terminui ir jau buvo priimtas pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi ši byla (šis ginčas tarp kreditorės ir skolininkės) realiai ne pasibaigė, bet transformavosi į ginčo teiseną ir pirmosios instancijos teismas turėjo duomenis apie tai, vien tik ta priežastis, kad kreditorė ne per keturiolika dienų ir ne į tą pačią bylą pareiškė ieškinį skolininkei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kreditorė turi būti laikoma visiškai atsakinga už skolininkės susidariusias bylinėjimosi išlaidas dėl prieštaravimo pateikimo ir bylinėjimosi išlaidos turi būti nedelsiant paskirstytos, nors teisminis ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu vyksta toliau ir nėra aišku, ar kreditorės reikalavimas nebuvo pagrįstas.
25. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo savo iniciatyva atnaujino skolininkei terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir priteisė iš kreditorės skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir skolininkės prašymas atmetamas.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės atskirasis skundas tenkinamas, skolininkės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti skolininkės N. K. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Atsisakyti priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius dokumentus.